a8e1f0fc-d5ca-43ef-bbeb-1b4beb96aef9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-889-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02798-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. K. ir I. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-889-1163/2023, pagal ieÅ¡kovų A. K. ir I. K. ieÅ¡kinį atsakovėms S. P. ir G. G. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai A. K. ir I. K. teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovėms S. P. ir G. G., kuriuo prašė nustatyti, kad butui Nr. 1, esančiam gyvenamajame (duomenys neskelbtini), priklauso atitinkamos patalpos pirmajame aukÅ¡te, nustatyti naudojimosi priklausiniais tvarkÄ , pripažinti kiemo statinius bendro naudojimo statiniais ir priteisti ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams 14 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje nenurodoma, kokios ieÅ¡kovų nuosavybės teisės turi bÅ«ti ginamos, jų turinys ir pažeidimai, kurie turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti, taip pat asmenys, pažeidžiantys ieÅ¡kovų nuosavybės teises; be to, ieÅ¡kovai nenurodė, ar dėl naudojimosi tvarkos su atsakovėmis buvo tartasi, ar jos iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ ir dėl praÅ¡omos taikyti naudojimosi tvarkos yra kilęs ginčas; teismui turi bÅ«ti pateiktas aktualus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektas, kuriame turi bÅ«ti atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje.

3. IeÅ¡kovai 2023 m. balandžio 12 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovų A. K. ir I. K. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių gynimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams, kadangi nustatytu terminu nebuvo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

5. Teismas nurodė, kad per nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovai pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame pasisakė dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisių, jų turinio ir pažeidimų, nurodė, kad dėl naudojimosi tvarkos su atsakovėmis buvo tartasi, jos iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ ir dėl praÅ¡omos taikyti naudojimosi tvarkos yra kilęs ginčas, tačiau nepateikė aktualaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas, kad nėra paÅ¡alintas vienas esminių ieÅ¡kinio trÅ«kumų, sprendė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, nepateikė, termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pratęsti neprašė.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai A. K. ir I. K. (toliau – apeliantai) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

6.1. IeÅ¡kovai padarė viskÄ , kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikiai, tačiau atsakovės neįleidžia ieÅ¡kovų apžiÅ«rėti bendro naudojimosi turto – butų priklausinių. IeÅ¡kinyje buvo nurodyta, į kokius buto priklausinius pretenduoja ieÅ¡kovai ir tų priklausinių numeracija.

6.2. IeÅ¡kovai buto Nr. 1 savininkais tapo tik 2022 m. lapkričio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu. Ginčai su ankstesniu buto Nr. 1 savininku ir atsakovėmis S. P. ir G. G. vyko nuo 2003 metų ir prie patikslinto ieÅ¡kinio yra pridėti teismų sprendimai.

6.3. RuoÅ¡ti ieÅ¡kovams vieniems namo (duomenys neskelbtini) mieste kadastrinę bylÄ yra labai brangu ir neekonomiÅ¡ka. Naudojimosi turtu sudarytas projektas, nežinant bendraturčių nuomonės, gali tapti niekiniu. Mano, kad iÅ¡kėlus teisme bylÄ , galimas rasti sprendimÄ , kaip iÅ¡spręsti ginÄÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams, neiÅ¡taisius ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. IÅ¡ pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. K. 2022 m. lapkričio 24 d. Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pagrindu paveldėjo ¾ dalis nekilnojamojo turto, o ieÅ¡kovė I. K. – ¼ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 46,88 kv. m.

11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iÅ¡ dviejų butų: butas Nr. 1 yra namo pirmame aukÅ¡te ir priklauso ieÅ¡kovams, butas Nr. 2 yra pirmame namo aukÅ¡te ir priklauso atsakovėms. Visas gyvenamasis namas yra 202,31 kv. m bendro ploto, iÅ¡ kurio naudingas plotas yra 98,19 kv. m, gyvenamasis plotas – 34,96 kv. m, rÅ«sių plotas – 90,47 kv. m, garažų plotas – 13,65 kv. m. Kadangi VÄ® Registrų centro duomenimis atsakovams priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su pusrÅ«sio ir mansardos patalpomis bei ½ dalis kitų kiemo statinių, todėl laiko, kad ieÅ¡kovams priklauso kita ½ dalis minėtų statinių. Anot ieÅ¡kovų, atsakovių kaltės ieÅ¡kovai negali naudotis jiems priklausančiu turtu, todėl teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė:

11.1. Nustatyti, kad butui Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1p, priklauso namo pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (12,65 kv. m ploto), 1-2 (16,76 kv. m ploto), 1-3 (7,52 kv. m ploto), visas plotas – 46,88 kv. m.

11.2. Nustatyti, kad buto Nr. 1 priklausiniais, kuriais gali naudotis ieškovai, yra: pusrūsyje esančios patalpos, pažymėtos indeksais G-1 (garažas) 13,65 kv. m ploto, P-2 – 7,76 kv. m ploto, P-3 – 17,12 kv. m ploto (iš viso – 49,50 kv. m); mansardoje esančios patalpos: 1 (2,9 kv. m ploto), 2 (8,64 kv. m ploto), 3 (15,50 kv. m ploto), iš viso – 27,04 kv. m ploto.

11.3. Paskirti kiemo statinius (tvorÄ , kiemo aikÅ¡telę, skysto kuro rezervuarÄ , Å¡ulinį, kanalizacijos Å¡ulinį, skysto kuro cisternÄ ), unikalus Nr. 1997-8019-1020, naudotis Å¡alims bendrai.

12. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams 14 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad:

12.1. Pateiktame ieÅ¡kinyje nurodyta, jog jis teikiamas dėl nuosavybės teisių gynimo, tačiau dėstant jo pagrindÄ bei reikalavimÄ , ieÅ¡kinyje nenurodoma, kokios ieÅ¡kovų nuosavybės teisės turi bÅ«ti ginamos, jų turinys ir pažeidimai, kurie turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti, taip pat asmenys, pažeidžiantys ieÅ¡kovų nuosavybės teises.

12.2. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.81 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai nenurodo, ar dėl minėtos naudojimosi tvarkos su atsakovėmis buvo tartasi, ar jos iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ , ar dėl praÅ¡omos taikyti naudojimosi tvarkos yra kilęs ginčas.

12.3. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismui turi bÅ«ti pateiktas aktualus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektas, kuriame turi bÅ«ti atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siÅ«loma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

13. IeÅ¡kovai pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog buvęs savininkas A. K., kurio turtÄ po jo mirties paveldėjo ieÅ¡kovai, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dėl priklausinių (pusrÅ«sio ir mansardos) su atsakovėmis bylinėjosi dar nuo 2003 metų, bylose yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (civ. bylos Nr. 2-1028/2003, Nr. 2-291/2005). Kadangi ieÅ¡kovai negali patekti į savo turimas patalpas, jie negali pamatyti, ar teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1028/2003 buvo įvykdytas. Kitoje byloje Kauno apygardos teismas 2005m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-983-390/2005, pakeitė apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-291/2005, ir įpareigojo atsakoves atstatyti tam tikras pusrÅ«sio patalpas, atstatyti nugriautas patalpas. Tai patvirtina, kad tarp gyvenamojo namo ir kitų statinių bendrasavininkų yra ginčai.

14. Skundžiama nutartimi teismas laikė, kad ieškovai trūkumų nepašalino, kadangi nepateikė teismui aktualaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto, todėl ieškovų ieškinį laikė nepaduotu.

15. Atskirajame skunde ieÅ¡kovai nurodo, kad ieÅ¡kovams vieniems paruoÅ¡ti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, kadastrinę bylÄ yra labai brangu ir neekonomiÅ¡ka. Naudojimosi turtu parengtas projektas, nežinant bendraturčių nuomonės, gali tapti niekiniu. Mano, kad iÅ¡kėlus teisme bylÄ , galima rasti sprendimÄ , kaip iÅ¡spręsti ginÄÄ .

16. Jeigu teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys paduotas su trÅ«kumais, teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trÅ«kumus ir nurodydamas terminÄ jiems paÅ¡alinti, turėtų suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinti į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretÅ«s trÅ«kumai trukdo ieÅ¡kinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų turėtų iÅ¡vardyti Å¡alintinus trÅ«kumus ir nurodyti jų Å¡alinimo bÅ«dus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

17. Skundžiamoje nutartyje teismas, laikydamas ieškovų ieškinį nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų, nurodė, jog ieškovai nepateikė aktualaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto.

18. Paminėto ieÅ¡kinio trÅ«kumo kontekste, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovams nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, ieÅ¡kovams nebuvo nurodyta, jog jie privalo pateikti teismui aktualų naudojimosi bendru daiktu projektÄ . Antra, iÅ¡ ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovai bendram naudojimui praÅ¡o paskirti tik kiemo statinius (tvorÄ , kiemo aikÅ¡telę, skysto kuro rezervuarÄ , Å¡ulinį, kanalizacijos Å¡ulinį, skysto kuro cisternÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečia, nors ieÅ¡kovai praÅ¡o priskirti pirmam butui, kuris jiems priklauso nuosavybės teise, atitinkamas patalpas pusrÅ«syje ir mansardoje, tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų tikėtina, kad Å¡ios patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos ieÅ¡kovų vardu dėl neaiÅ¡kių priežasčių.

19. Taigi, iÅ¡ teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties nėra aiÅ¡ku, kokį aktualų naudojimosi bendru daiktu projektÄ ieÅ¡kovai privalėjo parengti, todėl nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino visų ieÅ¡kinio trÅ«kumų.

20. Kita vertus, pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieÅ¡kinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111,135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ . Bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , įvertinęs teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir sÄ lygas, gali priimti trejopo pobÅ«džio procesinius sprendimus: ieÅ¡kinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieÅ¡kinį priimti esant tik įstatyme iÅ¡vardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis). Pabrėžtina, kad jei paÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumus paaiÅ¡kėja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį nepaisant prieÅ¡ tai taikyto ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

21. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 5d. civilinėje byloje Nr. 2-1028/2003 priėmė sprendimÄ , kuriuo įpareigojo atsakovę G. G. nugriauti/iÅ¡ardyti mansardos patalpas, esančias virÅ¡ A. K. gyvenamųjų patalpų pirmame aukÅ¡te, name 1A1p, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pripažino A. K. teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, įrengiant mansardoje patalpas: 1 – laiptinę (2,9 kv. m), 2 – kambarį (8,64 kv. m) ir 3 – kambarį (15,5 kv. m) gyvenamajame name 1A1p, adresu (duomenys neskelbtini), be G. G. ir S. P. sutikimo pagal projektÄ Nr. 1733, 2000 m. rugsėjo 29 d. suderintÄ su Santakos rajono vyriausiuoju architektu R. S..

22. Pažymėtina, kad teismo sprendime minėtas projektas yra pateiktas ir Å¡ioje civilinėje byloje kartu su ieÅ¡kiniu, o jame (projekte) nurodytos patalpos visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kinyje nurodytų buto Nr. 1 pusrÅ«sio ir mansardos patalpų numeracijÄ bei priskirtinumÄ butui Nr. 1.

23. Minėtame teismo sprendime yra nustatyta eilė faktinių aplinkybių, pavyzdžiui kad:

23.1. 1997 m. rugsėjo 16 d. A. G. ir K. G. sudarė notariÅ¡kai patvirtintÄ jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ susitarė pagal patvirtintÄ projektÄ pasistatyti vieno aukÅ¡to mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ adresu (duomenys neskelbtini)) ir kartu tuos pastatus eksploatuoti ir valdyti;

23.2. Statytojai buvo susitarę, kad A. G. priklausys visas ūkio pastatas ir butas Nr. 1 šiaurės vakarų dalyje su teise naudotis vienu kambariu, veranda ir virtuve, o K. G. priklausys butas Nr. 2 rytų pietų dalyje su teise naudotis dviem kambariais ir viena virtuve;

23.3. Palėpė įrengta 1982 m. Palėpės (mansardos) įrengimo klausimas sutartyje nebuvo išspręstas ir projekte nenumatytas. Mansarda, kaip savavališka statyba, nugriauta 1984 m.. Nauja mansarda pastatyta 1998 m., jos plotas 88,93 kv. m, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota;

23.4. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtÄ paveldėjo vaikai – A. G. ir A. G., kurie paveldėtÄ turtÄ pardavė S. L.. Pastarajam (duomenys neskelbtini) mirus, jo turtÄ paveldėjo A. K.. PaveldimÄ turtÄ sudarė butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 46,88 kv. m ploto kambarys, vieno aukÅ¡to mÅ«riniame name su pusrÅ«siu, dviem priestatais, rÅ«siu, esantis Å¡iaurės vakarų dalyje, esantis (duomenys neskelbtini);

23.5. K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtÄ paveldėjo S. P. ir G. G., kurioms perėjo butas Nr. 2 su jo priklausiniais;

23.6. Bendraturčių A. G. ir K. G. jungtinės veiklos sutartimi patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi namu tvarkos nebuvo keičiamos vykstant perleidimams;

23.7. Byloje neginčijama aplinkybė, jog įrengta palėpė yra savavaliÅ¡ka statyba, Å¡alys yra pateikę patalpų įrengimo mansardoje projektus. Pagal 2001 m. gegužės 23 d. atliktÄ pastato dalių paskaičiavimÄ , A. K. priklauso 96,38 kv. m bendrojo ploto arba 0,48 idealiosios dalys.

24. IÅ¡ kito Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291/2005 matyti, kad minėtas Kauno apylinkės teismo 2003 m. birželio 5 d. sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 17 d. priėmė atitinkamÄ nutartį (kadangi byla archyvinė ar galimai sunaikinta, LITEKO sistemoje minėtos nutarties surasti nepavyko, tačiau tokia nutartis turėtų bÅ«ti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose esančiame archyve).

25. Kauno apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendime konstatuota, kad:

25.1. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartimi buvo išspręstas mansardos priklausomybės klausimas ir A. K. priskirtos mansardos patalpos: 1 – laiptinė (2,9 kv. m), 2 – kambarys 8,64 kv. m, 3 – kambarys (15,5 kv. m);

25.2. IÅ¡ paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad po S. L. mirties A. K. paveldėtÄ turtÄ sudaro: butas bendro ploto 46,88 kv. m, vieno aukÅ¡to mÅ«riniame name su pusrÅ«siu, dviem priestatais, rÅ«siu, plane pažymėtu A1/p, esantis Å¡iaurės vakarų dalyje;

25.3. Pagal inventorinę medžiagÄ matyti, kad pusrÅ«syje yra patalpos P-1, P-2, P-3, P-9 ir G-1, kurios pagal idealines dalis priklauso A. K.;

25.4. Iš techninės apskaitos bylos duomenų, joje esančių sutarčių ir kt. dokumentų, patvirtinančių šalių nuosavybės teises į pastatų dalis, matyti, kad A. K. ir atsakovėms S. P. bei S. G. priklausančios pastato dalys yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

26. Minėtu sprendimu, teismas įpareigojo atsakoves atstatyti nugriautÄ priestatÄ P-1, atstatyti savavaliÅ¡kai užimtas pusrÅ«sio patalpas, kurios priklauso A. K..

27. Taigi, nurodytose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės teikia pagrindo manyti, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) esančių dviejų butų, pusrÅ«sio patalpų ir mansardos patalpų priklausomybės (nuosavybės) klausimas galimai jau yra iÅ¡spręstas, teismų sprendimai yra įsiteisėję, tačiau neaiÅ¡ku, ar teismų sprendimai buvo realiai įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar ieÅ¡kinys paduotas su trÅ«kumais, ar ieÅ¡kovai pasirinko tinkamÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , ar byla pagal pareikÅ¡tus reikalavimus apskritai gali bÅ«ti iÅ¡kelta, ir tik tuomet priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimÄ .

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas