2022-09-14 Nr. AB-22814-3-61-3-00298-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-3126-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00298-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dalyvaujant byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, A. P. ir R. P. (R. P.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 700 Eur žalos atlyginimo, 280 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augęs medis (tuopa) 2020 m. kovo 12 d., lūždamas kliudė ir apgadino jam priklausantį lengvąjį automobilį. Šio įvykio metu automobiliui buvo padaryta 1 700 Eur žala, kuri buvo nustatyta atlikus vertinimą. Medis augo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas, kad neatliko neteisėtų veiksmų.

3. Pareiškėjas aptarė žalos institutą reglamentuojančius teisės aktus ir teigė, kad jo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą ir privalėjo tinkamai prižiūrėti žemės sklype esančius želdinius, juos tvarkyti, genėti ar kirsti. Atsisakydamas atlyginti jam padarytą žalą, atsakovas siekia išvengti atsakomybės už pareigos nevykdymą. Atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovas nesilaikė jam Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Dl-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – ir Priežiūros taisyklės) nustatytos pareigos tikrinti senus medžius ir, esant reikalui, juos pašalinti, laiku ir tinkamai neatliko ant pareiškėjo automobilio nuvirtusio medžio priežiūros, todėl buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis turtas.

5. Kadangi atsakovui teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, todėl pareiškėjo automobilio apgadinimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su 2020 m. kovo 12 d. įvykiu, t. y. medžio lūžimu. Pareiškėjas dėl nulūžusio ir jo automobilį apgadinusio medžio patyrė 1 700 Eur žalą, taip pat nuostolius, tiesiogiai susijusius su įvykiu, t. y. 130 Eur išlaidas už atliktą vertinimą žalai nustatyti ir 150 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą neteisminėje ginčo stadijoje. Pareiškėjas teigė, kad yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, pareiškėjo vertinimu, atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už jo patirtus nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7. Pareiškėjas teikė 2021 m. kovo 29 d. rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad žalos padarymo transporto priemonei faktą ir dydį patvirtina turto vertinimo ataskaita ir fotonuotraukos. Taip pat pažymėjo, kad iš jo pusės niekuomet nebuvo užtvertas priėjimas prie medžio. Atvirkščiai, būtent (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorija kartu su medžiu yra aptverta mūrine siena.

8. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas visų pirma pažymėjo, kad nesutinka, jog yra laikytinas tinkamu atsakovu, privalantis atlyginti automobiliui dėl nugriuvusio medžio padarytą žalą. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 punkte (kuriame įregistruoti visi su ginčo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas) susiję juridiniai faktai) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog minėtas žemės sklypas 1999 m. lapkričio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01/99-21829 iki 2098 m. lapkričio 11 d. yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilniaus viešasis transportas“.

10. Atsakovas, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, manė, jog žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Taip pat pažymėjo, jog dėl galimai avarinio medžio (jo prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių), niekas (nei sklypo savininkas, nei valdytojas) iki 2020 m. kovo 12 d. į Administraciją nesikreipė. Minėtu laikotarpiu dėl šioje teritorijoje esančių želdynų prastos būklės nebuvo gautas nė vienas gyventojo skundas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Administracija, realiai įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigą organizuoti želdynų priežiūrą, t. y. išduoti leidimą tokį medį pašalinti.

11. Atsakovas nurodė, kad želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu. Atsakovas aptarė Želdynų įstatymo nuostatas ir teigė, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Atsakovas dėstė teismų praktiką ir priėjo prie išvados, kad būtent valdytojas, o ne savivaldos institucija, yra atsakingas už želdynų priežiūrą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Administracija pateikė ne visą informaciją apie šioje byloje minimo žemės sklypo nuomininkus. Žemės sklypas, kurio plotas 0,1356 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (pastaba: sklypo adresas yra skirtingas – Nekilnojamojo turto išrašuose nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau valstybinės žemės nuomos sutartyje ir žemės mokesčio deklaracijoje – (duomenys neskelbtini), Vilnius), Vilnius, yra išnuomotas trims subjektams: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – 0,1121 ha nuo 1999 m. lapkričio 11 d. iki 2098 m. lapkričio 11 d., R. P. – 0,005 ha nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2099 m. vasario 4 d., A. P. ir R. P. –- 0,0035 ha nuo 2009 m. birželio 9 d. 47 m., A. P. ir R. P. – 0,005 ha nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2099 m. vasario 4 d. bei R. P. – 0,005 ha nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2099 m. vasario 4 d. (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas pridedamas).

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimosi ribos tarp jo nuomininkų – trečiojo suinteresuoto asmens bei A. ir R. P. – nėra nustatytos, tačiau iš pridedamo žemės sklypo plano matyti, kad nukritęs medis (plane pažymėtas raudonu tašku) augo ne prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios pastotės (didysis pastatas), o prie kitiems sklypo nuomininkams priklausančių pastatų. Todėl, jei ir būtų nustatytos sklypo naudojimosi ribos, nukritęs medis būtų augęs nuomininkų A. ir R. P. valdomoje sklypo dalyje.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent ta sklypo dalis, kur augo nukritęs medis, buvo savavališkai užtverta ir ja naudojosi (duomenys neskelbtini), Vilnius, sklype esančio namo savininkas – A. L., kurio sūnaus A. L. (pareiškėjo) automobiliui buvo padaryta žala. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad savavališkai užtvertoje teritorijoje ir augo medis – pridedamos 4 nuotraukos iš įvairių pusių. Nuotraukose matosi nuvirtęs medis, o taip pat po medžio likęs kelmas.

16. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo savininkas A. L. 2020 m. kovo 29 d. kreipėsi prašydamas atlyginti žalą. Savo prašyme, be kita ko, nurodė, kad „medis buvo apdžiūvusiomis šakomis ir pažeistas grybo“. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, minėto namo savininkui medžio stovis buvo žinomas jau seniai, tačiau jis, savavališkai naudodamasis jam nepriklausančia žemės sklypo dalimi, niekur nesikreipė, kad minėtas medis būtų nupjautas ar kitaip pašalintas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiga prižiūrėti želdynus nėra bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, šioje situacijoje už kilusią žalą yra atsakingas būtent šio sklypo valdytojas UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra išnuomotas 3 asmenims, nukritęs medis augo ne prie UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausančio pastato, medis augo savavališkai užtvertoje teritorijoje, valdomoje A. L., ant kurio namo ir užkrito medis.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad jis negali būti atsakingas už nukritusį medį ir jo sukeltą žalą, o atsakomybė šiuo atveju tenka Administracijai dėl įstatymo priskirtos funkcijos prižiūrėti medžius nevykdymo ar netinkamo vykdymo arba A. L., kuris faktiškai neteisėtai naudojosi žemės sklypo, kur augo nukritęs medis, dalimi.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20. Nurodė, kad yra sudarę nuomos sutartį ir susitarimus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalių nuomos – 2008 m. lapkričio 18 d. sudaryti susitarimai dėl 0,005 ha ir 0,005 ha žemės sklypo dalių nuomos, 2009 m. birželio 9 d. sudarytas susitarimas dėl 0,005 ha žemės sklypo dalies nuomos, 2009 m. birželio 9 d. sudaryta nuomos sutartis dėl 0,035 ha žemės sklypo dalies nuomos (priedas Nr. 1). Pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp nuomininkų (UAB „Vilniaus viešasis transportas“, A. ir R. P.) nėra nustatyta ir tretiesiems asmenims nėra priskirta konkreti žemės sklypo dalis.

21. Ginčo medis augo nuomojamo sklypo kampe, tačiau tiek techninės apskaitos byloje (1997 m.), tiek žemės sklype atliktų geodezinių tyrinėjimų techninėje ataskaitoje (2011 m.) matyti, kad medis yra atskirtas nuo bendro sklypo siena (auga už šios sienos, apibraukta). Tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypą išsinuomojo būtent tokios būklės. Tiek iš byloje esančių nuotraukų, tiek iš trečiųjų suinteresuotų asmenų su atsiliepimu teikiamų nuotraukų matyti, kad jokių pakeitimų nebuvo atlikta. Taigi, priėjimas prie medžio buvo galimas tik iš pareiškėjo tėvui A. L. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš byloje esančių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teikiamų įrodymų matyti, kad ta žemės sklypo dalis, kurioje augo medis, yra užtverta pareiškėjo tėvo ir joje padarytas voljeras šuniui. Taigi, tik pats gretimo sklypo savininkas A. L. galėjo prieiti prie tos sklypo dalies ir prie paties medžio.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl žalos atlyginimo į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nurodė, jog medis buvo sausomis šakomis, pažeistas grybo, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų tokiems teiginiams. Iki pat 2020 m. kovo 12 d. tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo informacijos, kad medis galėtų būti pavojingas, jį reikėtų genėti ar nukirsti, pašalinti, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus miesto savivaldybė medžio pašalinimo pati taip pat neinicijavo. Pažymėjo, kad pats gretimo žemės sklypo savininkas A. L., kuris vienintelis turėjo tiesioginį priėjimą prie medžio, taip pat nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl medžio įvertinimo ir pašalinimo, kas leido pagrįstai abejoti teiginiais neva medis buvo pažeistas grybo.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad NŽT, kaip subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, funkcijos neapima pareigos ir funkcijų, susijusių su želdinių ir želdynų priežiūra, stebėsena ir panašiai. Be to, žemės sklypo nuomininkai teisėtai įgijo žemės sklypo dalių valdymo teisę, t. y. žemės sklypo dalys buvo išnuomotos sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat tai, kad žemės sklypui buvo nustatytas apribojimas saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miškų žemėje bei šis apribojimas įrašytas ir atsiliepime išvardintose žemės sklypo nuomos sutartyse, darytina išvada, kad žemės sklypo nuomininkai taip pat turėjo užtikrinti želdynų apsaugą, remiantis Želdynų įstatymo reikalavimais. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi įvykio metu) reglamentavo, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui A. L. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 326 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą skundą dalį atmetė. Teismas taip pat atmetė trečiųjų suinteresuotų asmenų A. P. ir R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

25. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), Vilnius, sklype augęs medis (tuopa) lūžo bei kliudė ir apgadino automobilį „BMW“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Skunde nurodoma, kad šio įvykio metu automobiliui buvo padaryta 1 700 Eur žala, taip pat pareiškėjas patyrė papildomai 280 eurų nuostolių, susijusių su žalos nustatymu ir ikiteismine tvarka žalos sureguliavimu. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT. Žemės sklypas valstybinės žemės nuomos sutartimis yra išnuomotas šiems fiziniams ir juridiniams asmenimis: 1121 kv. m ploto žemės sklypo dalis išnuomota UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 1999 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01/99-21829, 50 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra išnuomota R. P. 2000 m. vasario 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 46 N01/2000-22291, patikslinta 2009 m. birželio 9 d. Susitarimu Nr. K01/2009-151, 35 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra išnuomota A. P. ir R. P. 2009 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/2009-152, 50 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra išnuomota A. P. ir R. P. 2000 m. vasario 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49 N01/2000-22288, patikslinta 2008 m. lapkričio 18 d. Susitarimu Nr. K01/2008-216, taip pat 50 kv. m. žemės sklypo dalis yra išnuomota R. P. 2000 m. vasario 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 47 N01/2000-22290, patikslinta 2008 m. lapkričio 18 d. Susitarimu Nr. K01/2008-217.

26. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-12-442/2022, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir grąžindamas iš naujo nagrinėti administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo išsiaiškinti, ar pagal žemės nuomos sutarčių, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai, sąlygas minėtame žemės sklype augančių želdynų ir želdinių priežiūros funkcija buvo perduota paminėtiems subjektams, ar jie pripažintini želdynų ir želdinių valdytojais Želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme, ar jiems kilo pareiga tinkamai prižiūrėti ir rūpintis želdynais bei želdiniais jų naudojamo žemės sklypo dalyje. Tik išaiškinus šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, buvo galima spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareikštas tam subjektui, kuris turi pagal skundą atsakyti.

27. Teismas pažymėjo, kad Želdynų įstatymas numato, jog želdynų ir želdinių valdytojas –želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę (Želdynų įstatymo 2 str. 32 d.).

28. NŽT, parduodama ar išnuomodama jai patikėjimo teise perduotą valstybinę žemę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, taip pat NŽT patvirtina, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype buvo numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Tarp jų yra nurodyta sąlyga „Saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje“. Taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi įvykio metu) 38.9 papunktyje nustatyta, jog 3 valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Minėta, kad žemės sklypo naudojimo sąlyga buvo įrašyta ir ginčo žemės sklypo nuomos sutartyse. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 120 punktas nustatė, jog saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai) tvarkomi Želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai įtvirtinta su NŽT sudarytose sutartyse: 2009 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje su A. P. ir R. P. 6 punkte, 1999 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje su UAB „Vilniaus troleibusai“ (UAB „Vilniaus viešasis transportas yra perėmęs teises ir pareigas) 11 punkte.

29. Tad, teismo vertinimu, ginčo žemės sklypo, kuriame augo nulūžusi tuopa, nuomininkai laikytini faktiniais želdynų valdytojais Želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme, kuriems perduota jų tvarkymo ir priežiūros funkcija pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir pirmiausia jiems kilo pareiga tinkamai prižiūrėti ir rūpintis želdynais bei želdiniais jų naudojamo žemės sklypo dalyje, kad juos išsaugoti kaip numatyta nuomos sutarčių nuostatose. Tokią želdynų ir želdinių valdytojų pareigą numato ir Želdynų įstatymo 15 straipsnio nuostatos.

30. Pareiškėjas, kuriam teismas ne kartą buvo išaiškinęs pareigą keisti ar tikslinti atsakovą (-us), pasiliko prie pirminio atsakovo, todėl teismas plačiau dėl šių asmenų, trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems nepareikšti reikalavimai, civilinės atsakomybės nepasisakė.

31. Svarstant dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam pareikštas reikalavimas, civilinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad byloje turi būti vertinamas savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Šiuo aspektu pirmiausia teismas pastebėjo, kad byloje nėra ginčo, jog nuvirtęs medis augo ne privačioje, o valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Taip pat pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalį į želdynų valdytojo sąvoką patenka ir savivaldybės.

32. Teismas, atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, pažymėjo, jog tai, kad valstybinės ar savivaldybės žemės sklypas yra išnuomotas ar suteiktas panaudai, neatleidžia savivaldybių nuo Želdinių įstatyme numatytų savivaldybėms priskirtų želdynų ir želdinių priežiūros plačiąja prasme pareigų, kadangi savivaldybėms ir želdinių valdytojams priskirtos pareigos nėra identiškos.

33. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, be kita ko, ir siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 p.). Minėtomis taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos ar jų dalis pašalinti (3 ir 44 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

34. Taigi, teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas patvirtina, jog atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje augęs medis ir jo dalys, nepriklausantis privačiai teritorijai, Vilniuje, būtų inventorizuotas, stebimas ir nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Faktinių sklypo valdytojų pagal nuomos sutartį buvimas nešalina savivaldybės pareigos tinkamai vykdyti savarankiškąsias funkcijas, tačiau duoda pagrindo svarstyti dėl dalinės civilinės atsakomybės egzistavimo.

35. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė negali būti taikoma. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. vasario 17 d. pažymoje nurodoma, jog 2020 m. kovo 12 d. didžiausias vėjo greitis buvo 21,4 m/s (stipri audra). Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos / laikinieji ženklai ir užtvaros. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012).

36. Teismas pažymėjo, kad, esant nurodyto stiprumo vėjui, medžiai nelūžta, gali lūžti tik medžio šakos, todėl ir vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą. Tai, kad nulūžo medis, patvirtina fotonuotraukos. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės ar prie aplinkinių namų, 2020 m. kovo 12 d. (tiek prieš įvykį, tiek po jo) būtų lūžę kiti medžiai ar jų pagrindinės šakos, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, jog vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose.

37. Papildomai teismas pažymėjo, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Teismas įvertino, kad savivaldybės argumentas, jog niekas nesikreipė į savivaldybę dėl leidimo medį nupjauti, todėl nėra neteisėtų savivaldybės veiksmų, nesudaro pagrindo savivaldybės (ne)veikimą aukščiau aprašyto teisinio reguliavimo kontekste teisėtu, nes be leidimų kirsti medžius išdavimo savivaldybė privalo vykdyti želdinių stebėseną, inventorizavimą ir kt. Tas pats pažymėtina ir dėl argumento, jog želdinių inventorizavimas atliekamas kas dešimt metų, kadangi savivaldybė nepateikė jokių įrodymų apie želdinių įvykio vietoje inventorizavimą ir stebėseną apskritai, nors aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-5, kuriuo patvirtintos želdynų inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, priimtas 2008 metais.

38. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kuris nulūžo) priežiūra, stebima jų būklė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas. Teismas nurodė, kad atsakovui teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys (žemės sklypo nuomininkai) tinkamai nesilaikė pagal nuomos sutartis pavestos specialiosios sąlygos dėl medžių ir krūmų želdinių priežiūros.

39. Pareiškėjas žalos padarymo faktą grindė 2020 m. kovo 17 d. atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kuria transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 2003 metų gamybos vidutinė rinkos vertė įvertinta 2300 eurų, o atkuriamoji vertė 1707 eurų, pažymint, kad transporto priemonės atkūrimas tikslingas. Ataskaitoje pažymėta, kad transporto priemonė turėjo galiojantį techninės apžiūros liudijimą, jos būklė vidutinė. Ataskaitos 9 lape fiksuoti keičiamos detalės ir remontuotinos detalės. Teismas sutiko su atsakovu, kad įvykio vietos apžiūros protokolas dėl transporto priemonės nesudarytas, tačiau iš su papildomais paaiškinimais pateiktų fotonuotraukų matyti, jog medis užvirto ant namo, tačiau jo šakos kliudė ir šalia namo stovėjusį automobilį. Tad, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo nekonstatuoti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir transporto priemonei padarytos medžio nuvirtimu žalos. Nepateikus atsakovui kitokio žalos paskaičiavimo ar įvertinimo, teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktu ir atsakovo nepaneigtu žalos įvertinimu.

40. Tačiau, svarstydamas dėl konkretaus priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas pažymėjo, kad, nors teismas ir nenustatė nenugalimos jėgos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės apskritai, tačiau CK 6.253 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai, o būtent rizikos prisiėmimas, taip pat gali būti pagrindu, jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.253 str. 5 d.). Nustatyta, kad apie stiprų vėją buvo per visuomenės informavimo priemones pranešta prieš kelias dienas, vėjas įvykio dieną kilo palaipsniui, be to nukentėjusysis nė karto nesikreipė dėl matomo medžio keliamos grėsmės, nors pats nurodo, kad galimai buvo pažeistas puvinio ar ligų, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimas būtų mažintinas iki 1500 eurų.

41. Teismas nustatė, kad faktiniais želdynų valdytojais yra žemės sklypo nuomininkai, kuriems reikalavimų pareiškėjas nereiškia, o viešojo administravimo subjekto – savivaldybės – neteisėti veiksmai, susiję su želdynų ir želdinių stebėsena, inventorizavimu ir bendra priežiūra, todėl nėra teisinio pagrindo jų laikytini solidariai atsakingais už nustatytą žalą. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų išimtis. Priežiūros veiksmai, kuriuos atlikti priskirta želdynų valdytojams ir savivaldybėms, iš esmės skirtingi savo pobūdžiu, todėl konstatuotina dalinė atsakomybė, 20 procentų savivaldybės atsakomybės už kilusią žalą dėl netinkamo savivaldybės funkcijų želdynų priežiūros srityje vykdymo. Žala laikoma ne tik asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, tačiau prie nuostolių priskiriamos ir protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu ir nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 ir 3 p.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 130 eurų patirtų žalos įvertinimo nuostolių nebūtų protingi, todėl jie teismo laikytini priteistinos turtinės žalos dalimi. Atitinkamai iš dalies teismas tenkino skundą ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 326 Eur žalos atlyginimo ((1500+130)*0,2).

42. Taip teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2021 m. vasario 1 d., todėl teismas pareiškėjui priteisė nurodyto dydžio palūkanas nuo šios datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015) (CK 6.210 str.).

43. Teismas taip pat apibendrino, kad, iš dalies patenkinus skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (apie 20 proc.). Kadangi prašomos priteisti išlaidos neviršijo maksimalių dydžių, tai teismas priteisė iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. P. ir R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas atmetė.

III. 44. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria skundas patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

45. Atsakovas visų pirma pažymi, kad pareiga prižiūrėti želdynus nėra bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, todėl šioje situacijoje už kilusią žalą yra atsakingas būtent šio sklypo valdytojas. Vadovaujantis Želdynų įstatymo nuostatomis (2 str. 32 d.), želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Taigi, minėto įstatymo nuostatos tik įrodo, jog želdynų valdytojais gali būti laikomi ir asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu.

46. Atsakovas pažymi, kad iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patikslintų aplinkybių 2021 m. kovo 16 d. atsiliepime matyti, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas trims subjektams: UAB „Vilniaus viešasis transportas“, R. P. bei A. P.. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent tretieji suinteresuoti asmenys yra laikomi žemės sklypo valdytojais, kuriems tokia teisė yra suteikta 1999 m. lapkričio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/99-21829 pagrindu ir kuriems pagal aukščiau pateiktas įstatymo nuostatas kyla prievolė prižiūrėti ir tvarkyti želdinius.

47. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, Civilinio kodekso ir Priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-360/2013). Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2227-535/2018 konstatavo, jog būtent valdytojas, o ne savivaldos institucija yra atsakingas už želdynų priežiūrą.

48. Atsakovas taip pat pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-496-589/2018, įvertinęs faktą, jog buvo sudaryta nuomos žemės sklypo nuomos sutartis, savivaldybės institucijos atžvilgiu civilinę bylą nutraukė. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatinėjant žalą, kilusią dėl netinkamos ar nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Teismas turtinę žalą priteisė iš sklypo valdytojo, kuriame įvyko įvykis. Taigi, atsakovas daro išvadą, jog būtent želdyno ir želdinių valdytojai turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti, jog jie nekeltų pavojaus. Esant situacijai, kai yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, tai būtent valdytojas, o ne savivaldos institucija yra atsakingas už želdynų priežiūrą.

49. Antra atsakovo apeliacinio skundo argumentų grupė grindžiama tuo, kad, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, jog pirmosios instancijos teismas tarsi bando įrodyti, kad nuomos sutartimi tretiesiems asmenims, kaip žemės sklypo valdytojams, neperėjo jokios su želdynų priežiūra susijusios teisės pareigos, o už želdinių, esančių savivaldybės teritorijoje sukeltą žalą bet kokiu atveju yra atsakinga savivaldybė, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija su tokia suabsoliutinta pareiga negali sutikti. Pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą bei vykdo jų būklės stebėseną (pagal įgyvendinimo tvarką, kurią nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės), kuri yra atliekama savivaldybės lygiu kas dešimt metų. Šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-5 nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Būtent todėl visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje.

50. Atsakovas taip pat pažymi, kad, nors ir be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, tačiau žemės naudotojai / valdytojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Patys tretieji suinteresuoti asmenys (būdami žemės sklypo valdytojais) nurodė, jog „<...> iki medžio nuvirtimo nepastebėjo, kiek tai buvo įmanoma, jokių medžio pažeidimų. Iki pat 2020 m. kovo 12 d. tretieji asmenys neturėjo jokios informacijos, jog medis galėtų būti pavojingas, jį reikėtų genėti ar nukirsti, pašalinti, todėl neturėjo jokio pagrindo dėl to kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę“. Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis, iki skunde nurodomo įvykio (t. y. 2020 m. kovo 12 d.) nei pats pareiškėjas, nei patys žemės sklypo valdytojai (tretieji suinteresuoti asmenys) nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo vien tik atsakovo neteisėtus veiksmus.

51. Taigi, atsakovo pareiga prižiūrėti želdynus nėra bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, todėl ji šiuo nagrinėjamu atveju neturi pareigos ir negali atsakyti už pareiškėjui sukeltą žalą. Taigi, visiškai pagrįstai manytina, jog Administracijai išnuomojus ginčo žemės sklypą ji nebėra tinkamas subjektas į kurį gali būti nukreiptas reikalavimas dėl viešosios civilinės atsakomybės kilimo ir atsiradusios žalos atlyginimo.

52. Papildomai atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-2055-535/2021, kurioje šios bylos aplinkybės jau buvo vieną kartą nagrinėtos, taip pat konstatavo, jog „vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsniu, ir įvertinęs CK 6.271 straipsnyje nurodomus subjektus į kuriuos gali būti nukreiptas reikalavimas dėl viešosios civilinės atsakomybės kilimo, išaiškino pareiškėjui klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, kadangi Administracija žemės sklypą, kuriame augo medis yra išnuomojusi, todėl negali atsakyti CK 6.271 išdėstytais pagrindais, kadangi nepatenka į šiame straipsnyje nurodytų subjektų, kurie atsako už žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, sąrašą (valstybė arba savivaldybė)“. Taigi, atsakovui šiuo konkrečiu atveju nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas sąmoningai ignoruoja ankstesnius teismų išaiškinimus šioje administracinėje byloje bei nevertina visų aplinkybių viseto, o tik iš esmės tikslingai ir visiškai nepagrįstai suabsoliutina vienos Administracijos pareigas. Tokie teismo veiksmai tik dar kartą įrodo šio skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.

53. Trečia, atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir grąžindamas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. eA-12-442/2022) iš naujo nagrinėti administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo išsiaiškinti, ar pagal žemės nuomos sutarčių, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai, sąlygas minėtame žemės sklype augančių želdynų ir želdinių priežiūros funkcija buvo perduota paminėtiems subjektams, ar jie pripažintini želdynų ir želdinių valdytojais Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme, ar jiems kilo pareiga tinkamai prižiūrėti ir rūpintis želdynais bei želdiniais jų naudojamo žemės sklypo dalyje. Tik išaiškinus šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, buvo galima spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pareikštas tam subjektui, kuris turi pagal skundą atsakyti.

54. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog būtent ginčo žemės sklypo nuomininkai yra laikytini faktiniais želdynų valdytojais Želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme. Kitaip tariant, skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog „ginčo žemės sklypo, kuriame augo nulūžusi tuopa, nuomininkai laikytini faktiniais želdynų valdytojais Želdinių įstatymo 2 straipsnio 32 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme, kuriems perduota jų tvarkymo ir priežiūros funkcija pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir pirmiausia jiems kilo pareiga tinkamai prižiūrėti ir rūpintis želdynais bei želdiniais jų naudojamo žemės sklypo dalyje, kad juos išsaugoti kaip numatyta nuomos sutarčių nuostatose. Tokią želdynų ir želdinių valdytojų pareigą numato ir Želdynų įstatymo 15 str. nuostatos.“ Taigi, atsakovo vertinimu, toks teismo išaiškinimas skundžiamame sprendime tik įrodo atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimą ir sprendimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, remiantis savo paties išaiškinimu, neturėjo tenkinti jokia apimtimi skundo pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas pastebi, jog teismas nurodė tik tai, kad: „pareiškėjas, kuriam teismas ne kartą buvo išaiškinęs pareigą keisti ar tikslinti atsakovą (-us), pasiliko prie pirminio atsakovo“ ir visiškai nepagrįstai suabsoliutino Administracijos pareigas taikomos civilinės atsakomybės atžvilgiu. Tai ne tik prieštarauja aktualiam teisiniam reglamentavimui, bet ir aukščiau minėtai teismų praktikai. Vadovaujantis Želdynų įstatymo nuostatomis, o konkrečiai, įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, ne tik želdynų ir želdinių savininkai, bet ir valdytojai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Tad nagrinėjamu atveju, esant sudarytai žemės sklypo nuomos sutarčiai, būtent valdytojai, o ne savivaldos institucija yra atsakingi už želdynų priežiūrą.

55. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju būtent teismo įrodymų netinkamas vertinimas, materialinės teisės normų taikymas bei nesirėmimas aktualia teismų praktika šiuo atveju lėmė neteisėto ir visiškai nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą, dėl kurio kyla grėsmė suformuoti tiek teisiškai ydingą, tiek ir faktiškai šioje susiklosčiusioje situacijoje neteisingą precedentą, kuomet faktinis sklypų valdytojas, nevykdydamas tinkamai savo pareigų, išvengtų atsakomybės, o neigiamų padarinių našta nepagrįstai būtų perkeliama tik savivaldybėms.

56. Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Tretieji suinteresuoti asmenys, apžvelgę teisinį reguliavimą, nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-629/2019; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020).

58. Nagrinėjamu atveju Valstybinės žemės nuomos sutartimis sklypo nuomininkai susitarė su sklypo nuomotoju (Vilniaus apskrities viršininko administracija) dėl teritorijoje augančių medžių išsaugojimo (Sutarčių 11.1 punktas „specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: išsaugoti teritorijoje augančius medžius“), tačiau ne dėl medžių priežiūros ar tvarkymo darbų ir sąlygų. Nuomininkas sudaryta nuomos sutartimi neperleido nuomininkams pareigos atlikti visų valstybinės žemės sklypo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę, todėl sutarties sąlyga „saugoti medžius“ negali būti aiškinama plečiamai. Savivaldybei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareiga užtikrinti, kad jos valdomojoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Subjekto, valdančio valstybinę žemę teise, funkcijos neapima pareigos prižiūrėti teritorijoje augančių medžių. Kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų. Nuomininkams viešoji želdinių priežiūros funkcija, priklausanti savivaldybei, nebuvo perleista. Todėl civilinė deliktinė atsakomybė sklypo nuomininkams būtų taikoma nepagrįstai. Už ginčo medžio priežiūrą žemės sklypo nuomininkai nėra atsakingi, pareiga prižiūrėti valstybiniame žemės sklype augančius medžius kyla atsakovui. Tokias išvadas teismai padarė analogiškose bylose, sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-368-803/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-327-577/2020; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1029/2020).

59. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą pilna apimtimi ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek pateiktame apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės pareiga prižiūrėti želdynus nėra bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, ir už pareiškėjui padarytą žalą šiuo atveju yra atsakingas ne atsakovas, o žemės sklypo nuomininkai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog teisės aktų atsakovui nustatyta pareiga ir atsakomybė už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareiga užtikrinti, kad savivaldybės valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui būtų pilna apimtimi perleista tretiesiems suinteresuotiems asmenims kaip žemės sklypo nuomininkams. Pareiškėjas nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad sprendimu teismas suabsoliutino savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju nuvirtęs medis augo valstybiniame žemės sklype, kuriame esančių želdynų priežiūros pareiga yra teisės aktais priskirta atsakovui.

61. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl medžio prastos būklės niekas į atsakovą nesikreipė ir neinformavo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013), pareiškėjas teigia, kad net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, šiuo atveju – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę.

62. Pareiškėjas apibendrina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakingas už pareiškėjui kilusią žalą dėl netinkamo savivaldybės funkcijų želdynų priežiūros srityje vykdymo, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 63. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta lūžtančiam medžiui kliudžius ir apgadinus jam priklausantį automobilį.

64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

65. Vadovaujantis ginčo metu aktualiomis (galiojusioms 2020 m. kovo 12 d.) Želdynų įstatymo nuostatomis (2 str. 32 d.), želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Taigi, želdynų valdytojais gali būti laikomi ir asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra konstatavęs, kad Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto (žr. 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje nurodė, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose taip pat yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

67. Pažymėtina, kad savivaldybės privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų būklės stebėseną (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 ir 2 p., 18 str., 21 str.), Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų (3 p.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją (žr., pvz., 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017).

68. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdė jų būklės stebėseną. Byloje nėra jokių duomenų apie želdinio, kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, inventorizavimą, nepateikta jokių vertinimų, ar / kaip šios savivaldybės pareigos vykdymas (nevykdymas ar netinkamas vykdymas) padarė įtaką žalos atsiradimui. Taigi, šiuo atveju neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo aspektu.

69. Pareiškėjas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, atsiliepime į apeliacinį skundą cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

70. Apibendrinant nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės yra teisiškai nepagrįstos ir neteisingos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

71. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

72. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas visoje apimtyje, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

73. Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Kadangi šioje byloje trečiųjų asmenų teisės nebuvo patenkintos ar apgintos, prašymas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjo A. L. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. P. ir R. P. prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan