Legislator Case Law & Legislation
a8d29ffd-de3b-4135-8dd4-bf0bd1151b3e AI generated

a8d29ffd-de3b-4135-8dd4-bf0bd1151b3e · Kauno apygardos teismas

Case Number a8d29ffd-de3b-4135-8dd4-bf0bd1151b3e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ä®rodyta pripažintina, jog A. R. S. nuo 2018 m. kovo mėn. vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iki 2018 m. balandžio mėn. 20 d., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , tai yra Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (2.1.1 papunktis); nedenatÅ«ruotÄ ir denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį (2.3 papunktis), taip pat pažeisdamas LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d.

Legislator headnote

AI generated

a8d29ffd-de3b-4135-8dd4-bf0bd1151b3e · Kauno apygardos teismas: Už Å¡iuos pinigus jie nusipirko namÄ Vandžiogaloje už 300 000 litų. Sesei V. G. tėvai seniai butÄ yra nupirkę, todėl jai pinigų nedavė. Broliui S. J. davė apie 120 000 litų, sesei A. M., kuri prižiÅ«ri mamÄ , liks tas namas (duomenys neskelbtini) tėvų, todėl ji pinigų negavo. Jos ir kaltinamojo dukrai S. S. tėvai dovanojo 200 000 litų, o jai davė dalimis apie 300 000 litų. Pinigus duodavo dalimis, todėl yra raÅ¡teliai, nes juos deklaruodavo mokesčių inspekcijoje. Pinigų neleisdavo, todėl juos ir rado bute.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-203-658/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00012-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.1.9.11; 2.1.7.4.4. (S) Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, kaltinamajam A. R. S. ir jo gynėjams: advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui ir advokato padėjėjai Jovitai VainilavičiÅ«tei – Kulvinskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, teistas 2017 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 140 MGL (5 227,40 Eur) baudÄ , kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija) ir 201 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : I. Ä®rodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės.

1. Ä®rodyta pripažintina, jog A. R. S. nuo 2018 m. kovo mėn. vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iki 2018 m. balandžio mėn. 20 d., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , tai yra Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (2.1.1 papunktis); nedenatÅ«ruotÄ ir denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį (2.3 papunktis), taip pat pažeisdamas LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d.

įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytÄ tvarkÄ , kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, neturėdamas cigarečių, nedenatÅ«ruoto ir denatÅ«ruoto etilo alkoholio įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, turėdamas tikslÄ realizuoti, 2018 m. kovo mėn. viduryje (tikslesnis laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), prie automobilių turgaus, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir atgabenęs iki garažų masyvo (duomenys neskelbtini), sandėliuke, laikė: 1.1. 2 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 1.2. 510 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 1.3. nemažiau kaip 71,8 litrus denatÅ«ruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 90,6 iki 93,0 %, 1.4. 15 butelių su užraÅ¡u etiketėse „Finsky“ su 7,5 litrais nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 40,8 %; garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), laikė: 1.1. 1 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 1.2. 170 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 1.3. 60 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 1.4. 40,3 litrus denatÅ«ruoto ir nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio; garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), laikė: 1.1. 250 vnt. cigarečių „NZ Gold QS“, 1.2. 400 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“, 1.3. 660 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“, 1.4. 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Gold Super Slims“, 1.5. 238,7 litrus denatÅ«ruoto etilo alkoholio, tai yra iÅ¡ viso įgijo, gabeno ir laikė 6 320 pakelius cigarečių teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ ir yra 17 730,60 eurų vertės, taip pat nemažiau kaip 358,3 litrus denatÅ«ruoto ir nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 %.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. balandžio 20 d. apie 9.40 val., iÅ¡ anksto susitaręs perduoti A. G., realizavo nemažiau kaip 28 litrus denatÅ«ruoto etilo alkoholio, iÅ¡ sandėliuko, (duomenys neskelbtini), pakraudamas į A. G. (2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį) priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salonÄ , tai yra neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtai įgijo, gabeno, laikė 6 320 vnt. pakelių cigarečių teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ ir yra 17 730,60 eurų vertės, bei nemažiau kaip 358,3 litrus denatÅ«ruoto ir nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 %, ir realizavo nemažiau, kaip 28 litrus denatÅ«ruoto etilo alkoholio.

II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus 2. Kaltinamasis A. R. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Apklaustas paaiÅ¡kino, kad dėl analogiÅ¡kų nusikaltimų jau kelis kartus buvo teistas. 2016 metais nuteistas bauda, todėl reikėjo sumokėti baudÄ ir tam gauti pinigų. Todėl kai jam pasiÅ«lė automobilių turguje baltarusis pirkti cigarečių, jis susigundė. Tai buvo 2018 m. kovo mėn. viduryje. Cigaretes tas žmogus mikroautobusu atvežė į kaltinamojo garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini), kur vėliau pareigÅ«nai jas ir rado.

Cigarečių atvežė apie 14 dėžių. Pirko pigiai, t. y. už 1 pakelį mokėjo 1 eurÄ . Už cigaretes sumokėjo apie 7 000 eurų grynaisiais. Turėjo savo pinigų, be to dar iÅ¡ buvusios sutuoktinės G. S. buvo pasiskolinęs 5 300 eurų. SpiritÄ buvo pirkęs ankščiau gal vasario viduryje, nes (duomenys neskelbtini) turguje žmogus pasiÅ«lė. Tas žmogus apie 400 litrų spirito ir naminės degtinės 40 litrų taip pat atvežė į tÄ patį garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini).

Už šį kiekį spirito ir naminės degtinės sumokėjo apie 1 000 eurų. Kad visko vienoje vietoje nelaikyti, tai jis iÅ¡vežiojo per kelias vietas. Dar 15 butelių degtinės „Finsky“ buvo pirkęs iÅ¡ žmogaus, kuris parvežė iÅ¡ „Duty Free“, bet neturi čekio prieÅ¡ 4 metus. PaaiÅ¡kino, kad cigaretes, spiritÄ ir naminę degtinę įsigijo, nes norėjo užsidirbti, parduodamas Å¡ias prekes brangiau. Pripažino, kad dalį pavyko parduoti, bet labai mažai. Pardavė dalį prekių A.

G. ir dalį nepažįstamiems žmonėms. Nurodė, kad automobilyje rasti pinigai buvo jo. Jis apskritai turėjo savo lėšų apie 10 000 eurų, kuriuos tai iÅ¡leisdavo, tai vėl atsirasdavo. Lėšas turėjo iÅ¡ to, kad pagal įgaliojimÄ imdavo tėvo pensijÄ , dirbo pagalbiniu darbininku, mama davė pinigų už parduotÄ miÅ¡kÄ , taip pat dalį pasiskolino iÅ¡ buvusios sutuoktinės G. S.. Dėl G. S. bute rastų pinigų paaiÅ¡kino, kad jie tikrai ne jo, su buvusia sutuoktine bendro Å«kio neveda, todėl tie pinigai yra G.

S. ir turi bÅ«ti jai grÄ Å¾inami.

3. Apklausta teisiamajame posėdyje G. S. paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju A. R. S. yra iÅ¡situokusi nuo 2007 metų. Gyvena kartu tik todėl kad ji turi problemų su sveikata, tai jis jai tik padeda kur nors nuveždamas, nes ji negali vairuot. Su A. R. S. gyvena vienam bute, bet atskiruose kambariuose, bendro Å«kio neveda. Kratos metu iÅ¡ buto paimti pinigai yra jos, duoti jos tėvų. Dalis tų pinigų buvo mamos laidotuvėms skirti. Pinigai gauti iÅ¡ jos tėvų, nes tėvas buvo Å«kininkas, turėjo daug žemės, jÄ pardavus 2007 m. gavo 1 200 000 litų.

Už Å¡iuos pinigus jie nusipirko namÄ Vandžiogaloje už 300 000 litų. Sesei V. G. tėvai seniai butÄ yra nupirkę, todėl jai pinigų nedavė. Broliui S. J. davė apie 120 000 litų, sesei A. M., kuri prižiÅ«ri mamÄ , liks tas namas (duomenys neskelbtini) tėvų, todėl ji pinigų negavo. Jos ir kaltinamojo dukrai S. S. tėvai dovanojo 200 000 litų, o jai davė dalimis apie 300 000 litų. Pinigus duodavo dalimis, todėl yra raÅ¡teliai, nes juos deklaruodavo mokesčių inspekcijoje. Pinigų neleisdavo, todėl juos ir rado bute.

Litus į eurus iÅ¡keitė, kai prasidėjo keitimas. Pinigus keisdavo visur, keisdavo po 1 000, 2 000, 5 000 litų. Pinigus keitėsi 3–4 mėn. Nepamena, kiek kartų ėjo keisti pinigų, bet daug. Kai keisdavo pinigus praÅ¡ydavo asmens dokumento, bet buvo, jog nepraÅ¡ydavo dokumento kartais. Kur nepraÅ¡ydavo dokumento negali sakyti, nes nenori žmonių įvelti. Pinigus jai paduodavo mama, bet sesės viskÄ matydavo. Mama sakydavo kokiÄ sumÄ duoda, nes ji nemato, todėl liepdavo prie sesers skaičiuoti. Duodant pinigus buvo raÅ¡omi raÅ¡teliai, kuriuos ji (G.

S.) rašė pati, o mama tik pasiraÅ¡ydavo. Pinigų neįsinešė į sÄ skaitÄ , nes nepasitiki bankais, laikė namie. Pasisakydama dėl kitų pajamų nurodė, kad iki ligos dirbo soliariume, kaip pagalbinė darbininkė ir uždirdavo apie 370 eurų, ten dirbo iki 2016 m. Dar papildomai prižiÅ«rėdavo vaikus, namus valydavo, bet dirbo neoficialiai, per mėnesį dar gaudavo apie 200 litų. Namus tvarkydavo ir vaikus prižiÅ«rėdavo pažįstamų žmonių, todėl negali nurodyti tų žmonių vardų ir pavardžių, nes nenori įvelti tų žmonių.

Nurodė, kad jos iÅ¡laidos labai mažos, nes brolis medžiotojas, o sesuo Å«kiÅ¡kai gyvena, todėl maisto mažai perka. Žiemos metu iÅ¡laidos per mėnesį yra apie 200 eurų, nes maistÄ gaudavo iÅ¡ giminaičių. Su maistu ir buto iÅ¡laikymu, iÅ¡laidos per mėnesį yra apie 250 eurų. Savo kambarį rakina nuo A. R. S., nes negali juo pasitikėti.

4. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. U. parodė, kad atliekamo didelio tyrimo metu buvo nustatytos sandėliavimo vietos ir sulaikytas A. R. S.. Jis taip pat dalyvavo atliekant kratÄ , (duomenys neskelbtini). BÅ«tent Å¡iame bute buvo atliekama krata, nes pagal paskutinius gautus duomenis buvo nustatyta, kad A. R. S. daugiausiai laiko praleidžia bÅ«tent ten. Kratos metu pinigus rado kolega V. Kai rado pinigus G. S. paaiÅ¡kino, kad tai yra jos pinigai ir juos jai dovanojo mama pardavusi žemę. Pinigus paėmė, kad bÅ«tų įsitikinta ar pinigai buvo gauti dovanojant, ar iÅ¡ nusikalstamos veikos.

5. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad pas A. R. S. buvo atliekamos kratos garažuose ir bute, buvo aptikta akcizinių prekių, alkoholinių gėrimų. Kratos metu bute aptikta didesnė pinigų suma. Bute buvo daroma krata, nes buvo disponuojama informacija, kad jis vykdo nelegaliÄ veiklÄ , susijusiÄ su akcizais bei alkoholiu. Siekiant aptikti daiktinių įrodymų padedančių tirti bylÄ buvo atliekama krata ir namuose. Jis turėjo informacijos, kad A. R. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus darytis kratos bute, domino daiktai ir dokumentai susiję su akcizinių prekių prekyba: užraÅ¡ai, pinginės lėšos, ryÅ¡io priemonės. Nežino kuris, ar žmona G. S., ar A. R. S. nurodė, kad tokių daiktų bute nėra. Atitraukus komodÄ buvo rastas maiÅ¡elis su pinigais. Kai rado pinigus A. R. S. sakė, kad pinigai priklauso žmonai G. S., jis minėjo, kad jos giminaičiai pardavė žemę ir savo vaikams padalijo pinigus. G. S. papasakojo tÄ patį.

6. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. S. parodė, jog pas A. R. S. namuose buvo dariusi kratÄ . Ji pildė procesinius dokumentus svetainėje, ten kairėje pusėje buvo poilsio zona su keliomis sėdimomis vietomis, sofa, stalas. Kituose kambariuose buvo durys, o ar jos rakinamos nežino. Ä® kitus kambarius užėjusi nebuvo. Patalynės svetainėje nepastebėjo, tiesiog buvo sofa ir tiek. Bute buvo rasta pinigų.

7. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Z. P. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Dėl kratos metu rastų pinigų G. S. atvežė 5 dovanojimo sutartis, atspausdintas ant A4 formato lapų, kur buvo nurodyta, kad mama 5 metus iÅ¡ eilės dovanojo jai pinigų sumas. Tačiau aiÅ¡kinantis pinigų kilmę ir atlikus poėmį, buvo iÅ¡imtos kitos 5 dovanojimo sutartys, suraÅ¡ytos ranka ant sÄ siuvinio lapų. Sutarčių sutapo tik metai, bet datos ir pinigų sumos skyrėsi.

Kilus įtarimui buvo paskirtas specialisto tyrimas ir nustatyta, kad 2–3 paraÅ¡ai yra ne (G. S.) mamos. Taip pat tiriant banko sÄ skaitas nustatyta, kad jos mama darė pavedimus visiems vaikams, tam tarpe ir G. S.. Pavedimai daryti po vienÄ kartÄ , o G. S. pagal dovanojimo sutartis kas metai dovanojamos didelės pinigų sumos. Sutartys pagal datas ir sumas skyrėsi, tai taip išėjo, kad kas metai G. S. buvo dovanojamos didelės pinigų sumos. Kompiuteriu spausdintas sutartis įdėjo į bylÄ , o po poėmio atsirado ir kitos sutartys.

Nebuvo taip, kad ji (G. S.) pateiktų sutartis, o jis atsisakytų jas paimti ir įdėti į bylÄ . Taip pat paaiÅ¡kino, kad baigiantis tyrimui A. R. S. pripažino jam, kad 5 500 eurų buvo gauti už realizuotÄ spiritÄ ir cigaretes. Be to jis tyrimo metu prokurorės pavedimu aiÅ¡kinosi, ar pinigai buvo gauti už pardavimus, ar dovanoti. Analizavo visus byloje esančius dokumentus, nustatė, kad A. R. S. gyvenime beveik niekada nedirbęs, o G. S. dirbusi mažai, duomenų bazėse nebuvo oficialių jų pragyvenimo Å¡altinių.

Dėl pajamų-iÅ¡laidų rėmėsi iÅ¡ banko gauta informacija, Nekilnojamojo turto duomenimis. IÅ¡tyręs visus duomenis, padedamas kolegės, sudarė analizę, kuri įdėta į bylÄ .

8. Apklausta teisiamajame posėdyje S. S. parodė, kad tėtis sugrįžo gyventi prieÅ¡ 4 metus, kai mama pradėjo sirgti, nes ji paprašė, kadangi jai reikėjo psichologinės pagalbos ir pavežti, padėti jai reikėjo. Gyvena jie trise viename bute, visi turi atskirus kambarius. Bendrauja su abiem savo tėvais, o jie atokiau vienas nuo kito. Tėtis neatsiveda kitų moterų ir mama neatsiveda kitų vyrų. Mokesčius moka mama ir maistÄ dažniausiai perka mama, kartais tėtis nuperka. Maistas sudėtas bendrai, bent ji apie tai nežino, kaip jie dėliojasi, bet užraÅ¡ymų nėra.

IÅ¡ kur mama gauna pinigų nežino, bet ji turėjo santaupų, už negaliÄ gauna, žemę nuomoja. Jai močiutės padovanotÄ pinigų sumÄ iÅ¡leido buto pirkimui (200 000 litų). Buto reikalus tvarkė mama, todėl nežino tiksliai kiek pinigų iÅ¡leido butui, bet jis Å¡iuo metu dar nepabaigtas įrengti. Å iuo metu dovanotų pinigų neturi. Mama dabar nedirba, dirbo ankščiau iki ligos. Dabar dirba tik kartais, tai patvarko namus, prižiÅ«ri pažįstamų vaikus. Tiksliai negali nurodyti kokius namus tvarko ir kokius vaikus žiÅ«ri.

KÄ tėtis veikia nežino, bet kartais jis statybose dirba. Kokius moka tėtis statybinius darbus nežino. Nežino objektų, kuriuose tėtis dirbo. Tėtis neturi daugiau jokių butų ar namų. BÅ«na, kad tėtis gyvena pas savo mamÄ , bet dažniausiai bÅ«na čia. Tėtis bÅ«na prie kompiuterio, padaro valgyti, patvarko namus. Turi automobilį, jį nupirko mama, bet prie remonto prisidėjo tėtis, nes jis turi pažįstamų meistrų. Nežino kas mokėjo už remontÄ . Dėl automobilio priežiÅ«ros, tai kuro kartais užpila mama, tėtis.

Žinojo, kad močiutė pardavė žemes ir skirstė kam, kiek ir ko palikti. Nebuvo nei karto pati, kai davė pinigus močiutė. Taip pat paminėjo, kad kartu su tėvais buvę visi kartu atostogauti, buvo Anglijoje, Graikijoje, Turkijoje.

9. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad G. S. yra jos sesuo. Jų tėvai pardavė žemę ir pinigus dalijo visiems vaikams. G. S. davė daugiausiai, nes ji buvo iÅ¡siskyrusi ir viena augino dukrÄ . Taip pat paliko jai pinigus laidotuvėms ir kapinių priežiÅ«rai. Pinigų dovanojo dar anÅ«kei S. S., nes jÄ labai mylėjo, o kitiems anÅ«kams irgi duodavo. Kitiems anÅ«kams duodavo po 500 litų. Dėl pinigų davimo proceso paaiÅ¡kino, kad atvažiuodavo G. S., paimdavo ir duodavo jai pinigų, paraÅ¡ydavo raÅ¡telį.

Mamai pinigus nuimdavo kita jos sesuo – V. G., nes turėjo mamos įgaliojimÄ . Pinigus nuimdavo dalimis po 10 000 litų, po 15 000 litų. RaÅ¡telį paraÅ¡ydavo G. S., o pasiraÅ¡ydavo mama. G. S. pridėdavo rankÄ , kad ji tiesiai pasiraÅ¡ytų, nes mama akla ir nemato. G. S. davė pinigų gal per 5–6 kartus. Visus tuos 5–6 kartus duodant pinigus rašė raÅ¡telius. Litais dovanojo apie tris kartus ir eurais apie tris kartus dovanojo pinigų. Broliui pinigus pervedė iÅ¡ sÄ skaitos į sÄ skaitÄ .

Kodėl G. S. nepervedė pinigų į sÄ skaitÄ nežino. Mama sau pinigų nepasiliko, nes tie pinigai kuriuos rado pas G. S. buvo mamos pinigai padėti laidotuvėms. Laidotuvėms buvo duota virÅ¡ 15 000 eurų. Matė, kaip tuos pinigus davė, gal prieÅ¡ 3 metus. Mama G. S. pinigus dovanojo litais, bet laidotuvėms skirtus pinigus davė eurais. IÅ¡ litų į eurus 15 000 iÅ¡keitė ji paÅ¡te Vandžiogaloje. Pinigus keitė dalimis, nepamena po kiek keitė, gal po 1 000 litų. Nežino kodėl vienu kartu negalėjo iÅ¡keisti, gal mama ja nepasitikėjo.

Kai keitė pinigus iÅ¡ jos prašė asmens dokumento. IÅ¡keistus pinigus dalimis ir atidavė. Mama bijojo laidotuvėms skirtus pinigus laikyti namuose, todėl padavė G. S.. Taip pat liudytoja paaiÅ¡kino, kad G. S. pati vairuoja automobilį, paskutinį kartÄ jÄ vairuojančiÄ matė prieÅ¡ 3 mėn.

10. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. G. parodė, kad ji yra G. S. sesuo. Ji paaiÅ¡kino, kad turėjo mamos generalinį įgaliojimÄ , jos nurodymu nuimdavo pinigus ir viskÄ veždavo mamai. Å iuos pinigus mama gavo pardavusi žemę ir namų Å«kio valdÄ . Kaip mama padalijo pinigus, tai čia jos valia kam duoti. Ji nežino kiek G. S. davė pinigų. Ar davė anÅ«kams nežino. Nuimdavo kiek mama praÅ¡ydavo, kiek tikslai – nepamena, nes neįsidėmėjo sumų. Tiesiogiai yra davusi pinigų G. S. apie 15 000 eurų. Nepaėmė iÅ¡ jos dokumento, kad ji gavo tuos pinigus. 1–2 kartus teko jai matyti, kai mama davė pinigus G. S., bet kokios sumos buvo, nežino.

11. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju S. J. parodė, jog žino, kad sesei (G. S.) buvo duota pinigų. Kiek sesei buvo duota pinigų nežino, nes nesidomi. Tačiau pats nėra matęs, kad mama pinigus duotų G. S., o matęs tik kai davė S. S. 500 litų, o daugiau ne. Kitos seserys jam taip pat nėra sakiusios, kiek pinigų mama yra davusi G. S.. Jam pinigai buvo pervesti į bankÄ . Visiems mama maždaug vienodai davė, nebuvo jokių konfliktų. Už jam dovanotus pinigus pirko automobilį „Mercedes-Benz“. Su juo dar važinėja sesė G. S.. Paskutinį kartÄ ji važiavo prieÅ¡ 3 mėn., jai vairuoti problemų nėra. Automobilį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek G. S. nuvažiuoja nežino. Tepalus keitė kiekvienÄ rudenį, kada paskutinį kartÄ keitė nepamena, automobilio valstybinio numerio nepamena. Kituose garažuose nelaiko automobilių. RaktÄ buvo davęs nuo garažo tik sesei (G. S.), o A. R. S. ne. Nežinojo kas garaže laikoma.

12. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. J. parodė, kad pardavus žemes pinigų davė visiems vaikams. Pinigų davė ne po lygiai jiems, G. S. davė daugiausiai. Neatsimena kokiÄ sumÄ dovanojo G. S., bet kiek kainavo namas, tiek ir pinigų jai davė. Pinigus iÅ¡dalino per pusę metų nuo jų gavimo. G. S. pinigus davė dalimis litais, o tik laidotuvėms eurais. Nurodė, kad raÅ¡telių pasiraÅ¡ymas vyko Kaune, pasirašė apie 10–15 kartų. PasiraÅ¡ydama raÅ¡telius dar matydavo, jos rankos niekas nevedžiojo pasiraÅ¡ant.

13. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. S. paaiÅ¡kino. Kai pardavė žemę, tai pinigus pervedė marčiai (G. S.) į jos sÄ skaitÄ , nes sÅ«nus (A. R. S.) neturėjo sÄ skaitos. Pervedė 9 500 eurų prieÅ¡ 4 metus gal. Žemė buvo pusseserės vardu, nes nedarė atskirai dokumentų, kadangi brangiai kainuoja. Už žemę gavo 9 500 eurų ir visus pervedė į marčios G. S. sÄ skaitÄ . Nežino ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl A. R. S. nedavė pinigų grynaisiais. Tikslo pervesti pinigus marčiai ji nežino. Kitam sÅ«nui pinigų nedavė, nes jam butÄ paliks. Teismui nemeluoja, o skirtingai atsakinėja į klausimus, nes kaip senos protelis ne taip veikia.

14. Atlikus įvykio apžiÅ«rÄ , 2018 m. balandžio 20 d. jos metu paimtas A.R. S. naudojamas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti ir taip pat paimti 5 300 eurai; raktas nuo garažo durų Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasta rankinė su 30 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, 20 vnt. pakelių cigarečių „NL Full Flavour“ be banderolių ir kartoninė dėžė su Å¡eÅ¡iomis 5 litrų talpomis su skysčiu turinčiu specifinį alkoholio kvapÄ .

Sandėliuke rasta ir paimta 2 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 510 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kartoninė dėžė su 15 vnt. 0,5 litro talpos pilnais buteliais, su užraÅ¡u „Finsky“, devynios 5 l talpos su skysčiu, turinčiu specifinį alkoholio kvapÄ (1 t., b. l. 16–43). 15. 2018 m. balandžio 20 d. papildomos įvykio apžiÅ«ros metu apžiÅ«rėtas automobilis „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio po vairuotojo sėdyne surinktas skystis, turintis specifinį alkoholio kvapÄ . Surinktas skystis supiltas į 0,5 l talpos du užsukamus stiklainius (1 t., b. l. 89–97). 16. 2018 m. balandžio 20 d. padarius kratÄ A. R. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasta ir paimta 37 600 eurų, 320 JK svarų sterlingų, 413 JAV dolerių (2 t., b. l. 111–113). 17. 2018 m. balandžio 20 d. padarytos kratos metu, (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 1 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 3 vnt. po 10 l talpos su skysčiu, 2 vnt. 5 l talpos su skysčiu, 60 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“ be banderolių ir 110 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių (2 t., b. l. 86–91). 18. 2018 m. balandžio 20 d. kratos metu, (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: 250 vnt. pakelių cigarečių „ NZ Gold QS“, 400 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“, 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk QS“, 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Gold Super Slims“, 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, visi cigarečių pakeliai su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 49 vnt. 5 l talpos su skysčiu (2 t., b. l. 96–99). 19. 2018 m. balandžio 24 d.

VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl perskaičiuotų cigarečių kiekio, nurodyta, kad į kratos protokolÄ dėl techninės klaidos nebuvo įraÅ¡yti 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurios rastos ir paimtos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 106). Teisiamajame posėdyje A. R. S. patvirtino, kad tokia klaida padaryta ir pripažino, kad teisingai suraÅ¡ytas Å¡is tarnybinis praneÅ¡imas dėl papildomo cigarečių kiekio (7 t., b. l. 43).

20. Atlikus daiktų apžiÅ«rÄ , jos metu 2018 m. balandžio 23 d. apžiÅ«rėta kartoninė dėžė su 5 litrų talpomis, kuriose likę skysčio likučiai, turinčio alkoholio kvapÄ , rankinė su 30 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, 20 vnt. pakelių cigarečių „NL Full Flavour“ be banderolių, kartoninė dėžė su 15 vnt. 0,5 litro talpos pilnais buteliais su užraÅ¡u „Finsky“, trys 10 litrų plastmasinės užsukamos talpos, dvi 5 litrų plastmasinės užsukamos talpos, kurios pilnai pripildytos skysčiu turinčiu specifinį alkoholio kvapÄ , kartoninės dėžės su cigaretėmis: 1500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ be banderolių, 110 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių, 49 vnt. 5 litrų plastmasinės užsukamos talpos, kurios po 6 vnt. supakuotos į kartonines dėžes, pilnai pripildytos skysčiu, turinčiu specifinį alkoholio kvapÄ , kartoninės dėžės bei juodos spalvos plastmasinis maiÅ¡as su cigaretėmis.

Kartoninėse dėžėse ir maiše yra 250 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 400 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 560 vnt. pakelių cigarečių „Minsk city QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal superslims Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., b. l. 44–61). 21. 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pranešime Nr. (9.32)11D-5929 „Dėl prekių vertės nustatymo“ nurodyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu paimtų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 16 643,90 Eur (2 t., b. l. 15–16). 22. 2018 m. balandžio 25 d.

Klaipėdos teritorinės muitinės praneÅ¡ime Nr. (9.32)11D-10138 „Dėl prekių vertės nustatymo“ nurodyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu paimtų 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Gold Super Slims“ ir 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, bendra vertė yra 1 311,20 Eur (2 t., b. l. 25). 23. 2018 m. liepos 20 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MTL1187 nurodyta, kad cigaretės „Portal Gold Super Slims“ atitinka antrÄ jį kainų segmentÄ (2 t., b. l. 21). 24. 2018 m. liepos 20 d.

Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MTL1188 nurodyta, kad cigaretės „Minsk City QS“ atitinka antrÄ jį kainų segmentÄ (2 t., b. l. 22). 25. 2018 m. birželio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 18MLC0018 konstatuota, kad: bendras tyrimui pateiktas skysčio kiekis yra 331,2 litrai; 58 talpyklose (eilės Nr. 6-63) ir dviejuose stiklainiuose (eilės Nr. 79-80) esantys skysčiai yra denatÅ«ruotas etilo alkoholis, kuriuos galima laikyti pagamintais pramoniniu bÅ«du. Skysčiai, esantys 5 talpyklose (eilės Nr. 1-5) ir buteliuose su užraÅ¡u etiketėse „Finsky“ (eilės Nr. 64-78) yra nedenatÅ«ruotas etilo alkoholis, kuriuos galime laikyti skysčiais, pagamintais namų sÄ lygomis;

Etilo alkoholio tÅ«rinė koncentracija tyrimui pateiktuose mėginiuose sudaro 38,1–95,2 % tÅ«rio. Tyrimui pateiktas skystis yra akcizo objektas ir jo nacionalinis papildomas kodas yra X107; Surinktas skystis iÅ¡ automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra etilo alkoholis, jo sudėtis, stiprumas, įvairių priedų koncentracija yra panaÅ¡i į skysčio (eilės Nr. 55-63) sudėtį ir stiprumÄ , kuris buvo paimtas iÅ¡ sandėliuko, esančio garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151–154). 26. 2018 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėdos teritorinės muitinės pranešime Nr. (9.32)11D-11443 „Dėl prekių vertės nustatymo“ nurodyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu paimtų denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 15 183,70 Eur (2 t., b. l. 3–8). 27. 2018 m. balandžio 25 d. liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 13 d. datomis surašytos (spausdintos) Pinigų dovanojimo sutartys (4 t., b. l. 35–36, 39–43). 28. 2018 m. rugsėjo 3 d. poėmio metu, (duomenys neskelbtini), iš G.

S. paimtos 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. datomis ranka surašytos pinigų dovanojimo sutartys (2 t., b. l. 142–149). 29. 2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1789 (18), 11-1960 (18) nurodyta, kad 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 13 d. pinigų dovanojimo sutartyse A. J. vardu pasirašė ne pati A.

J.. 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo rašteliuose A. J. vardu pasirašė ne pati A. J.. 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. balandžio 3 d. pinigų dovanojimo rašteliuose A. J. vardu pasirašė pati A. J. (2 t., b. l. 180–183).

30. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. K. patvirtino, kad duotÄ iÅ¡vadÄ palaiko pilnai ir ji yra kategoriÅ¡ka. IÅ¡vada duota laikantis metodikos, taip pat jai buvo žinoma apie tiriamosios aklumÄ , ji įvertino visÄ pateiktÄ medžiagÄ . IÅ¡vadoje nustatė ir bendruosius, ir specialiuosius požymius. Jai nekilo jokių abejonių dėl parašų. Tie paraÅ¡ai, kurie nustatyti, kaip pasiraÅ¡yti ne A. J., yra labiau jaunesnio amžiaus žmogaus mėginimas pamėgdžioti seno asmens raÅ¡ysenÄ .

Be to nebuvo rankos vedžiojimo, nes vedžiojant rankÄ bÅ«na kitokie požymiai. 31. 2018 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinu pagrindu ir 2019 m. birželio 13 d. teismo nutarties pagrindu iÅ¡reikalauti, į bylÄ pateikti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys apie A. J., A. M. J., A. R. S. ir G. S. sÄ skaitose esančius pinigus ir jų judėjimÄ ; taip pat duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registrų, valstybės institucijų apie turimÄ /turėtÄ turtÄ , gautas ir deklaruotas pajamas, darbo santykius, sudarytus notarinius sandorius; valstybės sienos kirtimus. 32. 2019 m. gegužės 14 d. teismo pavedimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnis) prokurorės surinkti, pateikti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys apie G.

S. išlaidas, taip pat duomenys iš bankų apie valiutos keitimo operacijas.

33. Šio nuosprendžio 2–32 punktuose išvardinti duomenys, išskyrus: 27 punkte išvardintas dovanojimo sutartis (4 t., b. l. 39–43); 28 punkte nurodytus pinigų dovanojimo raštelius, nurodytus kaip surašytus 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. (2 t., b. l. 148–149), pripažintini įrodymais. Taip pat įrodymu (dėl formos nesilaikymo) nepripažintinas tyrėjo Z. P. surašytas dokumentas pavadinimu „dėl kratos metu paimtų pinigų analizė“ (3 t., b. l. 177–181) bei G. S. teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikti 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo rašteliai (6 t., b. l. 8–9). Be to, kaip nepagrįsti pripažįstami ir atmetami kaltinamojo gynėjų argumentai dėl rašysenos specialisto išvados nepripažinimo įrodymu ir nesivadovavimo ja priimant nuosprendį. Žemiau išdėstomi motyvai, dėl duomenų (ne)pripažinimo įrodymais.

34. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

35. Taigi, nagrinėdamas bylÄ bei vadovaudamasis BPK reikalavimais bei 34 punkte nurodytomis kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis įrodymų pripažinimo taisyklėmis, teismas įvertino duomenis. Taip pat, spręsdamas dėl duomenų pripažinimo įrodymais, vertino juos tiek doktrinoje iÅ¡skiriamais, tiek teisminėje praktikoje pripažįstamais leistinumo, liečiamumo ir patikimumo aspektais. PrieÅ¡ pasisakydamas dėl ko nepripažįsta dalies duomenų kaip įrodymų, pirmiausiai teismas pasisako, kodėl, atmesdamas gynėjų argumentus, pripažįsta įrodymais specialisto iÅ¡vadÄ ir jo paaiÅ¡kinimus, nes tai betarpiÅ¡kai susiję ir su kai kurių kitų duomenų nepripažinimu įrodymais.

36. LTEC specialisto duotos iÅ¡vados nepagrįstumÄ ir negalimumÄ bÅ«ti pripažinta kaip įrodymu gynėjai iÅ¡ esmės ginčija tuo, kad ji duota neįvertinus A. J. aklumo; neįvertinus A. M. parodymų, kad A. J. ranka buvo vedžiojama jai pasiraÅ¡ant; neįvertinus A. J. medicininės dokumentacijos; bei specialistėms nesilaikant metodinių rekomendacijų atliekant tyrimÄ . Visi Å¡ie gynėjų argumentai pripažįstami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Teismas, nagrinėdamas bylÄ aiÅ¡kinosi visas Å¡ias aplinkybes.

Pirmiausiai pažymėtina, kad apklausta A. J. 2019 m. birželio 14 d. pati teismui nurodė, kad visiÅ¡kai nemato tik kokius 3 mėnesius, o prieÅ¡ tai matė. Be to ji pati teismui labai konkrečiai nurodė, kad raÅ¡telius pasiraÅ¡ydavo pati, ir jos rankos niekas nevedžiojo. Antra, 2019 m. gegužės 14 d. apklausos teisiamajame posėdyje metu pati A. M. nurodė, kad G. S. tik pridėdavo rankÄ , kad ji (mama A. J.) tiesiai pasiraÅ¡ytų. Todėl gynėjas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie A.

J. rankos vedžiojimÄ . Trečia, byloje yra įrodymas, kad prieÅ¡ atliekant specialisto tyrimÄ Ä¯ LTEC buvo iÅ¡siųsta A. J. medicininė dokumentacija (2 t., b. l. 175). Be to, specialistė A. K., apklausiamia teismo posėdyje, patvirtino, kad tyrė visÄ gautÄ medžiagÄ , jai buvo žinoma apie tiriamosios aklumÄ ir ji tai įvertino. Ketvirta, apklausiama teisiamajame posėdyje A. K. patvirtino, kad laikėsi visų rekomendacijų, jai buvo pateikta pakankamai ir dar daugiau raÅ¡ysenos laisvųjų pavyzdžių iÅ¡ įvairių laikotarpių, ji tyrė bendruosius ir specialiuosius požymius, ir jai buvo neabejotinai aiÅ¡ku, kad dalis pateiktų tirti raÅ¡telių buvo pasiraÅ¡yta ne A.

J., o tik pamėgdžiojant jos raÅ¡ysenÄ . IÅ¡vardintų įrodymų pagrindu daroma vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad gynėjų abejonės dėl specialisto iÅ¡vados ir jo apklausos yra visiÅ¡kai nepagrįstos, o Å¡ie duomenys pripažįstami įrodymais.

37. Pasisakant dėl 27 punkte iÅ¡vardintų dovanojimo sutarčių (4 t., b. l. 39–43) ir 28 punkte iÅ¡vardintų dalies pinigų dovanojimo raÅ¡telių, nurodytų kaip suraÅ¡ytų 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d., pažymėtina, kad jie neatitinka dovanojimo sutarčiai keliamo reikalavimo, nes dovanotojo nepasiraÅ¡yti. Tuo pačiu nustačius, kad jie pateikti G. S., turint interesÄ susigrÄ Å¾inti kratos metu paimtus pinigus, spręstina, kad Å¡ie duomenys (sutartys ir raÅ¡teliai) neatitinka nei leistinumo, nei patikimumo kriterijų, kad bÅ«tų galima pripažinti juos įrodymais BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka ir vertinti kaip pinigų, rastų kratos metu, teisėto įsigijimo patvirtinimo Å¡altinį.

38. Pasisakant dėl G. S. teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktų 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo raÅ¡telių (6 t., b. l. 8–9) pažymėtina, kad Å¡iuos raÅ¡telius ji pateikė teismui tik 2019 m. balandžio 24 d. teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ nustatyta, kad Å¡ių raÅ¡telių G. S. neteikė pareigÅ«nams nei 2018 m. balandžio 20 d. kratos metu, nei 2018 m. balandžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu jos vykusios apklausos metu (kuomet ji pateikė kitas dovanojimo sutartis), nei jos buvo pateiktos 2018 m. rugsėjo 3 d. atliekant tikslinį procesinį prievartos veiksmÄ â€“ poėmį – siekiant paimti A.

J. pasiraÅ¡ytus dovanojimo raÅ¡telius. Pažymėtina, jog G. S. netgi neteikė jų vėliau, kuomet raÅ¡ydama skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukÅ¡tesniajam teismui dėl, jos manymu, nepagrįsto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, Å¡iuose dokumentuose įrodinėjo, kad kratos metu rasti pinigai yra jos teisėtai įgyti, tai yra dovanoti mamos. Teismas, nagrinėdamas bylÄ apklausė liudytojÄ Z. P., kuris patvirtino, kad jokių kitokių raÅ¡telių, nei kad buvo pateikta jam 2018 m. balandžio 25 d., G.

S. jam nedavė. Visuma kitų iÅ¡vardintų aplinkybių nesuteikia teismui abejoti tokiais liudytojo Z. P. paaiÅ¡kinimais. Todėl nepagrįsti pripažintini G. S. teiginiai, kad Å¡iuos raÅ¡telius ji jau turėjo anksčiau, bet Z. P. neėmė. Tokį manymÄ patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ji turėjo atstovÄ (advokato padėjėjÄ ), kuri, esant tokiai situacijai, galėjo patarti ir/ar pateikti Å¡iuos raÅ¡telius vadovaudamasi BPK 98 straipsnio nustatyta tvarka. To nebuvo daroma. Todėl Å¡ių raÅ¡telių pateikimas tik teisminio nagrinėjimo stadijoje kelia teismui abejones dėl jų patikimumo, o bÅ«tent suraÅ¡ymo aplinkybių, turinio ir ypač laiko, ir vadovaudamasis Å¡iame punkte iÅ¡dėstytais motyvais bei BPK 20 straipsniu jų nepripažįsta įrodymais ir nesivadovauja juose esančia informacija priimdamas nuosprendį.

Beje, tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir pačios A. J. parodymai, o bÅ«tent, tai, kad ji nurodė, jog pinigus dovanojo per pusmetį nuo žemių pardavimo dienos (2007 m.), o pateikiami raÅ¡teliai yra 2009 m. ir 2010 m. datomis.

39. IÅ¡ dalies sutikdamas su gynėjo pozicija, teismas įrodymu nepripažįsta tyrėjo Z. P. suraÅ¡ytÄ dokumentÄ â€ždėl kratos metu paimtų pinigų analizė“ (3 t., b. l. 177–181). Ä®rodymu Å¡is dokumentas nepripažįstamas iÅ¡imtinai tik dėl formos reikalavimo, bet ne dėl turinio melagingumo. Nors ir iÅ¡ turinio matyti, kad padaryta netikslumų nurodant G. S. pervedamų pinigų pagrindÄ (dovanojimas, nors kaip matyti iÅ¡ pirminių Å¡altinių, jog pinigus pagal įgaliojimÄ ji nusiėmė pati) ar duomenis apie nekilnojamÄ jį daiktÄ bei jo vertę, tačiau tai nesudaro pagrindo visÄ Å¡Ä¯ dokumentÄ nepripažinti įrodymu kaip melagingÄ , kadangi analizė padaryta remiantis pirminiais, laikantis BPK reikalavimų surinktais duomenimis, kurie yra baudžiamojoje byloje, ir klaidos gali bÅ«ti iÅ¡taisomos tiriant kitus įrodymus.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymui pasižymint imperatyviu reguliavimo metodu, kuris trumpai tariant reiÅ¡kia „galima tik tai, kas numatyta“, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas galėjo atlikti tik tokius veiksmus ir suraÅ¡yti tik tokius dokumentus, kurie numatyti BPK. Tokio dokumento, kaip „analizė“ BPK nenumato, todėl teismas vertina jį, kaip turintį formos trÅ«kumų ir negalinčiu bÅ«ti pripažintu įrodymu. Tačiau tuo pačiu dar kartÄ pabrėžtina, kad teismas, teisminiuose posėdžiuose tyrė pirminius įrodymus, kurie buvo nurodyti ir Å¡ioje „analizėje“, ir jos nepripažinimas įrodymu neturi jokios įtakos teismui pripažinti įrodymais pirminius duomenis, juos tirti ir vadovautis jais priimant nuosprendį.

40. Tačiau, nors ir glaudžiai susijusius su 39 punkte nurodytu dokumentu, teismas atmeta gynėjo pareiÅ¡kimus dėl duomenų, gautų iÅ¡ bankų (sÄ skaitos iÅ¡rašų) nepripažinimo įrodymais. Pažymėtina, kad gynėjui pareiÅ¡kus abejones, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys galėjo bÅ«ti tyrėjo pakeisti, teismas, tenkindamas gynėjo praÅ¡ymÄ , iÅ¡reikalavo Å¡iuos duomenis iÅ¡ bankų pats (7 t., b. l. 61–62). Teismui jie buvo pateikti tiek elektronine, tiek popierine forma (7 t., b. l. 64–120).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu gauti, tiek teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys buvo iÅ¡tirti BPK nustatyta tvarka. Pats gynėjas A. Andriukaitis po to patvirtino, kad jie nesiskiria, be to popieriniu formatu gautuose duomenyse neįmanoma padaryti, kaip teigia gynėjas, korekcijų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys be jokių apribojimų pripažintini įrodymais byloje, o gynėjo argumentai apie galimus elektroninių duomenų keitimus ir vėliau sukeistų panaudojimÄ raÅ¡ant „analizę“ yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

41. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija) kyla tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Taigi bÅ«tinas Å¡iame straipsnyje numatytos veikos sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas. Nusikaltimas, numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padaromas alternatyviais veiksmais:

įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių, o tai reiškia, kad nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas.

Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

42. Tuo tarpu BK 201 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholio gėrimai, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti. Kadangi kaltinamajam inkriminuojama šios teisės normos antroji dalis – įrodinėtinas aplinkybes sudaro ir nusikalstamos veikos padarymo tikslas – realizacija bei nusikalstamos veikos dalyko kiekis (daugiau nei 50 litrų).

Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras pagamintus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatÅ«ruotÄ ar denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, jų skiedinius (miÅ¡inius) parduoti, dovanoti, skolinti, iÅ¡mainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.

43. Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, o 2.3. punktas – nedenatÅ«ruotÄ bei denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį.

44. Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas. Tačiau ir be jo pripažinimo, nuosprendžio II skyriuje iÅ¡vardinti įrodymai, o bÅ«tent 2018 m. balandžio 20 d. atliktų kratų, kurių metu rastos cigaretės bei alkoholis, protokolai; gauta specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad kratų metu rastas skystis yra denatÅ«ruotas etilo alkoholis, o buteliuose su užraÅ¡u etiketėse „Finsky“ yra nedenatÅ«ruotas etilo alkoholis; Muitinės laboratorijos tyrimo protokole užfiksuoti duomenys, kad cigaretės atitinka antrÄ jį kainų segmentÄ ; liudytojų R.

U. ir V. K. parodymai, kad turėta informacijos, kad A. R. S. vykdo nelegaliÄ veikÄ , susijusiÄ su akcizais apmokestinamomis prekėmis ir alkoholiu ir jis buvo sulaikytas su jais. Kaip vienÄ iÅ¡ alternatyvių nusikalstamos veikos požymių – gabenimÄ be paties kaltinamojo parodymų, kad įsigytas cigaretes ir alkoholį jis pervežė į kelias vietas, kad jų nelaikyti vienoje vietoje, patvirtina objektyvÅ«s duomenys – 2018 m. balandžio 20 d. kratos protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad tiek alkoholis, tiek cigaretės buvo rasti skirtingose miesto vietose esančiuose garažuose.

SubjektyviÄ jÄ nusikalstamų veikų pusę be paties kaltinamojo detalių parodymų apie tai, kad jis pigiau pirko prekes, nes siekė jas brangiau parduoti, patvirtina ir užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys – prekių perkrovimas į A. G. automobilį iÅ¡ vietos, kur jas laikė A. R. S., ir po to sekęs A. R. S. ir A. G. sulaikymas.

45. Nustatant rastų daiktų vertę, remiamasi nuosprendžio 21, 22, 26 punktuose nurodytais duomenimis, kurie pripažinti įrodymais. Todėl pripažintina esant įrodyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu paimtų daiktų vertė yra sekanti: 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Gold Super Slims“ ir 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, bendra vertė yra 1 311,20 Eur; kitų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 16 643,90 Eur; tos pačios dienos (2018 m. balandžio 20 d.).

46. Taigi, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. S., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , neteisėtai, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 6 320 pakelius cigarečių, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , o bendra jų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 17 730,60 eurų, suprasdamas Å¡ios veikos pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija).

47. Pasisakant dėl 46 punkte nurodytos veikos kvalifikavimo atmetami gynėjo A. Andriukaičio argumentai, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi Å¡i veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal dabar galiojančiÄ BK 1992 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , nes ji yra Å¡velnesnė. Pažymėtina, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis cigaretes įgijo 2018 m. kovo mėnesį, po to dalį jų pergabeno į kitÄ garaÅ¾Ä ir laikė jas tose vietose iki 2018 m. balandžio 20 d., kuomet jas rado ir išėmė pareigÅ«nai kratos metu.

Taigi visos Å¡ios alternatyvios nusikalstamos veikos buvo atliktos galiojant BK 1992 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272) redakcijai, nes Å¡i norma buvo pakeista tik 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, bei įsigaliojo tik nuo 2019 m. sausio 1 d. Be to, naujai galiojanti BK 1992 straipsnio 1 dalies redakcija numato atsakomybę, tik jei prekių vertė virÅ¡ija 150 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos. Tuo tarpu rastų cigarečių vertė virÅ¡ija 250 MGL sumÄ , todėl neįmanoma tokia kvalifikacija.

Esant tokiai cigarečių vertei (17 730,60 eurų), nusikalstama veika, pagal galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį. Tačiau lyginant Å¡ios normos sankcijÄ (bauda arba laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų) su BK 1992 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcija (bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų), akivaizdu, kad pastaroji Å¡velnesnė. Todėl padaryta veika vadovaujantis BK 3 straipsniu ir kvalifikuojama pagal Å¡ios normos redakcijÄ : ir kaip galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir kaip Å¡velnesnę atsakomybę numatanti nei dabar galiojanti.

48. Taip pat iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. S., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , turėdamas tikslÄ realizuoti, neteisėtai gabeno ir laikė daugiau kaip 50 litrų nedenatÅ«ruoto ar denatÅ«ruoto alkoholio, tai yra nemažiau kaip 358,3 litrus denatÅ«ruoto ir nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 % suprasdamas Å¡ios veikos pavojingumÄ ir norėjo taip veikti. Be to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. balandžio 20 d. apie 9.40 val., iÅ¡ anksto susitaręs perduoti A.

G., realizavo nemažiau kaip 28 litrus denatÅ«ruoto etilo alkoholio, iÅ¡ sandėliuko, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pakraudamas į A. G. (2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 3 d.) priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salonÄ . Kratos metu pas A. R. S. rastų denatÅ«ruoto ir nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 15 183,70 Eur.

Bendras tyrimui pateiktas skysčio (alkoholio) kiekis yra 331,2 litrai, tai yra daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus daugiau nei normos dispozicijoje nurodytas kiekis. Realizavimo tikslÄ , be paties A. R. S. pripažinimo parodo A. G. automobilyje rastas ne mažesnis nei 28 litrų denatÅ«ruoto alkoholio kiekis, kuris buvo perneÅ¡tas iÅ¡ garažo, kuriame A. R. S. laikė draudžiamus laikyti daiktus (alkoholį ir cigaretes), tas patvirtinta ir įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu (5 t., b. l. 9–18). Tai, kad pats A.

R. S. teigė, kad šį alkoholį perdavė A. G. už jo atvežtÄ Å¾uvį ir kitus gaminius – neturi esmės, nes realizavimas suprantamas ir teismų praktikoje aiÅ¡kinamas, kaip ir kitoks perdavimas, nebÅ«tinai gaunant pinigus už jį (žr. nuosprendžio 42 punktÄ ). Todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai.

49. Skiriant A. R. S. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromÄ Å¾alÄ valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, neteisėtai įgytų, gabentų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir jų realiÄ vertę, laikyto ir realizuoto alkoholio kiekį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

50. Kaltinamasis A. R. S. padarė vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai. Taip pat byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė siekdamas pasipelnyti. Be to atliekant tokius neteisėtus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo už disponavimÄ prekėmis, kurioms nustatytas akcizo mokestis. A. R. S. įsigytų, gabentų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) vertė daugiau nei 100 MGL virÅ¡ijo tÄ vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (250 MGL), kas rodo ypač didelį Å¡ios veikos pavojingumÄ . Taip pat ir rasto denatÅ«ruoto ir nedenatÅ«ruoto alkoholio kiekis virÅ¡ijo daugiau nei 7 kartus tÄ kiekį, už kurį atsiranda atsakomybė, numatytÄ BK 201 straipsnio 2 dalyje, kas taip pat rodo didesnį Å¡ios veikos pavojingumÄ .

51. Kaltinamasis iÅ¡situokęs, tačiau su buvusia sutuoktine gyvena kartu, nepilnamečių vaikų neturi, nedirba, anksčiau teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ (2009 m. kovo 31 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį; 2017 m. sausio 3 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį), teismo skirtas baudas sumokėjęs (5 t., b. l. 64–74, 77). Tačiau teismas sprendžia, kad nors ir vienas teistumas iÅ¡nykęs, tačiau kitas teistumas, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu laikomas neiÅ¡nykusiu.

Todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, o A. R. S. laikomas recidyvistu, ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (tokia praktika formuojama ir kasacinio teismo, žr. pvz. 2017 m. gegužės 31 d. nutartį byloje 2K-7-85-303/2017). Tačiau nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes A. R. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

52. Visos aplinkybės, nurodytos 49–51 punktuose įvertintinos skiriant bausmę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimÄ ). Todėl nesutiktina su prokurorės siÅ«lymu nubausti kaltinamÄ jį bauda.

53. Teismas sprendžia, kad baudų paskyrimas kaltinamajam neduoda jokio poveikio, ir neatlieka nei bendrosios, nei individualiosios prevencijos. PrieÅ¡ingai, bÅ«damas nubaustu bauda, kaltinamasis, siekdamas jÄ susimokėti, ir toliau vykdo tas pačias nusikalstamas veikas. Be to pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nors ir moka paskirtas baudas, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai paskaičiavus nepriemokas mokesčių pavidalu dėl disponavimo akcizais apmokestinamos prekėmis – jų jau nemoka (5 t., b. l. 83).

54. Taigi, nors ir žiÅ«rint tik iÅ¡imtinai ekonominiu požiÅ«riu valstybei bÅ«tų naudinga, kad kaltinamasis mokėtų į valstybės biudžetÄ baudas, tačiau baudžiamosios justicijos srityje valstybė nėra pelno siekiantis ekonominis subjektas. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje srityje valstybė numato, o teismas privalo taikyti tokias bausmes, kurios realiai atgrasytų ir sustabdytų kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ir, žinoma, bÅ«tų tinkamai įvertintos jau jo padarytos nusikalstamos veikos. Todėl teismas sprendžia, kad už abiejų nusikaltimų padarymÄ kaltinamajam skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės nei sankcijoje numatyti Å¡ių bausmių vidurkiai.

55. Esant dviem padarytoms nusikalstamoms veikoms, konstatuotina nusikaltimų sutaptis. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktikoje suformuotais precedentais, spręstina, kad Å¡iuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nors ir vertinant byloje esančius įrodymus matyti, kad cigaretes ir denatÅ«ruotÄ bei nedenatÅ«ruotÄ alkoholį kaltinamasis įsigijo skirtingose vietose ir skirtingu metu, tačiau Å¡is laikotarpis buvo labai trumpas (2018 m. vasario – kovo mėn.); Å¡ie daiktai buvo laikomi tose pačiose vietose; visi jie kartu rasti ir iÅ¡imti; tačiau svarbiausia, kaltinamasis turėjo vieningÄ ir apibrėžtÄ tyčiÄ juos įsigijus po to realizuoti didesnėmis kainomis, kad gautų pelnÄ .

Taigi, teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vieningÄ sumanymÄ (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Todėl esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrinamos taikant apėmimo bÅ«dÄ . V. Turto konfiskavimas ir kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

56. Prokurorė prašė taikyti iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo institutÄ , ir jo pagrindu konfiskuoti visas pinigines lėšas, rastas ir iÅ¡imtas tiek automobilyje, tiek namuose. Teismas sprendžia, kad prokurorė ne visiÅ¡kai teisingai aiÅ¡kina iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo institutÄ , praÅ¡ydama jo pagrindu konfiskuoti visus rastus pinigus.

57. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nustačius iÅ¡ konkretaus nusikaltimo gautÄ turtinę naudÄ (pasipelnymo faktÄ ) visų pirma turi bÅ«ti vertinama, ar Å¡i nauda neturi konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymių, t. y. ar nėra pripažintina nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu, ir tik nenustačius Å¡ių požymių pereinama prie klausimo dėl galimos turtinės naudos iÅ¡ konkrečios nusikalstamos veikos nustatymo, o esant kitoms bÅ«tinosioms BK 723 straipsnio sÄ lygoms galima svarstyti iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo klausimÄ .

58. Teismo vertinimu Å¡ioje byloje yra bÅ«tina iÅ¡skirti pinigų sumas, rastas darant kratÄ automobilyje, kuomet kaltinamasis buvo užkluptas bedarantis nusikalstamas veikas, bei pinigų sumÄ , rastÄ kratos metu bute. Dėl jų atskirai ir bus pasisakoma nuosprendyje. Dėl automobilyje rastų 5 300 eurų konfiskavimo 59. 2018 m. balandžio 20 d. sulaikius A. R. S. nusikaltimo padarymo vietoje iÅ¡ jo naudojamo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta 5 300 eurų. Dėl Å¡ių pinigų kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus.

Pradedant tuo, kad pinigai yra ne jo, o skolinti iÅ¡ G. S. pirkti automobiliui, iki pripažinimo, kad pinigai, rasti automobilyje, yra jo, gauti realizavus cigaretes ir spiritÄ (5 t. 45–46). Teisminio nagrinėjimo metu A. R. S. nurodė, kad automobilyje rasti pinigai yra jo, nes jis turėjo savo lėšų apie 10 000 eurų, ir kaip nurodė „nes tai iÅ¡leisdavau, tai vėl atsirasdavo“ (6 t., b. l. 38). AiÅ¡kinantis nesutapimus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, 2019 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti A.

R. S. parodymai, ir paklausta dėl jų neatitikimų, po ko A. R. S. pareiškė, kad jis tvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 46). Tai, kad A. R. S. automobilyje rastus 5 300 eurų buvo gavęs iš nusikalstamos veikos patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Z. P..

60. Todėl įvertinęs visumÄ aukščiau iÅ¡tirtų įrodymų, teismas sprendžia, kad 59 punkte nurodyti pinigai yra BK uždraustos veikos rezultatas, tai yra gauti A. R. S. disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nedenatÅ«ruotu bei denatÅ«ruotu etilo alkoholiu, ir tiesiogiai gaunant iÅ¡ to pelnÄ . Sutinkamai su nusistovėjusia teismine praktika Å¡ios gautos lėšos be jokių iÅ¡imčių turi bÅ«ti konfiskuojamos. Todėl teismas ir konfiskuoja Å¡iuos pinigus BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies pagrindu, bet ne prokurorės nurodomo BK 723 straipsnio pagrindu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priėmęs tokį sprendimÄ visiÅ¡kai nepagrįstu, bei akivaizdžiai prieÅ¡taraujančiu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertina gynėjo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus G. S.. Dėl bute kratos metu rastų pinigų konfiskavimo 61. Kitaip kvalifikuotina situacija dėl 2018 m. balandžio 20 d. kaltinamojo A. R. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų ir iÅ¡imtų 37 600 eurų, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių. Å ių piniginių lėšų A. R.

S. nepripažino gautomis iÅ¡ nusikalstamos veikos. PrieÅ¡ingai, jis teigė, kad Å¡ie pinigai yra jo buvusios sutuoktinės G. S., su kuria neveda bendro Å«kio ir ji tuos pinigus gavo iÅ¡ savo tėvų. G. S. taip pat teigė, kad Å¡ios lėšos yra asmeninė jos nuosavybė, o dalis jų – 15 000 eurų apskritai jos mamos, kaip perduotos jai laidotuvėms organizuoti. Kaltinamojo gynėjai yra pareiÅ¡kę praÅ¡ymus Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti liudytojoms G. S. ir A. J..

62. Taigi, pasisakant dėl Å¡ių pinigų galimumo konfiskuoti, teismas pirmiausiai sprendžia dėl Å¡ių piniginių lėšų priklausomumo. Pirmiausiai teismas atmeta versijÄ , kad dalis pinigų – 15 000 eurų priklauso liudytojai A. J.. Tokia iÅ¡vada daroma, nes vertinant byloje iÅ¡tirtus įrodymus matyti, kad dar pačiuose pirminiuose parodymuose (2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. apklausų metu) G. S. nieko nenurodė, kad nors dalis pinigų priklauso jos mamai A. J. ir yra perduoti jai tik pasaugoti.

PrieÅ¡ingai, apklausta ne kartÄ , nuosekliai teigė, kad pinigai yra jai dovanoti, jos deklaruoti ir tÄ pagrindžia sutartys ir raÅ¡teliai (4 t., b. l. 32–33, 35–36). Tačiau tyrimo metu gavus 2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto iÅ¡vadÄ , kad dalis sutarčių ir raÅ¡telių yra nepasiraÅ¡yti pačios A. J., ir, teismo manymu, tapus akivaizdu, kad dalies pinigų įsigijimo raÅ¡ytiniais duomenimis nėra kaip pagrįsti – 2018 m. gruodžio 21 d. praÅ¡yme grÄ Å¾inti pinigus nurodoma, kad dalis pinigų (15 800 eurų) priklauso A.

J. (5 t., b. l. 86–88). Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad mama davė laidotuvėms tik 15 600 eurų (6 t., b. l. 53). Tuo tarpu apklausta liudytoja pati A. J. apskritai nenurodė jokios konkrečios pinigų sumos, kuriÄ pasidėjo laidotuvėms (7 t., b. l. 55). Taip pat, teismo vertinimu, labai svarbu paminėti, kad tiek G. S., tiek A. M., tiek pati A. J. parodė, kad pinigus laidotuvėms davė eurais, ir vėliau, nei kad prieÅ¡ tai dovanotas pinigų sumas. Tuo tarpu liudytoja V.

G. 2019 m. gegužės 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus, skirtus laidotuvėms (beje sumÄ ji nurodo 14 000 – 15 000 eurų) ji paėmė iÅ¡ mamos (A. J.) ir perdavė G. S.. Ir tai buvo prieÅ¡ 2 metus (6 t., b. l. 61).

63. Taigi įvertinus 62 punkte nurodytus įrodymus visų pirma daroma trys svarbios iÅ¡vados: pirma, kad liudytojai nepasakė tikslios sumos, kuri buvo perduota G. S. pasaugai; antra, G. S. pirminiuose parodymuose nieko nebuvo sakoma apie pasaugai duotus pinigus ir jie kito dėl jai nepalankios tyrimo eigos; trečia, jei jau ir pinigai buvo perduoti pasaugojimui G. S., tai buvo 2017 metais. Vertinant Å¡ias aplinkybes teisiniu aspektu pažymėtina, kad tiek iÅ¡ paties baudžiamojo įstatymo, tiek iÅ¡ teismų praktikos aiÅ¡kinant įrodinėjimo naÅ¡tÄ iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo instituto taikyme, matyti, jog ir pačiam kaltininkui perkeliama įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant pagrįsti Å¡io turto įsigijimo teisėtumÄ (BK 723 straipsnio 2 dalies 3 punktas;

žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018 25 punktÄ ). Tačiau įrodinėjant pinigų pasaugos faktÄ bÅ«tina vadovautis ir Civiliniu kodeksu, kadangi pasaugos sandorio formÄ ir pasekmes jos nesilaikant, numato bÅ«tent jis. Taigi, Civilinio kodekso 6.831 straipsnio pirmoji dalis (galiojusi jau ir 2017 metais) numato privalomÄ raÅ¡ytinę tokio sandorio formÄ , o bÅ«tent, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jei daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija 1 500 eurų.

To paties kodekso 1. 93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. Todėl, atsižvelgiant tiek į teisinį reglamentavimÄ , tiek į jau vertintų liudytojų G. S., A. M. ir A. J. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ , dėl ko jie neatitinka patikimumo kriterijaus – teismas sprendžia, kad nei jokios dalies iÅ¡ G.

S. bute kratos metu rastų pinigų nesudaro A. J. priklausantys ir tik pasaugai perduoti pinigai.

64. Nustačius, kad kratos metu bute nebuvo A. J. priklausančių pinigų, spręstina, ar yra pagrindas juos konfiskuoti, ir jei taip – kokiu pagrindu. Todėl būtina atsakyti ar šie pinigai priklauso G. S. ar A. R. S., ir ar šios lėšos neproporcingos gautoms/gaunamoms pajamoms.

65. Pirmiausiai teismas sprendžia dėl bendro G. S. ir A. R. S. Å«kio (ne)vedimo. Kaip matyti iÅ¡ VRM duomenų bazės, santuokÄ A. R. S. oficialiai nutraukė dar 2017 m. gegužės 15 d. (5 t., b. l. 61). Vis dėl to, tiek iÅ¡ paties kaltinamojo, tiek iÅ¡ G. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie gyvena kartu, kaip teigia kaltinamasis nuo 2015–2016 metų, o pasak G. S. nuo 2016 m. Tai, kad buvo informacijos apie tai, kad A. R. S. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), paliudijo ir liudytojai V.

K. ir R. U. (6 t., b. l. 55–56). Nors G. S. teigia, kad ji priėmė kaltinamÄ jį gyventi dėl suprastėjusios jos sveikatos bÅ«klės ir jai reikalingos pagalbos, tačiau teismui aiÅ¡kinantis kokiÄ gi pagalbÄ kaltinamasis jai teikia, buvo nurodyta tik viena aplinkybė – paveža automobiliu, nes pati nevairuoja. Tačiau aiÅ¡kinantis Å¡iÄ aplinkybę, liudytojas S. J. teismui paliudijo, kad pati G. S. važinėja jo vardu registruotu automobiliu „Mercedes Benz“, kurio, beje, jis net valstybinių numerių nepamena, ir kuris laikomas G.

S. garaže (6 t., b. l. 62). Tai, kad G. S. pati važinėja su automobiliu paliudijo ir liudytoja A. M. (6 t., b. l. 60). Liudytoja S. S. taip pat paliudijo, kad jos tėvai gyvena kartu, maisto šaldytuve neužsirašo kas kieno, mama (G. S.) padaro valgyti, tėtis (A. R. S.) kartais patvarko namus. Tiek G. S., tiek pati G. S. patvirtino, kad kitų partnerių nei G. S., nei kaltinamasis nesiveda į namus. Liudytoja A. M. taip pat nurodė, kad nei vieno iš jų nėra mačiusi su kitais partneriais. Nors G. S. ir S. S. teigė, kad vyrui buvo skirtas atskiras kambarys (svetainė), ir jie visi trys gyveno skirtinguose kambariuose, o ir rakino G.

S. savo kambario duris, tačiau liudytoja I. S. nurodė, kad patalynės svetainėje nepastebėjo, o liudytojas V. K. nurodė, kad atvykus į namus daryti kratos durys kambarių nebuvo užrakintos (6 t., b. l. 56). Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis, net ir po santuokos nutraukimo, kartu su G. S. ne kartÄ vykdavo atostogauti į užsienio valstybes (3 t., b. l. 28–29), ir kaip parodė liudytoja S. S., gyveno viename kambaryje.

66. Analizuojant kitus duomenis, tai pat matyti, kad iÅ¡ G. S. sÄ skaitos pastoviai buvo pervedami pinigai į A. R. S. tėvo sÄ skaitÄ (90 operacijų); A. R. S. naudojosi G. S. vardu registruotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet už jį buvo mokamos įmokos iÅ¡ jos asmeninės sÄ skaitos už Å¡io automobilio saugojimÄ stovėjimo aikÅ¡telėje; ir netgi iÅ¡ G. S. sÄ skaitos buvo mokami mokesčiai už A. R. S. tėvo butÄ (205 operacijos) (7 t., b. l. 83–120). Be to, esant tik formaliems (kaip kad realiai bÅ«tų prieÅ¡ 12 metų iÅ¡situokusių asmenų) santykiams, G. S. nevadintų „marčia“ kaltinamojo mama, ir juo labiau be jokios dovanojimo sutarties į jos sÄ skaitÄ nepervedinėtų didelės (9 500 Eur) pinigų sumos, kuriÄ vien tik esant žodiniam pavedimui, G. S. turėtų perduoti A. R. S. (8 t., b. l. 26–27).

67. Todėl visuma 65–66 punktuose nurodytų įrodymų analizė leidžia teismui daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis ir G. S. vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno kartu viename bute, kuriame kratos metu rasti pinigai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad asmenims gyvenant nesusituokus, o Å¡iuo atveju, nors ir nutraukus santuokÄ , bet kartu faktiÅ¡kai gyvenant bei kartu vedant bendrÄ Å«kį, jie laikomi partneriais. Bendro gyvenimo laikotarpiu įgytas turtas negali bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugoti taikytinos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrÄ jÄ nuosavybės teisę bendraturčiams (žr., pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

Taigi, G. S., teigdama, kad rasti pinigai yra jos, vadovaudamasi Å¡iame punkte bei nuosprendžio 63 punkte nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateiktu teisės normos aiÅ¡kinimu, turi pagrįsti, kad visus (ar atitinkamÄ dalį) kratos metu rastų pinigų ji įsigijo teisėtai ar/ir kad jie yra jos asmeninė nuosavybė. Tačiau baudžiamosios teisės prasme, G. S. atitinka A. R. S. Å¡eimos nario sÄ vokÄ (BK 248 straipsnio 2 dalis), kas, dėl pas G.

S. rasto turto (pinigų) iÅ¡plėstinio konfiskavimo taikymo, leidžia spręsti BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, aiÅ¡ku įrodžius ir kitas sÄ lygas.

68. Antras svarbus aspektas – turimo turto, rastų piniginių lėšų, gautų pajamų ir turėtų išlaidų santykis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti, o teisiamajame posėdyje buvo BPK nustatyta tvarka ištirti šie duomenys ir pripažinti įrodymais, iš kurių analizės matyti, kad nei A. R. S., nei G. S. negali pagrįsti visų pinigų įgijimo teisėtumo. Nors G. S. teigia, kad visi šie pinigai yra jos, pasisakant šiuo aspektu labai svarbi aplinkybė – laikotarpis kada ji gavo dovanas iš mamos.

Apklausus liudytoja G. S. mamÄ A. J., pastaroji nors ir neatsiminė ir nenurodė tiksliai kiek pinigų ir kokiomis sumomis G. S. dovanojo, tačiau ji labai aiÅ¡kiai ir pakankamai tiksliai nurodė laikotarpį, kuriuo ji tuos pinigus dovanojo – tai yra per pusę metų dalimis, gal truputi ilgesnį laikÄ (7 t., b. l. 55). Nustatyta, kad nekilnojamÄ jį turtÄ G. S. tėvai pardavė 2007 m. rugpjūčio 31 d. (4 t., b. l. 59–65), todėl pinigus dovanoti G. S. jos mama, pasak jos parodymų, galėjo iki 2008 m. pavasario – vasaros.

Todėl vėlesni dovanojimo rašteliai, kelia abejonių jų patikimu. Be to ištyrus byloje G. S. pateiktas dovanotų pinigų deklaracijas matyti, kad jas ji VMI pateikė 2016 m. gegužės 26 d., deklaruodama, kad jai mama pinigus pradėjo dovanoti tik nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. ir dovanojo iki 2015 m. birželio 13 d. (3 t., b. l. 156–176).

69. Visiškai nepagrįstais laikytini ir atmetami kaltinamojo gynėjo argumentai, kad privalėjo būti įvertinti ir laikotarpiai dar iki 2007 m., nes dar tuomet, pasak jos, kaltinamieji dirbo ir užsidirbo pinigų. Tokie gynėjo argumentai vertinami tik taip gynybinė versija, kuri akivaizdžiai prieštarauja tiek pačios G. S., tiek A. J. parodymams, tiek rašytiniams įrodymams (deklaracijoms), kada pinigai buvo gauti ir pradėti deklaruoti. Be to pabrėžtina, kad nėra byloje duomenų tiek apie kaltinamojo, tiek ir apie G.

S. darbines pajamas. Jie abu oficialiai nedirba. Sodros informacinės sistemos duomenimis G. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbusi tik iki 1995 m. rugpjūčio 21 d.. A. R. S. nuo 1996 m. lapkričio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. yra dirbęs I. V. firmoje, bei pagal verslo liudijimÄ yra dirbęs nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.. Teisiamojo posėdžio metu abu teigė, kad vėliau dirbo neoficialiai, tačiau teismui besiaiÅ¡kinantis aplinkybes kur konkrečiai ir kokius darbus dirbo, abu jie atsisakė nurodyti vietas ir asmenis, kur dirbo.

Nesutampa ir paties kaltinamojo bei jo mamos A. S. parodymai apie darbinę patirtį (vienas sako, kad dirbo pagalbiniu darbininku, kita – santechniku). Todėl teismas daro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinamasis, tiek G. S. po 2007 metų negavo jokių (oficialių ir neoficialių) pajamų iÅ¡ darbinės veiklos.

70. Nustačius, kad kaltinamasis ir jo buvusi sutuoktinė negavo jokių pajamų iÅ¡ darbinės veiklos analizuotini jų sÄ skaitose buvusių pinigų judėjimai. Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. A. R. S. bankines įplaukas sudarė 3 367,39 Lt (975 eurai), o iÅ¡laidas sudarė 3 170,30 Lt (918 eurai), kitų duomenų nėra.

71. Analizuojant pirminius dokumentus (AB Swedbank pateiktus sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us) matyti, kad nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. G. S. bankines įplaukas sudarė 354 737,07 litai (~ 102 738,96 eurai) ir 34 627, 64 eurai. IÅ¡ viso 137 366,60 eurai. Jos iÅ¡laidas sudarė 354 737,07 Lt (~102 738,96 eurai) ir 16 328,16 eurai. IÅ¡ viso 119 067,12 eurai. Likutis banko sÄ skaitoje 18 299,48 eurai. Kratos metu paimta 37 600 eurų, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių, kas, pavertus į eurus, sudaro ~ 38 319 eurų. Taigi sudėjus G. S. sÄ skaitoje esančius pinigus + grynus pinigus, rastus namuose, gaunasi, kad buvo disponuojama 56 618,48 eurų suma.

72. Analizuojant grynųjų pinigų gavimÄ , net ir įvertinant jos mamos A. J. pasiraÅ¡ytus dovanojimo raÅ¡telius, suraÅ¡ytus 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. balandžio 3 d. datomis, gaunasi tik 110 000 litų (konvertavus ~ 31 858,20 eurų) suma. Analizuojant bankinę sÄ skaitÄ matyti, kad 2009 m. vasario 19 d. G. S. iÅ¡ savo tėvo A. M. J. sÄ skaitos nusiėmė grynais dar 31 268 litus (konvertavus ~ 9 055 eurų). Taip pat įvertinama tai, kad pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ pinigų dovanojimo sutartį A. M. J. ir A. J. tuomet nepilnametei anÅ«kei (kaltinamojo ir G. S. dukrai) S. S. padovanojo 200 000 litų (57 924 eurus), pasak A. J. parodymų – namui nusipirkti. Taigi sudėjus G. S. ir S. S. padovanotas pinigų sumas bei nusiimtus grynuosius gaunasi 98 837,20 eurų suma.

73. Taip pat, analizuojant pirminius dokumentus (sutartis ir nekilnojamojo turto išrašus) nustatyta, kad buvo įsigytas sekantis turtas: 73.1. nuo 2007 m. gruodžio 27 d., adresu (duomenys neskelbtini), G. S. vardu registruotas 3,2415 ha žemės sklypas, kurio 2007 m. gruodžio 14 d. duomenimis vidutinė vertė – 18 729 eurai; 73.2. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), G. S. vardu įregistruota veršidė ir kiemo statiniai, kurių 2007 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis vidutinė vertė – 12 743 + 935 = 13 678 eurai; 73.3. 2010 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi G.

S. vardu įsigytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2010 m. balandžio 13 d. duomenimis vidutinė rinkos vertė – 3 736 eurai; 73.4. nuo 2017 m. balandžio 5 d. G. S. asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas 1,7700 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 8 350 eurai (pagal G. S. pateiktÄ sutartį – vertė 5 000 eurų); 73.5. 2017 m. balandžio 5 d. G. S. asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas 0,72 ha miÅ¡kų Å«kio sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 703 eurų (pagal G.

S. pateiktÄ sutartį – vertė 500 eurų); 73.6. nuo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutartimi, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruotas butas, kurio (tuo metu nebaigto statyti) vidutinė rinkos vertė gynėjų pateiktais duomenimis buvo 92 800 Lt (~ 26 876 eurų); 73.7. nuo 2014 m. sausio 7 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruota 1174/81803 dalis negyvenamosios patalpos (parkingo), kurio vidutinė rinkos vertė yra 99 700 eurų, o atitinkamai S. S. priklausanti dalis bus 99 700 : 81803 x 1174 = 1 430 eurų vertės; 73.8. nuo 2014 m. sausio 7 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruota 3409/70207 dalis negyvenamosios patalpos (parkingo), kurio vidutinė rinkos vertė yra 89 200 eurų, o atitinkamai S. S. priklausanti dalis bus 89 200 : 70207 x 3409 = 4 331 eurų vertės; 73.9. nuo 2016 m. gegužės 24 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruota 6493/1036500 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 451 000 eurų, o atitinkamai S. S. priklausanti dalis bus 451 000 : 1036500 x 6493 = 2 825 eurų vertės; 73.10. 2017 m. vasario 6 d. pažymoje nurodoma, kad G.

S. įsigijo automobilį „VW Beetle“, kurio vertė 1 173 eurų; 73.11. 2018 m. sausio 10 d. sutartyje nurodoma, kad G. S. įsigijo automobilį „VW Golf“ 2 000 eurų vertės.

74. Taigi, susumavus 73.1–73.11 papunkčiuose nurodytas daiktų vertes nustatyta, kad 2007–2018 m. laikotarpiu yra įsigyta turto už 80 278 eurų sumÄ .

75. Taip pat, įvertinus G. S. parodymus, jog ji maisto produktus perka tiek turguje, tiek gauna iš giminaičių nemokamai, tiek perka parduotuvėje, buvo pareikalauti ir gauti duomenys vien tik apie Maximos parduotuvėje jos išleistas pinigų sumas (6 t., b. l. 78–148). Išanalizavus šias išklotines matyti, kad vien tik pastarųjų trejų metų laikotarpiu (už kurį pateikta išklotinė) G. S. išleido 6 349,70 eurų, iš kurių 6 211,85 eurų grynais. Ši suma taip pat įtrauktina į jos išlaidas.

76. Pasisakant apie kitas kaltinamojo ir G. S. pajamas nepriskaičiuojama ir papildomai neįvertinama 9 500 eurų suma (6 t., b. l. 13), kuriÄ , pasak A. S., ji dovanojo savo sÅ«nui A. R. S., pervesdama pinigus į jos sÄ skaitÄ . Å i suma buvo įvertinta ir priskaičiuota analizuojant G. S. sÄ skaitose buvusias sumas (71 nuosprendžio punktas; 7 t., b. l. 116 antra pusė). Taip pat nepriskaičiuojamos iÅ¡ žemės nuomos (kurias grindžia G. S. žemės nuomos sutartimis; 5 t., 96–97) jos nurodytos sumos, nes sutartys įrodo tik sandorio sudarymo faktÄ , bet nėra pateikiama jokių įrodymų, kad tie pinigai buvo realiai gauti.

77. Taip pat nepriskaičiuojamos kaip A. R. S. asmeninės pajamos, kurios pasak jo parodymų, yra jo tėvo R. S. gauta pensija. Pateisindamas Å¡ių lėšų teisėtumÄ A. R. S. pateikė savo tėvo įgaliojimus (6 t., b. l. 14; 7 t., b. l. 3–4). Tačiau pažymėtina, kad įgaliojimu jis yra įgalintas tik gauti ir pervesti į sÄ skaitÄ lėšas. Be to įgaliojimo (arba Civilinio kodekso prasme esant pavedimo teisiniams santykiams) pagrindu, įgaliotinis neįgyja nuosavybės teisės į įgaliotojo lėšas. Ä®galiojimas duodamas tik palaikant įgaliotojo vardu santykius su kitais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis; 6.756 straipsnis). Å iuo atveju, analizuojant sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir buvo nustatyta, kad kaltinamojo tėvo pensijÄ , kuriÄ A. R. S. buvo įgaliotas paimti įgaliojimo pagrindu, G. S. pervedė į pataisos namus R. S., be to mokėjo įmokas už kaltinamojo tėvo butÄ (nuosprendžio 66 punktas).

78. Kaip teisėtos ir legalios pajamos priskaičiuojamos G. S. gauta netekto darbingumo pensija (5 t., b. l. 98). Ji pagal pateiktus Sodros duomenis sudaro 1 715,60 eurų.

79. Taigi, apibendrinus nustatyta, kad: G. S. ir S. S. padovanotos pinigų sumos bei nusiimti grynieji pinigai sudaro 98 837,20 eurų sumÄ + G. S. negauto darbingumo pensija sudaro 1 715,60 eurų. Viso – 100 552,80 eurų. IÅ¡ Å¡ios sumos atimam įsigyto kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto vertę – 80 278 eurų bei iÅ¡laidas parduotuvėje – 6 211,85 (gaunasi 86 489,85 eurų). Å iÄ sumÄ atėmus iÅ¡ pajamų gaunasi, jog G. S. galėtų pagrįsti 100 552,80 – 86 489,85 = 14 062,95 eurų turėjimÄ .

Tuo tarpu matosi, jog sudėjus G. S. sÄ skaitoje esančius pinigus + grynus pinigus, rastus namuose, gaunasi, kad ji disponuoja 56 618,48 eurų suma. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. S. niekaip nepagrindė 56 618,48 – 14 062,95 = 42 555,53 eurų teisėtumo. Tai ženkliai virÅ¡ija 250 MGL dydžio (12 500 eurų) sumÄ , kuri bÅ«tina vertinant teisėtų ir neteisėtų pajamų santykį siekiant pritaikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . Todėl laikytina akivaizdu, o tuo pačiu ir įrodyta, kad G.

S. turėjo turtinės naudos dėl A. R. S. padarytų sunkaus ir apysunkio nusikaltimų, kas leidžia taikyti BK 723 straipsnio nuostatas.

80. Sprendžiant dėl Å¡io instituto taikymo, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, taip pat bÅ«tina įvertinti nusikalstamos veikos tęstinumÄ , jos pobÅ«dį, iÅ¡ jos gaunamos turtinės naudos pobÅ«dį, jos adekvatumÄ tam turtui, kurį turi siekiama konfiskuoti, asmens, kuris turi turtÄ savo žinioje, ryÅ¡ius su nusikaltimÄ padariusiais asmenimis. Tuo pačiu, taikant iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , privalu taikyti ir EŽTT praktikÄ , o bÅ«tent tuo aspektu, kad Å¡i priemonė turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ , t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta.

81. Analizuojant 80 punkte nurodytas Å¡ias aplinkybes nustatyta, kad A. R. S. teisiamas jau trečiÄ kartÄ . Visi jo padaryti nusikaltimai analogiÅ¡ki – tai yra nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai (žr., nuosprendžio 51 punktÄ ). Nusikaltimus jis įvykdė sistemingai, tęsė savo nusikalstamÄ veikÄ siekdamas pasipelnyti, ir realiai gyvena iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų pajamų, moka bauda, o jas sumokėjęs vėl užsiima ta pačia veika. G. S. yra jo faktinė sugyventinė (žr., nuosprendžio 67 punktÄ ), kuri taip pat nedirba ir gyvena iÅ¡ tų pajamų, kurias A.

R. S. gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos. Taikant iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ siekiama konfiskuoti ne visÄ G. S. ar dar kitų artimų giminaičių vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat nesiekiama konfiskuoti ir jos banko sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų. Konfiskuoti siekiama tik grynuosius pinigus, rastus kratos metu. Todėl teismas sprendžia, kad tai yra adekvatu ir proporcinga, nes siekiama konfiskuoti tik grynus pinigus, kurie yra pagrindinė mokėjimo priemonė bei pajamos nelegalioje rinkoje už akcizines prekes (cigaretes ir alkoholį).

Tuo pačiu pažymima, kad konfiskuotina mažesnė pinigų suma (38 319 eurų), nei kad nuosprendžiu nustatyta turtinė nauda (pinigai sumoje 42 555,53 Eur), kurių teisėto gavimo G. S. pagrįsti negali. Todėl įvertinus visus įrodymus spręstina, kad proporcingumo principas nepažeidžiamas, ir išplėstinis konfiskavimas taikomas visai, kratos metu bute rastai, pinigų sumai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai bylai tirti ir nagrinėti 82. 4 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 680 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 490 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Super Slims Gold“, 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“, 200 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, viso 6 320 vnt. pakelių, kurie 2018 m. balandžio 20 d. paimti kratų metu iš A.

R. S. ir yra saugomi VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (2018 m. balandžio 27 d. kvitas B. Nr. B000303; 1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 83. 63 talpos, taip pat du 0,5 l talpos stiklainiai, kartoninė dėžė su 15 butelių pavadinimu „Finsky“, kuriuose yra 283,4 litrai denatūruoto etilo alkoholio, 47,8 litrai nedenatūruoto etilo alkoholio, viso 331,2 litrai etilo alkoholio, kurie paimti 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu iš A.

R. S. ir yra saugoma VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B. Nr. B000621; 2 t., b. l. 12), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 84. 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 13 d. pinigų dovanojimo sutartys, kurias pateikė G.

S. ir 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo rašteliai, kurie poėmio metu paimti iš G. S. – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

85. Elektroninių duomenų laikmenos: kompaktiniai diskai CD-R ,,TITANUM“; CO180N MBI 80UG ir CD-R „Titanum“ Nr. 06-5-00012-18 (3 vnt.) su įraÅ¡yta informacija apie sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ „Šiaulių banko“ ir iÅ¡ „Swedbank“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

86. Teisminio nagrinėjimo metu G. S. pateikti 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo raÅ¡teliai, jų kopijas pasilikus byloje (6 t., b. l. 8–9), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inami G. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus: · BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija), ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę; · BK 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti: bausme, paskirta už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apimti Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei paskirti A.

R. S. galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti A. R. S. laikino sulaikymo laikÄ 2018 m. balandžio 20 d. nuo 09:45 val. iki 21:50 val., t. y. vienÄ parÄ . A. R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisėjimo – panaikinti. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A.

R. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuoti A. R. S. priklausančius 5 300 (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus) eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti vykdymÄ Ä¯ iÅ¡ A. R. S. iÅ¡imtas ir VSAT prie LR VRM Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriaus Turto apskaitos poskyriui perduotas saugoti lėšas. Vadovaujantis BK 723 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti iÅ¡plėstinį konfiskavimÄ ir konfiskuoti G.

S. turtÄ â€“ 38 319 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniolika) eurų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ G. S. piniginėms lėšoms ne didesnei nei 38 319 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų devyniolikos) eurų sumai, laikomai VSAT prie LR VRM Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriaus Turto apskaitos poskyryje. Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti vykdymÄ Ä¯ Å¡ias iÅ¡ G.

S. kratos metu išimtas pinigines lėšas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu 4 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 680 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 490 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Super Slims Gold“, 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“, 200 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, viso 6 320 vnt. pakelių, saugomų VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 63 talpas, taip pat du 0,5 l talpos stiklainius, kartoninę dėžę su 15 butelių pavadinimu „Finsky“, kuriuose yra 283,4 litrai denatūruoto etilo alkoholio, 47,8 litrai nedenatūruoto etilo alkoholio, viso 331,2 litrai etilo alkoholio, saugomas VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 13 d. pinigų dovanojimo sutartis, kurias pateikė G. S., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo raštelius, kurie poėmio metu paimti iš G. S.; elektroninių duomenų laikmenas: kompaktinius diskus CD-R „TITANUM“;

CO180N MBI 80UG ir CD-R „Titanum“ Nr. 06-5-00012-18 (3 vnt.) su įraÅ¡yta informacija apie sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ „Šiaulių banko“ ir iÅ¡ „Swedbank“ – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiagÄ . Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu G. S. pateiktus 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo raÅ¡telius, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti G. S.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Nerijus Meilutis