a8e5572c-2f6a-45cf-9f9c-e0b065a6f497 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-884-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-12783-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 5 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Agnei Jakulytei,dalyvaujant ieÅ¡kovui I. R., jo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I.

R. ieÅ¡kinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 30 00,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad 2014-01-27 atsakovas nužudė jo brolį dvynį K. L.. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už K.

L. nužudymÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, jį kamuoja priepuoliai, nemiga, jis yra nervingas. Dėl atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kadangi jį su broliu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, jie artimai bendravo. Pažymėjo, jog jis yra neįgalus, todėl brolio materialinė ir psichologinė pagalba jam buvo labai svarbi, K. L. rÅ«pinosi ieÅ¡kovo sveikata ir gydymu. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio jis nereiÅ¡kė, kadangi po brolio mirties patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir negalėjo rÅ«pintis jokiais bÅ«tinais reikalais.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad su broliu jie buvo artimi, ilgÄ laikÄ kartu gyveno. Po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, jis patyrė emocinį sukrėtimÄ , todėl nesikreipė dėl žalos atlyginimo anksčiau, tačiau baudžiamÄ ja byla domėjosi, bylos nagrinėjimo metu kaip stebėtojas vyko į teismo posėdžius.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymÄ . Baudžiamojoje byloje dalyvavo ir nukentėjusiaisiais buvo pripažinti K. L. artimieji, t.y. jo motina B. L. ir V. U., tačiau ieÅ¡kovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, byla nesidomėjo, ieÅ¡kinio žalai atlyginti nereiÅ¡kė, nors nuo teismo nuosprendžio priėmimo yra praėję daugiau nei 3 metai. Pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovas nurodo, kad jį su broliu K.

L. siejo artimi ryÅ¡iai, tačiau Å¡ios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi jie glaudžių ryÅ¡ių nepalaikė, tarpusavyje nuolatos konfliktuodavo. Atsakovas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybės atlyginti žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai jÄ reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 30 00,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodo, jog dėl atsakovo veiksmų, t.y. brolio nužudymo, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , pablogėjo jo sveikata. Atsakovas su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieÅ¡kovo ir jo brolio K. L. artimi ryÅ¡iai nesiejo, jie tarpusavyje nuolatos konfliktuodavo. Be to, ieÅ¡kovas baudžiamosios bylos dėl jo brolio nužudymo nagrinėjime nedalyvavo, byla nesidomėjo, ieÅ¡kinio žalai atlyginti nereiÅ¡kė. Bylos duomenimis nustatyta, kad K.

L. yra ieÅ¡kovo I. R. (anksčiau – A. L.) brolis. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymÄ , iÅ¡ atsakovo priteista 4 805,99 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. U. ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. L.. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-177/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V.

U. pakeista – iš atsakovo priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. U. sumažintas iki 523,05 Eur (805,99 Lt). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu. Pažymėtina, jog nors atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nereiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nesudaro pagrindo šį ieškinį atmesti.

Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo baudžiamojo proceso metu, neatima iÅ¡ jo teisės reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Neturtinė žala ieÅ¡kovui padaryta tyčiniais nusikalstamais atsakovo veiksmais, kuriais atimta gyvybė ieÅ¡kovo artimam žmogui. K. L. yra ieÅ¡kovo brolis, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , ir tuo jam padaryta žala, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. IÅ¡ byloje esančių medicininių iÅ¡rašų nustatyta, kad ieÅ¡kovas serga epilepsija. 2014-07-23, 2014-12-19, 2017-03-10 ieÅ¡kovas kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl dažnų epilepsijos priepuolių. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieÅ¡kovo mama B. L. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovÄ ir K. L. siejo artimi santykiai, jie dažnai bendravo, K. L. padėjo rÅ«pintis broliu. Visa Å¡eima ilgÄ laiko gyveno kartu ir tik likus nedaug laiko iki nužudymo K.

L. kartu su žmona iÅ¡sikėlė gyventi atskirai. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-10 nuosprendyje konstatavo, jog K. L. padėdavo pasirÅ«pinti ieÅ¡kovu. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ su broliu siejo glaudÅ«s socialiniai ir emociniai ryÅ¡iai, jie dažnai bendraudavo kasdieniame gyvenime, K. L. rÅ«pinosi ieÅ¡kovu. Vis dėlto, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų kriterijų, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į atsakovo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-12-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-354/2013 nužudyto asmens seseriai iš nuteistojo, nuteisto pagal BK 129 straipsnio 1 dalį priteista 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-135/2014 nužudyto asmens broliui iš dviejų nuteistųjų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, solidariai priteista 11 584,80 Eur (30 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-190/2014 nužudyto asmens seseriai iš nuteistojo, nuteisto pagal BK 129 straipsnio 1 dalį priteista 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieÅ¡kinio dalis atmestina.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-07 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1279-13569 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-11 pažymÄ Nr. NTP-7-256 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 308,97 Eur advokato užmokestis. Patankinus 33 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 225,00 Eur žyminio mokesčio ir 101,96 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 33 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 1,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. (A. D.) 10 000,00 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui I. R.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. (A. D.) 225,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. (A. D.) 101,96 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.Civilinę bylÄ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinių bylų raÅ¡tinei.

Teisėja                                                                                     Larisa Šimanskienė