a8d2addc-8d90-4e68-8b33-52739edf5461 · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-581/2016                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00330-2015-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.             (S)                                                                                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo CiesiÅ«no ir Prano Å imkaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, iÅ¡teisintojo S. P. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Å imonienės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d., paÅ¡alinti O. P. teisės pažeidimus ir atlaisvinti O. P. priklausantį žemės sklypÄ unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) rajone: nuimti vartus, iÅ¡gabenti technikÄ , statybines medžiagas, medienÄ , kitus jam priklausančius daiktus ir atliekas, tyčia, per teismo nustatytÄ terminÄ , nevykdė Å¡io teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė L. Å imonienė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendį, kuriuo S. P. iÅ¡teisintas, panaikinti ir S. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje, paskirti jam bausmę – areÅ¡tÄ 30 parų.Skunde nurodoma, kad teismas, iÅ¡teisindamas S. P., neįvertino surinktų duomenų visumos, nenurodė pakankamai motyvų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais ir visiÅ¡kai neargumentavo, kodėl nevertina kitų byloje esančių duomenų.

Dėl ko teismo iÅ¡vados apeliacinį skundÄ pateikusios prokurorės vertinimu kelia pagrįstų abejonių, neatitinka bylos aplinkybių, todėl Å¡is teismo nuosprendis naikintinas BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 326 straipsnio 4 dalies pagrindais. Prokurorė tvirtina, kad nuosprendyje teismas, konstatuodamas, jog S. P. veiksmuose nebuvo tyčios, kaip objektyviÄ S. P. negalėjimo iÅ¡sikraustyti savo daiktų iÅ¡ svetimo jam teritorijos priežastį, nurodė tai, jog pats S. P. neturi sklypo, kur galėtų sandėliuoti savo daiktus.

Tačiau iÅ¡ nuosprendžio turinio nėra aiÅ¡ku, kur, S. P. pačiam nesiimant iniciatyvos ir jokių konkrečių veiksmų įsigyti vietÄ savo daiktams laikyti, tuos daiktus galėjo nukraustyti pati O. P.. Bylos nagrinėjimo metu S. P. nurodė, kad jis neturi žemės aplink pastatÄ , kuriuo naudojasi. Po baudos dėl teismo sprendimo nevykdymo skyrimo, jis neiÅ¡kraustė daiktų, nes jam nebuvo kur jų kraustyti. S. P. daiktai sukrauti ant O. P. žemės. Prokurorės nuomone, teismas tÄ pačiÄ aplinkybę – žemės sklypo neturėjimÄ , įvertino kaip objektyviÄ priežastį tik S. P. tyčiniam neveikimui pateisinti, bet neįvertino kaip objektyvios kliÅ«ties O.

P. savo pastangomis įvykdyti teismo sprendimÄ . Pabrėžia, kad nėra aiÅ¡ku, kokie teisiniai S. P. ginčai su O. P. dėl žemės nurodomame nuosprendyje pripažinti kaip kita objektyvi priežastis, sudaranti kliÅ«tis S. P. pasiimti savo daiktus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės teise priklauso O. P. ir nėra duomenų, kad dėl Å¡io sklypo, Å¡iuo metu vyktų koks nors ginčas. Prokurorės nuomone, nuosprendyje liko neįvertintos tokios svarbios aplinkybės, kaip O.

P. pastangos iÅ¡ jos sklypo iÅ¡kraustyti S. P. daiktus, t. y. jos kreipimasis į antstolius, kad ji pati bandė daiktus iÅ¡vežti, tačiau jie bÅ«davo vėl sugražinami atgal, kad ji apsitvėrė sklypÄ tvora, siekdama iÅ¡vengti naujų S. P. daiktų talpinimo, kad tarp S. P. ir jo tėvų yra konfliktiÅ¡ki prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, kad O. P. bijo sÅ«naus agresyvių veiksmų. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo argumentais, kad O. P., užtverdama savo sklypÄ tvora, tokiu bÅ«du sudarė kliÅ«tis S. P. įvykdyti teismo sprendimÄ ir paÅ¡alinti daiktus iÅ¡ jos sklypo.

Teigiama, kad pats S. P. tokia kliÅ«timi tvoros nelaikė, nes baudžiamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis minėtame sklype konfliktavo su tėvais dėl trÄ Å¡Å³ sandėliavimo sklype. Vėliau S. P., sužinojęs apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , pats nuardė tvoros dalį ir su sava technika, per kelias dienas, perkėlė savo daiktus iÅ¡ motinos sklypo į kitÄ vietÄ . Å ios aplinkybės prokurorės nuomone, rodo, kad tvora nebuvo kliÅ«timi S. P., kai jis norėdavo naudotis savo daiktais, laikomais O.

P. sklype, ar iÅ¡kraustyti savo daiktus, kai jis pats nutarė tai padaryti. Be to, S. P. daiktus iÅ¡sikelti buvo įpareigotas gerokai anksčiau, nei atsirado tvora. Prokurorės teigimu, ne S. P. neturėjo objektyvių galimybių iÅ¡kraustyti savo daiktus, o prieÅ¡ingai - O. P. neturėjo objektyvių galimybių, bÅ«dama jau garbingo amžiaus, be baimės dėl savo gyvybės ar sveikatos, savo jėgomis įvykdyti teismo sprendimÄ , be to, jos veiksmai buvo visiÅ¡kai teisėti. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog S. P. tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, todėl jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas advokatas - skundÄ prašė atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , įvertinęs apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai dėl S. P. priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ginčijamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s motyvai, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadas, kad S. P. veikoje nėra visų bÅ«tinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtino baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, o baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes teismo sprendimo įvykdymo buvo galima siekti ir taikant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso numatytus priverstinio teismo sprendimo vykdymo bÅ«dus.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais motyvais ir skundžiamÄ nuosprendį pripažįsta teisėtu bei pagrįstu.BK 245 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Asmuo atsakomybėn pagal Å¡iÄ normÄ gali bÅ«ti trauktinas tik jei jis yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ ir tokius veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. teismo sprendimo nevykdymas turi bÅ«ti kaltininko suvokiamas, kaip jam teismo nustatytos pareigos nevykdymas ir tokių pasekmių asmuo sÄ moningai siekia.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimu S. P. įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti O. P. teisės pažeidimus ir atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).: nuimti vartus, iÅ¡gabenti technikÄ , statybines medžiagas, medienÄ , kitus atsakovui priklausančius daiktus ir atliekas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu, O.

P. turi teisę atlikti nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo turėtas iÅ¡laidas, atsakovui nevykdant sprendimo nuspręsta paskirti 1000 Lt baudÄ (1 t., b.l. 6-8). To paties teismo nutartimi 2014-04-14 S. P. už sprendimo, įpareigojančio skolininkÄ atlikti tam tikrus veiksmus (paÅ¡alinti iÅ¡ O. P. sklypo jam priklausančius daiktus ir atliekas) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skirta 1000 Lt bauda O. P. naudai (1 t., b.l. 9-10). S. P. kreipėsi į apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas atidėti 2013-10-07 teismo sprendimo vykdymÄ dvejų metų laikotarpiui, tačiau Panevėžio apylinkės teismas 2014-05-29 nutartimi tokį praÅ¡ymÄ atmetė (1 t., b.l. 11-12).

Panevėžio apygardos teismas 2014-09-29 nutartimi iÅ¡nagrinėjęs S. P. atskirÄ jį skundÄ paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį nepakeistÄ (1 t., b.l. 13-16). O. P. 2015-11-12 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ S. P. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, kadangi jis nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimo ir neatlaisvina jai priklausančio žemės sklypo.

Savo pareiÅ¡kime S. P. nurodė, kad teismo sprendime numatyta galimybė jai pačiai įvykdyti teismo sprendimÄ , bet jį vykdyti S. P. trukdo. Norėdama užsitverti tvorÄ ji kreipėsi į saugos tarnybÄ . Antstoliai užsiimti teismo sprendimo vykdymu atsisako (1 t., b.l. 2-3). Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdamas parodymus pirmosios instancijos teisme S. P. neneigė, kad teismo sprendimo – atlaisvinti jo motinai priklausantį žemės sklypÄ , 2013-10-07 teismo sprendime nurodytu laiku neįvykdė, tačiau kartu nurodė, kad eilę kartų bandė tartis geruoju su savo motina O.

P., nes jos sklype esančių didelių gabaritų – žemės Å«kio technikos ir kitų objektų neturi kur saugoti, siekia iÅ¡sinuomoti kitÄ Å¾emės sklypÄ . Be to, patvirtino, kad netenkinus jo praÅ¡ymo pratęsti minėtame sprendime numatytÄ terminÄ , jis dalį daiktų iÅ¡gabeno. Likusi objektų dalis buvo neiÅ¡gabenta dėl objektyvių priežasčių, nes O. P. sklype iÅ¡krovė Å¡iaudų rulonus, aptvėrė sklypÄ tvora. Norėdamas iÅ¡sivežti likusius daiktus, atardė pastatytos tvoros dalį.

Pabrėžė, kad sklypui buvo nustatytas 3 metrų pločio servitutas aplink jam priklausantį pastatÄ , todėl prie statinio laikomi daiktai nepažeidžia 2013-10-07 teismo sprendimo. O. P. apylinkės teisme tvirtino, kad jokių kliūčių iÅ¡sivežti daiktus iÅ¡ jai priklausančio sklypo ji sÅ«nui nesudariusi, mano, kad sprendimas nėra įvykdytas, nes daiktai buvo perkraustyti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , tačiau jie tebėra jos žemėje, kur jokie servitutai nėra nustatyti. Liudytoju apklaustas S. P. Å«kio darbininkas V.

K. patvirtino, kad visus S. P. daiktus pervežė iÅ¡ sklypo ir sukrovė aplink S. P. pastato sienas. Liudytoja apklausta antstolė V. Ž. pripažino, kad jai buvo pateiktas vykdomasis raÅ¡tas dėl įpareigojimo S. P. paÅ¡alinti tvorÄ , technikÄ iÅ¡ O. P. sklypo. S. P. jam duoto raginimo neįvykdė dėl ko buvo kreiptasi į teismÄ dėl S. P. nubaudimo. S. P. kreipėsi vienÄ kartÄ . Daugiau O. P. į jÄ nesikreipė. Antstolė pabrėžė, kad ji vykdydama savo pareigas, negali atsisakyti vykdyti teismo sprendimo.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktÄ , nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Ir skirtingai nei BK 245 straipsnio dispozicijÄ interpretuoja prokurorė savo apeliaciniame skunde, BK 245 straipsnyje įtvirtintos normos formalus taikymas, kai baudžiamajai atsakomybei kilti pakaktų vien tik teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis nevykdymo, prieÅ¡tarautų protingumo reikalavimams ir proporcingumo principui pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Padaryta veika, kad ji bÅ«tų laikoma nusikalstama, ne tik turi atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir bÅ«ti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iÅ¡ esmės turi bÅ«ti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi bÅ«ti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika. Sprendžiant klausimÄ , ar S. P. buvo pagrįstai iÅ¡teisintas dėl baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 245 straipsnyje, esminę reikÅ¡mę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių atribojimas.

BÅ«tina įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumÄ S. P. padaryta veika yra tokia, už kuriÄ bÅ«tina taikyti pačiÄ griežčiausiÄ teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę.Å iuo atveju, kÄ pripažino ir apylinkės teismas, O. P., kaip žemės sklypo savininkė ir viena iÅ¡ civilinio teisinio ginčo Å¡alių, neiÅ¡naudojo jai suteiktų civilinio proceso priemonių, kurios iÅ¡spręstų kilusį ginÄÄ , kai tokia galimybė jai buvo nurodyta ne tik aptariamame sprendime, bet ir po kreipimosi į antstolę (1 t., b.l. 136). Negalima pritarti apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, jog S. P. tyčiai pagrįsti pakanka faktinės aplinkybės, kad jis nereagavo į antstolės raginimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo ir baudos O.

P. naudai paskyrimÄ . Teiginiai, kad dėl senyvo amžiaus ir baimės patirti smurtÄ O. P. negalėjo tinkamai realizuoti jai įstatymo leidėjo suteiktų teisių – pačiai atlikti sprendime nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo turėtas iÅ¡laidas, yra nepagrįsti ir negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamas pagrindas kitÄ civilinio ginčo Å¡alį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Savaime suprantama, kad tokios apimties veiksmams S. P. turi pasitelkti pagalbininkus, samdytis technikÄ , o jos turimas iÅ¡laidas pagal 2013-10-07 sprendimÄ privalo kompensuoti S. P..

Duomenų, kad S. P. tyčine veika bÅ«tų sudaręs tokiÄ situacijÄ , kad toks teismo vykdymo veiksmas bÅ«tų neįmanomas atlikti, nėra nustatyta. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimu O. P. nuosavybės teise valdomame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) r. buvo nustatyti atlygintini servitutai 2464 kv. m. ploto (1790 kv. m. užstatyto ploti ir 672 kv. m. aplink kitam savininkui – S. P. priklausantį pastatÄ statinio servitutas ir 335 kv. m. ploto kelio servitutas).

Tos pačios informacinės sistemos duomenys nurodo, jog O. P. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl minėto servituto turinio nustatymo, dėl savininko teisių bei prevencinio ieÅ¡kinio priėmimo klausimo ir sprendimas Å¡iuo klausimu nėra priimtas iki Å¡iol. Taigi, tarp S. P. ir O. P., civiliniai teisiniai ginčai vienaip ar kitaip susiję su aptariamo žemės sklypo ir ant jo esančio statinio naudojimu ne tik vyko priimant sprendimÄ , kurio nevykdymu buvo kaltinamas S. P., bet tebevyksta iki Å¡iol.

Prokurorės nurodomos priemonės, kurių nukentėjusioji ėmėsi kreipdamasi į antstolę, paskirta S. P. bauda dėl teismo sprendimo nevykdymo, nereiÅ¡kia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas Å¡ioje situacijoje bÅ«tų pagrįstas. Byloje neginčijamų duomenų apie tai, jog S. P. pasunkino iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių gynimÄ civilinėmis priemonėmis, nėra. Tai, kad siekiant užtikrinti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ taikytinos CPK numatytos priverstinio vykdymo priemonės, savaime nereiÅ¡kia, jog asmuo padarė BK 245 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vertinant byloje surinktus duomenis, teismas nenustatė, objektyvių teisinių ir faktinių aplinkybių, trukdančių priverstinai paÅ¡alinti ant nukentėjusios sklypo stovinčius S. P. priklausančius objektus. Aplinkybė, kad spręsdamas asmens atsakomybės pagal BK normas klausimų, teismas nepasisakė kaip konkrečiai turėjo elgtis nukentėjusioji, kada ir kokias tiksliai priemones savo teisėtiems interesams įgyvendinti CPK tvarka ji turėjo pasitelkti, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu, nes aptariamos sprendimo civilinėje byloje vykdymo procedÅ«ra, jos eiga ir tvarka nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs surinktų duomenų visumÄ , detaliai aptardamas esamÄ teisinę situacijÄ bei tiek O.

P., tiek kaltinamojo S. P. pozicijas, liudytojo V. K. bei antstolės V. Ž. parodymus, raÅ¡ytinių įrodymų turinį, padarė pagrįstÄ bylos duomenų visuma, aktualia teismų praktika ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, iÅ¡vadÄ , kad O. P. nepasinaudojo jai teismo sprendime suteikta bei įstatyme numatyta teise atlikti jos sklypo atlaisvinimo darbus S. P. lėšomis iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo turėtas tokiems veiksmams atlikti iÅ¡laidas. Aptarti duomenys patvirtina, kad nė vienas iÅ¡ aptartų įrodymų Å¡altinių, neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad S. P. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį.

Apeliacinio skundo argumentai tokių iÅ¡vadų nepaneigia ir aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje baudžiamosios atsakomybės taikymas bÅ«tų neadekvati priemonė, nes tikslo (dėl žemės sklypo atlaisvinimo) gali bÅ«ti siekiama ir taikant CPK numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo bÅ«dus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Å imonienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                     Jolanta Raščiuvienė                                                                              Valdas Ciesiūnas Pranas Šimkus