a8e46e95-8b83-4e5a-909d-87c4ebee11c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-177/2015         Proceso Nr. 1-30-1-00026-2014-0         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.2.3.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Laimos Garnelienės, Elenos Vainienės,                           sekretoriaujant: Martynai PauÅ¡aitei, Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,                            dalyvaujant prokurorėms: Dainorai MiliÅ«tei, Laimai Milevičienei,              gynėjui Evaldui Jonui Å oriui,              nuteistajam A. D.,nukentėjusiajai V. U.,vertėjoms: Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

D. (A. D.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 11 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ A. D. priteista: nukentėjusiajai V. U. 4 805,99 Lt turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai B. L. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :A.

D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė kitÄ Å¾mogų:2014 m. sausio 27 d. 0.01 val. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dÅ«rė peiliu K. L. į kairę juosmens pusę, dėl durtinio-pjautinio kairio juosmens sužalojimo K. L. nuo Å«maus nukraujavimo į vidaus ertmes iÅ¡ pažeistų kairio inksto maitinančių kraujagyslių mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Taip A. D. tyčia nužudė K. L..                          Nuteistasis A.

D. apeliaciniame skunde nurodė, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, kadangi jo kaltę grindė tik prielaidomis. Apelianto parodymus, jog nukentėjusysis prieÅ¡ jį vartojo smurtÄ , puolė jį su peiliu, tarp jų vyko grumtynės, patvirtina specialisto iÅ¡vados.Byloje nėra jokių apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų. Liudytojų A. K. ir A. K. parodymai patvirtina, kad bute sužalotas vyriÅ¡kis, koridoriuje rastas peilis, kuriuo pagal O.

L. parodymus apeliantas sužalojo jos vyrÄ , tačiau ekspertas negalėjo atsakyti, ar nukentėjusiajam sužalojimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Liudytojas A. K. parodė peilį nebuvus kruvinÄ , o specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad bute rastas peilis su iÅ¡džiÅ«vusiu krauju ant geležtės. Teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino.Teismas neabejodamas patikėjo O. L. parodymais, tačiau neatsižvelgė, jog ji narkomanė, įvykio metu buvo neblaivi. JÄ neadekvačiai supratus tos dienos įvykio aplinkybes įrodo telefoninio pokalbio su Bendrosios pagalbos centru įraÅ¡as, padarytas prieÅ¡ K.

L. mirtį. Papildomai apklausta O. L. neigė skambinusi pagalbos telefonu.Priėmus skundžiamÄ nuosprendį, apelianto sesuo gavo V. B. paaiÅ¡kinimÄ , kad apeliantas negalėjo padaryti tokio nusikaltimo, O. L. ne kartÄ su peiliu puolė K. L.. V. B. sutinka duoti iÅ¡samius parodymus.Vertinant kai kuriuos nesutapimus apelianto parodymuose, jis praÅ¡o atsižvelgti, kad buvo apklaustas tuoj po sulaikymo, neiÅ¡siblaivęs. Jis yra sirgęs psichikos liga, dėl to komisuotas iÅ¡ armijos, todėl kai kurių detalių gali neprisiminti.Ikiteisminis tyrimas byloje atliktas nekvalifikuotai.

ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas peilis, kuriuo A. D. smogė K. L.. NesiaiÅ¡kinta, kuo remdamasi tyrėja padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nenustatyta, ar ant peilio buvo kraujo, kam jis priklausė, nenustatyti pirÅ¡tų atspaudai ant jo.Teismas nurodė ekspertÄ R. P. atmetus galimybę, jog K. L. sužalotas grumtynių metu, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kad ekspertas vertino galimÄ situacijÄ pagal jam pateiktÄ peilį. Juo labiau ekspertas V. P. nenustatė, kad tuo peiliu sužalotas K.

L.. Eksperto R. P. parodymai pagrįsti įrodymais, kurie neturi nieko bendro su byla. NeaiÅ¡ku, kodėl Å¡is peilis iÅ¡ viso pridėtas prie bylos ir kokia jo įrodomoji reikÅ¡mė. Taigi ekspertas R. P., gavęs klaidingÄ informacijÄ , padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kuri nepaneigia apelianto aiÅ¡kinimo dėl K. L. galimo sužalojimo aplinkybių.Be to, byla perduota teismui, apeliantui net neįteikus kaltinamojo akto. NeaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu teismas vertino kaltinimus jam ir pratęsė kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ .Nuteistasis A.

D. apeliaciniame skunde prašė nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti bei atmesti civilinį ieÅ¡kinį. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.              Teisėjų kolegijos nuomone, A. D. kaltė dėl K. L. nužudymo įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiosios V.

U. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Dėl to nuosprendis keičiamas.                 Dėl įrodymų vertinimo ir kitų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų                                       Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.             Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė klaidingas iÅ¡vadas ir apeliantÄ nepagrįstai pripažino kaltu dėl K.

L. nužudymo. Tokie skundo teiginiai atmetami.Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad apelianto kaltė padarius nusikaltimÄ , dėl kurio jis pripažintas kaltu, pagrįsta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. KonkretÅ«s įrodymai bus aptarti vėliau, analizuojant apelianto kaltę.IÅ¡ BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje iÅ¡dėstytomis taisyklėmis.

Ä®rodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rÅ«Å¡ių įrodymų turi bÅ«ti surinkta, kad teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra nusikalstama veika ir tÄ veikÄ padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiÅ¡kia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gautÄ informacijÄ , palyginus jÄ su informacija, gauta iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar jie turi būti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Ä®rodymai gauti teisėtais bÅ«dais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ .Jau minėta, jog pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas ir tai yra jo teisė bei pareiga.

Nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo vien dėl to, kad apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus.Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje nebuvo pakankamai operatyvus ir iÅ¡samus, tačiau ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai buvo Å¡alinami, bylÄ nagrinėjant teisme. Buvo tikrinama A. D. pateikta įvykio versija, tačiau jos nepatvirtino jokie objektyvÅ«s faktiniai duomenys, o atliktų procesinių veiksmų metu surinkti duomenys buvo pakankami padaryti iÅ¡vadÄ dėl A.

D. kaltės nužudžius K. L..Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad buvo padaryti kiti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai: baudžiamoji byla teismui perduota, jam neįteikus kaltinamojo akto, be to, neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu teismas vertino kaltinimus jam ir pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ . Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iÅ¡ tiesų padarytas procesinis pažeidimas, nes kaltinamasis aktas (jo vertimas) kaltinamajam įteiktas jau po bylos perdavimo teismui (BPK 220 straipsnio        4 dalis), tačiau Å¡is pažeidimas nėra esminis ir negali bÅ«ti pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį.

Å i aplinkybė nors ir rodo, kad nebuvo laikomasi visų įstatymo reikalavimų, tačiau objektyviai paaiÅ¡kinama – kaltinamasis aktas buvo verčiamas į rusų kalbÄ ir tai užtruko. Kita vertus, kaltinamojo teisės nebuvo suvaržytos, nes BPK 218 straipsnyje numatyti procesiniai veiksmai atlikti, nepažeidus įstatymo reikalavimų: įtariamasis A. D. susipažino su visa bylos medžiaga, taigi jam buvo žinomas tiek įtarimas, tiek jį patvirtinantys duomenys. Kadangi įtarimas visiÅ¡kai atitiko kaltinamajame akte nurodytÄ kaltinimÄ , nėra pagrindo manyti, jog kokiu nors bÅ«du buvo suvaržytos A.

D. teisės į gynybÄ ar žinoti, kuo jis kaltinamas. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas. Taigi apelianto abejonės dėl jo teisių pažeidimo iÅ¡ esmės yra nepagrįstos. Visos aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visetÄ , įrodantį A. D. kaltę. Ä®rodyta, kad bÅ«tent nuteistasis A. D. skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nužudė K.

L..                                                        Dėl A. D. kaltės Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi bÅ«ti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinasis, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sÄ lygojo padarinių atsiradimÄ .Pirmosios instancijos teismas A.

D. kaltę nužudžius nukentėjusįjį K. L. pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu – liudytojų A. K., A. K., V. Å ., I. R., ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo A. D. parodymais, eksperto R. P. paaiÅ¡kinimais, specialistų iÅ¡vadų duomenimis, kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Juos sugretinęs, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent A. D. padarė K. L. mirtį sukėlusius sužalojimus.                           Pagal specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, duomenis (1 t., 76–78 b. l.) K.

L. mirė nuo ūmaus nukraujavimo į vidaus ertmes iš pažeistų kairio inksto maitinančių kraujagyslių dėl durtinio-pjautinio kairės juosmens pusės sužalojimo. Šie sužalojimai patirti ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu netrukus iki mirties, laikas skaičiuojamas minutėmis. Sužalojimai kairio juosmens srityje kvalifikuojami kaip sunkūs, tiesiogiai susiję su mirtimi. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių šios specialisto išvados pagrįstumas.

Sprendžiant, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių, be teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksniai sÄ lygojo asmens mirtį.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. sausio 27 d. 0.01 val. bute          A. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dÅ«rė peiliu K. L. į kairę juosmens pusę.

K. L. padarytas durtinis-pjautinis kairio juosmens sužalojimas – kairio inksto maitinančių kraujagyslių pažeidimas, lėmęs Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ vidaus ertmes – buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nesutiko su tokia teismo iÅ¡vada ir neigė, kad bÅ«tent jis nukentėjusiajam padarė sužalojimÄ , nuo kurio Å¡is mirė, t. y. ginčijo, jog bÅ«tent jo veiksmais padarytas sužalojimas buvo K. L. mirties priežastis.Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistojo pirmosios instancijos teisme iÅ¡keltos grumtynių versijos.

Pagal apelianto versijÄ , kuri iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl Å¡ioje nutartyje nekartojama, nukentėjusysis grumtynių metu pats sau įsidÅ«rė peiliu, kai abu nugriuvo ir K. L. užgriuvo ant A. D..Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių ir padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp A. D. veikos bei nukentėjusiojo  K. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Liudytoja O. L. teisme parodė, kad ji su savo vyru K.

L. jau kurį laikÄ gyveno pas A. D. jo bute, nuolat iÅ¡gerdavo. Ä®vykio dienÄ jie taip pat gėrė, ji užmigo, po kurio laiko jÄ pažadino K. L., ragindamas keltis ir eiti kartu lauk. Vyras skambino policijai, ji nelabai suprato, dėl ko. Ji pasisuko Å¡onu, K. L. tuo metu prie jos pritÅ«pė ir kalbėjo su ja, kai išėjęs iÅ¡ kambario ar virtuvės A. D. pasilenkė (pritÅ«pęs) ir dÅ«rė peiliu K. L. deÅ¡ine ranka į kairį Å¡onÄ . Peilis nukrito, jis buvo kruvinas. Vyras susigriebė už pilvo, nieko nekalbėjo, tik dejavo, nugriuvo tarp koridoriaus ir lauko durų.

Viskas įvyko tarp kambario ir išėjimo durų koridoriuje, kur ji su K. L. miegodavo.Apygardos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojos O. L. parodymais dėl K. L. sužalojimo mechanizmo, juo labiau kad jie atitinka kitas objektyviai nustatytas bylos aplinkybes. Buvus grumtynes virtuvėje, kurias viso proceso metu minėjo nuteistasis, paneigė ir liudytojų A. K. bei A. K., t. y. atvykusių į įvykio vietÄ pareigÅ«nų, parodymai apie nukentėjusiojo suradimo vietÄ (abu patvirtino, kad K. L. gulėjo tarpduryje, ties buto durų slenksčiu).

Lavono daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenys patvirtina, kad tarp K. L. daiktų buvo kepurė ir striukė su kiauryminiais pažeidimais, o tai leidžia spręsti, jog iÅ¡ tiesų K. L. su O. L. ketino iÅ¡eiti iÅ¡ buto. IÅ¡ prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad peilis iÅ¡ dalies pakiÅ¡tas po O. L. čiužiniu, taigi nukentėjusysis iÅ¡ tiesų buvo koridoriuje, o ne virtuvėje ar kambaryje. Visa tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas toje vietoje, kur ir buvo rastas peilis.Nors byloje yra 2014 m. sausio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje             A.

D. dėl veido kairės pusės sumuÅ¡imo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 3 b. l.), tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia A. D. kaltės. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad O. L., kuri yra narkomanė, bÅ«dama neblaivi, galėjo neadekvačiai suprasti nusikaltimo padarymo aplinkybes, kÄ patvirtina užfiksuotas jos pokalbis su greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotoja, tačiau tokių jo teiginių nepatvirtina objektyvi bylos medžiaga. Tai, kad O. L., atvykus GMP medikams, apimta Å¡oko bÅ«senos Å¡aukė ir verkė, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl tokios savo bÅ«klės O.

L. galėjo supainioti esmines įvykio aplinkybes. BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai A. K. ir A. K. bei GMP medikai I. R. ir V. Å ., kurie buvo apklausti teisme, net neužsiminė apie O. L. neadekvačiÄ bÅ«senÄ ar didelį girtumÄ . PrieÅ¡ingai, tiesiogiai su O. L. bendravęs pareigÅ«nas A. K. teisme patvirtino, kad, nors ji buvo iÅ¡gėrusi, tačiau visiÅ¡kai girta nebuvo. Liudytoja O. L. teisme taip pat paaiÅ¡kino apie jos pokalbį su GMP dispečere patvirtindama, kad buvo tik atsibudusi ir nelabai suvokė, kas vyksta.

Matė, jog K. L. kažkam skambina (ar su kažkuo kalba), bet galvojo, kad jie juokauja. Ä®raÅ¡e užfiksuotas vyro pokalbis yra  K. L. pokalbis su dispečere, jis pranešė, kad kitas vyras grasino peiliu pripjauti jo žmonÄ . Liudytoja parodė, kad A. D. paskutinėmis dienomis jÄ painiodavo su jos mama. IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 149–150 b. l.). IÅ¡ byloje esančios GMP garso įraÅ¡o stenogramos, kurioje užfiksuotas apelianto minimas pokalbis, matyti, kad telefonu paskambinęs vyras pranešė, jog kitas vyras „šoka ant žmonos su peiliu“, jie yra pastarojo bute, po to į pokalbį įsiterpė moteris, kuri informavo, kad čia juokas, vyras įspėtas dėl atsakomybės už melagingÄ praneÅ¡imÄ .

Pokalbis truko 59 sek. (1 t., 160–161 b. l.).Atsižvelgdama į minėtų liudytojų parodymus dėl O. L. girtumo ir jos paaiÅ¡kinimus apie telefoninį pokalbį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad telefoninio pokalbio turinys nėra tiek informatyvus, jog leistų spręsti apie moters psichikos bÅ«senÄ ar susidariusiÄ situacijÄ . Taigi apeliantas skunde nepagrįstai teigė, kad Å¡is GMP įraÅ¡as, padarytas prieÅ¡ K. L. mirtį, patvirtina liudytojÄ O. L. neadekvačiai supratus tos dienos įvykio aplinkybes.

Nuteistojo versijÄ dėl K. L. sužalojimo grumtynių metu paneigė ne tik liudytojos O. L. parodymai, bet ir teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P.. Jis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, smÅ«giuojant deÅ¡ine ranka į kairį Å¡onÄ , todėl neįtikėtina, jog tai įvyko grumtynių metu. Pagal A. D. pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ nukentėjusysis laikė peilį deÅ¡inėje rankoje, tačiau jam padarytas kairės pusės juosmens sužalojimas, o tai objektyviai neįmanoma, griÅ«vant nurodytoje situacijoje. Taigi versija dėl nukentėjusiojo K.

L. susižalojimo grumtynių metu objektyviai paneigta. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai dėl bylos įrodymų vertinimo ir nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų dėl galimybės panaudoti įvykio metu paimtÄ sužalojimo įrankį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti turinčio aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ir         16 metų darbo staÅ¾Ä teismo medicinos eksperto R. P. paaiÅ¡kinimu, kadangi jo pateiktas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas yra iÅ¡samus ir atitinka objektyviÄ bylos medžiagÄ .

Tai, kad eksperto pateiktas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas yra nepalankus nuteistajam, nėra pagrindas abejoti teismo medicinos eksperto kvalifikacija. Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliaciniame skunde akcentuotas eksperto R. P. paaiÅ¡kinimas teisme dėl jam tik teisme vizualiai apžiÅ«rėti pateikto peilio, kaip nusikaltimo įrankio, vertinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, atliekant lavono tyrimÄ , ekspertui nebuvo pateiktas įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas peilis (su kraujo pėdsakais ant geležtės vienos pusės), o, tik vizualiai teisme jį apžiÅ«rėjęs, teismo medicinos ekspertas negalėjo kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad bÅ«tent juo nukentėjusiajam K.

L. padaryti vidaus organų sužalojimai. Apeliantas skunde rėmėsi ir 2014 m. balandžio 1 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (1 t., 62–71 b. l.), siekdamas įrodyti buvus kitÄ nužudymo įrankį ir iÅ¡ dalies parodyti atlikto tyrimo bei pareigÅ«nų (specialistų, ekspertų) nekvalifikuotumÄ . Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir specialių žinių reikalaujančių tyrimų atlikimo Å¡ioje nutartyje jau pasisakyta, todėl teisėjų kolegija savo motyvų nekartoja.Atliekant šį tyrimÄ , specialistų iÅ¡ tiesų buvo praÅ¡oma atsakyti, ar ant tirti pateiktų drabužių pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu (taigi įvykio vietoje paimtu) peiliu.

Kaip matyti iš specialisto išvados, specialistai tyrimo metu jiems pateiktuose drabužiuose aptiko kiauryminius durtinius-pjautinius pažeidimus, kurie galėjo būti suformuoti kietu aštriu įrankiu, pavyzdžiui peiliu ar panašiu daiktu. Specialistai nurodė, kad neturi galimybės atsakyti, ar tie pažeidimai padaryti pateiktu peiliu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia specialisto išvada nereiškia, jog nukentėjusysis buvo sužalotas kitu duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu įrankiu (peiliu), nes tam nėra jokių objektyvių duomenų, juo labiau kad byloje yra pakankamai kitų A.

D. kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad prie bylos pridėtas nusikaltimo padarymo įrankis nėra iÅ¡tirtas, be to, byloje esantys duomenys dėl nusikaltimo įrankio prieÅ¡taringi: duodamas parodymus apie iÅ¡ įvykio vietos paimtÄ peilį, liudytojas A. K. nurodė, kad peilis nebuvo kruvinas, o jo apžiÅ«rÄ atlikęs specialistas nustatė, kad bute rastas peilis su iÅ¡džiÅ«vusiu krauju ant geležtės. Tokie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir atmetami.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys bei prie jo esančios nuotraukos (1 t., 4–6, 16– 20 b. l.), specialisto iÅ¡vados duomenys (1 t., 8 b. l.) įrodo, kad koridoriuje ant grindų, link lauko durų, guli peilis 46 cm atstumu nuo sienos iki peilio rankenos; peilis su iÅ¡džiÅ«vusiu krauju ant geležtės nufotografuotas, nuo peilio rankenos paimtas DNR ėminys; kraujo pėdsakai aptikti tik ant peilio geležtės. Liudytojas A. K., įvykio vietoje buvęs pareigÅ«nas, teisme iÅ¡ tiesų patvirtino, kad, įėjęs į koridorių, matė ant žemės numestÄ peilį, ant peilio kraujo pėdsakų nesimatė, peilio nelietė, jį paėmė atvažiavę kriminalistai; matė tik vienÄ peilį; galbÅ«t peilio geležtė buvo po čiužiniu, negali prisiminti.

Å iai aplinkybei patikslinti įstatymo nustatyta tvarka buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 118–120 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, jog, tik įėjęs į butÄ , liudytojas koridoriuje netoli spintos ant grindų pamatė pilkos spalvos metalo peilį, kurio geležtė buvo pakiÅ¡ta po antklode; peilio jis neapžiÅ«rėjo, tačiau jis nebuvo kruvinas; vėliau peilį pasiėmė į įvykio vietÄ atvykę operatyvinės valdybos grupės pareigÅ«nai. Tokie liudytojo A.

K. parodymai, prieÅ¡ingai nei teigė apeliantas, rodo, kad jis nematė pakiÅ¡tos po antklode peilio geležtės, todėl negalėjo žinoti apie kraujo pėdsakus ant jos. Kadangi peilio rankena nebuvo kruvina, liudytojo parodymai, jog peilis nebuvo kruvinas (tiek, kiek jį matė pareigÅ«nas), neprieÅ¡tarauja įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenims. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančios įrodymus, taip pat atkreipia dėmesį į nenuoseklius paties apelianto parodymus. TÄ pačiÄ dienÄ Â po įvykio apklaustas A.

D. pripažino dÅ«ręs peiliu K. L., nes Å¡is jį mušė. To, kad nukentėjusysis kokiu nors bÅ«du bÅ«tų susižalojęs pats, A. D. nesakė ir tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu pateikė kitÄ nukentėjusiojo sužalojimo versijÄ , jog K. L. susižalojo grumtynių metu, pats sau įsidÅ«ręs peiliu. Å ios versijos apeliantas laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, nors negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl iÅ¡ karto apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡kelta nauja versija, kuri bus aptarta vėliau ir kuriÄ teisėjų kolegija atmeta kaip nepasitvirtinusiÄ .Nuteistasis apeliaciniame skunde bandė įtikinti teismÄ , kad liudytojai A.

K. ir A. K. apie nukentėjusiojo K. L. sužalojimo aplinkybes sužinojo iÅ¡ O. L., o jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai neatitinka objektyvios tiesos, kadangi jis buvo neblaivus. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo pirminių parodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.Liudytojas A. K., įvykio vietoje buvęs policijos pareigÅ«nas, teisme patvirtino, kad A. D. prisipažino vienÄ kartÄ peiliu dÅ«ręs K. L., nes neapsikentė smurto. A. D. buvo iÅ¡gėręs, tačiau pats nurodė K.

L. sužalojimo aplinkybes. Liudytojas taip pat bendravo su bute buvusia O. L., kuri patvirtino A. D. nurodytas aplinkybes. Taigi tiek pareigūnų ir O. L., tiek A. D. pirminiai parodymai apie nužudymo aplinkybes sutapo. Tokie liudytojo A. K. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 118–120 b. l.). Analogiškus parodymus teisme davė liudytojas A. K., kitas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas. Šių liudytojų parodymai dėl nukentėjusiojo K. L. sužalojimo aplinkybių taip pat paneigia nuteistojo A.

D. parodymus apie vykusias grumtynes ir paties nukentėjusiojo susižalojimÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde ginčijami 2014 m. sausio 27 d. apklausos metu A. D. duoti parodymai, kur nuteistasis pripažino dÅ«ręs peiliu K. L., buvo užfiksuoti, praėjus daugiau kaip 11 valandų po jo sulaikymo (1 t., 178–179, 190–192 b. l.). Apklausos metu A. D., dalyvaujant advokatui ir vertėjai, davė iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes, pasirašė, kad parodymai jam iÅ¡versti į rusų kalbÄ ir suraÅ¡yti teisingai.

Nei A. D., nei jo gynėjas dėl apklausos neturėjo jokių pastabų. Nors tikrinant A. D. neblaivumÄ 2014 m. sausio 27 d. 2.40 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas (1 t., 174 b. l.), Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į minėtos apklausos laikÄ , jo parodymų teisingumui neturėjo esminės įtakos. Tai, kad A. D. yra sirgęs psichikos liga, dėl kurios buvo komisuotas iÅ¡ armijos (kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo – 1985 m.), teisėjų kolegijos iÅ¡vados dėl jo pirminių parodymų nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas gynėjo praÅ¡ymÄ dėl psichiatrijos ekspertizės     A. D. skyrimo, pagrįstai nurodė, kad duomenys apie jo karinę tarnybÄ ir hospitalizavimÄ yra labai seni, jis vėliau niekur nesigydė, bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų dėl jo susirgimų, be to, ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡spręstas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslingumo (2 t., 25–26, 27 b. l.). Nesant duomenų apie A. D. psichikos sutrikimus įvykio metu, apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto pirminių parodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pirminiai A. D. parodymai tiek, kiek jie atitinka objektyviai nustatytas aplinkybes, yra teisingi. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. iÅ¡kėlė kitÄ K. L. nužudymo versijÄ . Nuteistojo nuomone, K. L. nudÅ«rė kitas asmuo. Apie tai apeliantui tapo žinoma, tik priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, gavus O. L. motinos V. B. paaiÅ¡kinimÄ , kad O. L. ne kartÄ su peiliu puolė K. L.. Baigiant bylÄ nagrinėti apeliacine tvarka, gauti raÅ¡ytiniai V.

B. ir Z. K. paaiÅ¡kinimai apie įvykio aplinkybes, jog A. D. negalėjo nužudyti K. L..Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimÄ , kaip liudytojas apklausė V. B., Z. K. ir R. P., o liudytojos O. L. nepavyko apklausti. IÅ¡naudojusi visas priemones Å¡iÄ liudytojÄ iÅ¡kviesti, įvertinusi kitų apklaustų liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto iÅ¡kelta nauja K. L. nužudymo versija nepasitvirtino.Liudytoja V. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad yra O.

L. motina ir buvusi A. D. sugyventinė. O. L. su vyru kurį laikÄ gyveno pas A. D., nes dukra labai gerai pažinojo nuteistÄ jį. 2014 m. sausio 25 d. pas A. D. visi Å¡ventė O. L. gimtadienį. Liudytoja taip pat buvo, gėrė, vėliau išėjo namo. Po vidurnakčio paskambino O. L. ir pasakė, kad nužudytas vyras. Po įvykio liudytoja bendravo su dukra, ji teigė buvus muÅ¡tynes, dalyvavus du nepažįstamus žmones, tačiau nekalbėjo, kas iÅ¡ tiesų įvyko. Dukra nesakė, kas nužudė vyrÄ , ji nesakys tiesos.

O. L. mėgsta imti peilius, kartÄ dÅ«rė peiliu A. D. į kojÄ , „šokdavo“ su peiliu ir ant motinos. Po įvykio O. L. buvo Å¡oko bÅ«senos. Su dukra liudytoja nebendrauja. Teigė, jog A. D. negalėjo nužudyti K. L.. Liudytoja Z. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jau daug metų yra A. D. kaimynė, pažįsta O. L.. Po įvykio 2014 m. vasario mėn. O. L. buvo užėjusi pas liudytojÄ , jos kalbėjosi apie nužudymÄ . O. L. pasakė, kad „viskÄ Å¾inau ir mačiau, tačiau nieko negaliu pasakyti“, „gerai, kad jį ir užmušė“.

O. L. jai pasakė, kad „jie sėdėjo, gėrė, Andrejus irgi buvo girtas, jis nekalbėjo, bet kas, aš nesakysiu“. Liudytoja neprisiminė, ar jai įvardino dalyvavusius asmenis, bet sakė, kad buvo žmonių, dalyvavo O. L., K. L., A. D.. Liudytojos teigimu, A. D. girtas miegodavo. Liudytoja klausė, ar tai ne A. D. padarė. O. L. atsakė, kad A. D. niekuo dėtas, jis girtas miegojo ir nieko nematė, negirdėjo. Liudytoja R. P. apeliacinės instancijos teisme parodė pažįstanti A. D., O. L. ir V.

B.. Apie K. L. nužudymÄ ji kalbėjo telefonu su O. L., atlikinėdama bausmę pataisos namuose. O. L. pasakė, kad jos vyrÄ nužudė motinos sugyventinis, bet ne A. D., ji yra Å¡oke, susisieks kitÄ dienÄ . Su O. L. liudytoja daugiau nesusisiekė. Tokie liudytojų V. B., Z. K. ir R. P. parodymai tėra tik samprotavimai apie galimas K. L. nužudymo aplinkybes, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusįjį nužudė ne A. D., o kitas asmuo, jos nepateikė. Liudytoja V. B. nuo pradžių žinojo apie neva Å«mų dukters bÅ«dÄ , tačiau nei į pareigÅ«nus, nei į teismÄ viso proceso metu nesikreipė.

Liudytojai Z. K. taip pat faktiÅ¡kai po įvykio tapo žinomos neva O. L. nupasakotos jos vyro nužudymo aplinkybės, bet ir ji niekur nesikreipė, nesudvejojo dėl A. D. kaltumo. Liudytoja R. P. pripažino neteisėtai skambinusi O. L., pažeisdama pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, be to, bendravusi su A. D., jam esant suimtam, o tai leidžia abejoti ne tik jos parodymų patikimumu, bet ir įžvelgti norÄ jam padėti. Teisėjų kolegija Å¡ių liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja,  juo labiau kad jie neatitinka nustatytų aplinkybių ir net paties A.

D. parodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors ant peilio rasti kraujo pėdsakai nebuvo ištirti, ši aplinkybė, įvertinus tai, jog tik ant jo (iš dviejų paimtų įvykio vietoje peilių) rasti kraujo pėdsakai, o peilis paimtas iš K. L. sužalojimo įvykio vietos, neturi esminės reikšmės nuteistojo nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų duomenų visetas įrodo, kad nukentėjusysis mirė nuo A.

D. padarytų sužalojimų. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie kitÄ nusikaltimo įrankį ar kitÄ bute buvusį asmenį, galėjusį padaryti mirtinÄ sužalojimÄ nukentėjusiajam.     Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ .  Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės dydžio, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už nužudymÄ esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, paskirta vidutinės trukmės bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta.

    Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiosios V. U. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ A. D. 4 805,99 Lt (1 391,91 Eur) jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Taip pat teismas visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiosios B. L. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ A. D. 50 000 Lt (14 481 Eur) nukentėjusiajai jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.Apeliantas skunde kėlė nukentėjusiųjų byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo klausimÄ tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje neatitinka      BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų.Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta       (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, iÅ¡ jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. U. pareiÅ¡kė 4 805,99 Lt (1 391,91 Eur) civilinį ieÅ¡kinį ir jo papildymÄ (1 t., 137 b. l.; 2 t., 80 b. l.) nukentėjusiojo K. L. laidojimo bei kapo sutvarkymo iÅ¡laidoms atlyginti, tačiau tik civilinio ieÅ¡kinio dalis, susijusi su K. L. laidojimo iÅ¡laidomis (1 805,99 Lt, arba 523,05 Eur), pagrįsta raÅ¡ytiniais dokumentais (1 t., 140–143 b. l.).

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada dėl Å¡ių nukentėjusiosios patirtų iÅ¡laidų pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti turtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies. Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad K. L. kapui sutvarkyti reikalinga 3 000 Lt  (868,86 Eur) suma. Papildytas civilinis ieÅ¡kinys apygardos teismui pateiktas dar 2014 m. gegužės 15 d. (2 t., 80 b. l.), tačiau iki Å¡iol nukentėjusioji nepateikė sutarties dėl paminklo pastatymo, tokio objekto pavyzdžio (eskizo).

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad neturi pinigų avansui sumokėti, todėl negali užsakyti paminklo, tačiau teismas negali priteisti paminklo pastatymo iÅ¡laidų, nesant jokių įrodymų apie jo vertę ir bent dalies sumos sumokėjimÄ . Negalima ignoruoti aplinkybės, jog nurodytos paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidos sudaro daugiau nei pusę visos V. U. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos, kurios dalis Å¡iuo atveju dar nepatirta. Dėl to V.

U. priteistas iÅ¡ A. D. turtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 523,05 Eur (1 805,99 Lt). Kadangi paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų dabar negalima tiksliai apskaičiuoti, atsižvelgus į nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę, jai pripažįstama teisė į ieÅ¡kinio dalies dėl paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde nurodė A.

D., pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo B. L. (2 t., 82–83 b. l.).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. D. nužudė nukentėjusiosios B. L. sūnų K. L.. Tokia smurtinė sūnaus mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus motinai.

Nukentėjusioji nurodė, kad po sÅ«naus mirties pablogėjo sveikata, ji negalėjo net pasirÅ«pinti laidotuvėmis. Nors nukentėjusioji su žuvusiuoju gyveno atskirai, tačiau motinÄ su sÅ«numi siejo glaudÅ«s socialiniai ir emociniai ryÅ¡iai, jis padėdavo pasirÅ«pinti neįgaliu broliu, dažnai bendraudavo kasdieniame gyvenime. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiajai B. L. priteistas 50 000 Lt             (14 481 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra aiÅ¡kiai per didelis, jis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso     326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. U. pakeisti:iÅ¡ A. D. priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai V. U. sumažinti iki 523,05 Eur (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt trijų eurų ir penkių centų) (1 805,99 Lt).

V. U. pripažinti teisę į ieÅ¡kinio dalies dėl paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                Violeta Ražinskaitė Teisėjos                                                                                     Laima Garnelienė                                                                                      Elena Vainienė