a8de86d2-b990-4a4e-a896-a7844fb8a3aa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. PK-321-369/15Proceso Nr. 1-68-3-00259-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2., 1.1.5.1. (S)                                                     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d. Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,nukentėjusiajam A.

M., nukentėjusiojo atstovui, advokato padėjėjui R. Ž., advokatei Gabijai Jurgitai Streckienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:              B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis architektu AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

             teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : B. Č. kaltinamas, kad 2014-06-26 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjęs, jog A. M. atlenkė jo stovėjusiam automobiliui Citroen v/n (duomenys neskelbtini) lango stiklo valytuvÄ , priėjo prie A. M. ir sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , padarydamas kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Apklaustas teisme kaltinamasis B. Č. kaltės nepripažino.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2014-06-26 d. apie 19.00 val. automobiliu Citroen atvažiavo į Å v. Stepono gatvę. Kaltinamasis neneigė, kad automobilį priparkavo pažeisdamas kelių eismo taisykles, vienu ratu užvažiuodamas ant pėsčiųjų Å¡aligatvio. Užrakinęs automobilį, nuėjo į tarp namų esančiÄ arkÄ , ieÅ¡kodamas sesers buto, nes vyko pas jÄ Ä¯ svečius. Pastebėjęs, kad supainiojo įėjimus, pasuko atgal ir pastebėjo, kad prie jo automobilio stovintis A. M., nulaužė jo stovinčio automobilio Citroen vienÄ stiklo valytuvÄ , numetė jį ant žemės ir siekė kito valytuvo.

PriÅ¡okęs prie nukentėjusiojo spontaniÅ¡kai paklausė „kÄ Äia darai?“ Pastarasis atsakė klausimu, „o kÄ tu čia darai?“. A. M. stovėjo pakėlęs kumščius, todėl jis (B. Č.) užsimojo, norėdamas jam suduoti smÅ«gį, tačiau nepataikė. Po to, A. M. pasiÅ¡alino į savo butÄ , o jis telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Laukdamas policijos, pastebėjo, kad nulaužtas stiklo valytuvas ir kitam Å v. Stepono gatvėje stovėjusiam automobiliui. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad vyriÅ¡kis nulaužė jo automobilio stiklo valytuvÄ ir nurodė jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teisme kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad siekdamas iÅ¡vengti laiko gaiÅ¡inimo bei vaikščiojimo į teismo posėdžius, norėjo su nukentėjusiuoju susitaikyti ir pasiÅ«lė jam 2000 litų bei nusiuntė jo žmonai gėlių, tačiau A. M. pageidavo iÅ¡ jo gauti 10 000 litų, sakydamas, kad tokia pinigų suma jis prisidėtų prie jų Å¡eimos naujo buto įsigijimo ir taip sumažintų jų iÅ¡laidas. Su tokia A. M. pozicija jis kategoriÅ¡kai nesutiko ir prašė jo civilinį ieÅ¡kinį atmesti.        Vilniaus apskrities VPK 3 PK teismui pateikė medžiagÄ Nr. 14-AT- 02162-14 (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).

Å ioje medžiagoje yra B. Č. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad pamatęs, kaip A. M. nulaužė jo automobilio valytuvÄ , pastarajam pareiÅ¡kė pretenzijas bei norėjo suduoti į veidÄ , tačiau nepataikė. Tada jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys, kad 2014-06-26 19. 20 val. B. Č. telefonu pranešė policijai, kad kÄ tik nuo jo automobilio Citroen v/n (duomenys neskelbtini) nulaužė valytuvÄ . Jis žino, kur tas vagis gyvena, nes laukia prie jo namo, (duomenys neskelbtini) Vilnius.

Apklaustas liudytoju B. Č. patvirtino, kad pamatęs kaip A. M. nulaužė jo automobilio stiklo valytuvÄ , prie pastarojo pribėgo ir norėjo jam suduoti, tačiau nepataikė. A. M. pasiÅ¡alinus, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Nulaužto valytuvo vertė 53 litai. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. M. aiÅ¡kino, kad su Å¡eima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų butas yra cokoliniame aukÅ¡te (pusrÅ«syje), todėl buto langai įrengti pakankamai žemai. 2014-06-26 d. apie 19.00 val., kartu su kÅ«dikio besilaukiančia žmona buvo namuose ir pastebėjo, kad dviejų automobilių vairuotojai juos priparkavo prieÅ¡ jų buto langus, užvažiuodami ant Å¡aligatvio.

Palikti automobiliai trukdė praeiviams, todėl pastarieji eidami pro jų langus rankinėmis braukė per buto lango stiklus. Tuo metu jo sutuoktinė blogai jautėsi, todėl paprašė, kad jis iÅ¡eitų į gatvę ir papraÅ¡ytų vairuotojų perstatyti automobilius į kitÄ vietÄ . Jam išėjus, automobilių vairuotojų gatvėje jau nebuvo. Norėdamas savotiÅ¡kai juos įspėti, kad Å¡ioje vietoje nepaliktų automobilių, nusprendė atlenkti stovinčių automobilių valytuvus. Jam atlenkinėjant vienÄ valytuvÄ , prie jo pribėgo B.

Č. ir suÅ¡ukęs, kÄ tu čia darai, smogė jam į veidÄ . Siekdamas iÅ¡vengti kitų smÅ«gių, prisidengė veidÄ rankomis. B. Č. pareiÅ¡kė, kad tuoj iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus, tuo metu jis (A. M.) pasiÅ¡alino ir nuėjo į namus. Netrukus atvykę policijos pareigÅ«nai, jį bei B. Č. nusivežė į policijos komisariatÄ . SekančiÄ dienÄ , 2014-06-27 jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, tačiau buvo penktadienis, todėl teismo medikai jam liepė pas juos ateiti pirmadienį – 2014-06-30 d., kÄ jis ir padarė.

Tos apžiÅ«ros metu buvo konstatuoti jam padaryti kÅ«no sužalojimai. Nukentėjusysis teisme kategoriÅ¡kai tvirtino, kad B. Č. automobilio stiklo valytuvo nenulaužė, o už jo atžvilgiu pavartotÄ fizinį smurtÄ ir patirtÄ moralinę nuoskaudÄ , prašė iÅ¡ B. Č. priteisti 898.55 EUR (10 000 litų), 5 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, jų pradžiÄ skaičiuojant nuo 2014-06-26 bei patirtas proceso iÅ¡laidas 289.85 EUR (1000) litų.  Specialisto iÅ¡vadoje yra duomenys, kad A. M. dėl galvos svaigimo 2014-06-30 d. 14.25 val. kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertę, kuri apžiÅ«ros metu konstatavo, kad A.

M. padaryta kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje. Minėtas sužalojimas galėjo atsirasti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai 2014-06-26 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismui pateiktoje raÅ¡ytinėje medžiagoje yra A. M. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad jis atlenkė neleistinoje vietoje pastatyto automobilio stiklo valytuvÄ . Tuo metu prie jo pribėgo automobilio savininkas ir nieko nepaklausęs, trenkė jam į veidÄ .

Jis (A. M.) nuėjo į namus. Kol jis namuose ieÅ¡kojo mobilaus ryÅ¡io telefono, nes norėjo apie įvykį informuoti policijos pareigÅ«nus, automobilio savininkas toliau gÄ sdino jo sutuoktinę, daužydamas langus, todėl jo elgesį jis užfiksavo fotoaparatu. Apklaustas liudytoju A. M., patvirtino, kad atlenkė automobilio abiejų pusių stiklo valytuvus, tačiau jų nenulaužė. Tuo metu prie jo prisiartinęs vyriÅ¡kis smogė jam į veidÄ . Apklausta teisme nukentėjusiojo sutuoktinė, liudytoja A.

M. paaiÅ¡kino, kad pastebėjusi, jog vairuotojai po jų buto langais paliko stovėti automobilius, paprašė vyro, kad Å¡is iÅ¡eitų į gatvė ir papraÅ¡ytų vairuotojų į kitÄ vietÄ perstatyti transporto priemones. Sutuoktiniui išėjus į gatvę, per buto langÄ ji matė, kaip Å¡is, nerasdamas automobilių vairuotojų, atlenkė vieno automobilio stiklo valytuvÄ , norėdamas tokiu bÅ«du perspėti dėl netinkamai pastatytos transporto priemonės. Tuo pačiu metu ji pastebėjo, kaip prie sutuoktinio prisiartino kaltinamasis, kuris sudavė ranka jos vyrui į veidÄ .               Apklausti teisme policijos pareigÅ«nai, liudytojai A.

Č. ir K. P. patvirtino teismui tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas faktines aplinkybes. Jie nurodė, kad atvykus į iÅ¡kvietimo vietÄ , juos pasitiko B. Č., kuris skundėsi, kad jam nulaužė automobilio valytuvÄ bei nurodė tai padariusio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuėję į jiems nurodytÄ butÄ jie bendravo su A. M.. Liudytojai tvirtino, kad ant jo veido vizualiai sumuÅ¡imo žymių nesimatė, tačiau liudytojas K. P. teisme nurodė, kad pokalbio su A. M. metu, Å¡is skundėsi, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ .

Teismui pateiktoje medžiagoje yra Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulės A. Č. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame ji nurodė, kad 2014-06-26 d. apie 19.20 val. pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad nuo automobilio Citroen v/n (duomenys neskelbtini) nulaužtas valytuvas ir pranešėjas žino, kur yra vagis, nuvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), juos pasitiko B. Č., kuris nurodė pilietį A. M.. Kadangi abu asmenys turėjo vienas kitam pretenzijų, jie buvo pristatyti į policijos komisariatÄ .   2014-07-01 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencinio poskyrio tyrėjo nutarimu dėl 2014-06-26 Å v.

Stepono g., Vilniuje, įvykusio įvykio buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Buvo nutarta B. Č. iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal LR ATPK 124 1 str. 4 d., o A. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 503 str. Byloje yra duomenys, kad už tai, jog 2014-06-26 19.20 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, B. Č. pastatė ir paliko ant Å¡aligatvio stovėti automobilį Citroen v/n (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du pažeidė KET 155.5 p. reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 1241str. 4 d., 2014-06-30 d. nutarimu B.

Č. nubaustas 50 litų (14 Eurų) pinigine bauda.    2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, A. M. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 503 str. ir nubaustas 100 litų pinigine bauda už tai, kad 2014-06-26 d. apie 19.20 val. Å v. Stepono g. 30 Vilniuje, tyčia nulaužė automobilio Citroen v/n (duomenys neskelbtini) priekinį, keleivio pusės valytuvÄ , taip sugadindamas svetimÄ turtÄ ir padarydamas 53 litų turtinę žalÄ . 2014-09-04 Vilniaus apygardos teismas atmetė A. M. apeliacinį skundÄ .

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. konstatuota, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatÄ ir pan. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d., t.y. asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, bandoma pavogti ar sugadinti jų daiktus. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010).

Å ių aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl LR BK 28 str. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingÄ kėsinimÄ si, jo akivaizdumÄ ir realumÄ , kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ . Tik įvertinus Å¡ias aplinkybes, spręstina, ar apskritai egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nors kaltinamasis B. Č. ir neigė, jog jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam A. M. ir laikėsi nuostatos, jog nukentėjusiojo patirtas sužalojimas galėjo atsirasti ne dėl kaltinamojo veiksmų, o kitomis aplinkybėmis, tačiau Å¡iuos kaltinamojo teiginius paneigia byloje esančios specialisto iÅ¡vados duomenys, paties nukentėjusiojo, jo sutuoktinės, liudytojos E. M. parodymai, bei teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo policijos pareigÅ«no M.

P. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad bendraujant iÅ¡kart po įvykio su nukentėjusiuoju A. M. pastarasis skundėsi patyręs fizinį smurtÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog 2014-06-26 kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmÄ . Tačiau Å¡iuo atveju, net ir konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtÄ , dėl ko pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, bÅ«tina spręsti klausimÄ , ar kaltinamojo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, o ar jis veikė egzistuojant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms.

Kaip minėta, BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tuo metu, kai kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusysis pats atliko neteisėtus veiksmus – gadino kaltinamajam priklausantį turtÄ , nulauždamas vienÄ automobilio valytuvÄ ir ketindamas nulaužti antrÄ jį.

Nors nukentėjusysis kategoriÅ¡kai neigė, jog jis tyčia gadino svetimÄ turtÄ , tačiau Å¡i aplinkybė yra konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-8342-506/2014, kuriuo A, M. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str. (tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas) padarymÄ , tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. ATP-994-318/2014, kuria paliktas galioti 2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas nepakeistas.

Teismas neturi pagrindo abejoti minėtuose teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai, kuriais jis sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, laikytinas bÅ«tent atkirčiu pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes, kadangi A. M. veiksmai, kuriais jis jau buvo nulaužęs vienÄ kaltinamajam priklausančio automobilio valytuvÄ ir siekė nulaužti antrÄ jį, laikytina tiek pavojingu, tiek realiu, tiek ir akivaizdžiu kėsinimusi į baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – nuosavybę.

Kėsinimosi akivaizdumÄ ir pavojingumÄ parodo tiek tai, kad nukentėjusysis jau buvo nulaužęs ne tik kaltinamojo automobilio valytuvÄ , bet ir kitos transporto priemonės, stovėjusios toje pačioje vietoje valytuvÄ , bei tai, kad jis siekė nulaužti ir antrÄ jį nukentėjusiojo automobilio valytuvÄ . Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ panaudojo pastarajam nebaigus atlikti prieÅ¡ingų teisei veiksmų, o juos atliekant, taip siekdamas, jį sustabdyti nuo tolimesnio turto sugadinimo ir apsaugoti savo turtÄ .

Ä®vertinęs visus byloje esančius įrodymus, apylinkės teismas daro apibendrintÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis B. Č., gindamas savo nuosavybę nuo neteisėtų nukentėjusiojo A. M. veiksmų ir suduodamas jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėties požymių, o jam iÅ¡kelta baudžiamoji byla nutrauktina.  Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kreipėsi ne iÅ¡kart po to, kai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (2014-07-01), kuriame nukentėjusysis ir buvo informuotas apie tai, kad jis dėl B.

Č. veiksmų turi teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismÄ , o tik tuomet, kai paties nukentėjusiojo atžvilgiu įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 503 straipsnyje. Toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis pats, nors ir patyrė fizinį skausmÄ , nei kvietė policijos pareigÅ«nus (į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nus iÅ¡vietė pats kaltinamasis B. Č.), nei iÅ¡kart kreipėsi į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka, rodo veikiau norÄ suvesti sÄ skaitas su B.

Č., dėl kurio pateikto skundo jis buvo nubaustas administracine tvarka. LR BPK 115 str. reglamentuoja civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ teismui priėmus apkaltinamÄ jį arba iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo nutraukus bylÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir LR BK 28 str. pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, neatsako už užpuolikui padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, jog B. Č. fizinį skausmÄ A. M. sukėlė, veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, stengdamas apsaugoti (apginti) savo nuosavybę nuo neteisėtų paties A. M. veiksmų, t.y. teisėtai gindamasis, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡ B. Č. A. M. atžvilgiu priteisti jo ieÅ¡kinyje nurodytas sumas. Vadovaujantis LR BPK VIII skyriaus nuostatomis, numatančiomis proceso iÅ¡laidų priteisimÄ tik iÅ¡ nuteistojo asmens (LR BPK 105 str.), nėra pagrindo tenkinti A.

M. praÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinamojo B. Č. jam priteisti proceso iÅ¡laidas – 289.85 EUR už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Tačiau vadovaujantis LR BPK 105 str. 6 d., iÅ¡ A. M. priteistinos kaltinamojo B. Č. turėtos proceso iÅ¡laidos – 289.85 EUR, iÅ¡leistos jį atstovavusiam advokatui apmokėti. Vadovaujantis iÅ¡dėstyti bei remdamasis LR BPK 297 str., 302 str. 1 d., teismas:                                                     n u s p r e n d ž i a :

B. Č., a/k (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nes jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir nepadarė LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiojo A. M. pateiktÄ 898.55 EUR civilinį ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ jam atlyginti patirtas proceso iÅ¡laidas 289.85 EUR, atmesti.IÅ¡ A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti B. Č. 289.85 EUR jo turėtų proceso iÅ¡laidų. Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui gražinti medžiagÄ Nr. 14-AT-02162-14.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Ovidijus Ramanauskas                                                    Â