2023-06-14 Nr. AB-12233-3-63-3-01259-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-368-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01259-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo M. R..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. R. (toliau – ir atsakovas) 51,84 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą „Parduotuvė“, adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., bei 9,96 Eur vietinę rinkliavą už turto objektą „Butas“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. teismui patikslino, kad vietinė rinkliava už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), yra apmokėta, likusi priteistina vietinė rinkliavos nepriemoka yra 51,84 Eur už turto objektą „Parduotuvė“, adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriais įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius – pareiškėjas. Atsakovas, būdamas abiejų nekilnojamojo turto objektų savininku, už ginčo laikotarpius vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo.

4. Atsakovas 2022 m. liepos 27 d. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad turto objektas „Parduotuvė“, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas įmonei (duomenys neskelbtini), todėl komunalinius mokesčius turi mokėti nuomininkas. Atsakovas prašė leisti per savaitę pateikti nuomos sutartį.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – iš atsakovo priteisė 51,84 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už turto objektą „Parduotuvė“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas po bylos iškėlimo teisme sumokėjo 9,96 Eur vietinę rinkliavą už turto objektą „Butas“, adresu (duomenys neskelbtini), už visus 2021 metus.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus; pagal Nuostatuose įvirtintą teisinį reguliavimą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, t. y. vietinė rinkliava negali būti laikoma komunaline paslauga.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo buvo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – Parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymoje nurodė, jog atsakovas už minėtą turto objektą apmokestintas už ginčo laikotarpį vietine rinkliava – 51,84 Eur. Nors atsakovas prašyme teigė, kad negyvenamoji patalpa – Parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomota, tačiau teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad nuomos sutartis valstybės įmonėje Registrų centre nėra įregistruota. Teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos mokėtojai nustatomi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir darė išvadą, kad pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

9. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl sprendė, kad pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.). Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą tenkino.

III. 10. Atsakovas M. R. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka.

11. Atsakovas pažymėjo, kad jis prašė teismo leisti pateikti nuomos sutartį, kuri sudaryta 2015 m. balandžio 7 d. ir yra galiojanti. Kadangi teismas šio prašymo netenkino, pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikia nuomos sutartį, kuri, atsakovo vertinimu, patvirtina, jog dėl vietinės rinkliavos mokėjimo (už Parduotuvę) pareiškėjas turi kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes. Pastebima, kad atsakovas pateikė nuomos sutartį, kuri sudaryta dėl kito nekilnojamojo turto objekto nuomos, o ne dėl Parduotuvės (nors adresas tas pats, tačiau skiriasi patalpų unikalūs numeriai). Tai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Kadangi ginčo patalpų nuosavybės teisės priklauso atsakovui, jokia nuomos sutartis dėl ginčo patalpų Nekilnojamojo turto registre nėra registruota, todėl pagrįstai vietinės rinkliavos įsiskolinimas priteistas iš atsakovo. Pareiškėjo teigimu, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 51,84 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo objektą Parduotuvę. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog vietinę rinkliavą už šį nekilnojamojo turto objektą privalo mokėti patalpų nuomininkas.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija) , pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

18. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, išdėstė nauja redakcija Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai. Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede

19. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto objektą – Parduotuvę, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Taigi, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 4 punktą teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, jog ginčo patalpos (Parduotuvė) yra išnuomotos kitam juridiniam asmeniui, kaip bando įrodinėti pareiškėjas. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad būtent atsakovas yra ginčo patalpų savininkas, nėra duomenų, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka įgaliojo (paskyrė) nuomininką atstovauti atsakovą teisiniuose santykiuose, susijusiuose su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir mokėjimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu – Parduotuve. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos RATC prašydamas patikslinti Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis, nurodant, kad ginčo laikotarpiu faktiškai naudojasi ne atsakovas, o kitas juridinis asmuo (žr. Nuostatų 6–9 p.).

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo, kaip ginčo patalpų savininko, priteisė vietinės rinkliavos įsiskolinimą, o atsakovo teiginiai, kad už šių lėšų mokėjimą atsakingas kitas ūkio subjektas, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė