a8cff800-ca3f-43ab-818d-cb138d0ec4ff · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-17-304/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11707-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei ir Arūnui Gailiui, kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, nukentėjusiajam M.

V., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: R. Č. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2019 m. kovo 17 d., apie 20 val., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir M.

V. kilusio asmeninio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ sudavė rankos kumščiu M. V. į veido sritį, po to, jam nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvos sritį, tuo jam padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdÄ kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio aÅ¡arų kanaliuko nutraukimÄ , kraujosruvas po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę kairės akies kamerÄ ir į kairės akies stiklakÅ«nį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyÅ¡imu, kraujosruvÄ kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyÅ¡imÄ , apie kairę akį esančios srities sumuÅ¡imÄ , nosies odos nubrozdinimÄ .

R. Č., apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje apie jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog 2019 metų kovo 17 d. vakare, jam paskambino A. K. ir paprašė atvežti alaus. Alaus turėjo nusipirkęs ir paprašė savo draugės, kad jį nuvežtų pas A. K. Nuvykus prie A. K. namų prie automobilio atbėgo M. V. ir pradėjo jį įžeidinėti, žeminti. Už tai trenkė jam į veidÄ . Po smÅ«gio M. V. griuvo aukÅ¡tielninkas ir nuvirto į krÅ«mÄ .

Kai kėlėsi, tada spyrė jam iš kojos į kairę galvos pusę. Sužalojimų nematė, nes nuėjo. Sudavė nukentėjusiajam du smūgius. Galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Kur pataikė, nematė. Viskas vyko žaibiškai. Neneigia, kad smūgiai buvo stiprūs. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai. Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta pilnai, neturtinė prašoma žala per didelė. Nukentėjusiojo negalėjo atsiprašyti, nes jis su juo nekalba.

Jam nemalonu, kad taip įvyko. Supranta, kad akis yra didelė netektis. Apgailestauja dėl visko, bet pinigų neturi tokiai didelei žalai atlyginti. PraÅ¡o skirti mažesnę bausmę ir sumažinti neturtinės žalos sumÄ , nes gauna nedideles pajamas, iÅ¡laiko mažametę dukrÄ . Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. buvo V. N. iÅ¡leistuvės į Mažeikius. Visi vartojo alkoholį, jo pritrÅ«ko. A. K. paskambino R. Č. ir paprašė, kad jis atvežtų alaus. Laukė ilgai. Kai atvažiavo, jis ir A.

K. išėjo pasitikti. Norėjo R. paduoti rankÄ , bet jis su juo nesisveikino. Sakė, kad jį užkniso ir iÅ¡keikė. Gal kÄ nors telefonu girdėjo kÄ jis sakė ant jo kai A. K. telefonu tarėsi dėl alaus, nes buvo įjungtas telefono garsiakalbis. R. Č. norėjo traukti alų iÅ¡ bagažinės, bet priėjo jis (M.). Lauke nieko Č. nesakė, jo nekeikė. R. Č. jam trenkė iÅ¡ kumščio ir jis nuvirto į žolynÄ ant nugaros. Spardė iÅ¡ kojos kokius 3-4 kartus į veidÄ , rankÄ , kai dengėsi.

Nežino nuo kurio smÅ«gio buvo sužalota akis. Pajuto kažkÄ Å¡ilta - tai bėgo kraujas. Nuėjo tada, kai jį paÅ¡aukė draugė. Su kaltinamuoju buvę geri draugai. Nežino dėl ko jis jam sudavė. Jį į namÄ parsivedė A. K. ir V. N. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . TÄ patį vakarÄ ligoninėje jam susiuvo akį ir iÅ¡leido namo. Kai atslÅ«go sutinimas, kreipėsi pas akių daktarÄ . Daktarė J. jį pasiuntė į KaunÄ . Savaitę gydėsi ligoninėje. Ir dabar geria vaistus, laÅ¡inasi į akis.

Mato prastai. Operacijos negalima daryti, nes gali atÅ¡okti tinklainė. Nėra jokios tikimybės, kad regėjimas pagerės. PraÅ¡o neturtinės žalos 10 tÅ«kst. eurų. Nemato, nei darbo gero negali dirbti, nei teisių turėti. Dabar nedirba, o iki to dirbo statybose. Å iuo metu registruotas užimtumo tarnyboje. Yra patyręs ir turtinę žalÄ kuriÄ praÅ¡o priteisti. Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis ir M. V. pažįstami. Su vienu kartu dirbo, kitas iÅ¡ to paties kaimo. 2019-03-17 buvo pas V. N. Kartu buvo ir M.

V. Visi kartu gėrė. PritrÅ«ko alkoholinių gėrimų, todėl jis paskambino R. Č. Jis pasakė, kad turi alaus ir pasisiÅ«lė atvežti. Kai telefonu kalbėjo su R. Č. dėl alaus atvežimo, buvo įsijungęs garsiakalbį. M. V. buvo prie pat jo kai jis Č. vadino necenzÅ«riniais žodžiais „gaidy“ ar atvažiuosi ir kitais, kurių nenori kartoti. Č. liepė jam ramintis. Po pokalbio į kiemÄ atvažiavo R. kartu su S. M. į kiemÄ išėjo pirmas, o jis išėjo iÅ¡ paskos nes ilgai avėsi batus.

Tada nei R. Č., nei M. V. nematė. S. padavė alų, jis sumokėjo pinigus ir grįžo atgal į trobÄ . Gėrė toliau su V. N. Begeriant su V. N. pasigedo M. Kieme buvo dalinis apÅ¡vietimas. Per langÄ pamatė prie tujos gulintį M. Išėjo į laukÄ , M. V. gulėjo sužalotas ir kruvinas, norėjo jį pakelti, bet jis jį iÅ¡keikė. Buvo atvažiavusi policija, juos iÅ¡varė namo, o M. V. iÅ¡vežė. Po kelių dienų sužinojo kas įvyko. Liudytoja S. M. parodė, kad R. Č. yra buvęs jos sugyventinis.

Gali pasakyti, kad R. Č. nelinkęs smurtauti. Turi nuo jo vaikÄ . Paskambino A. K. ir paprašė atvežti alaus. Ji vairavo automobilį, nes R. Č. neturėjo teisių. IÅ¡ karto nerado trobos, todėl R. vėl paskambino A. K. R. M. iÅ¡vadino „gaidžiu“ ir kitais necenzÅ«riniais žodžiais. M. sakė: „gaidy“, sudaužysiu sutikęs ir kt. Kai atvežė K. alų, pirmas iÅ¡ namo išėjo M. V. R. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir nuėjo prie bagažinės. Kas tarp jų vyko nematė ir negirdėjo nes buvo įsijungusi muzikÄ .

IÅ¡ maÅ¡inos buvo iÅ¡lipusi kai atėjo A. K. Padavė jam alų. IÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo matė sėdintį M. V. Jis buvo susiėmęs rankomis veidÄ . Grįžęs į automobilį R. Č. jai pasakė, kad susimušė su M. Ekspertas Gintautas Paulikas paaiÅ¡kino, kad tvirtina iÅ¡vadÄ , kuriÄ yra pateikęs į bylÄ . Specialisto iÅ¡vadÄ surašė pagal pateiktus medicininius dokumentus. Kai kuriuose dokumentuose (19-20606) raÅ¡oma, kad buvo sužalota deÅ¡inė M. V. akis voke, kur buvo susiÅ«ta.

Kituose dokumentuose raÅ¡oma apie kairės akies sužalojimÄ , o apie deÅ¡inę nė žodžio. Kauno klinikose viskas buvo tiksliai apraÅ¡yta. Kiek jam žinoma pagal pateiktus dokumentus, M. V. 2019-03-19 su greitÄ ja buvo atvežtas į priimamÄ jį ir jam buvo susiÅ«ta žaizda prie deÅ¡inės akies. Kiti duomenys pateikti blogos kokybės, neįskaitomi. Tų pačių metų kovo 22 d. nukentėjusysis buvo pervežtas į Kauno klinikas. Teisėsauga turi nustatyti kiek kartų M. V. buvo sužalotas.

Jie iÅ¡vadÄ rašėme iÅ¡ Kauno klinikos medicininių dokumentų. Anamnezėje aiÅ¡kiai nurodyta, kad yra kairės akies sužalojimas. Kaunas aprašė kairės akies sužalojimÄ , apie deÅ¡inę nėra nė kalbos. Kovo 19 d. apraÅ¡yta, kad M. V. skauda visÄ veidÄ . Matymas atsistatė. Abiem akimis M. V. mato gerai, vienetu. Rega pilnai atsistatė, todėl dirbti M. V. gali, o kÄ gali, ne mano kompetencija atsakyti. M. V. buvo padarytas ne mažiau kaip vienas trauminis sužalojimas. Galėjo bÅ«ti suduota ir daugiau smÅ«gių, bet jie nebuvo fiksuoti.

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis kartu M. V. ir A. K. savo namuose gėrė alkoholinius gėrimus. IÅ¡gertuvių metu jis užmigo. Prabudęs pamatė iÅ¡ kažkur parėjusį A. M. kambaryje nebuvo. Jam paklausus, kur yra M., A. atsakė, kad guli lauke prie garažų. Jie išėjo į laukÄ . Lauke, prie garažų, jis pamatė parklupusį ar tupintį M. Jis M. padėjo pareiti į kambarį. Kambaryje pamatė, kad M. veidas yra kruvinas bei sutinusi viena akis. M. pasakė, kad jį sumušė "M.".

M. pasiėmė telefonÄ ir iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ Â (79-80 b. l.). Liudytoja I. J. parodė, kad M. V. yra jos pacientas. 2019-03-21 M. V. kreipėsi į jÄ su Å¡eimos gydytojo siuntimu. Buvo susiÅ«tas kairės akies vokas, rastas kraujavimas, todėl ji pacientÄ nukreipė stacionariam gydymui į KaunÄ . Pacientas vienÄ vizitÄ pas jÄ praleido. Atvyko 2019-05-27. Patikrino matymÄ ir nustatė 0,1. Rastas gyslainės plyÅ¡ys. Paskyrė gydymÄ , iÅ¡rašė pacientui vaistų. Patikrinus paciento regėjimÄ 2019-11-04 nustatyta, kad akies bÅ«klė stabili.

Pacientas paliktas sekimui ir turi pas akių gydytojÄ lankytis kas pusę metų. Gyslainės plyÅ¡ys yra dažna trauma. Matymas bus blogas. Nėra galimybės atstatyti tinklainės. Kita paciento akis sveika ir ji nesilps. Nesveikoji akis netrukdys jai regėti. Nuo Å¡irdies vaistų pacientui nerašėu. IÅ¡skyrus akims, jokių kitokių vaistų nerašė. Kairė akimi regėjimas yra 10 procentų. Fizinis darbas prie tokios bÅ«klės nepakenks. Pacientas dėl tokios akies bÅ«klės gali kelti sunkius daiktus.

Gyslainės plyÅ¡imo anksčiau nematė, nes buvo kraujosruvos. Tik vėliau pamatė. Kur paraÅ¡yta, kad sužalota deÅ¡inė akis ir kairės akies regėjimas 1, yra raÅ¡ybos klaida. AkispÅ«dis normalus. Negalėjo kairės akies matymas iÅ¡ pradžių bÅ«ti 1, o po to pradėti silpnėti. Pagal M. V. sveikatos iÅ¡raÅ¡Ä matosi, kad jis 2019-03-17 buvo ligoninės priimamajame ir jam buvo susiÅ«ta akies vokas. Pacientas pas jÄ atėjo su susiÅ«ta žaizda. 2019-03-21 buvo susiÅ«ta kairės akies vokas.

Å eimos gydytojas parašė, kad susiÅ«tas vokas. Pacientas atsimerkęs nemato kaire akimi. Dirbti galima tokios bÅ«klės. Negalės vairuoti sunkvežimio. Negaus C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. B kategorijos galės gauti. Koks jo matymas buvo iki sužalojimo, ji nežino. 2019-05-23 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 818/2019 (03) nurodyta, jog M. V. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muÅ¡tinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio aÅ¡arų kanaliuko nutraukimas, kraujosruvas po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę kairės akies kamerÄ ir į kairės akies stiklakÅ«nį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyÅ¡imu, apie kairę akį esančios srities sumuÅ¡imas, nosies odos nubrozdinimas. Dėl M.

V. padaryto kairės akies sumuÅ¡imo su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, muÅ¡tine žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio aÅ¡arų kanaliuko nutraukimu, kraujosruvomis po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imu su kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę kairės akies kamerÄ ir į kairės akies stiklakÅ«nį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyÅ¡imu, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (125-126 b. l.). 2019 m. kovo 21 d. protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriame užfiksuota, kad gautas M.

V. pareiÅ¡kimas, kuriame jis parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 20 val. 30 min., R. Č. sudavė smÅ«gius į veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 5–6). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 8-15). BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Č., kilus konfliktui, tyčia vienÄ kartÄ sudavė rankos kumščiu M. V. į veido sritį, po to, jam nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvos sritį, tuo jam padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdÄ kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio aÅ¡arų kanaliuko nutraukimÄ , kraujosruvas po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę kairės akies kamerÄ ir į kairės akies stiklakÅ«nį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyÅ¡imu, kraujosruvÄ kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyÅ¡imÄ , apie kairę akį esančios srities sumuÅ¡imÄ , nosies odos nubrozdinimÄ , nesunkiai sutrikdė M.

V. sveikatÄ . Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, R. Č. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį M. V., be to, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, užfiksuota informacijÄ bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada, kuriÄ teismo medicinos ekspertas G. Paulikas teisme patvirtino. VisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R.

Č. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , t. y. nesunkiai sužalojus žmogų, todėl jis baustinas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ . R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam M.

V. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pateikė civilinį ieÅ¡kinį 184,06 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 06 ct) (1 t 90-98 b. l.). Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Å iaulių teritorinės ligonių kasos, iÅ¡ kaltinamojo priteistina 184,06 Eur už nukentėjusiajam M. V. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai). Nukentėjusysis M. V. pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 239,13 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 13 ct) turtinės žalos ir 10.000 neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamajame posėdyje ieÅ¡kinį palaikė pilnai (1 t 46-55 b. l.; 3 t 79 b. l.). Kaltinamasis nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos pripažino pilnumoje, o dėl 10.000 neturtinės žalos atlyginimo tik iÅ¡ dalies. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ , susiformavusiÄ bendrÄ teismų praktikÄ , be to, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ , neteisybės ir bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ , nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ . Žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu bÅ«du apskaitoma.

Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d.

LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuriuo gali bÅ«ti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. V. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimÄ . Tačiau ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikÅ¡tas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. V. civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai yra, įrodytas, tačiau tenkintinas dalinai, nes teismo nuomone nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojami kaltinamÄ jį įžeidinėjant be jokios priežasties vadinant R. Č. necenzÅ«riniais žodžiais (iÅ¡ paties kaltinamojo ir liudytojo A. K. parodymų). IÅ¡ eksperto parodymų teisme matyti, kad nukentėjusiajam M.

V. rega pilnai atsistatė. Abiem akimis M. V. mato gerai, vienetu. Kaltinamasis prisipažino kaltu iÅ¡ dalies, su neturtinės žalos ieÅ¡kiniu sutiko tik iÅ¡ dalies, įrodyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta teismo nustatyta turtinė ir neturtinė žala kuriÄ jis privalo atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.). IÅ¡ susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ .

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį – yra dirbantis, patirtos neturtinės žalos dydį bei pačio nukentėjusiojo veiksmus provokuojant konfliktÄ , iÅ¡sakant keiksmažodžius kaltinamojo atžvilgiu, iÅ¡vadinat jį „gaidžiu“ ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiÅ¡kų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina. Nukentėjusysis naudojosi advokato Algirdo Zakraso suteiktomis valstybės garantuojamomis teisinėmis paslaugomis ir praÅ¡o turėtas iÅ¡laidas 465,97 Eurų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko (3 t. b. l. 79).

Išlaidos advokato darbui apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltininko R. Č. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d.). 2019 m. kovo 25 d. nutarimu R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kuriuos turi atlikti iki 2021-03-01. Nukentėjusiojo M. V. ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos 231,13 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 13 ct) tenkinti visiÅ¡kai, o dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo R.

Č. priteisti 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų), M. V. naudai. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 3 punktu, R. Č. paskirti įpareigojimÄ : per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (231,13 Eur – du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 13 ct). Å iaulių teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį patenkinti ir iÅ¡ kaltinamojo R. Č. priteisti 184,06 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 06 ct) ligonių kasos naudai.

Priteisti iÅ¡ R. Č. 465,97 Eurų (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 97 ct) už suteiktas nukentėjusiajam M. V. Valstybės garantuojamas teisines paslaugas. Jas apmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus R.

Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Judita Staševičienė