2017-10-11 Nr. AB-18284-3-61-3-01921-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-864-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01921-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-813620 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti NMA išmokėti J. R. paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 11 d. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką reg. Nr. 14-1011757451-1.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-813620 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“; įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos J. R. 2014 m. birželio 11 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką ir priimti sprendimą skirti J. R. galutinę paramos sumą, kuri dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo būtų sumažinta ne daugiau kaip 3 procentais; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą atlyginti 1 231 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 210 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė maksimaliai sumažinti pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros nėra aišku, kokias išlaidas už advokato teisines paslaugas patyrė pareiškėja, nes nepateikti duomenys apie atstovo teiktų teisinių paslaugų įkainius. Manė, kad užmokestis už skundo surašymą, nors ir neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau nėra pagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos J. R. prašymą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai J. R. iš atsakovo NMA 990,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitos prašymo dalies netenkino.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino.

Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bylose dėl išlaidų atlyginimo.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tarp pareiškėjos ir advokatų profesinės bendrijos TVINS 2016 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Pareiškėja patirtas atstovavimo išlaidas grindžia advokatų profesinės bendrijos TVINS atliktų darbų sąrašu, kuriame nurodyta, kad teisines paslaugas dėl ginčo su NMA administracinėje byloje Nr. eI-7338-790/2016 (Nr. eI-438-790/2017) sudaro skundo rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose; 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (serija TVINS Nr. 0517), kurioje nurodyta teisinių paslaugų kaina – 1 210 Eur su PVM; 2016 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu 1 210 Eur su PVM sumai.

Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas V. Š. parengė ir 2016 m. gegužės 9 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė pareiškėjos skundą. Atsižvelgė į Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą koeficientą (2,5), Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (2015 m. IV ketv.) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir nustatė, jog maksimali priteistina suma už pareiškėjos skundo surašymą sudarytų 1 892,25 Eur (2,5 x 756,90 Eur). Teismas įvertinęs atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (skundo surašymą ir atstovavimą teisme) administracinėje byloje suma – 1 210 Eur, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių skundo surašymui. Nustatė, kad minėtas išlaidas pareiškėja realiai patyrė, todėl jos prašomą priteisti išlaidų dydį laikė pagrįstu. Atkreipė dėmesį, kad byla buvo sudėtinga tiek faktinių aplinkybių nustatymo, tiek teisės normų aiškinimo aspektais, todėl sprendė, kad advokatas įdėjo daug darbo ir laiko sąnaudų, ir prašomą priteisti sumą vertino kaip racionalią ir pagrįstą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja yra PVM mokėtoja, teismas sprendė, kad ji turi teisę PVM įstatymo nustatyta tvarka sumokėtą pirkimo PVM atskaityti, todėl pareiškėjos naudai patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas iš atsakovo priteisė atskaičius PVM – 1 000 Eur (1 210 Eur – 210 Eur PVM).

Vadovavosi ABTĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atsižvelgė į žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį 2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 5673 ir priteisė pareiškėjai sumokėtą 21 Eur žyminio mokesčio sumą.

Teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalį finansine prasme, pripažino, kad buvo patenkinta 97 procentai pareiškėjos reikalavimų, nes teismo sprendimu pripažinta, jog galutinė paramos suma dėl pažeidimo pareiškėjai gali būti sumažinta ne daugiau nei 3 procentais. Todėl sprendė, kad pareiškėja turi teisę į 97 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Atsižvelgęs į tai, iš atsakovo NMA pareiškėjos J. R. naudai priteisė 990,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas + 21 Eur žyminis mokestis = 1 021 Eur / 97 proc. = 990,37 Eur).

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas, ir sumažinti prašyme prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas nurodo, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinama, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga.

Pažymi, jog nei Rekomendacijos, nei kiti teisės aktai negarantuoja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Todėl mano, kad pareiškėjos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma už skundo surašymą turėtų būti mažinama.

Atsakovo teigimu, bylos ginčo klausimai nebuvo ypatingi ar itin probleminiai, todėl tikėtina, jog ir skundo surašymas nepareikalavo itin didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų. Pareiškėja nepagrindė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio bei nepateikė tikslaus jų apskaičiavimo todėl, NMA nuomone, prašoma atlyginti suma turi būti mažinama, ir turi būti priteisiama kur kas mažesnė negu nurodyta prašyme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Atsakovas NMA atskiruoju skundu prašo sumažinti pareiškėjai iš jo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, kadangi byla, jo manymu, nebuvo labai sudėtinga, pareiškėja tinkamai nepagrindė prašomų priteisti išlaidų dydžio, priteista suma nėra pagrįsta ir protinga.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, svarbu paminėti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Sutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje pareiškėjai priteista iš atsakovo 990,37 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog į šią sumą įeina pareiškėjos realiai sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, dėl kurio dydžio ir pagrįstumo nėra ginčo. Likusi suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kuris priteisiamas už advokato paslaugas surašant skundą teismui bei atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

Nors atsakovas teigia, kad byla nebuvo sudėtinga, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo kreiptasi dėl taikytino norminio akto teisėtumo tyrimo, todėl pripažintina, kad byla buvo pakankamai sudėtinga teisės taikymo požiūriu. Šiuo atveju, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir vykusių teismo posėdžių skaičių, teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai, kad pareiškėjos prašomos priteisti sumos (atitinkamai 21 Eur ir 1210 Eur) yra adekvačios jos advokato darbo ir laiko sąnaudoms, neprieštarauja bendriesiems protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, jai priteista bylinėjimosi išlaidų suma paskaičiuota proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankami pagrįsti jos turėtas atstovavimo išlaidas, šios išlaidos teismo nutartimi pagrįstai pripažintos būtinomis, realiai patirtomis ir pagrįstomis, jų mažinti nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas