Legislator Case Law & Legislation
a8d4893f-060e-45cc-9cab-291aebb40309 AI generated

a8d4893f-060e-45cc-9cab-291aebb40309 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a8d4893f-060e-45cc-9cab-291aebb40309
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-1583-865/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16087-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajam S. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J.

Legislator headnote

AI generated

a8d4893f-060e-45cc-9cab-291aebb40309 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Dėl ,,UBER” taksi ir jų automobilių numerių praÅ¡o kreiptis į merÄ . TÄ naktį vairavo. Sustojęs ir pastatęs automobile, ir priėjęs prie kaltinamojo automobilio, su juo pradėjo kontaktÄ . Jų automobiliuose yra sumontuotos vaizdo kameros, kurios stebi salonÄ bei jo vairuotojÄ . Jis (J. J.) neteikė jokio vaizdo įraÅ¡o į bylÄ , nes joks darbuotojas neturi teisės prieiti prie sistemos. Negali atsakyti, kaip kaltinamasis galėjo iÅ¡vystyti greitį nuo įkalnės. IeÅ¡kinį palaiko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-1583-865/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16087-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajam S. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J.

J., jo atstovui advokatui M. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S B, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenama vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, iÅ¡situokęs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (personalinė įmonė "Silolaima"), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį,teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , - n u s t a t ė :

K. S. B. pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o bÅ«tent jis, 2015-01-11, apie 01.10 val., vairuodamas automobilį Opel „Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį Vilniuje, Kalvarijų g. 1, atsisakęs vykdyti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjo J. J. reikalavimus pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , leidimÄ vežti keleivius, taksi vairuotojo atestacijos pažymėjimÄ , kelionės lapÄ , darbo grafikÄ , taksometro žurnalÄ ir kitus dokumentus, reikiamus keleiviams vežti, ėmė važiuoti minėtu automobiliu ir tyčia partrenkė nukentėjusįjį J.

J., tokiu bÅ«du jis, panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui bei J. J. padarė kairės alkÅ«nės ir kairio kelio sumuÅ¡imÄ , kairio rieÅ¡o patempimÄ , ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. nepripažino kaltės, parodymus duoti atsisakė.Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. J. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Iki įvykio jis jam buvo matytas, nes buvo ne vienÄ kartÄ Â baustas administracine tvarka.

Apie 2 val. nakties, patruliuojant kartu su J. M. pastebėjo Å¡alia Žaliojo tilto stovintį automobilį su akivaizdžiai matomais neatitinkančiais taksi transporto priemonių reikalavimų. Automobilis buvo su baltais numeriais ir su uždėtu taksi plafonu, o ant automobilio Å¡ono buvo atžymos. Buvo atliekamas patikrinimas. Privažiavus jis (J. J.) buvo už vairo, J. M. sėdėjo keleivio pusėje. Automobilį pastatė prieÅ¡ tikrinamÄ automobilį. Susidarė konfliktinė situacija todėl telefonu buvo susisiekta su VPK budėtojais ir papraÅ¡yta policijos pagalbos.

Bendraujant su budėtojais, B bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Tai buvo standartinė situacija. IÅ¡klausė asmens istorijÄ ir jam (J. J.) buvo pagrasinta teismais. Policija turi didesnius įgaliojimus, sulaikant asmenis, todėl į juos ir kreipėsi. Jis stovėjo iÅ¡ kairės prie vairuotojo, o M stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės transporto priemonės pusės. Kai paskambino į OVS, vairuotojas pradėjo judėti atbulas, atrodo užvažiavo ant ,,bordiÅ«ro” ir pradėjo važiuoti tiesiai. Jis (J.

J.) nelabai suprato, kas toliau nutiko, atsidÅ«rė ant kapoto ir tuo metu privažiavo pareigÅ«nai. Negali atsakyti, ar automobilis važiavo tuo metu, kai atsidÅ«rė ant kapoto. Privažiavus policijai, jie iÅ¡kvietė greitosios pagalbos automobilį. Kadangi jautė lengvÄ maudimÄ , buvo pristatytas į ligoninę. Jam (J. J.) buvo nustatyti kelio, alkÅ«nės sumuÅ¡imas ir kairiojo rieÅ¡o patempimas, kuris vėliau komplikavosi. Kaltinamasis įvykio metu vartojo keiksmažodžius, jam (J. J.) grasino teismais.

S. B. yra žinomas savivaldybės darbuotojams, todėl iÅ¡ karto jį pamatęs paskambino policijos budėtojams. Jis yra ne kartÄ baustas, todėl bandė neįsivelti į jokį konfliktÄ . Tarp jo (J. J.) ir kaltinamojo anksčiau nėra buvę jokių pokalbių dėl kaltinamojo aukÅ¡tos kilmės. Jie susipažino tada, kai kolega M jam rašė protokolÄ , o jis (J. J.) protokolÄ rašė kitam asmeniui. RieÅ¡o patempimas baigėsi tuo, kad jam (J. J.) teko apie 3 savaites vaikščioti su gipsu. Jam (J.

J.) teko rimtai gydytis, nes nesilankstė pirÅ¡tai, prasidėjo uždegimas. Jis (J. J.) stovėjo prieÅ¡ kaltinamojo automobilį, todėl jo (J. J.) nematyti apÅ¡viestoje gatvėje žmogus negalėjo. Be to dėvėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę. Visiems darbuotojams, kurie tikrina pervežimo tvarkÄ , yra iÅ¡duodami kontrolierių pažymėjimai. Pagal turimus įgaliojimus turėjo teisę asmens praÅ¡yti pateikti dokumentus ir paaiÅ¡kinimus. Atvykus į įvykio vietÄ kaltinamojo automobilis stovėjo iÅ¡jungtu varikliu.

Jis buvo užvestas maždaug tada, kai buvo papraÅ¡yta pateikti dokumentus ir kai pradėjo skambinti policijai. Jis (J. J.) suprato, kad jis nori pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Mano, jog jis bÅ«tų nestojęs, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . B automobiliu pavažiavo atgal, nes jam trukdė pareigÅ«nų tarnybinis automobilis. Tuo metu tarp kaltinamojo automobilio ir jo (J. J.) buvo gal 20-30 cm. atstumas. PrieÅ¡ kontaktuojant su juo (J. J.), automobilis stabdomas nebuvo. Situacija nebuvo maloni. Grįžo namo naktį Å¡lubuodamas iÅ¡ gydymo įstaigos todėl, atsižvelgus į Å¡eimos narių nuomonę, teko keisti darbÄ .

Jam (J. J.) priėjus prie kaltinamojo, jo prašė vairuotojo pažymėjimo ir leidimo vežti keleivius. Jei Å¡ie dokumentai yra – tikrinami visi kiti reikalingi dokumentai. Turėjo teisę be policijos pareigÅ«nų reikalauti vairuotojo pažymėjimo, turėjo galiojantį kontrolieriaus pažymėjimÄ . Savivaldybė turi labai plačius įgaliojimus. Dirbant bendrai ekipažai yra dalinami per pusę – vienas savivaldybės atstovas sėdasi į policijos automobilį. Kelių vežimo taisyklėse yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, kas turi teisę tikrinti.

Jam (J. J.) buvo patemptas kairės rankos rieÅ¡as. Dėl specialistės J. M. – Č iÅ¡vados nieko pasakyti negali. Kaltinamojo automobilis buvo su logotipu ant durų, o ant stogo buvo Å¡viečiantis ,,Taksi‘‘ plafonas. Automobilis buvo su baltais numeriais, ko negali bÅ«ti. Gavus licencijÄ ,,Regitra” tokiam automobiliu iÅ¡duoda geltonus numerius. Pasibaigus licencijai, numeriai turi bÅ«ti grÄ Å¾inami ir jam atiduodami standartiniai balti numeriai. Su tokiais numeriais vykdyti taksi paslaugų negalima.

Dėl ,,UBER” taksi ir jų automobilių numerių praÅ¡o kreiptis į merÄ . TÄ naktį vairavo. Sustojęs ir pastatęs automobile, ir priėjęs prie kaltinamojo automobilio, su juo pradėjo kontaktÄ . Jų automobiliuose yra sumontuotos vaizdo kameros, kurios stebi salonÄ bei jo vairuotojÄ . Jis (J. J.) neteikė jokio vaizdo įraÅ¡o į bylÄ , nes joks darbuotojas neturi teisės prieiti prie sistemos. Negali atsakyti, kaip kaltinamasis galėjo iÅ¡vystyti greitį nuo įkalnės. IeÅ¡kinį palaiko.

Žala dėl suteikto skausmo ir patirtų iÅ¡gyvenimų. Teko samdytis atstovÄ , asmuo net neketina atsipraÅ¡yti. Kaltinamasis jam trukdė dirbti, patyrė iÅ¡laidas ne tik gydymui, bet ir atstovui. Be to kasdien buvo kviečiamas į komisariatÄ ir taip buvo trukdomas jo laikas dėl nepagrįstų praÅ¡ymų ar skundų, akistatų. PalÅ«kanos yra procesinės. Nieko dėl jų atsakyti negali. Neturtinė žala - skausmas, negalėjimas dirbti, liekamieji reiÅ¡kiniai, turi problemų su rieÅ¡u. Esant oro pasikeitimui tenka naudoti įtvarÄ , rieÅ¡as pastoviai turi bÅ«ti suveržtas.

Patyrė kelio ir alkÅ«nės sumuÅ¡imus, kurie praėjo greitai, tačiau buvo užleistas rieÅ¡as ir iÅ¡sivystė uždegimas. Po įvykio pakeitė darbÄ , nes susidÅ«rimai su tokiais piliečiais yra rizikingi. Jam buvo baisu dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes augina 3 mažamečius vaikus. Anksčiau, atliekant pareigas, taip pat teko patirti panaÅ¡ius įvykius. Po įvykio kurį laikÄ stengėsi nevaikščioti ten, kur automobilio priekis, buvo nerimo priepuolių, buvo sutrikęs miegas, Å¡okas.

Po įvykio buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę sausio 13 d. Buvo nukreiptas pas traumatologÄ , jam buvo daromas rentgenas, paskirti nuskausminamieji ir rekomendacijos. KÄ konkrečiai fiksavo medikai, pasakyti negali. Vėliau jam pradėjo tinti ranka, nustojo lankstytis rieÅ¡as ir blokavosi du pirÅ¡tai. Kreipėsi į Antakalnio poliklinikÄ pas bendrosios praktikos gydytojÄ , kuris nukreipė pas traumatologÄ . Jam buvo uždėta langetė, diagnozuotas uždegimas. Kada tai tiksliai buvo, pasakyti negali. Jam atrodo buvo atliktas rentgenas, o vėliau - fizioterapija.

S. Č. nematė, ji jo neapžiÅ«rinėjo. IÅ¡ tarnybos išėjo savo noru ir perėjo į kitÄ tarnybÄ . Kitokių įvykių nebuvo. IeÅ¡kinį pateikė teisminio proceso metu, nes tai jo teisė, kuri numatyta įstatyme.Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis J. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus m. sav. administracijos Saugaus miesto departamento VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vedėju. 2015-01-11, tikslaus laiko negali pasakyti, dirbdamas kartu su kolega J. M. ir važiuodamas tarnybiniu automobiliu Å KODA „Yeti“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų gatve nuo Centro pusės pastebėjo visuomeninio transporto stotelėje „Žaliasis tiltas“, stovintį automobilį OPEL, tikslaus modelio nepamena, su įjungtu taksi plafonu. Automobilis stovėjo autobusams skirtoje A raide pažymėtoje juostoje. Pastebėję kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nusprendė vairuotojÄ patikrinti. Privažiavę prie automobilio tarnybinį automobilį pastatė priekyje stovinčio automobilio ir įjungė geltonos spalvos Å¡vyturėlius.

Priėjęs prie vairuotojo prisistatė ir paklausė, kodėl jis pažeidžia kelių eismo taisykles bei paprašė pateikti asmens dokumentus. Vairuotojas pateikti dokumentus atsisakė ir ėmė grasinti, sakydamas, kad jis yra karaliÅ¡kos kilmės, ėmė juos su kolega įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Pamatęs, kad kyla konfliktinė situacija, paskambino Vilniaus aps. VPK OVS budėtojui ir paprašė tarnybinės pagalbos. Vairuotojas, pamatęs, kad kviečia pagalbÄ , užvedė automobilį ir ėmė judėti atbulas, nes iÅ¡važiuoti jam trukdė priekyje stovintis jų tarnybinis automobilis.

Kalbėdamas telefonu pranešė budėtojui, kad asmuo bando pasiÅ¡alinti. Asmuo tuo metu automobilio galiniais ratais užvažiavo ant Å¡aligatvio. Jis tuo metu stovėjo automobilio kairėje pusėje prie vairuotojo durelių ir kai vairuotojas patraukė automobilį atbulÄ jis atsidÅ«rė prieÅ¡ais automobilį. Tuomet vairuotojas lėtai ėmė judėti į priekį, tikėdamasis, kad jis pasitrauks, tačiau nuvažiuodamas nuo Å¡aligatvio automobilis iÅ¡vystė didesnį pagreitį ir jam nespėjus sustabdyti automobilio, pastarasis jį partrenkė ir jis atsidÅ«rė ant automobilio variklio dangčio.

Å iek tiek pavažiavęs į priekį vairuotojas sustabdė automobilį. Tuo metu prie jų privažiavo policijos ekipažai, kurie ir sulaikė automobilio OPEL vairuotojÄ . Kolega viso to įvykio metu stovėjo ant Å¡aligatvio, esančio automobilio deÅ¡inėje pusėje. Policijos pareigÅ«nai jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę, o kolega J. M. vairuotojui iÅ¡rašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ už vertimÄ si nelegalia Å«kine, komercine veikla, pagal ATPK 172 str. 2 d. (kadangi tai jau ne pirmas toks jo pažeidimas).

Nori pažymėti, kad tai yra antras kartas, kai tenka bendrauti bÅ«tent su Å¡iuo asmeniu, kuris jau ne pirmÄ kartÄ jų tarnybai pakliÅ«na dėl nelegalaus keleivių vežimo. Pagal pareigybių apraÅ¡ymÄ jiems yra privaloma bausti asmenis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus suraÅ¡ant administracinės teisės pažeidimo protokolus, taip pat yra leidžiama reikalauti tokius asmenis pateikti asmens dokumentus. Be to, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius jiems iÅ¡duoda pažymėjimus, kurie suteikia teisę kontroliuoti vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportÄ bei taksi Vilniaus miesto ir gretimų rajonų savivaldybių teritorijose. (b.l. 46, 1 tomas) Nori papildyti savo apklausÄ . 2015-01-11 dirbant kartu su kolega J.

M., prie Žaliojo tilto sustojime pamatė automobilį Opel, Å¡iuo metu automobilio valstybinių numerių neprisimena. Buvo nutarta patikrinti minėtÄ automobilį, kadangi jis buvo pažymėtas kaip taksi automobilis, o bÅ«tent ant automobilio Å¡onų buvo taksi emblemos, o ant stogo taksi ženklas – plafonas. Privažiavus automobiliu, atsistojo prieÅ¡ais minėtÄ automobilį. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie minėto taki automobilio vairuotojo, kuris sėdėjo automobilyje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu 2012-01-27 Nr. 3-80 dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais, taksi taisyklių patvirtinimu 43-44 punktais, taksi vairuotojo paprašė, kad Å¡is pateiktų – vairuotojo pažymėjimÄ , leidimÄ vežti keleivius, taksi vairuotojo atestacijos pažymėjimÄ , kelionės lapÄ , darbo grafikÄ , taksometro žurnalÄ ir kitus reikiamus dokumentus reikiamus vežti keleivius.

Taksi vairuotojas kategoriÅ¡kai atsisakė pateikti reikiamus dokumentus ir pradėjo kelti žodinį konfliktÄ . Supratęs, kad taksi vairuotojas atsisako vykdyti jo teisėtus reikalavimus jis paskambino į vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ praÅ¡ydamas pagalbos. Pagalba buvo reikalinga, kad policijos pareigÅ«nai padėtų iÅ¡ taksi vairuotojo gauti reikiamus dokumentus bei nuraminti taksį vairuotojÄ . Taki vairuotojas visÄ laikÄ elgėsi neadekvačiai kažkÄ Å¡ukavo, rėkavo, kėlė konfliktÄ . Jis jo prašė nusiraminti ir laukti atvykstančių policijos pareigÅ«nų.

Ä® jo raminimusi taksi vairuotojas nekreipė dėmesio. Apie tai, kas vyko toliau, o bÅ«tent kaip buvo partrenktas smulkiai yra papasakojęs pirminėje apklausoje. Nori pažymėti, kad aplinkui nebuvo jokių paÅ¡alinių žmonių, buvo jis, jo kolega ir taksi vairuotojas. Su Å¡iuo taksi vairuotoju jis 2015-01-11 susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , anksčiau jo nėra matęs. Å is taksi vairuotojas buvo atsitiktinai patikrintas, nebuvo persekiojamas. Apie taksi vairuotojo neva „karaliÅ¡kÄ kilmę“ jis sužinojo po įvykio bendraudamas su kolegomis, kurie nurodė, kad minėtas pilietis prisistato esÄ s kilmingas. Apie tai, kad minėtas taksi vairuotojas parašė skundÄ Seimo kontrolieriams jis nieko nežino, neteko girdėti ir iÅ¡ kolegų.

Dar kartÄ nori pažymėti, kad taksi vairuotojas tikrai nebuvo persekiojamas dėl savo kilmės, tiesiog buvo patikrintas numatyta tvarka. Neteko girdėti ir to, kad kas nors iÅ¡ kolegų tyčiotųsi ar kaip kitai įžeidinėtų aukščiau minėtÄ taksį vairuotojÄ , jį persekiotų dėl kilmės, o juo labiau, kad važiavo pas jį namo. (b.l. 47-49, 1 tomas)Teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad dirbo kartu su J. Tuo metu važiavo iÅ¡ centro Kalvarijų gatve. Pamatė, kad autobusų juostoje, Kalvarijų g. stovi kaltinamojo automobilis ,,Opel‘‘ su geltonu plafonu ir baltais numeriais.

Jie kontroliuoja keleivių vežimÄ , todėl sustojo patikrinti jo dokumentus. Sustoję įjungė Å¡vyturėlius ir išėjo. J nuėjo prie vairuotojo ir paprašė jo asmens dokumento. Kaip suprato, vairuotojas atsisakė pateikti dokumentÄ ir užvedė variklį. T. J. pradėjo skambinti policijai ir kviesti pagalbÄ . B pradėjo važiuoti į priekį, norėdamas aplenkti mÅ«sų automobilį, kuris stovėjo priekyje. Tuo metu J buvo kaltinamojo automobilio priekyje. B važiuodamas galu sustojo ir pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ant J ir jis atsidÅ«rė ant priekinio kapoto.

Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, B buvo surašytas protokolas. Nuo kaltinamojo automobilio sustojo maždaug 3 metrų atstumu. Jis buvo ant šaligatvio iš dešinės vairuotojo pusės metro atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Jis buvo su specialia liemene. Kolega, jam atrodo, taip pat buvo su juoda liemene su atšvaitais. Iš karto ėjo paskui automobilį iš šaligatvio pusės. Kaltinamasis norėjo pabėgti iš įvykio vietos. Kaltinamojo automobilis stovėjo išjungtas. Tada porininkas priėjo prie kaltinamojo automobilio durelių iš vairuoto pusės. Kai jis nedavė dokumentų – J pradėjo skambinti policijai.

Tada kaltinamasis užvedė variklį ir pradėjo atbuline eiga važiuoti, atsirėmė ties bordiÅ«ru. Jis pavažiavo nedaug. J stovėjo vietoje - jis atsidÅ«rė kaltinamojo automobilio priekyje. T. B. gal pagazavo ir pradėjo važiuoti priekiu bei užvažiavo ant kolegos. Viskas vyko gana greitai. Kai kaltinamasis pradėjo važiuoti atbulomis jis nespėjo net daeiti iki tos vietos, kurs jis atsirėmė į bordiÅ«rÄ . J užgriuvus ant kapoto, kaltinamasis sustojo ir tada labai greitai atvažiavo policija.

Nukentėjusysis atsistojo. Atvažiavus policijai kaltinamasis buvo automobilyje, iÅ¡ jo buvo paimtas dokumentas. Tai buvo nakties metas. Toje vietoje stovinčių automobilių nematė, nematė ir pravažiuojančių automobilių. PrieÅ¡ įvykį su kaltinamuoju susidÅ«ręs nebuvo. D. B. kilmės nebuvo jokių įžeidinėjimų. Tuo metu gatvė buvo apÅ¡viesta žibintais, mano, kad buvo normalus apÅ¡vietimas. Kaltinamasis bandė apvažiuoti jų automobilį. Jis iÅ¡ karto pasuko į galÄ , iÅ¡suko vairÄ .

Toje vietoje kelias ėjo ir į vienÄ , ir į kitÄ pusę, o tarp jų yra salelė. Nežino kÄ jis pagalvojo, bet davė į galÄ , pasuko vairÄ , pažiÅ«rėjo, kad pataikė į bordiÅ«rÄ . Jis tikriausiai negalėjo apsisukti ir pradėjo važiuoti priekiu ten, kur stovėjo J. Tada jis jį partrenkė bekalbantį su policija. Kaltinamasis bandė apvažiuoti jų tarnybinį automobilį. IÅ¡ karto jis važiavo galu. Kaltinamasis per pokalbį visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje. Per langÄ jie tikrai nebendravo.

Nieko negirdėjo dėl skundo raÅ¡ymo. Koks tuo metu buvo oras - neprisimena, nieko negali pasakyti dėl automobilio valytuvų. Jei nėra vairuotojo jie tik tada palieka praneÅ¡imÄ . Teisiamajame posėdyje liudytojas T. P. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jis jam matytas tik iÅ¡ taksi parko. Važiavo į ,,MaximÄ â€. Prie Žaliojo tilto užsidegė raudona Å¡viesa, sustojo ir pamatė kaltinamojo automobilį, prie kurio stovėjo kažkoks vyras. Jis pagalvojo, kad tai klientas.

Apie konfliktÄ nieko nežino, nes nematė. Tik matė kaip tas vyriÅ¡kis prigulė ant variklio dangčio, tuo metu pasikeitė signalas ir jis iÅ¡važiavo. Kai asmuo prigulė ant kapoto tuo metu automobilis nejudėjo. Nematė kaip dirbo variklis, nes buvo kitoje pusėje. Kaltinamojo automobilis stovėjo įkalnėje. Kai vyras užkrito ant dangčio – automobilis nejudėjo, o stovėjo. Nežino kodėl vyras užkrito ant to dangčio. Jis kažkaip prigulė ant to kapoto. PrieÅ¡ tai matė kaip tas asmuo kalbėjo su kaltinamuoju.

Mano, kad buvo apie 15-20 m. atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Buvo tamsus paros metas, mano, kad automobilis nejudėjo. Automobilis stovėjo, bÅ«tų pamatęs jei automobilis bÅ«tų važiavęs. Nuvažiuojant pažiÅ«rėjo į veidrodį ir pamatė stovintį raudonÄ savivaldybės automobilį. Asmuo kažkaip pats Å¡oktelėjo ir prigulė ant kaltinamojo automobilio. Daugiau nieko nematė, nes nuvažiavo. Prigulęs vyriÅ¡kis buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Jis pagalvojo, kad tai buvo klientas.

KitÄ dienÄ paklausė B, kas ten buvo nutikę. Jis jam viskÄ papasakojo. Tuo metu matė, kad buvo plafonas ant kaltinamojo automobilio. Pažino, kad tai B, nes jis turi įmantrius užraÅ¡us ant automobilio. Tai buvo kaltinamojo automobilis ir B sėdėjo prie automobilio vairo. Stotelėje stovėjo vienas automobilis – B. Savivaldybės automobilį pamatė pravažiavęs Å¡viesoforÄ â€“ pirmoje autobusų stotelėje. Savivaldybės automobilis stovėjo toliau stotelėje. Savivaldybės automobilis stovėjo toliau stotelėje, prie ,,OPEL” automobilio.

Kaltinamojo automobilis stovėjo žemiau tilto. Kaltinamojo automobilis stovėjo prie pat šaligatvio, nebuvo pasisukęs kampu. Įjungto variklio negirdėjo, nes buvo toli ir nedegė nei vienos automobilio šviesos. Asmuo neužšoko, o kažkaip prigulė ant kapoto. Nežino kodėl jis taip elgėsi. Tuo metu lynojo. Negalėjo matyti ar kaltinamojo automobilio valytuvai dirbo, nes buvo toli. Vyriškis, prigulęs ant kapoto, buvo tamsiai apsirengęs, bet liemenės nematė. Jo regėjimas nėra labai geras, vairuoja su akiniais.

Tuo metu važiavo be akinių. Jam yra trumparegystė. Žmogus, kuris prigulė ant kapoto, neturėjo jokių skiriamųjų ženklų ant rÅ«bų. ApÅ¡vietimas nebuvo labai geras, bet matyti buvo galima. Neprisimena, ar degė automobilio Å¡vyturėlis.Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad su B nėra susijęs jokiais santykiais. Jį pažįsta iÅ¡ matymo. Jis neprisimena, ar jie kaltinamÄ jį sulaikė, tačiau atvažiavę buvo. Jis neatsimena kas kvietė greitÄ jÄ . Neprisimena ar įvykio vietoje B buvo uždėti antrankiai.

B pradėdamas važiuoti užkliudė savivaldybės darbuotojÄ . Buvo iÅ¡kviesta policija. Neprisimena, ar jie atvykom pirmi į tÄ incidentÄ . Greičiausiai vis dėlto atvyko pirmi, o paskui iÅ¡kvietė kelių policijÄ . Jie buvom įvykio vietoje ir todėl atvyko pirmi. Jie parnešė budėtojui, o kas yra arčiausiai – tie atvažiuoja ir įforminÄ . Neprisimena ar kaltinamasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Neprisimena ar kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Nurodo, kad kaltinamasis pats pradėjo girtis apie savo kilmę.

Jam atrodo, kad J buvo sužalota ranka. To reikėtų klausti kelių policijos, nes jie formino įvykį. Dėl automobilio apgadinimo reikia klausti kelių policijos. Jis pats neprisimena, per dienÄ turi daug įvykių.Teisiamajame posėdyje liudytoja V. T. parodė, jog -su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Ji S. B. neapklausinėjo.Teisiamajame posėdyje liudytojas L. K. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Ä®vykis buvo seniai. Ä®vykio vietoje galbÅ«t net nėra įrengtų kamerų.

Jei dėl to nebuvo užklausta VPK, vadinasi, nebuvo jokios informacijos, kad buvo įraÅ¡as. Neprisimena, ar ant transporto priemonės buvo įlenkimai. Jei rodo surÅ«dijimus – tai rodo, kad jie buvo iÅ¡ anksčiau. Čia nebuvo nustatyta aiÅ¡kių apibraižymų, kaip paprastai bÅ«na partrenkus pėsčiÄ jį ant transporto priemonės. Ä®vykis buvo vakare. Kiek žino iÅ¡ praktikos, tos kameros neužfiksuoja tokio vaizdo, kamera nieko nepritrauks. Paprastai pirmi atvykę pareigÅ«nai turi informacijÄ ir jÄ surenka, kas užfiksuota vizualiai, kÄ ir iÅ¡dėsto tarnybiniame praneÅ¡ime.

Jie jau kitÄ dienÄ , turėdami tokiÄ informacijÄ , užklausia. Jei nebuvo užklausimo – vadinasi nebuvo informacijos, kad buvo užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Nakties metu tikrai nebus pritraukimo ir nebus tokio atstumo, kaip nurodo kaltinamasis. Valdoma kamera gali bÅ«ti operatoriaus, kuris tuo metu sėdi už pulto, gali bÅ«ti įtakojama ir nukreipiama bet kuria kryptimi. Sferinė kamera fiksuoja tik įėjimÄ Ä¯ patalpÄ ar tÄ Å¡aligatvio kryptį . Nėra tikras, ar tame sustojime yra kameros. Mano, jog ten yra judesio daviklis, kuris fiksuoja eismo srautus.

Ten matyti ne vaizdo kameros, kaip sako kaltinamasis, o galbÅ«t judesio davikliai. Ä® tai gali atsakyti ,,Susisiekimo paslaugos‘‘. Tie davikliai stabdo Å¡viesoforo darbo ciklÄ . Ant stulpo esantis juodas burbulas – tai davikliai, ne kameros. Reikia tiksliai nustatyti, ar toje vietoje kamera, ar daviklis.Teisiamajame posėdyje liudytoja A. Å . parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Jį prisimena iÅ¡ bylos dėl eismo įvykio. Ä®vykio aplinkybes žino tik tiek, kiek buvo byloje.

Kiek supranta, tarp savivaldybės vairuotojo ir B kilo konfliktas. Kas ten iÅ¡ tiesų buvo, gali spręsti tik iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų. Jai atrodo, kažkas kažkur pavažiavo ir užkabino. Dabar visko tiksliai pasakyti negali. Ji dirba, nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylas. Kas konkrečiai važiavo į įvykį ir formino ji nesigilino, o žiÅ«ri iÅ¡ esmės. Ji bylÄ dėl eismo įvykio nutraukė ir medžiagÄ persiuntė tirti komisariatui, nes jai pasirodė, kad tai ne eismo įvykis, o kitokie tyčiniai veiksmai.

Tai galėjo bÅ«ti 2015 m. kovo 23 d. Jie patys daro ekspertizės iÅ¡vadas. Matyt tos iÅ¡vados yra pridėtos prie bylos. Jie patys užklausia informacijos iÅ¡ gydymo įstaigų, kur gydosi nukentėjusysis. IÅ¡vadÄ raÅ¡o ekspertas, kuris atsako už savo iÅ¡vadų tikrumÄ . Ekspertas apžiÅ«ri dokumentus, jei reikia, apžiÅ«ri žmogų ir nustato, ar yra padaryti sužalojimai, ar ne ir nustato sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Tai nustatinėja ne ji. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. L. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijusi jokiais santykiais.

Byla buvo pradėta 2015 m., galimai gegužės mėnesį. BylÄ perėmė iÅ¡ tyrėjos V. T.. Negali atsakyti, kodėl perduotoje administracinėje byloje trÅ«ksta keleto lapų. Ji perėmė pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Nepatvirtino fakto, kad J susimelavo. Ji yra neÅ¡aliÅ¡ka. S. B. nekaltumo prezumpcija niekaip pažeista nebuvo. Ji asmeniÅ¡kai kaltinimų nepateikinėjo. Dėl įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų nieko atsakyti negali, bet jai rodos byloje apie tai nebuvo jokių tarnybinių praneÅ¡imų.

Jei rašytinių prašymų byloje nėra – vadinasi B neišreiškė prašymo gauti tuos vaizdo įrašus. Buvo gautas B paaiškinimas dėl atsisakymo, nes nėra nusikaltimo sudėties. Ji nėra įpareigota skųsti, prokuroras sprendžia, o ne ji. Tas prašymas iš karto buvo perduotas prokurorei ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.             2015-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J.

M.- C specialisto paaiškinime nurodė, kad pagal pateiktus medicininių dokumentų duomenis J. J. diagnozuotas kairės alkūnės ir kairio kelio sumušimas, tačiau nepatvirtinta išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. (b.l. 65, 1 tomas)             2015-02-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.- C specialisto paaiškinime nurodo, kad pagal pateiktus medicininių dokumentų duomenis J.

J. diagnozuotas kairės alkūnės ir kairio kelio sumušimas, tačiau nepatvirtinta išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis. Diagnozuotas kairio riešo patempimas nepagrįstas objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. (b.l. 66, 1 tomas)             2015-06-19 specialistras J. M. P apklausos metu parodė, kad 2015-02-19 specialistės J. M.-C paaiškinime nurodyta, kad pagal asmens ambulatorinio gydimo statistinę kortelę Nr. 2015.f'00034'93/00 iš VšĮ RVUL 2015-01-26 J.

J. nustatyta diagnozė: kairės alkÅ«nės ir kelio sumuÅ¡imas. Tačiau jokių objektyvių medicininių Å¡ių kÅ«no dalių sumuÅ¡imo požymių nekonstatuota, todėl diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama.(b.l. 67-68, 1 tomas)             2015-01-11- 01.12 val. praneÅ¡ime Vilniaus AVPK Vilniaus aps. VPK OVS iÅ¡ esmės užfiksuota, jog J. J. pranešė apie tai, kad sulaikyto automobilio vairuotojas siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės bandė sprukti su automobiliu, sužalodamas vieÅ¡osios tvarkos skyriaus darbuotojÄ , kuris iÅ¡vežtas greitosios medicinos pagalbos (b.l.7, 1 tomas).             2015-03-02 Nr. 10NT-26642362-15 Vilniaus AVPK nutarimu, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nutraukta administracinės teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už KET 101 p. pažeidimÄ už tai, kad S. B. prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė pėsčiÄ jį J.

J.. Teisena nutraukta S. B. veiksmuose prieÅ¡ J. J. įžvelgus tyčinius veiksmus, o bÅ«tent tyčinį užvažiavimÄ ant asmens.(15-17, 1 tomas). Medžiaga perduota tolimesniam aiÅ¡kinimuisi, padėtas Å¡is ikiteisminis tyrimas. (b.l.11-54).             IÅ¡ surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jis pats savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus. Nukentėjuysis J.

J. parodė, kad tÄ kart apie 2 val. nakties, patruliuojant kartu su J. M. pastebėjo Å¡alia Žaliojo tilto stovintį automobilį su akivaizdžiai matomais neatitinkančiais taksi transporto priemonių reikalavimų. Privažiavus jis (J. J.) buvo už vairo, J. M. sėdėjo keleivio pusėje. Automobilį pastatė prieÅ¡ tikrinamÄ automobilį. Susidarė konfliktinė situacija todėl telefonu buvo susisiekta su VPK budėtojais ir papraÅ¡yta policijos pagalbos. Bendraujant su budėtojais, B bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Jis stovėjo iÅ¡ kairės prie vairuotojo, o M stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės transporto priemonės pusės. Kai paskambino į OVS, vairuotojas pradėjo judėti atbulas, atrodo užvažiavo ant ,,bordiÅ«ro” ir pradėjo važiuoti tiesiai. Jis (J. J.) nelabai suprato, kas toliau nutiko, atsidÅ«rė ant kapoto ir tuo metu privažiavo pareigÅ«nai. Negali atsakyti, ar automobilis važiavo tuo metu, kai atsidÅ«rė ant kapoto. Privažiavus policijai, jie iÅ¡kvietė greitosios pagalbos automobilį. Dėvėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę.

Tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ir tyrimo metu. Jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo J. M. parodymai. Liudytojas J. M. parodė, kad sustoję maždaug 3 metrų atstumu nuo kaltinamojo automobilio, įjungė Å¡vyturėlius ir iÅ¡lipo. J. J. nuėjo prie vairuotojo ir paprašė jo asmens dokumento. Kaip suprato, vairuotojas atsisakė pateikti dokumentÄ ir užvedė variklį. T. J. pradėjo skambinti policijai ir kviesti pagalbÄ .

B pradėjo važiuoti į priekį, norėdamas aplenkti jų automobilį, kuris stovėjo priekyje. Tuo metu J buvo kaltinamojo automobilio priekyje. B važiuodamas galu sustojo ir pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ant J ir jis atsidūrė ant priekinio kapoto. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo su specialia liemene. Kolega, jam atrodo, taip pat buvo su juoda liemene su atšvaitais. Iš karto ėjo paskui automobilį iš šaligatvio pusės. Kaltinamasis norėjo pabėgti iš įvykio vietos.

Å ie parodymai tokie patys esminėse detalėse kaip ir nukentėjusiojo parodymai. Nupasakota visa įvykių seka. L. T. P parodė, kad važiavo į ,,MaximÄ â€. Prie Žaliojo tilto užsidegė raudona Å¡viesa, sustojo ir pamatė kaltinamojo automobilį, prie kurio stovėjo kažkoks vyras. Jis pagalvojo, kad tai klientas. Apie konfliktÄ nieko nežino, nes nematė. Tik matė kaip tas vyriÅ¡kis prigulė ant variklio dangčio, tuo metu pasikeitė signalas ir jis iÅ¡važiavo. Kai asmuo prigulė ant kapoto tuo metu automobilis nejudėjo.

Nematė kaip dirbo variklis, nes buvo kitoje pusėje. Mano, kad buvo apie 15-20 m. atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Buvo tamsus paros metas, mano, kad automobilis nejudėjo. Taigi, Å¡is liudytojas viskÄ mate iÅ¡ atstumo, pats nukentėjusysis buvo parodęs, jog viskas nutiko labai greitai, liudytojo T. P. parodymai daugiau grįsti jo manymu, jog nukentėjusysis prigulė ant kaltinamojo automobilio kapoto nei faktu. Liudytojas A. B. nurodė iÅ¡ esmės ne esmines aplinkybes, o tai, kaip atvyko į įvykio vietÄ .

Daugumos detalių neprisiminė, paties įvykio nematė, buvo iškviesti kaip policijos patruliai. Liudytojų L. K., E. L. ir A. Š. parodymai nėra susiję su įvykiu, paties įvykio nematė. Klausimai buvo dėl vaizdo įrašo buvimo ir dėl ikitesminio tyrimo eigos. Iš specialistų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusiajam J. J. nustatyta diagnozė: kairės alkūnės ir kelio sumušimas. Tačiau jokių objektyvių medicininių šių kūno dalių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama.

Taigi, kaltinamojo S. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį. K. S. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Nukentėjusysis J. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 3 000 EUR neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme ik iteismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog nukentėjusysis patyrė kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , kairio Iriio sumuÅ¡imÄ , kairio rieÅ¡o patempimÄ , kairės plaÅ¡takos tenosinoviitÄ (pagal TLK-10-AM S50.0, SiO.O, S63.50, M65.94).

Patirtų sužalojimų gydymui nukentėjusiajam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2015-02-03 iki 2015-02-06, nuo 2015-02-17 iki 2015-02-23 bei nuo 2015-02-24 2015-02-27. Nurodoma, jog S. B. nusikaltimo metu J. J. ne tik fiziÅ¡kai buvo sužalotas - padarė kairės toės ir kairio kelio sumuÅ¡imÄ , kairio rieÅ¡o patempimÄ , kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį ssmÄ , bet taip pat buvo pakenkta ir jo psichinei sveikatai. IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiajam buvo iÅ¡kviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kurios specialistai Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodė tapačias įvykio aplinkybes, sužalojimus, o dėl diagnostikos ir gydymo buvo transportuotas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

Å ios ligoninės specialistai medicinos dokumentuose nurodė tapačias įvykio aplinkybes, jog partrenktas automobilio (pradėjo važiuoti staiga) darbo metu, iÅ¡tyrus nukentėjusiajam diagnozavo kairės alkÅ«nės ir kairio kelio sumuÅ¡imÄ , iÅ¡rašė ambulatoriniam gydymui. Nusikalstamo įvykio metu nukentėjusysis iÅ¡gyveno ypač didelius emocinius ir dvasinius penimus, kadangi kaltinamasis, matydamas prieÅ¡ jo transporto priemonę stovinti nukentėjusįjį, ta staigiai pajudėjo link nukentėjusiojo ir partrenkė jį, o pastarasis iÅ¡gyveno nežinomybės ir bejėgiÅ¡kumo jausmÄ nežinodamas kaltinamojo veiksmų ribų, naudojant padidinto pavojaus Å¡altinį - transporto priemonę.

IÅ¡ esmės toks patirtas neigiamas įvykis privertė nukentėjusįjį priimti sprendimÄ pakeisti darbovietę. Ä®vykis lėmė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės atliekant tokias vieÅ¡ojo administravimo funkcįjas, kai esama tokių įvykių. Kadangi nukentėjusysis turi mažametį vaikÄ , kuris turi rimtų sveikatos problemų (difuzinis atopinis dermatitas, sunkios eigos, su paÅ«mėjimo laikotarpiais), tai jį auginant reikalinga abiejų tėvų parama ir pagalba, o ne pačiam nukentėjusiam bÅ«ti sužalotam.

Po neigiamo patirto įvykio nukentėjusysis turėjo ir turi nuolatinių veiklos ribojimų ir nepatogumų. Pirmiausia, dėl nurodyto įvykio metu nukentėjusysis J. J. patyrė Å¡iuos sužalojimus - kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , kairio kelio sumuÅ¡imÄ , kairio rieÅ¡o patempimÄ , kairės plaÅ¡takos tenosinoviitÄ (pagal TLK-10-AM S50.0, S80.0, S63.50, M65.94). Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi, nes nepraėjo rankos skausmas ir tinimas, todėl jam buvo iÅ¡duodas nedarbingumo pažymėjimas (datos paminėtos), skirtas prieÅ¡uždegiminis medikamentinis ir fizioterapinis gydymas.

Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, veika padaryta prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris vykdė tuo metu savo vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, o tai, anot civilinio ieÅ¡kovo, lemia didesnę neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog žala dėl suteikto skausmo ir patirtų iÅ¡gyvenimų. Teko samdytis atstovÄ , asmuo net neketina atsipraÅ¡yti. Kaltinamasis jam trukdė dirbti, patyrė iÅ¡laidas ne tik gydymui, bet ir atstovui. Be to kasdien buvo kviečiamas į komisariatÄ ir taip buvo trukdomas jo laikas dėl nepagrįstų praÅ¡ymų ar skundų, akistatų.

PalÅ«kanos yra procesinės. Nieko dėl jų atsakyti negali. Neturtinė žala - skausmas, negalėjimas dirbti, liekamieji reiÅ¡kiniai, turi problemų su rieÅ¡u. Esant oro pasikeitimui tenka naudoti įtvarÄ , rieÅ¡as pastoviai turi bÅ«ti suveržtas. Patyrė kelio ir alkÅ«nės sumuÅ¡imus, kurie praėjo greitai, tačiau buvo užleistas rieÅ¡as ir iÅ¡sivystė uždegimas. Po įvykio pakeitė darbÄ , nes susidÅ«rimai su tokiais piliečiais yra rizikingi. Jam buvo baisu dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes augina 3 mažamečius vaikus.

Anksčiau, atliekant pareigas, taip pat teko patirti panaÅ¡ius įvykius. Po įvykio kurį laikÄ stengėsi nevaikščioti ten, kur automobilio priekis, buvo nerimo priepuolių, buvo sutrikęs miegas, Å¡okas. Po įvykio buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę sausio 13 d. Buvo nukreiptas pas traumatologÄ , jam buvo daromas rentgenas, paskirti nuskausminamieji ir rekomendacijos. KÄ konkrečiai fiksavo medikai, pasakyti negali. Vėliau jam pradėjo tinti ranka, nustojo lankstytis rieÅ¡as ir blokavosi du pirÅ¡tai. Kreipėsi į Antakalnio poliklinikÄ pas bendrosios praktikos gydytojÄ , kuris nukreipė pas traumatologÄ .

Jam buvo uždėta langetė, diagnozuotas uždegimas. Kada tai tiksliai buvo, pasakyti negali. Jam atrodo buvo atliktas rentgenas, o vėliau - fizioterapija. S. Č. nematė, ji jo neapžiÅ«rinėjo. IÅ¡ tarnybos išėjo savo noru ir perėjo į kitÄ tarnybÄ . Kitokių įvykių nebuvo. IeÅ¡kinį pateikė teisminio proceso metu, nes tai jo teisė, kuri numatyta įstatyme. Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam yra padaryta neturtinė žala, kadangi jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos vykdydamas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam padarė kÅ«no sužalojimus, nors teismo medicinos ekspertų neįvertintus sveikatos sutrikdymo laipsniu, bet į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis hospitalizuotas. Pats nurodė, jog patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, apsisunkino dėl rankos sužalojimų buitis, augina tris vaikus, kaltinamojo kaltė tyčinė, nukentėjusiojo neatsiprašė.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, irvadovaudamas teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais mano, jog 3000 EUR neturtinė žala yra per didelė, atsižvelgiant į teismų praktikÄ . Å ios žalos dydis mažintinas iki 300 EUR. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme ik iteismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo baudžiamajame procese nėra priteisiamos. Taip pat priteistinos nukentėjusiojo turėtos 735 EUR advokato iÅ¡laidos.

             Skirdamas bausmę kaltinamajam S. B. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , veika tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į ieÅ¡kinio dydį, į tai, jog kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiojo, į jo asmenybę: aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis, iÅ¡siskyręs. Administraciniai teisės pažeidimai -baustas 59 kartus, (b.l. 129-148, 1 tomas).

Psichiatrinis gydymas, įskaita: negydytas, (b.l. 152, 1 tomas). 2016-01-11-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, kad apibendrinus pateiktÄ medžiagÄ Â teismo psichiatrų ekspertų komisija S. B. konstatuoja miÅ¡rius ir kitus asmenybės sutrikimus (1361), kurie inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 11-14, 3 tomas). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita : negydytas, (b.l. 151, 1 tomas), neteistas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. 2015-06-19 paskirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b.l. 119-120, 1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga panaikinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ž i a : pripažinti S B kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbÄ , neatlygintinai iÅ¡dirbti 48 valandas per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis).

K. S. B paskirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 3 000 EUR neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tenkinti iÅ¡ dallies ir priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo naudai 300 EUR neturtinės žalos.Priteisti atlyginti iÅ¡ kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo naudai jo turėtų 735 EUR advokato iÅ¡laidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Irma Randakevičienė                         Â