2022-03-01 Nr. BB-1385-1-01-1-30025-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-33-628-2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30025-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį trisdešimties parų areštu; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – trisdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (trisdešimt parų arešto), pakeistos į trisdešimt dienų laisvės atėmimo (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir G. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Iš G. M. ir A. K. solidariai priteista 230 Eur nukentėjusiajam A. Č., 200 Eur nukentėjusiajai E. B., 120 Eur nukentėjusiajai R. P. turtinei žalai atlyginti ir 50 Eur nukentėjusiajai R. P. neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų G. M. ir A. K. solidariai priteista atlyginti 272 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. P., jai atstovaujant advokatui ikiteisminiame tyrime ir 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo G. M. gynėjos advokatės V. Grigonytės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. M. nuteistas už tai, kad:

1.1. turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. K., šiam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2019 m. liepos 6 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt susisiekus su Ž. B., susitarus dėl 230 Eur vertės siurblio-roboto „LG HOM-BOT“, priklausančio A. Č., pirkimo, o 2019 m. liepos 6 d. Ž. B. išsiuntus siurblį-robotą į Kauną, 2019 m. liepos 7 d. 13.02 val. (duomenys neskelbtini), atsiėmė siuntą su siurbliu-robotu, tačiau susitarimo neįvykdė, t. y. pinigų į nukentėjusiojo sąskaitą nepervedė, taip nukentėjusiajam A. Č. padarė 230 Eur turtinę žalą;

1.2. turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. K., šiam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2019 m. liepos 13 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt susisiekus su R. P., susitarus dėl jai priklausančio 350 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono „Iphone 6S Plus“ pirkimo, 2019 m. liepos 14 d. nukentėjusiajai R. P. išsiuntus telefoną į Jurbarką, 2019 m. liepos 15 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), atsiėmė siuntą su mobiliuoju telefonu „Iphone 6S Plus“, tačiau susitarimo neįvykdė, t. y. pinigų į nukentėjusiosios sąskaitą nepervedė, taip nukentėjusiajai R. P. padarė 350 Eur turtinę žalą;

1.3. turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. K., šiam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2019 m. liepos 14 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt susisiekus su D. P., susitarus dėl 200 Eur vertės žaidimų konsolės „Xbox One S 1 TB“, priklausančios E. B., pirkimo, 2019 m. liepos 14 d. D. P. išsiuntus žaidimų konsolę į Jurbarką, 2019 m. liepos 15 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), atsiėmė siuntą su žaidimų konsole, tačiau susitarimo neįvykdė, t. y. pinigų į nukentėjusiosios E. B. sąskaitą nepervedė, taip nukentėjusiajai E. B. padarė 200 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. ir jo gynėja advokatė V. Grigonytė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, G. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. M., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybės aspektus, tačiau netinkamai išnagrinėjo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė, kokiomis teisės normomis vadovaujasi, parinkdamas G. M. bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), tačiau akivaizdu, jog jis turėjo vadovautis BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalimis, parinko artimas bausmių vidurkiams bausmes, taigi vertino, kad G. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis nebuvo didelis. Nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį teismas turėjo vertinti ir spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio G. M. taikymo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Teismo nustatyta, kad G. M. pripažino kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus, dirba, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, visos jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio ir nesunkios. G. M. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2019 m. liepos 6–14 d., apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas 2021 m. vasario 23 d., t. y. praėjus pusantrų metų po nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po 2019 m. liepos mėnesį padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis būtų vėl padaręs kokią nors nusikalstamą veiką ar kitus teisės pažeidimus, nuo 2019 m. liepos mėnesio jis pradėjo iš esmės keisti savo gyvenimo būdą: augina 2020 m. vasario 17 d. gimusią dukterį M. M., savanoriauja gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, manytina, kad teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistajam G. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam G. M. negali būti taikomas, nes jam trimis paskutiniais nuosprendžiais buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015). Bausmės vykdymo atidėjimas nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, nes jis prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus.

2.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, negali būti pagrindas netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų, nes teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tada, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnį nusikaltimą, vykdymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018).

2.4. Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime tik iš dalies pasisakyta dėl nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo atsisakymą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nurodo, kad nuteistąjį G. M. apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos ir tai, teismo nuomone, suponuoja išvadą apie nuteistojo siekį sušvelninti savo atsakomybę, tačiau teismas nenurodo, kokios aplinkybės patvirtintų, jog nuteistasis supranta savo netinkamo poelgio pasekmes. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jos neginčijo, gailisi ją padaręs, nepadaryta žala, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi pirmiau minėti apeliacinės instancijos teismo argumentai pripažintini neteisėtais. Nuteistojo teigiamų pokyčių vertinimas atsirado tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tad, šią aplinkybę įvertinę kasacinio teismo įgaliojimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis) kontekste, kasatoriai daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 1 dalis). Tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas, be to, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl atitinkamo laiko tarpo, kuris gali turėti įtakos vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, tokias išvadas turėtų motyvuoti pakankamai aiškiai ir suprantamai. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-648/2016).

2.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes skundžiamuose nuosprendžiuose suformuluotos išvados dėl BK 75 straipsnio netaikymo nuteistajam nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismų ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas; teismai nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės V. Grigonytės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio taikymo G. M. galimybę, tačiau, įvertinęs tiek nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nusprendė, kad taikant šį institutą nuteistajam nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 75 straipsnio netaikymo G. M. yra tinkamai motyvuotos, atitinka bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas tai, kad G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi, nesistengė išvengti atsakomybės, yra jauno amžiaus, dirba, turi mažametę dukterį, seniūnijos apibūdinamas teigiamai, vertino kaip svarbias aplinkybes, tačiau konstatavo, kad šios aplinkybės nėra pakankamos pagrįsti manymui, jog nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, atsakomybės prisiėmimas turi reikšmės parenkant bausmę, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jas įvertino ir tai leido skirti G. M. mažesnes, nei sankcijose nustatytas vidurkis, bausmes. Kitos aplinkybės, nors yra svarbios ir atskleidžia teigiamus G. M. asmenybės aspektus, nėra išskirtinės, yra gyvenimiškos ir įprastos. Iš nuteistojo yra priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis, dirbdamas ir gaudamas pajamas, šiuos ieškinius atlygino ar pradėjo atlyginti. Nusikalstamų veikų padarymo metu G. M. jau vykdė individualią veiklą, tačiau tai nebuvo veiksnys, galintis sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų padarymo.

3.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris jau buvo teistas ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturėtų būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64-495/2020).

3.3. Teismo taip pat pagrįstai nustatyta, kad ne tik ankstesnių teistumų ir BK 75 straipsnio taikymo faktas, bet ir nuteistąjį apibūdinančių bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartų aplinkybių visuma, paties nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį (nors nuteistasis prisipažino, kad padarė nusikalstamas veikas, iš jo paaiškinimų galima manyti, kad savo veiksmų kritiškai nevertina, dėl tokio elgesio nuoširdžiai nesigaili, tai lėmė ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymą) kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti.

3.4. Nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nuteistojo ir jo gynėjos argumentai, subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsniui taikyti, vertinimas nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį keisti. Bausmė nuteistajam G. M. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės V. Grigonytės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo

5. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai neatidėjo nuteistajam G. M. paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nors tiek pagal nuteistojo padarytų veikų aplinkybes, tiek pagal jo asmenines savybes buvo teisinis pagrindas priimti tokį sprendimą. Kasatoriai nurodo, kad aplinkybė, jog asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas praeityje, negali būti suabsoliutinama.

6. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Kasatoriai teisūs teigdami, kad BK 75 straipsnyje nenustatomas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiu atveju kartu pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

8. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

9. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos darymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

10. Iš teismų procesinių sprendimų byloje matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nesuabsoliutino aplinkybės, jog nuteistajam G. M. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas praeityje. Analizuodami G. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, abu teismai vertino šeimines, darbo ir kitas aplinkybes ir padarė išvadas, kad: faktinės šeimos pagausėjimas nesulaikė G. M. nuo nusikalstamų veikų darymo; nors jis dirba pagal verslo liudijimą, tačiau civilinių ieškinių (padarytos žalos) nėra atlyginęs; jam jau ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau savo gyvenimiškų nuostatų jis nepakeitė, nusikalstamas veikas vykdo ir toliau.

G. M. šeiminės ir darbo aplinkybės, jo prisipažinimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo įvertinti skiriant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, sprendžiant dėl jų dydžio, taip pat ir subendrintos bausmės nuteistajam G. M. dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmių, artimų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams, parinkimas, kaip tai pabrėžiama kasaciniame skunde, savaime nelemia didesnės BK 75 straipsnio taikymo tikimybės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad formalios BK 75 straipsnio taikymo sąlygos egzistavo, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir du baudžiamieji nusižengimai, paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, tačiau nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra spontaniškas, teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nebuvo teisinio pagrindo.

Teismai pagrįstai atsižvelgė į G. M. teistumus praeityje. Nustatyta, kad jis buvo tris kartus teistas iki nusikalstamų veikų šioje byloje padarymo. Dar vienas apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. po to, kai G. M. padarė šioje byloje vertinamas nusikalstamas veikas. Ankstesniais nuosprendžiais, baudžiamuoju įsakymu G. M. teistas už vagystes, neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimą ir panaudojimą, taip pat ir už tokio paties pobūdžio, kaip ir šioje byloje, nusikalstamą veiką – sukčiavimą.

Iš nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų matyti, kad G. M. nusikalstamas veikas, kaip ir šiuo atveju, darė siekdamas neteisėtu būdu gauti pinigų ir tai rodo susiformavusią tam tikrą nuteistojo kriminalinę pasaulėžiūrą (gaunant lėšas pragyvenimui prioritetas teikiamas neteisėtam šių lėšų gavimo būdui; sukčiavimus nuteistasis padarė nepaisydamas to, kad turėjo ir legalų pragyvenimo šaltinį – vykdė individualią veiklą).

11. Išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamas veikas ir jį padariusį asmenį (G. M.), suteikiančių galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, byloje nebuvo nustatyta. Sutiktina su teismų išvadomis, kad būtent paskirta realia laisvės atėmimo bausme G. M. bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai neatidėti nuteistajam G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo yra nuosekliai, tinkamai, vadovaujantis teismų praktika, motyvuoti, įvertinant tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes. BPK 20 ar 320 straipsnio pažeidimų, kuriuos deklaratyviai kasatoriai nurodo savo kasaciniame skunde, siejant su BK 75 straipsnio pažeidimu, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė