2021-08-04 Nr. AB-15310-3-61-3-00397-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3312-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00397-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. TE-6 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. sausio 7 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2020 m. gruodžio 13 d. apie 02.40 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba) kieme, pareiškėjas susipyko su žmona, nuvertė stalą, sudužo keli indai. Žmona norėjo išvažiuoti iš namų, o pareiškėjas, siekdamas sulaikyti žmoną ir jos atsiprašyti, netyčiniais judesiais, griūdamas sugriebė už jos kaklo. Pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,82 promilių girtumas. Dėl įvykio atvažiavo policija ir jį sulaikė. Pareiškėjas atsidūrė Klaipėdos areštinėje. Joje jam buvo labai baisu, tai sukėlė didelį stresą. Tam, kad viskas greičiau baigtųsi ir bijodamas prarasti darbą, pareiškėjas sutiko pasirašyti dokumentus. Jis ir jo sutuoktinė pasirašė ant jau parengtų nutarimo dokumentų. Pareiškėjas su žmona susitaikė, sutaria puikiai. Savo darbą labai brangina, darbe visada buvo vertinamas labai gerai.

2.2. Atsakovas 2020 m. gruodžio 18 d. pranešė pareiškėjui apie atliekamą tarnybinį patikrinimą. 2021 m. sausio 5 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI/2021-2 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo T. S. galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu. Departamento direktoriaus Įsakymu pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

2.3. Atleidimas iš vidaus tarnybos dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardo pažeminimo buvo paskirtas remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad akivaizdžios grėsmės pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti sukelti negalėjo, nes konfliktas tarp pareiškėjo ir jo žmonos įvyko pareiškėjo namuose, todėl nebuvo viešas. Pareiškėjas su žmona yra susitaikęs bei išaiškintos visos aplinkybės, todėl jis turėjo būti atleistas ne pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą – pareigūno vardo pažeminimas, o pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuris numato „kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteistas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimta teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“. Įsakymas dėl atleidimo buvo priimtas neatlikus objektyvaus, išsamaus aplinkybių tyrimo ir neatlikus pareiškėjo situacijos vertinimo. Nenurodoma, kodėl pareiškėjas nebuvo atleidžiamas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o jam pritaikytas griežčiausias įmanomas atleidimo pagrindas. Buvo nubaustas ne tik pareiškėjas, bet ir jo šeima, nes pareiškėjui užkertamas kelias grįžti į vidaus tarnybą.

2.4. Atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą yra skubotas, nes aplinkybės dėl konflikto nėra aiškios, dar nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas, liudytojų parodymai nėra vienareikšmiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu negalima.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas yra buvęs statutinis valstybės tarnautojas, iš pareigų atleistas tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, t. y. 2020 m. gruodžio 13 d. apie 02.40 val. Sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui (sutuoktinei) sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais padarė tyčinį nusikaltimą. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią minėtoje situacijoje atsakovas privalėjo pareiškėjui taikyti.

3.2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas savo kaltę dėl prieš sutuoktinę panaudoto fizinio smurto ir jai sukelto fizinio skausmo visiškai pripažino; pareiškėjo sutuoktinė taip pat parodė, kad pareiškėjas rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį ir tokie pareiškėjo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtas prokuroro nutarimas patvirtintas. Duomenų apie nutarties apskundimą tarnybinio patikrinimo metu negauta.

3.3. Teismų praktikoje nurodoma, kad pareigūno padarytos veikos įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Aplinkybė, kad pareiškėjas susitaikė su sutuoktine, nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 13 d. būdamas pareigūnu, tarnybos ir ne tarnybos metu turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus, bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūno statusu, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

3.4. Pareigūno vardo pažeminimo atveju Statutas nenustato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų – tik atleidimą iš vidaus tarnybos, ir tai yra imperatyvi teisinė pasekmė, nesuteikianti vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, o tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas jos teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo T. S. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Skuodo rajono policijos komisariatas (toliau – ir Skuodo r. PK) 2020 m. gruodžio 16 d. informavo Departamento Klaipėdos priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą apie tai, kad Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK 2020 m. gruodžio 13 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl T. S. sukelto fizinio skausmo artimoje aplinkoje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Nurodyta, jog T. S. įtariamas tuo, kad 2020 m. gruodžio 13 d. apie 02.40 val., Sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekis – 1,82 promilės), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sutuoktinei T. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė T. S. už kaklo ir jį spaudė, bei tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jai į kaklo sritį. Apklaustas įtariamuoju pareiškėjas savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi, sutuoktinės atsiprašė ir su ja susitaikė. Gautas nuketėjusiosios T. S. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius bei ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48582-20 nutraukė. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48582-20 nutraukimo įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius; vadovaujantis BK 38 straipsniu, pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

6. Teismas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2020 m. gruodžio 18 d. pranešimu Nr. TN-18 (3.65E) dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) pareiškėjui pranešta, kad Departamento direktoriaus pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt pažemino pareigūno vardą, nes 2020 m. gruodžio 13 d. apie 02.40 val. Sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas), mušdamas ir kitaip smurtaudamas, savo šeimos nariui – sutuoktinei T. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. konflikto metu tyčia rankomis sugriebė T. S. už kaklo ir jį spaudė bei tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė T. S. į kaklo sritį. Šiais savo veiksmais pareiškėjas galbūt pažeidė Statuto 3 straipsnio 8 dalį, Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), 8.1, 8.4, 8.6, 8.7 punktų reikalavimus ir galimai pažemino pareigūno vardą. Buvo prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo iki 2020 m. gruodžio 29 d. ir informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas su minėtu pranešimu buvo pasirašytinai supažindintas 2020 m. gruodžio 18 d.

7. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis nesutinka su Vidaus tyrimų skyriui pateikta informacija, kad neva jis, 2020 m. gruodžio 13 d. savo kieme, būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei T. S.. Smurto nebuvo, buvo tik žodinis konfliktas, kuriuo metu kartu buvę draugai iškvietė policijos pareigūnus, nes jiems pasirodė, jog jis sudavė savo sutuoktinei. Su sutuoktine susitaikė ir toliau veda bendrą ūkį, kartu augina tris nepilnamečius vaikus. Kadangi vienas išlaiko šeimą, todėl išsaugoti darbą ypač svarbu. Tame pačiame paaiškinime sutuoktinė T. S. patvirtino, kad sutuoktinis pareiškėjas 2020 m. gruodžio 13 d. nesmurtavo, jokio fizinio skausmo nesukėlė, konfliktas buvo tik žodinis. Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2021 m. sausio 5 d. surašė Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 13 d., apie 02.40 val., Sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui – sutuoktinei T. S. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas savo kaltę dėl prieš sutuoktinę T. S. panaudoto fizinio smurto ir jai sukelto fizinio skausmo visiškai pripažino. Atsakovas T. S. paaiškinimus, duotus tarnybinio patikrinimo metu, atmetė kaip prieštaraujančius byloje esantiems duomenims. Nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 8.1, 8.4, 8.6, 8.7 punktų reikalavimus ir pažemino pareigūno vardą. Išvadoje, be kita ko, siūloma pareiškėją už konstatuojamoje dalyje nurodytus pažeidimus, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą), atleisti iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas T. S. su Išvada pasirašytinai supažindintas 2021 m. sausio 7 d. Departamento direktorius 2021 m. sausio 7 d. Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu ir atsižvelgdamas į Išvadą, be kita ko, nuo 2021 m. sausio 7 d. atleido vidaus tarnybos puskarininkį T. S. iš Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.

8. Teismas aptarė Statuto 2 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Etikos kodekso 8.1, 8.4, 8.6, 8.7 punktus, LVAT praktiką, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Jis atmetė pareiškėjo argumentus, jog Įsakymas buvo priimtas neatlikus objektyvaus, išsamaus aplinkybių tyrimo ir pareiškėjo situacijos vertinimo, neatsižvelgta į tai, jog akivaizdžios grėsmės – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, sukelti negalėjo, nes konfliktas tarp jo ir sutuoktinės įvyko ne viešoje vietoje, bet namuose; be to, jis šiuo metu yra susitaikęs su savo sutuoktine ir pan. kaip nedarančius įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, oficialiais galiojančiais dokumentais apie jo padarytą nusikalstamą veiką, kurie yra pakankamai išsamiai aprašyti ir apibendrinti Išvadoje. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo paskirtį, akcentavo, jog smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tad analizuojami pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

10. Teismas vertino, jog Išvadoje visiškai pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmai pažeidė ne tik Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bet ir Etikos kodekso 8.1, 8.4, 8.6, 8.7 punktų reikalavimus.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, o namuose, kaip nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingus, o jo teiginius, kad konflikto aplinkybės nėra aiškios, nes dar nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas – kaip prieštaraujančius byloje esantiems duomenims.

12. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su netinkamu atleidimo pagrindu, teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi teisinė pasekmė. Teismas pažymėjo, kad taikant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą neturi teisinės reikšmės tokios aplinkybės kaip pareiškėjo charakteristika, ankstesnė jo tarnyba, elgesys ir pan., nes pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, kuriai taikyti minėtos aplinkybės turi reikšmę.

13. Teismas, nenustatęs, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Įsakymo panaikinimą, sprendė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo; tuo pačiu nėra pagrindo ir tenkinti išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

14. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nesvarstė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40, 41 str.).

III. 15. Pareiškėjas T. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. sausio 7 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis grindė skundą. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde grindžia ir šiais argumentais:

16.1. Teisės normos, reglamentuojančios atsakomybės taikymą, negali būti aiškinamos plečiamai, visos abejonės, ar atitinkamas asmens elgesys užtraukia atsakomybę, turi būti vertinamos įtariamojo naudai. Pareigūno atsakomybė yra galima tik nustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pareigūno kaltę dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti bei autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad akivaizdžios grėsmės nebuvo, kadangi konfliktas tarp pareiškėjo ir žmonos įvyko pareiškėjo namuose, jis nebuvo viešas, pareiškėjas su žmona yra susitaikęs, bei išsiaiškintos aplinkybės. Pareiškėjas turėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atleidžiant pareigūną šiuo pagrindu jokio papildomo tyrimo atlikti nereikia, pakanka nustatyti faktą, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo padaręs tyčinį nusikaltimą buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka (nutartis pridėta prie skundo).

16.2. Įsakymas buvo priimtas neatlikus objektyvaus, išsamaus aplinkybių tyrimo ir neatlikus pareiškėjo situacijos vertinimo. Nėra nurodoma, kodėl nebuvo pareiškėjas atleidžiamas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o šiam pritaikytas griežčiausias įmanomas atleidimo pagrindas. Tokiu pagrindu nubaustas ne tik pareiškėjas, bet ir jo šeima, nes pareiškėjui užkertamas kelias grįžti į vidaus tarnybą. Aplinkybės dėl konflikto nėra aiškios, nes dar nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas. Liudytojų parodymai nėra vienareikšmiai, todėl atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, pažeminus pareigūno vardą, yra skubotas.

16.3. Šioje situacijoje aktualūs konstituciniai teisinės valstybės, proporcingumo ir teisingumo principai. Priėmus Įsakymą pareiškėjui užkertamas kelias įsidarbinti tarnyboje, jis nebeturi galimybės įsidarbinti pagal kvalifikaciją, todėl taikyta priemonė neproporcinga. Pareiškėjas jokių tarnybinių nuobaudų neturėjo, o tarnybinės atsakomybės taikymas sukelia sunkesnes pasekmes nei baudžiamosios atsakomybės taikymas, tai neatitinka teisinės atsakomybės tikslų ir paskirties.

16.4. LVAT praktikoje akcentuojama, kad būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011), tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009), o nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Departamentas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą, kuris grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas, kurie buvo atmesti teismo bei paneigti tarnybinio patikrinimo metu, nėra pagrindo.

17.2. Dėl neatlikto išsamaus tyrimo pažymėtina, jog iš pareigų pareiškėjas atleistas tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, t. y. 2020 m. gruodžio 13 d. apie 2 val. 40 min. Sodybos kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui – sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais padarė tyčinį nusikaltimą.

17.3. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu dėl netinkamo atleidimo pagrindo. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią minimoje situacijoje atsakovas privalėjo pareiškėjui taikyti. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, kuris nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl LVAT praktika dėl tarnybinių nuobaudų taikymo nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

17.4. Dėl nenustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimo, pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika, pareigūno vardo pažeminimas nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-664-583/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas su žmona yra susitaikęs, nedaro įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 13 d. būdamas pareigūnu, tarnybos ir ne tarnybos metu turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūno statusu, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. TE-6 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio T. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų su juo susijusių reikalavimų.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad jis savo veiksmais (smurto artimoje aplinkoje naudojimas, esant neblaiviam) pažemino pareigūno vardą ir atsakovo Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nėra visų atsakomybei taikyti būtinų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, t. y. akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo. Įsakymas priimtas neatlikus objektyvaus, išsamaus aplinkybių turimo ir neatlikus jo situacijos vertinimo. Pareiškėjas pažymi, kad pritaikius netinkamą pagrindą (Statuto 72 str. 1 d. 9 p.) nubaustas ne tik pareiškėjas, bet ir jo šeima, nes pareiškėjui užkirstas kelias grįžti į vidaus tarnybą.

21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

22. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

23. LVAT praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 13 d. apie 02.40 val., Sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekis – 1,82 promilės), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sutuoktinei T. S. sukėlė fizinį skausmą, t. y. konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė T. S. už kaklo ir jį spaudė, bei tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jai į kaklo sritį. Šie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip atitinkantys BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2020 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48582-20 nutraukimo įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius; ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau laikosi pozicijos, jog atsakovas neatliko objektyvaus, išsamaus aplinkybių tyrimo, jo situacijos vertinimo, neatsižvelgė į tai, jog nebuvo akivaizdžios grėsmės.

27. Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, aptariant tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas savo kaltę dėl prieš ją panaudoto fizinio skurto ir jai sukelto fizinio skausmo pripažino, aptariamas nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, atlikti procedūriniai veiksmai (pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, gautas paaiškinimas, kuris analizuotas ir vertintas) bei prieita prie išvados, kad pareiškėjo veikla vertintina kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituojanti, t. y. nustatytos visų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, kad būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas, padarydamas nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokios aplinkybės liko neįvertintos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, tame tarpe oficialiais galiojančiais dokumentais apie jo padarytą nusikalstamą veiką, kurie yra pakankamai išsamiai aprašyti ir apibendrinti Išvadoje, lieka nepaneigti.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo atlikti veiksmai – smurto panaudojimas artimoje aplinkoje, esant neblaiviam – kai smurtą artimoje aplinkoje patyrė pareiškėjo sutuoktinė, prieš kurią tiesiogiai buvo panaudotas fizinis smurtas, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu.

29. Vertinant pareiškėjo poziciją, kad nėra duomenų, jog dėl jo netinkamo elgesio atsirado akivaizdžios pasekmės, kadangi konfliktas tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės įvyko pareiškėjo namuose, jis nebuvo viešas, pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).

30. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis turėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka), o Įsakymu jam pritaikytas griežčiausias įmanomas atleidimo pagrindas, pažymėtina, jog pareiškėjo veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (žr. pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A562-2746/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pareiškėjui pripažinus savo kaltę dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, jos juridinis kvalifikavimas neturi esminės reikšmės pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Be to, LVAT laikosi pozicijos, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Tuo remiantis, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo atleidimo pagrindo ir atleidimas iš tarnybos neproporcingumo.

31. Atleidimo iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda (žr. pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A562-2746/2012). Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimose LVAT administracinėse bylose Nr. A62-773/2011, Nr. A62-2207/2011, Nr. A146-136/2009, Nr. A552-2748/2012 buvo sprendžiami ne pareigūno vardo pažeminimo, bet atitinkamai atleidimo iš pareigų, kai pareigybė panaikinama bei paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, todėl nagrinėjamu atveju vadovautis paminėtose nutartyse išdėstytais išaiškinimai nėra pagrindo.

32. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas