a8e8b42a-fa7f-4e2b-932e-3741ba682c3a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I3-1539-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04078-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal žemės Å«kio bendrovės „VaiÅ¡vilčiai“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja ŽŪB „VaiÅ¡vilčiai“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ Nr. AS-92 dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akto Nr. PA80-76, kuriuo ŽŪB „VaiÅ¡vilčiai“ patvirtinta 63 059 Eur dydžio sankcija. PaaiÅ¡kino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiÅ¡kėjos planinį teminį patikrinimÄ dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo už 2015-2018 metus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė turi požeminio gėlo vandens gręžinį, kurį naudoja Å«kinei-komercinei veiklai-gyvulių girdymui, laukų purÅ¡kimui. IÅ¡ VMI deklaracijų už 2015-2018 m. mokestinius ketvirčius matyti, kad jos pateiktos praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, todėl už požeminio vandens kiekį 61 702 m3 iÅ¡gautÄ neturint geologijos tarnybos leidimo priskaičiuotas didesnis mokesčio tarifas. PareiÅ¡kėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų bÅ«ti naikintinas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ekonominės sankcijos, mokesčio už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį iÅ¡ gręžinių be leidimo, padidintu tarifu taikymas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieÅ¡tarauja draudimo dukart bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nepasisakė dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ekonominės sankcijos taikymo, t.y. visiÅ¡kai neanalizavo pateiktų pastabų.

PareiÅ¡kėja teigia, kad po atlikto patikrinimo ir suraÅ¡yto akto ėmėsi Å¡alinti nurodytus trÅ«kumus, ir toks leidimas buvo gautas, tačiau Å¡ios aplinkybės liko neįvertintomis prieÅ¡ priimant sprendimÄ patvirtinti patikrinimo aktÄ . Taip pat atkreipia dėmesį, jog turi tik vienÄ gėlo vandens gręžinį su gręžinio pasu, kuris naudojamas nuo 1970 m. IÅ¡ gręžinio vandenį naudoja gyvulių girdymui ir Å«kio reikmėms, o gręžinys turi apskaitos priemones, kurios yra sertifikuotos ir atliktos patikros, todėl bendrovė visÄ laikÄ ne tik manė, kad gręžinį naudojo teisėtai, bet sunaudojamas vanduo buvo griežtai apskaitomas.

Akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio agentÅ«ros pareigÅ«nai ne kartÄ tikrino bendrovę ir tokio pažeidimo niekada nefiksavo. Taip pat įvertintina ir tai, jog už iÅ¡ gręžinio iÅ¡gaunamÄ vandenį bendrovė mokėjo įstatymų nustatyta tvarka, Å¡ie duomenys yra deklaruoti, ir valstybės biudžetas jokios žalos dėl bendrovės padaryto formalaus pažeidimo nepatyrė (už laikotarpį nuo 2015-2018 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo mokestį už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį įprastiniu tarifu, t.y. bendrovė deklaravo duomenis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį 2019 metais ir už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka).

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pagal Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį yra skaičiuojamas mokestis padidintu tarifu, o ne ekonominė sankcija, kaip teigia pareiÅ¡kėja. Todėl už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiavus privalomÄ mokėti mokestį padidintu mokesčio tarifu, nebus pažeistas dvigubo nubaudimo principas.

Atsakovo teigimu, kadangi mokestis už gamtos iÅ¡teklius iÅ¡gautus be leidimo buvo paskaičiuotas padidintu tarifu kaip imperatyviai numato Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie bÅ«tų teisiÅ¡kai pagrįsti ir svarbÅ«s tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl atsižvelgus į pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytines pastabas buvo priimtas sprendimas patvirtinti patikrinimo aktÄ . Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, atsakovas nurodo, kad Departamento priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. AS-92 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai patvirtinta mokėtina 63 059 Eur suma už 2015-2018 m. be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nė, 2018 m. lapkričio 27 d. atlikusi bendrovės planinį patikrinimÄ nustatė, kad bendrovė vandenį Å«kinei komercinei veiklai iÅ¡gauna iÅ¡ bendrovei priklausančio požeminio gėlo vandens gręžinio neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius ir sudarytos su ja iÅ¡teklių naudojimo sutarties.

Tuo pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už šį pažeidimÄ , vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjui 2019 m. kovo 7 d. nutarimu juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje buvo paskirta 1 400 Eur bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog šį nutarimÄ 2019 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mams.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. liepos 31 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino pareiÅ¡kėjos skundÄ â€“ baudÄ sumažino ir pareiÅ¡kėjai paskyrė 700 Eur baudÄ . Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė 2019 m. rugsėjo 18 d. atliko pareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ , kurio tikslas – 2015-2018 m. mokesčio už gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turi požeminio gėlo vandens gręžinį, kurio identifikavimo Nr. 17137.

IÅ¡ gręžinio paimtÄ vandenį naudoja gyvulių girdymui, laukų purÅ¡kimui, t.y. Å«kinei komercinei veiklai vykdyti. IÅ¡ gręžinio paimamas vanduo apskaitomas vandens skaitiklio rodmenimis, vedama paimto vandens apskaita, duomenis nuraÅ¡ant kas mėnesį. Bendrovė pateikė paimamo vandens apskaitÄ už 2015-2018 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijos už 2015 – 2018 m. mokestinius ketvirčius pateiktos 2019 m. liepos 23 d. Deklaracijos pateiktos po teisės aktuose nustatytų pateikimo terminų.

Bendrovei leidimÄ naudoti požeminio vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Geologijos tarnyba iÅ¡davė 2019 m. rugpjūčio 9 d., Nr. PV-19-37. Pagal pateiktÄ apskaitÄ , pateiktas deklaracijas nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo iÅ¡ viso 61 702 m3 požeminio vandens, sumokėjo 6 306 Eur mokesčių. IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad minėtas požeminio vandens kiekis ne tik, kad iÅ¡gautas neturint Lietuvos Geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo, bet ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruotas.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2019 m. rugsėjo 18 d. suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. PA80-76 ir įteiktas pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 16 d. raÅ¡tu pateikė pastabas į patikrinimo aktÄ , teigdama, kad jau yra nubausta už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ 700 Eur bauda, todėl negali bÅ«ti baudžiama antrÄ kart už tÄ patį pažeidimÄ . Tuo pačiu pareiÅ¡kėja pažymėjo, jog jau ėmėsi priemonių pažeidimams paÅ¡alinti, gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimÄ , pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėjo mokesčius.

Taip pat nurodė, kad įmonė 2018 – 2019 m. negavo daug pajamų, mokestis už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį be leidimo padidintu tarifu bÅ«tų nepakeliama naÅ¡ta bendrovei ir sužlugdytų jos veiklÄ , todėl prašė panaikinti patikrinimo akte paskaičiuotÄ sankcijÄ . Departamentas, nustatęs, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie bÅ«tų teisiÅ¡kai pagrįsti ir svarbÅ«s tvirtinant patikrinimo rezultatus ir atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. AS-92 patvirtino 2019 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA80-76.

Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra. PareiÅ¡kėja savo skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jai paskyrus ekonominę sankcijÄ už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalies numatytÄ pažeidimÄ ir pagal Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas paskaičiavus mokestį už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį be leidimo padidintu tarifu, buvo pažeistas dvigubo baudimo principas. PareiÅ¡kėjos teigimu, Departamentas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė formaliai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo nuostatomis, neįvertino pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinių pastabų.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pagal Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Vadovaujantis Ä®statymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis).

Taigi, be leidimo iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis yra pagrindas taikyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ didesnį mokesčio tarifÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo ir nebuvo sudariusi su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutarties dėl požeminio vandens iÅ¡gavimo. Pati pareiÅ¡kėja pripažįsta, kad požeminį vandenį iÅ¡gavo neturėdama leidimo. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia argumentais, kad nesiekė nuslėpti požeminio vandens kaip valstybinio iÅ¡tekliaus naudojimo, visÄ iÅ¡gautÄ požeminį vandenį apskaitė, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose, duomenis deklaravo Ä®statymo nustatyta tvarka bei sumokėjo mokestį įprastiniu tarifu, taip pat nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimui iÅ¡taisyti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu yra neproporcingas bei nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėja jau yra sumokėjusi bauda kitoje Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų administracinėje byloje, todėl Å¡iuo sprendimu pakartotinai siekiama paskirti baudÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnį, Å¡is įstatymas nustato ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos Å¡ių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos, tuo tarpu, pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 1 straipsnį, Å¡is įstatymas nustato valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io įstatymo 1 straipsnio, pagal jo 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį yra skaičiuojamas mokestis padidintu tarifu, o ne ekonominė sankcija. Todėl už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiavus privalomÄ mokėti mokestį padidintu mokesčio tarifu, nebus pažeistas dvigubo baudimo principas. PareiÅ¡kėja pateikė 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ertmes, kuriuo pareiÅ¡kėjai leista naudoti telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) požeminio gamybinio vandens iÅ¡teklius pagal sutarties sÄ lygas. Kaip matyti, leidimas pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡duotas tik 2019 m. rugpjūčio 9 d., vadinasi 2015 – 2018 m. vykdžiusi požeminio vandens gavybÄ , Å¡iÄ veiklÄ vykdė neturėdama jai iÅ¡duoto leidimo. Taip pat pareiÅ¡kėja teismui pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas už 2015 – 2018 m., iÅ¡ kurių matyti, kad duomenis apie iÅ¡gautÄ požeminį vandenį deklaravo pavėluotai t.y. 2019 m. liepos 23 d.

Pažymėtina, jog Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (MVGIÄ® 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIÄ® 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis MVGIÄ® 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Departamentas, tvirtindamas patikrinimo aktÄ nepagrįstai neatsižvelgė į raÅ¡ytines pastabas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, Å¡iuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad sprendimÄ atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktÄ kompetencijÄ .

Teisėjų kolegija prieÅ¡ tai jau nustatė, jog pareiÅ¡kėja nesilaikė MVGIÄ® jai nustatytos tvarkos ir terminų laiku pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius, be to, požeminio vandens gavybÄ vykdė neturėdama jai iÅ¡duoto leidimo. Tai, kad pareiÅ¡kėja mokesčius sumokėjo pavėluotai, nereiÅ¡kia, jog ji įvykdė savo įsipareigojimus ir atsakovas nepagrįstai konstatavo MVGIÄ® nuostatų pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent pati pareiÅ¡kėja naudodama mokesčiu apmokestinamus valstybinius iÅ¡teklius ir bÅ«dama Å¡io mokesčio mokėtoja, turėjo bÅ«ti atidi ir rÅ«pestinga ir tik ji turėjo pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijas apie iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekius ir atitinkamai nuo Å¡ių kiekių deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimÄ , 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, jog teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ , todėl Å¡is principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Ä®gyvendinant teisingumo principÄ , reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes.

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus požeminio vandens kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiško pobūdžio pažeidimus.

Teisėjų kolegija kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę taip pat vertina ir tai, jog pareiÅ¡kėja nors ir pavėluotai, tačiau sumokėjo mokesčius už 2015 – 2018 m. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, pareiÅ¡kėjos argumentus, kad paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog buvo nepateiktos deklaracijos ir nesumokėti mokesčiai, kad pareiÅ¡kėja deklaracijas pateikė ir mokestį sumokėjo, kreipėsi dėl leidimo iÅ¡davimo t.y. siekė iÅ¡taisyti pažeidimÄ , mano, kad padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nebuvo tiek pavojingas, jog neiÅ¡vengiama bÅ«tų taikyti maksimaliÄ MVGIÄ® numatytÄ sankcijÄ (priskaičiuotÄ mokestį dauginant iÅ¡ 10).

Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo bÅ«ti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas.

Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr. pvz. 2008 m. sausio 21 d. nutarimÄ , 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ). LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2166-575/2016).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiÅ¡kia, kad atitinkama mokesčio suma turi bÅ«ti didinama bÅ«tent Å¡io mokesčio dydžiu (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja požeminį vandenį ginčo laikotarpiu iÅ¡gavo, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo, todėl, vadovaujantis minėtomis Ä®statymo nuostatomis, atsakovas turėjo pagrindÄ taikyti didesnį mokesčio tarifÄ .

Taigi, atsakovas savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į minėtÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®statyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka 1 kartu didesnio mokesčio už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį nustatymo (6305,9 Eur (1 x 6305,9 Eur)). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamÄ Departamento sprendimÄ ir sumažinant apskaičiuotÄ mokestį iki 6305,9 Eur.

Likusi pareiÅ¡kėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos žemės Å«kio bendrovės „VaiÅ¡vilčiai“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. AS-92 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiÅ¡kėjai žemės Å«kio bendrovei „VaiÅ¡vilčiai“ apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu 63 059 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris tÅ«kstančiai penkiasdeÅ¡imt devyni eurai), pakeisti ir mokestį sumažinti iki 6 305,90 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų penkių eurų ir devyniasdeÅ¡imt euro centų).

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė