a8e5fb12-fbfe-422c-b977-d0ff91d714aa · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-525-514/2018 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02056-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.11.1; 2.6.16.8; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 31 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant ieškovės RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei S. V.-G., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys AB SEB bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimÄ neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymÄ Nr. 36VÄ®-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimo“ (toliau – 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas); priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2002 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8806 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieÅ¡kovė) nuosavybės teise įsigijo prekybos/degalinės paskirties nebaigtÄ statyti pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), Plungėje). Pastatas buvo pastatytas valstybei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. 6854/0019:1, dėl kurio nuomos 2003 m. kovo 18 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija ir ieÅ¡kovė (nuomininkė) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N68/2003-0028 (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis) 50 metų laikotarpiui.

Per visÄ penkiolikos metų nuomos laikotarpį ieÅ¡kovė nuomojamu turtu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo nuomos mokesčius ir nebuvo sulaukusi iÅ¡ nuomotojo jokių pastabų ar pretenzijų dėl sutarties vykdymo. 2017 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus specialistai atliko nuomojamo žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad nuomojamas sklypas apaugęs medžių ir krÅ«mų želdiniais, nenaudojamas pagal paskirtį, jame esantys pamatai sunykę.

Reaguojant į Å¡ias pastabas, sklypas buvo sutvarkytas, menkaverčiai medžiai ir krÅ«mai iÅ¡kirsti, žolė nupjauta. 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu nurodyta, kad sunykę pamatai nepaÅ¡alinti, nuomininkas žemės sklypo nenaudoja ir neeksploatuoja pagal pagrindinę paskirtį. Motyvais, jog sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, 2017 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu Nr. 36SD-3112-(14.36.137E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ â€œ (toliau – 2017 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tas) ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta per 3 mėnesius nusigriauti statinius, sutvarkyti žemės sklypÄ bei iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro minėtus statinius ir savo nuosavybės teises į juos.

Taip pat ieÅ¡kovė buvo informuota, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartis bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, suėjus 2 mėnesiams po minėto raÅ¡to gavimo. Atsakovė priėmė 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymÄ , kuriuo minėta nuomos sutartis nutraukta. IeÅ¡kovė, ginčydama šį įsakymÄ nurodė tokius argumentus: Vien fakto, kad nuomininkas (ieÅ¡kovė) ilgÄ laikÄ nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė jokių priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl ginčo sklype nebuvo pastatytas komercinės paskirties pastatas, ar ieÅ¡kovė turėjo realiÄ galimybę tai padaryti ir pan.

Ieškovė sklypo neeksploatuoja dėl objektyvių priežasčių (dėl įmonės statuso, šiuo metu ribojamo teisinio reglamentavimo – 2013 metais jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Šiaulių apygardos teismo 2013-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013)). Nuomojamo sklypo paskirtis – komercinė. Sudarant sutartį buvo žinoma, kad nuomojamame sklype esančio pastato baigtumas tik 5 procentai, kas reiškia, kad tik sudarius nuomos sutartį komercinės veiklos vykdymas buvo neįmanomas.

Atsakovė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama nuomos sutartį, nepasinaudojusi kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis, pažeidė vieÅ¡ojo administravimo principus; atsakovė galėjo ir turėjo įspėti nuomininkÄ dėl pareigos naudoti nuomojamÄ sklypÄ pagal paskirtį, nurodyti terminÄ , per kurį ieÅ¡kovė turi pradėti eksploatuoti sklypÄ . Faktas, jog iÅ¡nuomotame žemės sklype nėra pastatytas ir/ar eksploatuojamas komercinės paskirties pastatas, savaime nereiÅ¡kia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo.

Sklypas nenaudojamas pagal paskirtį dėl objektyvių priežasčių, todėl jo nenaudojimas nėra pagrindas nutraukti sutartį. Daugiau kaip 15 metų atsakovė ieÅ¡kovės neveikimo nelaikė sutarties pažeidimu ir savo paties veiksmais suformavo pagrįstÄ ieÅ¡kovės lÅ«kestį, kad tokia situacija atsakovei yra priimtina TinkamÄ sutarties vykdymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės atsakovė patvirtino duodama leidimÄ Ä¯keisti nuomos teisę trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Pagal ieÅ¡kovės ir AB SEB bankas sudarytÄ 2003 m. gruodžio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 1140307010699 ir Å¡ios sutarties 2004 m. gegužės 17 d. papildymÄ , ieÅ¡kovė prievolių bankui užtikrinimui įkeitė ir nuomos teisę pagal 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartį, todėl nuomos sutarties nutraukimas galimas tik teismine tvarka.

Atsakovė, leidusi nuomininkui įkeisti nuomos teisę, o vėliau vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama sutartį, panaikino ne tik žemės sklypo nuomos, bet ir nuomos teisės įkeitimo sutartį. IeÅ¡kovė nelaikytina iÅ¡ esmės pažeidusia nuomos sutartį, todėl sutartis negalėjo bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Atsakovė atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų (iki 2017 m. gruodžio 31 d.

– Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N68/2003-0028 ieÅ¡kovei penkiasdeÅ¡imties metų laikotarpiui iÅ¡nuomotas žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – komercinė veikla, Å«kinės veiklos pobÅ«dis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Atsakovei 2017 m. gegužės 23 d. vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlikus žemės sklypo planinį patikrinimÄ , vietoje suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija, ir nustatyta, jog žemės sklypas apleistas, apaugęs medžių ir krÅ«mų želdiniais, sklypas nenaudojamas.

Atsakovė 2017 m. birželio 1 d. raÅ¡tu nurodė ieÅ¡kovei, kad žemės sklype esantys pamatai sunykę, jų negalima naudoti pagal pagrindinę paskirtį, sklypas prie statinių suformuotas nepagrįstai didelis, sklype esantys pastato – degalinės pamatai kadastro duomenų nustatymo metu 2002 metais buvo 5 procentų baigtumo ir nuo to laiko daugiau nepastatyta, statinys neužbaigtas ir nenaudojamas pagal jo paskirtį. Kadangi žemės sklypas nenaudojamas statinio eksploatacijai, ieÅ¡kovė informuota, kad bus pradėta vykdyti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo procedÅ«ra. 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikus žemės sklypo pakartotinį patikrinimÄ vietoje suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija, nustatyta, kad žemės sklype augę menkaverčiai medžiai ir krÅ«mai iÅ¡kirsti, žolė nupjauta, tačiau žemės sklype esantys sunykę pamatai nepaÅ¡alinti, sklypas neatlaisvintas, valstybinės žemės nuomininkas žemės sklypo nenaudoja ir neeksploatuoja pagal pagrindinę paskirtį. 2017 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta geranoriÅ¡kai per 3 mėnesių terminÄ nuo raÅ¡to gavimo patiems nusigriauti statinius žemės sklype, sutvarkyti žemės sklypÄ , iÅ¡registruoti minėtus statinius ir nuosavybės teises į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, ieÅ¡kovė informuota, jog nenugriovus statinių per nustatytÄ terminÄ , atsakovė kreipsis į teismÄ , praÅ¡ydama teismÄ Ä¯pareigoti nugriauti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype.

Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymÄ Nr. 36VÄ®-1232-(14.36.2.) dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ . Nurodė, jog galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta galimybė asmeniui be aukciono, t. y. lengvatinėmis sÄ lygomis, iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau toks žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡sinuomojamas tik kai toks žemės sklypas yra bÅ«tinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti.

Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiÅ¡kia, kad statinys yra naudojamas. Žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrÄ veiklÄ ir eksploatuojant jį pagal esamÄ (tiesioginę) paskirtį. IÅ¡nuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali bÅ«ti iÅ¡nuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemes sklypÄ yra grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Atsakovės patikrinimai, jų pagrindu priimtas administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, o nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ numato įstatymas. IeÅ¡kovė apie atliekamus žemės sklypo patikrinimus vietoje buvo informuota, viename iÅ¡ jų dalyvavo ir ieÅ¡kovės atstovas, pasirašęs patikrinimo akte ir nurodęs, kad „sklypÄ sutvarkysime iki 2017 m. liepos 1 d.“.

Taigi, ieÅ¡kovė, turėdama iÅ¡samiÄ informacijÄ apie atsakovės atliekamus veiksmus, jokių duomenų ar priežasčių, kurios trukdytų ieÅ¡kovei naudoti žemės sklypÄ pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nepateikė ir nenurodė. Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė pažeidė bendradarbiavimo principÄ , jeigu turėdama svarbių priežasčių, dėl kurių neturėjo realios galimybės vykdyti sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, jas nutylėjo ar jų nenurodė atsakovei, nes ieÅ¡kovė nuo 2003 metų iki 2017 turėjo pakankamai laiko planuotai veiklai pradėti vykdyti, bet aktyvių veiksmų nesiėmė.

Ieškovei restruktūrizavimo byla iškelta 2013 m., tai yra praėjus 10 metų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, ieškovės restruktūrizacijos plane yra numatyta degalinių plėtra, todėl aplinkybė, kad ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, jokios esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui neturi. Nurodė, jog vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Ginčo žemės sklypas neužstatytas jokiais pastatais, jame nebuvo vykdomi statybos ar žemės darbai. IeÅ¡kovės pasyvumas, neveikimas ir sudarytos žemės nuomos sutarties, jos siektų tikslų nevykdymas daugiau kaip 12 metų iki ginčo teisme kilimo atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei reiÅ¡kia esminį sutarties pažeidimÄ , įgalinantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu. Teisės nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį neriboja turtinės teisės įkeitimas, nes atsakovės teisė nutraukti nuomos sutartį yra įtvirtinta įstatymuose.

Tiek ieÅ¡kovės kreditorė, tiek pati ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ , įkeisdama statinį, esantį ne ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybiniame žemės sklype, ir įkeitė tik turtinę teisę. Atkreipė dėmesį, jog Plungės ir Rietavo skyriuje nerasta duomenų apie nuomotojo sutikimo įkeisti nuomos teises iÅ¡davimÄ . Kadangi žemės sklype nėra pastatytas statinys, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, ieÅ¡kovė neturi jokių teisių į jo nuomÄ ne aukciono bÅ«du.

Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovę savo lėšomis atlaisvinti 1,00 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, paÅ¡alinant pastatÄ -degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad pastatas-degalinė, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iuo statiniu, įskaitant statinio įkeitimÄ ir žemės sklypo turtinę teisę, bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; tuo atveju, jei ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys minėtų įpareigojimų, leisti atsakovei pačiai atlikti minėtus veiksmus, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nurodė, kad atsakovei atlikus valstybinės žemės patikrinimus vietoje, nustatyta, kad žemės sklypas apleistas, apaugęs medžių ir krÅ«mų želdiniais, sklypas nenaudojamas, žemės sklype esantys pamatai sunykę, jie nenaudojami pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

Atsakovė priėmė sprendimÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ieÅ¡kovė žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį. IeÅ¡kovė, ilgÄ laikÄ neveikdama didelio ploto (1,00 ha), nuomojamame valstybiniame žemės sklype, jo netvarkydama, nenaudodama pagal sutartį, padarė esminį žemės nuomos sutarties apžeidimÄ , todėl atsakovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės sklype esantis pastatas-degalinė, kurio baigtumas 5 procentai, laikytinas neturinčiu aiÅ¡kios funkcinės paskirties statiniu, atitinkamai Å¡io pastato-degalinės savininkui negali bÅ«ti žemės sklypas nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o pastatas-degalinė, kurio baigtumas 5 procentai, turi bÅ«ti paÅ¡alintas.

Statinio savininkui nenukėlus (nenugriovus) statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, negali laisvai disponuoti tokiu žemės sklypu, todėl turi teisinį pagrindÄ reikalauti, kad statiniai bÅ«tų nukelti (nugriauti) administracine tvarka, siÅ«lydama statinio savininkui tai padaryti savo lėšomis pačiam, o jam nesutikus – kreiptis į teismÄ CK 4.104 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovė atsiliepimu į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį su atsakovės patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydama tuos pačius argumentus, iÅ¡dėstytus patikslintame ieÅ¡kinyje.

Pažymėjo, kad sÄ Å¾iningo įkaito turėtojo teisė turėtų bÅ«ti ginama prioriteriÅ¡kai. Teismui tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ (ir hipotekos iÅ¡registravimÄ ), bÅ«tų pažeisti trečiojo asmens AB SEB banko teisėti interesai, galimai sÄ lygotų nuostolių AB SEB bankui kilimÄ . Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ inspekcijos atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstÄ , o dėl kitų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Pažymėjo, kad teismas galėtų suteikti teisę inspekcijai nugriauti ginčo statinius, jei jų per nustatytÄ terminÄ nenugriautų statinių savininkas ir tik tuo atveju, jei nustatytų, kad ginčo statinių statyba pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurių nėra užfiksuota. Prašė teismo bylÄ nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimų į patikslintus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad bankas kaip įkeitimo kreditorius neturi jokių duomenų ar įrodymų apie sklypo naudojimÄ , tarp ieÅ¡kovo (kredito gavėjo) ir Nacionalinės žemės tarnybos vykusius santykius nuomos sutarties galiojimo metu, sutartÄ sklypo naudojimo bÅ«dÄ , neturi jokios teisės ir/ar pareigos kontroliuoti savo kliento (ieÅ¡kovo) veiksmus įgyvendinant valstybinio sklypo nuomos teisę, o taip pat nedalyvavo ieÅ¡kovui ir Nacionalinei žemės tarnybai sudarant/keičiant ginčijamÄ nuomos sutartį bei vėliau ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl sklypo naudojimo faktų.

IeÅ¡kovo ginčijama nuomos teisė buvo įkeista bankui pagal 2004 m. kredito sutarties pakeitimo sÄ lygas, užtikrinant tinkamÄ ieÅ¡kovės prievolių įvykdymÄ pagal 2003-12-18 kreditavimo sutartį Nr. 1140307010699 su vėlesniais sutarties papildymais ir pakeitimais. Pagal kredito sutartį kredito gavėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo įkeisti bankui konkretų turtÄ , taigi ir parengti visus įkeitimui reikiamus dokumentus. Sudarant įkeitimo sandorį pagal galiojusių ir tebegaliojančių teisės aktų tvarkÄ , sklypo savininko (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas buvo teikiamas ne bankui, o sandorį pagal įstatymus tvirtinusiam valstybės pareigÅ«nui (notarui), todėl tokio dokumento bankas neturi.

Tačiau pats nuomos teisės įkeitimo faktas ir nenuginčytas įkeitimo registravimas vieÅ¡ame registre leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sudarant nuomos teisės įkeitimo sandorį 2004 metais buvo iÅ¡pildyti visos įstatyme numatyti reikalavimai įkeitimo sandoriui sudaryti, jų tarpe – gautas ir pateiktas sklypo savininko (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas. Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamos aplinkybės, jog įkeista nuomos teisė užtikrina negrÄ Å¾intos skolos padengimÄ AB SEB bankui.

Skola bankui nėra grÄ Å¾inti. Jei RUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties nutraukimas bus paliktas galioti ir kredito gavėjas neteks nuomos teisės, o taip pat pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalavimu įpareigojus atlaisvinti nuomojamÄ sklypÄ ir paÅ¡alinti statinius (įkeisti bankui), iÅ¡nyks įkeitimo dalykai ir pasibaigs pats nuomos teisės/statinių įkeitimas. Dėl to ieÅ¡kovui netekus nuomos teisės bankas turės kreditavimo sutarties pagrindu teisę reikalauti, kad sumažėjus įkeisto užtikrinant prievoles turto kiekiui, ieÅ¡kovas kitomis papildomomis priemonėmis „papildytų“ įkeisto turto kiekį arba taikyti atitinkamas kredito sutartyje nurodytas priemones.

Å io ginčo iÅ¡sprendimui esant nepalankiam ieÅ¡kovui, kreditavimo santykių kontekste tiesiogines neigiamas pasekmes ir kilusius nuostolius patirs ne bankas, o pats ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovui atsiras papildomos pareigos bankui pagal sudarytÄ kreditavimo sutartį). Palaikė ieÅ¡kovui naudingo sprendimo priėmimÄ . Prašė bylÄ nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu (2018-06-04) ieÅ¡kovės atstovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, o ieÅ¡kinį – atmesti. Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2002 m. liepos 22 d. įsigijo nebaigtos statybos pastatÄ - degalinę, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Plungės m.) 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 68/2003-0028 TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ valstybės 50 metų laikotarpiui iÅ¡sinuomojo 1,00 ha bendro ploto žemės sklypÄ , esantį tuo pačiu adresu, numatant, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – komercinė veikla, Å«kinės veiklos pobÅ«dis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti.

Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 36VÄ®-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 68/2003-0028 nutraukimo“ valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta prieÅ¡ terminÄ , uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojant žemės pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kyla dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ teisėtumo.

Žemės nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta esant Å¡ioms sÄ lygoms: jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino Å¡io mokesčio nesumoka; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 36VÄ®-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 68/2003-0028 nutraukimo“ matyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta prieÅ¡ terminÄ , uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojant žemės pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, remiantis 2017 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 36ŽN-113 ir 2017 m. rugsėjo 6 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 36ŽN-230. 10 000 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Plungės m.) išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 50 metų laikotarpiui ne konkurso tvarka, remiantis Telšių apskrities viršininko 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 574 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu, valstybinės žemės valstybės valdymo teise ir šių žemės sklypų pardavimo ir išnuomojimo Plungės rajono savivaldybės Plungės mieste“.

Šio įsakymo 3 p. nustatyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – komercinei veiklai, ūkinės veiklos pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Minėtas įsakymas priimtas, remiantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), 28 punktas nustatė, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami jų 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Tiek taisyklių, tiek CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Å i CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame papildomai nurodyta, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių valdymas, o ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomÄ yra nustatyta kaip iÅ¡imtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta minėtų teisės aktų pagrindu, t. y. ginčo sklypas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas ne aukciono bÅ«du, o iÅ¡imtine – lengvatine tvarka dėl nuosavybės teise žemės sklype turimų statinių eksploatavimo.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka – ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais nuostatas konstatavo, kad bÅ«tinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du sÄ lygų turi bÅ«ti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip bÅ«tų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis.

Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytÄ paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiÅ¡kai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminÄ be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono bÅ«du (lengvatinėmis sÄ lygomis) sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

Faktinė ginčo sklype esanti situacija užfiksuota pateiktame 2017 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., nuomojamas ieškovės, nenaudojamas pagal paskirtį, apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais. Prie akto fotonuotraukose fiksuoti vaizdai patvirtina, jog žemės sklype komercinė veikla nevykdoma, žemės sklypas apaugęs menkaverčiais želdiniais. Nors 2017 m. birželio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pranešimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ žemės sklypas sutvarkytas (pašalinti želdiniai, nupjauta žolė), tačiau ir toliau valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, kas konstatuota pakartotiniame 2017 m. rugsėjo 6 d.

žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-230. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , kuriame taip pat užfiksuota, jog ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas, sklypo teritorijoje iÅ¡likę sunykę statiniai neužbaigti, nenaudojami, dėl klimato poveikio pamatų konstrukcijos pradėjusios irti, statinys neužkonservuotas; statinio naudojimo paskirtis, nurodyta VÄ® Registrų centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, neatitinka tikrovės. Taigi, atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pagal paskirtį nėra naudojamas, buvę pastatai sunykę ir neeksploatuojami.

IÅ¡ 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad Å¡alys susitarė, jog iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra komercinė, Å«kinės veiklos pobÅ«dis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – statyti smulkius verslo objektus ir juos eksploatuoti komerciniais tikslais – reiÅ¡kia, kad žemės sklypo nuomininkas iÅ¡nuomotuose sklypuose turi plėtoti Å«kinę veiklÄ , kuri neįmanoma nepastačius atitinkamų objektų ir jų nenaudojant.

Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal savo teisinius padarinius tiek nenaudojimas, tiek netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015).

Atsakovės pateikti žemės naudojimo patikrinimo aktai patvirtina, kad iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas pagal paskirtį nėra naudojamas, sklype esantys pastatai sunykę. Degalinės pamatai kadastro duomenų nustatymo metu 2002 metais buvo 5 procentų baigtumo ir nuo to laiko daugiau nepastatyta, statinys neužbaigtas ir nenaudojamas pagal jo paskirtį. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemes sklypÄ yra grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo pagrindÄ konstatuoti esminį sutarties pažeidimÄ , nes žemės nuomos sutartis buvo sudaryta bÅ«tent pastato statybai ir eksploatavimui, ir valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti. Sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės nuomone, jog vien fakto, kad nuomininkas (ieÅ¡kovė) ilgÄ laikÄ nenaudoja iÅ¡sinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Kad sprendžiant nurodytÄ klausimÄ , be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi bÅ«ti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys. IeÅ¡kovė nurodė, kad sklypo neeksploatuoja dėl objektyvių priežasčių - dėl įmonės statuso ir Å¡iuo metu ribojamo teisinio reglamentavimo. 2013 metais uždarajai akcinei bendrovei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla (Å iaulių apygardos teismo 2013-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013)). Sudarant sutartį buvo žinoma, kad nuomojamame sklype esančio pastato baigtumas tik 5 procentai, kas reiÅ¡kia, kad tik sudarius nuomos sutartį komercinės veiklos vykdymas buvo neįmanomas.

Be to, sklypo naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį negalėjo ir dėl finansinės krizės. Tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2003 m. kovo 18 d., restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta tik 2013 metais, todėl ieÅ¡kovė turėjo pakankamai ilgÄ deÅ¡imties metų laikotarpį, per kurį galėjo pradėti vykdyti suplanuotÄ veiklÄ . Kad ieÅ¡kovės įsigyti pamatai aptrupėję ir tolimesnei statybai netinkami, o statybos leidimas nebegalioja, užfiksuota 2004 m. balandžio 21 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento pažymoje Nr.

50. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi numatomai veiklai plėtoti, kad siekė, jog iÅ¡sinuomota teritorija bÅ«tų užstatyta. Faktas, kad ieÅ¡kovei suteiktas restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas taip pat nelaikytina aplinkybe, sutrukdžiusia pradėti statybos ar jų projektavimo darbus. Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo tikslas – sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, ne tik iÅ¡saugoti, bet ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ .

RestruktÅ«rizuojamos įmonės veikla nėra nutraukiama. Pateiktame ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo plano iÅ¡raÅ¡e numatyta, kad degalinių tinklo naujomis degalinėmis plėtra galima, esant kreditorių susirinkimo pritarimui, dėl ko ieÅ¡kovė aplinkybe dėl pasikeitusio įmonės statuso negali remtis kaip objektyvia. IeÅ¡kovės nurodoma finansų krizė galėjo įtakoti ieÅ¡kovės veiklÄ tam tikru laikotarpiu, tačiau komercinė veikla nevykdoma iÅ¡nuomotame valstybiniame žemės sklype daugiau kaip keturiolika metų, todėl finansinė krizė nelaikytina priežastimi, Å¡alinančia ieÅ¡kovės atsakomybę dėl nuomos sutarties pažeidimo.

Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kai iÅ¡nuomotame žemės sklype nevykdomi statybos darbai, taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdomos iÅ¡nuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip Å¡eÅ¡erius metus tai pripažįstama pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010).

AtotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindÄ pripažinti esant esminį sutarties pažeidimÄ . Valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodyta žemės nuomos paskirtis yra esminė nuomos sutarties sÄ lyga. Nuomininkui per 14 metų laikotarpį (nuo 2003 m., kai buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas degalinės statybai iki žemės nuomos sutarties nutraukimo 2017 m.) pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradėjus komercinės Å«kinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastačius statinio, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį, kas laikytina esminiu sutarčių pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ sutartį nutraukti.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus praneÅ¡imo sutvarkė žemės sklypÄ (nupjovė žolę, paÅ¡alino menkaverčius želdinius) mokėjo nuomos mokestį pagal sudarytas sutartis nepaneigia esminio sutarties pažeidimo, pakankančio sutarties nutraukimui. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės atstovės argumentu, jog iki 2017 m,. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo ieÅ¡kovė nebuvo sulaukusi iÅ¡ nuomotojo jokių pastabų ar pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, kas neva patvirtina, jog atsakovė ieÅ¡kovės neveikimo nelaikė sutarties pažeidimu ir savo paties veiksmais suformavo pagrįstÄ ieÅ¡kovės lÅ«kestį, kad tokia situacija atsakovei yra priimtina.

Žemės įstatyme yra nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinės žemės naudojimo kontrolę (32 straipsnio 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktį valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sÄ lygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos paÅ¡alinti arba inicijuoja Å¡ių sutarčių nutraukimÄ ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad bÅ«tų atlyginti nuostoliai.

Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovė galėjo bet kuriuo metu atlikti ginčo žemės sklypo patikrinimÄ , siekdama nustatyti kaip yra vykdoma sudaryta nuomos sutartis. Todėl vien tai, kad tokio patikrinimo atsakovė neatliko ir dėl to nepareiÅ¡kė pretenzijų anksčiau, nesudaro pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atstovės argumentu, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis buvo vykdoma tinkamai. Bylos duomenimis, žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, buvo suraÅ¡yti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad ginčo žemės sklypas pagal savo paskirtį nėra naudojamas, todėl ieÅ¡kovė negalėjo turėti pagrįstÄ lÅ«kestį, kad sklypo nenaudojimas pagal jo tikslinę paskirtį yra tinkamas valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymas ir kad tokia situacija atsakovei priimtina.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę pripažinti, jog ieÅ¡kovė jokios sutartyje nustatytos tikslinės naudojimo paskirties veiklos iÅ¡nuomotame valstybinės žemės sklype pakankamai ilgÄ laikÄ nevykdo ir valstybinės žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ nutraukti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimÄ neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d.

įsakymÄ Nr. 36VÄ®-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimo“ netenkintinas (CPK 178 straipsnis). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 striapsnis). Dėl informavimo apie ketinimÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama nuomos sutartį ir nepasinaudojusi kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis, pažeidė vieÅ¡ojo administravimo principus; atsakovė galėjo ir turėjo įspėti nuomininkÄ dėl pareigos naudoti nuomojamÄ sklypÄ pagal paskirtį, nurodyti terminÄ , per kurį ieÅ¡kovė turi pradėti eksploatuoti sklypÄ . .

Žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarka numatyta CK 6.564 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ nuomotojas prieÅ¡ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti žemės Å«kio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius, o kai nuomojama kitos paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius. Ginčo atveju buvo nuomojamas ne žemės Å«kio paskirties žemė, todėl ieÅ¡kovė apie žemės numos sutarties nutraukimÄ turėjo bÅ«ti įspėta prieÅ¡ du mėnesius.

IeÅ¡kovė Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu Nr. 36SD-3112-(14.36.137 E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ â€œ buvo informuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, suėjus 2 mėnesiams po Å¡io raÅ¡to gavimo. Taigi, ieÅ¡kovė apie ketinamÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį buvo informuota. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatyto termino paskirtis – įspėti nuomininkÄ apie pažeidimus, suteikiant galimybę per nurodytÄ terminÄ paÅ¡alinti priežastis, dėl kurių nuomos sutartis nutrauktina.

Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovė (nuomininkė) iš esmės pažeidė valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. nenaudojo įsigyto statinio ir nuomojamos valstybinės žemės pagal tikslinę jų paskirtį, jokių žemės ir statybos darbų nepradėjo, todėl akivaizdu, kad šis pažeidimas apskritai negalėtų būti pašalintas. Ieškovė nenurodė kokiomis kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis atsakovė turėjo pasinaudoti, nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ieškovės argumentas dėl viešojo administravimo principų pažeidimų atmestinas.

Dėl valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo ir žemės numos sutarties nutraukimo IeÅ¡kovė, ginčydamÄ vienaÅ¡alį valstybinės žemės numos sutarties nutraukimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodo faktÄ , jog nuomos teisė pagal 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartį įkeista AB SEB bankui. Kadangi žemės nuomos teisė buvo įkeista, tai ribojo atsakovės teisę ginčijamÄ sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nuomos sutarties nutraukimas buvo galimas tik teismine tvarka. Teismas su tokiu ieÅ¡kovės argumentu, jog valstybinės žemės sklypo nuomotojas, duodamas sutikimÄ Ä¯keisti nuomos teisę pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, neturi teisės prieÅ¡ terminÄ nutraukti minėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, nesutinka.

SusitarimÄ dėl turtinės teisės įkeitimo sudarė ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo SEB bankas, o nuomos sutartį - ieÅ¡kovė ir atsakovė, todėl, kaip ir nurodė trečiasis asmuo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, SEB bankas kaip ieÅ¡kovės kreditorius pagal kreditavimo sutartį neturi ir neįgyja teisės reikalauti iÅ¡ nuomos sutarties kitos Å¡alies (atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos) kokių nors veiksmų ar neveikimo. Teismo vertinimu faktas, kad atsakovė davė sutikimÄ Ä¯keisti nuomos teisę, neapriboja atsakovės teisės nutraukti nuomos sutartį neteismine tvarka, esant esminiams sutarties pažeidimams.

Tai neatitiktų ir valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos žemės nuomininkui naudojant žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį nuomos sutartis nutraukiama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Atsakovės teisė nutraukti nuomos sutartį įtvirtinta įstatymuose. Ä®keitimo teisė galioja ne tik iki tinkamo kredito sutarties įvykdymo kaip nurodė ieÅ¡kovė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti ir kiti įkeitimo teisės pabaigos pagrindai. Pagal CK 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ Ä¯keitimo teisė baigiasi pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui. Jeigu baigiasi teisės, kuri yra įkeitimo dalykas, galiojimo terminas, baigiasi ir įkeitimas, nes nelieka įkeitimo objekto. Laikytina, kad įkeitimo teisė Å¡iuo pagrindu baigiasi ir kai įkeista teisė baigiasi prieÅ¡ terminÄ . IÅ¡nykus įkeitimo dalykui (ieÅ¡kovei netekus nuomos teisės) ieÅ¡kovei kils papildomos pareigos, numatytos kreditavimo sutartyje, už kurios vykdymÄ yra atsakinga ieÅ¡kovė.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypÄ Nustačius, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta teisėtai, tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl ieÅ¡kovės įpareigojimo savo lėšomis atlaisvinti 1,00 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, paÅ¡alinant pastatÄ -degalinę. Valstybinės žemės nuomos sutarties laikotarpiu atlikus žemės sklypo patikrinimus 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nustatyta, kad žemės sklype esantys pastatai sunykę, žemės nuomininkas žemės sklypo nenaudoja ir neeksploatuoja.

Iš patikrinimo metu atliktų fotofiksacijų matyti, kad sklype faktiškai yra pamatų likučiai. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) Å¡ioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusÄ atitinkančių objektų valdymas.

Tačiau ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Pagal VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡Ä ieÅ¡kovei priklauso pastatas – degalinė, kurios baigtumas 5 procentai, įsigyta 2002 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau tiek Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo metu fiksuoti duomenys, tiek Plungės rajono savivaldybės specialistų 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo vietoje akte nustatyti faktai, jog sklypo teritorijoje iÅ¡likę tik sunykę pamatai. Atliktų patikrinimų metu ginčo žemės sklype metu nustatyta, kad faktiÅ¡kai nebėra objekto, kuriam naudoti galimas ne aukciono bÅ«du nuomojamų žemės sklypų formavimas.

IeÅ¡kovei nenaudojant nei statinio, nei žemės sklypo pagal jų tikslinę paskirtį, sÄ lygos, dėl kurių buvo iÅ¡nuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sÄ lygomis, buvo iÅ¡nykusios, todėl iÅ¡nyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklype jokia veikla nėra vykdoma, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad numato plėtoti veiklÄ , susijusiÄ su iÅ¡likusių pamatų naudojimu, kurie dar 2004 m. balandžio 21 d. duomenimis tolimesnei statybai buvo netinkami (2004 m. balandžio 21 d.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento pažymoje Nr. 50). Teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę bÅ«simam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti, todėl, praradus teisę nuomoti žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė įpareigotina atlaisvinti ginčo žemės sklypÄ , paÅ¡alinant pamatų likučius per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 4.104 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlaisvinti sklypÄ patikslino, atsisakydama reikalavimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atžvilgiu, todėl teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Ä®pareigoti restruktÅ«rizuojamÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1.00 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, paÅ¡alinant pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡registruojant jį, daiktines teises ir visus juridinius faktus, susijusius su pastatu (įskaitant statinio įkeitimÄ ir žemės sklypo turtinę teisę) iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Jei uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 1.00 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, leisti Nacionalinei žemės tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centras dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienaÅ¡aliu 2003-03-18 valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 6854-00190001, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), Plungė), nuomos sutarties nutraukimu, taikytas 2017 m. lapkričio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus.

Teisėja Aušra Volskytė