2017-04-24 Nr. AB-8852-3-61-3-03324-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-862-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 553 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad LAVL Chirurgijos skyriuje buvo gydomas palatoje Nr. 2 nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 20 d., o palatoje Nr. 23 – nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. Teigė, kad palatose trūko ploto. Laikymą netinkamomis sąlygomis LAVL pareiškėjas prilygino kankinimui, jo orumo pažeminimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad tualetas nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros palatos erdvės, t. y. 1,5 m aukščio sienelė neužtikrino privatumo. Pažymėjo, kad iš tualeto sklisdavo smarvė.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

LAVL nurodė, kad Chirurgijos skyriaus kamerų tipų palata Nr. 2 yra 24,92 kv. m ploto, joje yra 7 lovos, o palata Nr. 23 yra 8,80 kv. m ploto, joje yra 6 lovos. Paaiškino, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje buvo gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtose palatose. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu laiku, būti gryname ore ir laisvai judėti Chirurgijos skyriaus lokaliniame sektoriuje. Nurodė, kad tualetai atitverti 1,5 m aukščio pertvara. Paaiškino, kad LAVL turi leidimą-higienos pasą, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 84 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas į LAVL atvyko 2015 m. kovo 13 d., 12.30 val., o išvyko 2015 m. kovo 20 d., vėliau pareiškėjas atvyko 2015 m. balandžio 17 d., 14.10 val. ir išvyko 2015 m. balandžio 24 d. Pirmuoju ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paguldytas į LAVL Chirurgijos skyriaus palatą Nr. 2, o antruoju ginčo laikotarpiu – į palatą Nr. 23. Iš LAVL antrojo aukšto schemos matyti, kad palatos Nr. 23 plotas yra 8,80 kv. m. Atsiliepime LAVL nurodė, kad palatos Nr. 2 plotas yra 24,92 kv. m, joje yra 7 lovos, o palatoje Nr. 23 yra 6 lovos. Atsižvelgęs į minėtų palatų plotą, teismas konstatavo, kad vienam asmeniui tenkantis palatos plotas nei vienoje palatoje nesiekė 5,1 kv. m. Todėl abiem ginčo laikotarpiais (iš viso – 14 parų) LAVL neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto.

Teismas pažymėjo, kad LAVL, susipažinusi su pareiškėjo papildomais paaiškinimais, susijusiais su tualeto įrengimu, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai kamerose (palatose) yra pilnai atitverti pertvara nuo viso likusio palatų ploto, o ne iš dalies, t. y. nepateikė įrodymų, kad LAVL užtikrino pareiškėjo minimalų privatumą, jam naudojantis tualetu. Atsižvelgęs į minėtą aplinkybę, teismas konstatavo, kad LAVL tokiu būdu pažemino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų (ploto trūkumo, neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu) mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

Pareiškėjas teigia, kad visiems žinomų aplinkybių įrodinėti nereikia, todėl mano, jog jam nereikia įrodinėti teismui, jog laikymas netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nežmoniškas ir žeminantis jo orumą. Pažymi, kad jam padarytą žalą kildina, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pabrėžia, kad tualetas buvo prie pat palatų durų, todėl kiti žmonės bei pareigūnai galėjo matyti jį naudojantis juo. Tvirtina, kad dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti papildomus duomenis, apie kamerų (palatų) sąlygas, kuriose buvo laikomas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pabrėžia, kad pareiškėjas skunde nepateikė naujų duomenų, įrodančių, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo T. M. reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 20 d. ir nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 24 d., t. y. 14 parų, buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatytą minimalią 5,1 kv. m gyvenamojo ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Nustatyta, kad palatoje Nr. 2, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 20 d., vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,56 kv. m, o palatoje Nr. 23, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 24 d., vienam asmeniui teko tik 1,47 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, kad palatose taip pat buvo įrengtas sanitarinis mazgas, akivaizdu, jog vienam asmeniui palatose tekęs plotas buvo itin mažas. Byloje taip pat nustatyta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis nevisiškai nuo bendros palatos erdvės atskirtu tualetu. Nustatyti pažeidimai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai nebuvo tokio sunkumo, kad sudarytų pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pareiškėjui palatose tekęs plotas buvo itin mažas, o laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. siekė tik 1,47 kv. m. Kadangi palatos buvo užstatytos lovomis, taip pat įrengti sanitariniai mazgai, dėl to pareiškėjas iš esmės neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma (84 Eur) nėra visiškai proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Įvertinusi nurodytų pažeidimų trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 150 Eur.

Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis, apie kamerų (palatų) sąlygas, kuriose buvo laikomas, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas administraciniame procese negali būti begalinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-455/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas apie pareiškėjo laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas. Todėl šiuo atveju tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdama pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui T. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė