Legislator Case Law & Legislation
2020-01-08 Nr. AB-386-3-61-3-03331-2019-5 AI generated

2020-01-08 Nr. AB-386-3-61-3-03331-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-01-08 Nr. AB-386-3-61-3-03331-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl rašto panaikinimo. Pareiškėja R. M. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti prokuroro Ž. R. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2-3870 „Dėl 2019-07-27 pareiškimo“.

Legislator headnote

AI generated

2020-01-08 Nr. AB-386-3-61-3-03331-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl rašto panaikinimo. Pareiškėja R. M. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti prokuroro Ž. R. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2-3870 „Dėl 2019-07-27 pareiškimo“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-1-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03331-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. M. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti prokuroro Ž. R. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2-3870 „Dėl 2019-07-27 pareiškimo“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. M. skundą.

Teismas nurodė, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

Iš pareiškėjos skundo ir ginčijamo rašto turinio teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras M. J. 2019 m. liepos 24 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. skundą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu. Pareiškėja, nesutikdama su prokuroro atsakymu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Generalinės prokuratūros Generalinio prokuroro pavaduotojas ginčijamu raštu paliko galioti minėtą vyriausiojo prokuroro M. J. raštą. Pareiškėja skundą grindžia argumentais, kad prokuroras nepagrįstai atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą, t. y. pareiškėjos skundas susijęs su ikiteisminiu tyrimu ir jame priimamais procesiniais sprendimais.

Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK). Administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės siejamos ne su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, tačiau tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skundą vertinant pagal ABTĮ skundų priėmimo ir nagrinėjimo taisyklės, skundas turi trūkumų, t. y. pareiškėja pateikė skundą elektroniniu paštu, nors pagal ABTĮ reikalavimus skundai priimami ir nagrinėjami, pateikti pasirašyti originaliu parašu arba saugiu elektroniniu parašu, bei kitų trūkumų. Vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principu, taip pat siekiant neklaidinti pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, nereikalaujant pateikti skundo, pasirašyto originaliu ar saugiu elektroniniu parašu.

III. Pareiškėja R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui ji apskundė prokuroro Ž. R. 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2-3870 „Dėl 2019-07-27 pareiškimo“ ne savo iniciatyva, bet vykdydama šio prokuroro nurodymą, kad jo raštas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjos teigimu, prokurorai Ž. R. ir M. J. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nes slepia šiuos nusikalstamus veiksmus, atsisakydami dėl jų atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras Ž. R., tyčia klaidindamas, nurodė, kad jo raštą pareiškėja gali skųsti administraciniam teismui.

Pareiškėja pažymi, jog teismas taip pat nenurodė, į kokią instituciją ji turi kreiptis, kai skundą atsisako priimti teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos R. M. skundą.

Teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodęs, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės siejamos ne su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, ir tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2.-3870. Iš pareiškėjos skundo bei atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja šį raštą ginčijo dėl to, kad prokuroras atsisako patenkinti jos prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja BPK. Administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžiami BPK nuostatomis. Pareiškėja nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kad šiuo atveju ji kelia ginčą dėl atsakovo netinkamai atlikto viešojo administravimo. Priešingai – skunde pati nurodė, kad į administracinį teismą kreipėsi tik dėl to, kad tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ginčijamame rašte. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ įtvirtintų bylų teismingumo taisyklių nekeičia rašte neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-662/2019).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aiškiai yra keliami su baudžiamuoju procesu susiję klausimai, kurių spręsti administracinis teismas negali. Taigi, dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti baudžiamajame procese turintis bendrosios kompetencijos teismas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2010).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė