a8dacc4e-23ca-4051-a7b0-d9266d67f769 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3974-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00466-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. T. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01 buvo laikomas pataisos namuose orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad pagal nustatytÄ reglamentavimÄ nuteistieji pataisos namuose turėjo bÅ«ti aprÅ«pinti skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, dantų pasta, Å¡epetėliu, muilu, trumpikėmis, kojinėmis, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iais reikmenimis nebuvo aprÅ«pintas, todėl negalėjo tinkamai laikytis asmeninės higienos, patyrė nepatogumus, pažeminimÄ .

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 6-10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant jų praÅ¡ymui. Drabužiai, avalynė, higienos priemonės iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. PareiÅ¡kėjas į pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo kreipėsi 2016-03-29, tačiau Å¡io praÅ¡ymo atsisakė. Pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normÄ , per mėnesį vienam asmeniui iÅ¡duodama 1 rulonas tualetinio popieriaus ir 100 g. tualetinio muilo.

Pataisos namai skirdavo nuteistiesiems po 1 rulonÄ tualetinio popieriaus ir 100 g. tualetinio muilo per mėnesį. Ginčo laikotarpiu teisės aktai nereglamentavo skutimosi peiliukų iÅ¡davimo nuteistiesiems. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė į pataisos namų administracijÄ dėl kojinių ir kelnaičių iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nediagnozuota. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Marijampolės pataisos namai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01 neaprÅ«pino jo dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skustuvais, muilu, tualetiniu popieriumi, trumpikėmis, kojinėmis. Atsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų senaties terminÄ . Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr.

LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2019-02-26 (b. l. 2), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė pažeminimÄ , nepatogumus. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė pažeminimÄ ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti senaties taikymo klausimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-02-25 taikytina trijų metų senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Marijampolės pataisos namuose nuo 2016-02-26 iki 2017-01-01. ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ esmės, grindžia aplinkybėmis, jog pataisos namuose jis nebuvo aprÅ«pintas dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skustuvais, muilu, tualetiniu popieriumi, trumpikėmis ir kojinėmis. Atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimÄ dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skustuvais, muilu, tualetiniu popieriumi, trumpikėmis ir kojinėmis į bylÄ nepateikė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (toliau – AprÅ«pinimo norma, akto redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Minėtoje aprūpinimo normoje nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija nuo 2009-04-01 iki 2017-01-01) 7 punkte numatyta, kad suimtiesiems, be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus), kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi, iki 2017-01-01 galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis – dantų pasta, Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems Å¡ių higienos priemonių nebuvo numatyta iÅ¡duoti. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje (žr.

LVAT 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Aiškindamas Konvencijos 14 straipsnį EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr.

EŽTT 1986-07-08 sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties (žr. EŽTT 2011-12-13 sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį. Asmuo skundėsi, be kita ko tuo, kad įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų dantų Å¡epetuku, dantų pasta, jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas.

Teismas pripažino, kad higienos priemonių trÅ«kumas sulaikytam asmeniui yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT pažymėjo, kad atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, tai aktualu ir sprendžiant dėl valstybės pareigos higienos priemonėmis aprÅ«pinti ir nuteistÄ jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje (žr. 2017-04-03 nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017) suformavo praktikÄ , pagal kuriÄ Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. 2008-04-16 sprendimÄ byloje Nr. A444-619/2008), valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje taip pat yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimÄ dėl neteisėto atsakovo atstovo neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme (pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinus dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta).

Pagal AprÅ«pinimo normÄ nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį, be kita ko, turėjo bÅ«ti iÅ¡duota 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, vienÄ kartÄ per metus - 3 vnt. kelnaičių, 4 poros kojinių. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas tualetiniu muilu ir popieriumi ginčo laikotarpiu buvo aprÅ«pintas, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti bylÄ nepateikė.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelės matyti, kad jis buvo aprÅ«pintas tik antklode, čiužiniu, pagalve ir patalyne (b. l. 6). Duomenų apie pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimÄ tualetiniu popieriumi, muilu, kelnaitėmis, kojinėmis byloje nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Atsakovo atstovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis nebuvo aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, muilu, kelnaitėmis ir kojinėmis, todėl Å¡ios aplinkybės administracinėje byloje laikytinos nustatytomis.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimo higienos normomis analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namai ginčo laikotarpiu neaprÅ«pino pareiÅ¡kėjo skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, dantų pasta, Å¡epetėliu, muilu, trumpikėmis, kojinėmis, todėl konstatuotina, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad pagal EŽTT ir LVAT praktikÄ nuteistojo neaprÅ«pinimas dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, skustuvais, muilu siejamas su Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų pažeidimu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais ir pažeminimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas kaip nors buvo iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu kreipėsi vienÄ kartÄ ir šį praÅ¡ymÄ vėliau atsiėmė (b. l. 15-16).

Minėta aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skundo argumentais apie didelio masto nepatogumus, kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad dėl neiÅ¡duotų skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus, dantų pastos, Å¡epetėlio, muilo, trumpikių, kojinių, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovo atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis higienos priemonėmis ir apranga.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1999-602/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1392-502/2019). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjui padaryto teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo patirtÄ diskomfortÄ , nenustatęs, kad dėl konstatuoto pažeidimo jam bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar iÅ¡gyvenimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma - 200 Eur.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataiso namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų netenkinamas, nes iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nebuvo pateiktas iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis