a8dbb2c5-38b6-4f6e-bec5-ac54b31eaedd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-607-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02444-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. (D.

B.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. B. (D. B.) ieÅ¡kinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. B. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. 897,62 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-818/2017 M. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skyrė bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmė vykdymÄ atidedant. Priteisė Valstybinei ligonių kasai už D. B. gydymÄ 671,29 Eur. Pripažino nukentėjusiajam D.

B. teisę dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.00 valandÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje M. S. veikdamas kartu su ikiteismininio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smÅ«gius rankos kumščiu nukentėjusiajam D. B. į nosies sritį, galvÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių spyrių sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, pagrobė D.

B. priklausančius 7 Eur ir materialinės vertės neturinčiÄ vieÅ¡ojo transporto kortelę. Teismas nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad M. S. 2015 m. balandžio 18 d., apie 18.30 valandÄ , vieÅ¡ojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir veikdamas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų stumdė nukentėjusįjį D. B., kuriam sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius rankos kumščiu pastarajam į galvÄ , nugarÄ , ko pasėkoje padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė paodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos V-e pirÅ¡te, kairės pėdos III-e pirÅ¡te.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Ieškovas patyrė ir kitas išlaidas, susijusias su gydymu (gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2016 m. – 240 Eur; gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2018 m. – 465 Eur; gydymas Santariškių klinikose – 166,80 Eur; mokėjimas teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė ne mažiau kaip 897,62 Eur turtinės žalos. IeÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad po sumuÅ¡imo jis buvo nusiųstas pas psichiatrus, jis buvo sugniuždytas, jo sveikata vis blogėjo. BÅ«tent nuo 2019 metų liepos mėnesio gydytojai nustatė jam dusulio priepuolius, tarpÅ¡onkaulinę apatijÄ , nuo kaklo sužalojimų prasidėjo oro trÅ«kumo priepuoliai, jis darė rentgenogramÄ , pradėjo jo rankos silpnėti, jų nejautė, nuo skausmo negalėjo miegoti.

Dėl kaklo, galvos skausmo buvo kelis kartus nukritęs. Jis stengiasi psichologiÅ¡kai laikytis, nes jis anksčiau dirbo, o dabar pas daktarus lankosi. IeÅ¡kovui reikia kaklo operacijÄ daryti, antrÄ â€“ dėl kairės rankos alkÅ«nės, bet daktarai garantijos neduoda, kad po kaklo operacijos jis galės vaikščioti. Jo pagrindinis darbas anksčiau buvo fizinis darbas prekyboje „Rimi“, „Maxima“, jis dirbo salės darbuotoju ir krovėju, jo pagrindinis darbas buvo kilnoti. Jis negali dirbti tokio darbo, nes nuo kaklo eina skausmas į galvÄ , trÅ«ksta oro, yra rankos ir alkÅ«nės skausmai.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad nuosprendyje nurodyta, jog ieÅ¡kovui padaryti penki smÅ«giai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamajame procese nenustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo laužomas kaklas ir tokiu bÅ«du pažeista nugara. IeÅ¡kovas nurodė, kad pastoviai yra iÅ¡vežamas greitosios, bet tokių įrodymų nepateikė, nepateikė nieko apie invalidumÄ . Jeigu teismas nustatys, kad atsakovas kaltas, tai praÅ¡o priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi ieÅ¡kovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Neginčija, kad iš atsakovo Ligoninių kasoms buvo priteista žala dėl ieškovo gydymo. Ieškovo ligos niekaip nesusijusios su atsakovo nusikalstama veika. Dėl gydymo Santaros klinikoje pažymėjo, kad tai nėra aišku dėl kokių ligų ieškovas ten gydėsi, neaišku ar tai susiję su atsakovo nusikalstama veika. Atsakovas yra šiuo metu įkalinimo įstaigoje Pravieniškėse dėl ieškovui padarytų veiksmų, nežino kada baigsis bausmė, dėl to atsakovas nedirba, atsakovas nekilnojamojo /kilnojamojo turto, savo šeimos neturi.

IeÅ¡kovas teismui pateikdamas mokėjimus už gydymÄ sanatorijoje ,,Eglė“ ir gydymÄ SantariÅ¡kių klinikoje paslaugas, kaip dėstoma atsakovo baigiamojoje kalboje, akivaizdžiai klaidina teismÄ ir bando praturtėti atsakovo sÄ skaita, kadangi dar iki įvykio ieÅ¡kovas sirgo Cervikalgija ir Osteochondroze, o patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovui padidinus neturtinės žalos reikalavo teisę į atsakovÄ nuo 10 000 Eur iki 25 000 Eur, nesant naujų įrodymų byloje, tik parodo, kad ieÅ¡kovas D. B. visais įmanomais bÅ«dais, bando pasipelnyti atsakovo M.

S. sÄ skaita. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo M. S. ieÅ¡kovui D. B. 1000 Eur neturtinei žalai, 897,62 Eur turtinei žalai atlyginti, viso 1897,62 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (1897,62 Eur.) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-08-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas iÅ¡ 2020-02-12 VÅ¡Ä® „Lazdynų poliklinika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo (toliau -iÅ¡raÅ¡as), nustatė, kad ieÅ¡kovui diagnozuota pagrindinė liga – kaklo diskų liga su radikulopatija; ieÅ¡kovas pas Å¡eimos gydytojÄ kreipėsi dėl galvos ir kaklo skausmų dar 2014-01-08, 2014-02-07, 02-25 jam diagnozuota cervikalgija, osteochondrozė, jam skirtas gydymas; 2014-07-01 kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ dėl skausmų nugaroje, jam paskirtas gydymas, jam diagnozuoti degeneraciniai C4/5 – C6/7 diskų pakitimai,C5/6 nedidelė centrinė disko iÅ¡varža. 2015-05-27 ieÅ¡kovas kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ dėl skausmų ausyse, jam paskirtas gydymas, diagnozuoti kiti iÅ¡oriniai otitai.

Teismas dėl iÅ¡raÅ¡e nurodytų sveikatos sutrikimų nustatė, kad ieÅ¡kovas pas gydytojÄ kreipėsi ir buvo gydomas dar iki atsakovo ieÅ¡kovui 2015-08-13, 2015-09-21 padarytų nežymių sveikatos sutrikimų, konstatuotų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-1029-818/2017. IÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ieÅ¡kovas po 2015-08-13 sumuÅ¡imo gatvėje buvo konsultuotas RVUL, diagnozuotas nosies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas, galvos smegenų pažeidimų nerasta; nurodoma, kad ieÅ¡kovas 2015-09-21 vėl buvo sumuÅ¡tas, 2015-09-23 konsultuotas traumatologo, neurologo poliklinikoje, diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas, atlikta galvos KT2015-09-23 be patologijos, skirtas gydymas, nuo 2015-10-21 -2015-10-27, 2015-11-04 ieÅ¡kovui skirtas reabilitacinis gydymas; nurodyta, kad gydymas tęsiamas.

Ieškovo pateiktuose teismui 2019-10-05, 2019-10-15, 2019-11-26 -28, 2019-12-04, 2020-10-29, 2020-01-03, 2020-01-09, 2020-01-15, 2020-01-16-17,2020-02-03, 2020-02-06, 2020-02-17, 2020-02-18, 2020-02-25 medicinos dokumentų išrašuose apie ieškovo sveikatos būklę, nurodyta, kad ieškovui nustatyta diagnozė – pagrindinė liga: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; dešinio peties, stuburo stenozė; kaklo nervų šaknelių sutrikimai; kaklo diskų liga su radikulopatija, tarpšonkaulinė neuropatija; lėtinė paūmėjusi cervikopatija su kaklinių šaknelių radikuliopatija; peties pažeidimas; gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, k.peties tenosinovitas, SSc sausgyslių dalinis pažeidimas, peties pažeidimas, nepatikslintas M75.9, įtariamas alkūninio nervo pažeidimas kairėj: alkūninio nervo neuropatija.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jokių oficialių įrodymų (ekspertų iÅ¡vados, gydytojų konsiliumo iÅ¡vada ir pan.), patvirtinančių, kad dėl atsakovo 2015-04-18, 2015-08-13 padaryto ieÅ¡kovui nežymaus sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovui buvo diagnozuotos lėtinės ligos. Taip pat nėra į bylÄ pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl atsakovo padarytų ieÅ¡kovui sužalojimų, ieÅ¡kovas tapo nedarbingas ir negali dirbti. Duomenų, kad ieÅ¡kovui yra apribotas darbingumas – nėra.

7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo reikÅ¡minga ir teismų praktika, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Teismas pripažino, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingi nusikaltimÄ padarę asmenys, tačiau praÅ¡oma priteisti 25000 Eur dydžio neturtinė žala, yra per didelė, prieÅ¡taraujanti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiant 1000 Eur.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę žalÄ 897,62 Eur sudaro: gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2016 m. – 240 Eur; gydymas sanatorijoje „Eglė“ 2018 m. – 465 Eur; gydymas SantariÅ¡kių klinikose – 166,80 Eur; mokėjimas teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur. IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ patvirtina į bylÄ pateikti: 2020-01-15AB „Eglės“ sanatorija raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, kad ieÅ¡kovas už suteiktas paslaugas AB „Eglės“ sanatorijai sumokėjo -2016 m.

– 240 Eur; 2018 m. – 465 Eur; 2019-01-31 mokėjimo kvitas apie 166,80 Eur sumokėjimÄ už gydymÄ SantariÅ¡kių klinikose; 2015-09-30 Kasos pajamų orderis, kad ieÅ¡kovas sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai 18,82 Eur. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų aukščiau, pagrindu, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 178, 185 str. str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9.

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2020 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino dalies ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ , kuriuo visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 25000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 9.1. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo atsakovo smurtinių veiksmų priežastinį ryšį su ieÅ¡kovo lėtinėmis ligomis ir visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos, susijusios su Å¡ių lėtinių ligų gydymu.

Tačiau spręsdamas dėl ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas, apelianto vertinimu, pasielgė nenuosekliai ir nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo veiksmų priežastinį ryšį su ieÅ¡kovo nurodytomis ligomis – neva ieÅ¡kovas tai galėjo įrodinėti ekspertize, gydytojų konsiliumo iÅ¡vada ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas netinkamai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė toje dalyje neteisingÄ sprendimÄ . 9.2.

Nėra teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje konstatuotų aplinkybių, nes tose bylose dalyvavo tie patys asmenys (baudžiamojoje byloje – D. B. ir M. S., civilinėje – D. B. teisių perėmėjas Valstybinė ligonių kasa ir M. S.). Taigi tiek teismo nuosprendžio dalis dėl ieÅ¡kinio tenkinimo, tiek teismo sprendimas civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovo vertinimu, jam nebereikia įrodinėti fakto, kad atsakovas savo smurtiniais veiksmais sukėlė lėtinius sveikatos sutrikimus, iÅ¡vardinus ieÅ¡kinyje, Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kiniuose ir medicinos dokumentuose. 9.3.

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį pinigais, pernelyg didelę reikÅ¡mę suteikė tai aplinkybei, kad dar nėra nustatytas ieÅ¡kovo neįgalumas. DidžiÄ jÄ bylos lapų dalį sudaro ieÅ¡kovo pateiktas didelis kiekis medikų iÅ¡rašų, kuriuose nuolat minima, kad ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai prasidėjo arba ženkliai sustiprėjo bÅ«tent po sumuÅ¡imo 2015 m. – tai yra po atsakovo veiksmų. Atsakovo sukelti lėtiniai ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai pasireiÅ¡kė palaipsniui, nuolat progresuoja ir Å¡iuo metu jau iÅ¡sivystė iki tokios apimties, kad ieÅ¡kovas nebegali nei normaliai dirbti, nei normaliai savęs apsitarnauti, nuolat kenčia itin stiprius skausmus, kurių nenumalÅ¡ina net labai stiprÅ«s nuskausminamieji.

Sutiktina, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė dar iki įvykio nebuvo ideali, tačiau tokių sunkių pasireiÅ¡kimų, dėl kurių ieÅ¡kovas dabar jaučia nuolatinius skausmus, galÅ«nių tirpimÄ ir nebegali nei normaliai judėti, nei normaliai savęs apsitarnauti, iki atsakovo užpuolimo nebuvo. 9.4. Dėl sukeltų sveikatos pasekmių, kurios komplikavosi ir vis dar trukdo ieÅ¡kovui gyventi pilnavertį gyvenimÄ , pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta ieÅ¡kovui priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , yra neteisinga ir aiÅ¡kiai neproporcinga medicinos dokumentuose ir ieÅ¡kovo parodymuose užfiksuotoms ieÅ¡kovo kančioms.

Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ir jo sukeltų neigiamų pasekmių, nuolatinio sveikatos blogėjimo, ieÅ¡kovas patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, kurių vien tik sveikatos sutrikdymo laipsnio įvardijimas neatspindi. Pateikti medicinos dokumentai ir valstybinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuolat gydosi, tačiau jo sveikatos bÅ«klė vis prastėja. Iki Å¡iol apeliantÄ kamuoja nuolatiniai skausmai sprande, kurie plinta į rankas, krÅ«tinę, nugarÄ . Nuolat pasikartoja skausmo priepuoliai, rankų tirpimas.

Šiuo metu jau skauda ir krūtinės srityje – vis labiau sunkėja ir plinta atsakovo sukelta radikulopatija, nervinių šaknelių uždegimas. Traumos liekamosios pasekmės išliko ir vis komplikuojasi. Ateityje vėl bus būtinos gydymo procedūros, operacijos.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 10.1. Dėl iÅ¡raÅ¡e nurodytų sveikatos sutrikimų ieÅ¡kovas pas gydytojus kreipėsi ir buvo gydomas dar iki atsakovo ieÅ¡kovui 2015-08-13, 2015-09-21 padarytų nežymių sveikatos sutrikimų, konstatuotų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-1029-818/2017. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas akivaizdžiai bando praturtėti atsakovo sÄ skaita, kadangi visomis ligomis ieÅ¡kovas sirgo iki atsakovo ieÅ¡kovui padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų. 10.2.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dė1 atsakovo padaryto ieÅ¡kovui sužalojimo, ieÅ¡kovas tapo nedarbingas ir negali dirbti. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie ieÅ¡kovo socialinį draudimÄ laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2019-07-30, ieÅ¡kovas po jam padaryto sužalojimo 2015-08-13, 2015-09-21 dirbo iki 2019-03-07 su tam tikromis pertraukomis dėl ligos. Duomenų, kad ieÅ¡kovui yra apribotas darbingumas – teismo proceso metu taip pat nustatyta nebuvo. 10.3.

Teismo proceso metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas bandė suklaidinti teismÄ pateikdamas mokėjimo kvitus už vaistus, kurių paskirtis kaip proceso metu paaiÅ¡kėjo, neturėjo nieko bendro su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytomis ligomis, nors ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad vaistai buvo naudojami gydant atsakovo padarytas traumas. Atsakovui pradėjus prieÅ¡tarauti dėl įrodymų tinkamumo, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį patikslino ir turtinės žalos dėl anksčiau nurodytų vaistų ir papildų atsisakė. Tai parodo, kad ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį, o vėliau ir apeliacinį skundÄ atsakovui yra nesÄ Å¾iningas atsakovo atžvilgiu ir nori pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. 10.4.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, bÅ«tina atsižvelgti į teismų konstatuotÄ kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, taip suteikiant didžiausiÄ reikÅ¡mę žalos padariniams, t. y. asmens patirtų iÅ¡gyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. SkundÄ argumentuoja tuo, kad teismas pagrįstai pripažino teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau priteista žalos kompensacija nėra proporcinga patirtiems iÅ¡gyvenimams. Taigi, apeliacinės instancijos procesas vyksta dėl priteistino ieÅ¡kovui neturtinės žalos dydžio.

13. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais jeigu padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6. 250 str. 1 d., 2 d.).

14. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai taikė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė toje dalyje neteisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

16. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Armila“ v.

V. B., bylos Nr. 3K-3-30/2012). Taigi, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir Å¡ios normos iÅ¡aiÅ¡kinimais kasacinio teismo praktikoje, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie Å¡ioje byloje sudaro įrodinėjimo dalykÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo nustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Būtent remiantis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ieškovui buvo priteista neturtinė žala.

17. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovo pateiktus medicininius dokumentus ir nustatė, kad ieÅ¡kovas pas Å¡eimos gydytojÄ kreipėsi dėl galvos ir kaklo skausmų dar 2014-01-08, 2014-02-07, 02-25 diagnozuota cervikalgija, osteochondrozė, jam skirtas gydymas; 2014-07-01 kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ dėl skausmų nugaroje, jam paskirtas gydymas, jam diagnozuoti degeneraciniai C4/5 – C6/7 diskų pakitimai,C5/6 nedidelė centrinė disko iÅ¡varža. 2015-05-27 ieÅ¡kovas kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ dėl skausmų ausyse, jam paskirtas gydymas, diagnozuoti kiti iÅ¡oriniai otitai.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas dėl kaklo ir nugaros skausmų kreipėsi dar iki atsakovo ieškovui 2015-08-13, 2015-09-21 padarytų nežymių sveikatos sutrikimų. Todėl esant tokiems duomenims, pagrįstai pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, ar visi ieškovo pateiktuose teismui medicinos dokumentų išrašuose apie ieškovo sveikatos būklę, kuriuose nurodyti panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimai, kokie buvo iki atsakovo padarytų pažeidimų (tarpslankstelinio disko sutrikimais; dešinio peties, stuburo stenozė; kaklo nervų šaknelių sutrikimai; kaklo diskų liga su radikulopatija, tarpšonkaulinė neuropatija; lėtinė paūmėjusi cervikopatija su kaklinių šaknelių radikuliopatija; peties pažeidimas; gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais) yra atsiradę dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad medicininiai duomenys apie 2019 m. ir 2020 m. ieškovo nurodytus sveikatos sutrikimus yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.

Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad dėl atsakovo 2015-04-18, 2015-08-13 padaryto ieškovui nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovui buvo diagnozuotos lėtinės ligos.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, nes jį dienos metu vieÅ¡oje vietoje sužalojo nepažįstami asmenys (atsakovas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis) be jokios aiÅ¡kios ir pateisinamos priežasties. IeÅ¡kovui tris kartus trenkta į galvÄ ir nugarÄ . Nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė paodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos V-e pirÅ¡te, kairės pėdos III-e pirÅ¡te.

Taigi, neturtinė žala padarytas tyčiniais, smurtiniais ir nusikalstamais (neteisėtais) veiksmais, nesant pačio ieÅ¡kovo kaltei ar neatsargumui. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2015-08-14 iki 2015-11-05 turėjo nedarbingumÄ , nes negalėjo dirbti, turėjo gydytis reguliariai lankytis pas gydytojus, atlikti įvairias procedÅ«ras ir pan. Panaudojus fizinį smurtÄ buvo sužalota asmens sveikata, tai yra labiausia saugotina kiekvieno asmens vertybė.

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant neturtinės žalos dydį reikÅ¡minga atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Bylos duomenimis, atsakovas jokio turto neturi, pirmosios instancijos teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra įkalinimo įstaigoje ir niekur nedirba. Ä®vertinus byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , spręstina, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 25 000 Eur dydžio neturtinė žala akivaizdžiai per didelė.

20. Minėta, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kadangi ieÅ¡kovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgtina į teismų priteistÄ neturtinės žalos dydį nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju. Nors Å¡iame nutarties punkte nurodytose vieÅ¡ai skelbiamose bylose neturtinė žala nebuvo kasacijos objektas, tačiau priteistas teismų neturtinės žalos dydis atspindi teismų praktikÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020 paliktas nepakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriame nukentėjusiam asmeniui nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju (durtinė-pjautinė žaizda krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje) buvo priteista 1 000 Eur neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020 paliktas nepakeistas žemesnės instancijos teismo nuosprendis, kuriame nukentėjusios civilinis ieÅ¡kinys nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju (kaltinamasis ranka sudavė nėščiai moteriai į veidÄ , rankomis vienÄ kartÄ trenkė į krÅ«tinės sritį, apdraskė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, tai dėl odos nubrozdinimų kairio skruosto ir deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to srityje) tenkintas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai priteista 800 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-788/2020 paliktas žemesnės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam priteista 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma žemesnės instancijos teismų priteista atsižvelgus į tai, kad nepilnamečiui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (jis buvo sugriebtas už kaklo ir parverstas, dėl to Å¡is galva trenkėsi į geležinkelio bėgį ir patyrė kairio smilkinkaulio ir jo piramidės lūžius, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus kakle, kairėje plaÅ¡takoje).

Atkreiptinas dėmesys, kad pastarojoje byloje nukentėjusiam asmeniui buvo padaryti daug sunkesni sužalojimai nei ieškovui, tačiau priteista suma nesiekia nei pusės ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (25 000 Eur). Tuo labiau, kad ieškovui nebuvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo patirti sužalojimai yra nežymūs.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikÅ¡mingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieÅ¡kovo netektÄ darbingumÄ , atsakovo turtinę padėtį, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas esmines aplinkybes ir tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

22. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė