2020-06-03 Nr. AB-11449-3-61-3-02073-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-3607-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“, atsakovas) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-24/2469 „Dėl teorijos egzamino“ (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale (toliau – Filialas) laikė vairavimo teorijos egzaminą, siekdama įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, ir padarė penkias klaidas, todėl mano, kad teorijos egzaminą išlaikė. Paaiškino, kad egzaminatorius nurodė, jog egzamino pareiškėja neišlaikė dėl įtarimo, kad ji naudojosi vaizdo įrašymo įranga, t. y. nusirašinėjo.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad jai nebuvo pateiktas rašytinis sprendimas dėl neigiamo egzamino įvertinimo, taip pat nesudarytos galimybės susipažinti su 2019 m. balandžio 30 d. teorijos egzamino metu darytu vaizdo įrašu, todėl ji 2019 m. balandžio 30 d. pateikė Filialui prašymą, prašydama paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jos egzaminas įvertintas neigiamai ir pateikti sprendimą, kuriame 2019 m. balandžio 30 d. laikytas teorijos egzaminas įvertintas neigiamai. Pareiškėja 2019 m. birželio 4 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriame ji informuota, kad laikytas vairavimo teorijos egzaminas įvertintas neigiamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktu bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-180 patvirtintos Teorijos egzamino vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 11 punktu, t. y. dėl to, kad egzaminuotojui kilo įtarimas, jog pareiškėja teorijos egzamino metu naudojasi draudžiamomis informacijos priėmimo–perdavimo priemonėmis, o egzaminuotojui paprašius pareiškėjos parodyti, ar šiomis priemonėmis ji nesinaudoja, pareiškėja neva atsisakė tai padaryti.

4. Pareiškėja paaiškino, kad su Sprendimu nesutinka, kadangi neigiamas egzamino vertinimas ir Sprendimas buvo priimti nesant jokių įrodymų dėl pareiškėjos, kaip egzaminuojamosios, pareigų, nustatytų Instrukcijoje, pažeidimo, taip pat pažeidžiant Instrukcijos 5, 6, 11 ir 12 punktus. Pažymėjo, kad priešingai, negu nurodyta Sprendime, teorijos egzaminą prižiūrėjęs egzaminuotojas egzamino metu nebuvo prie pareiškėjos priėjęs ir nebuvo paprašęs parodyti, ar ji nesinaudoja įranga; jeigu egzaminuotojas būtų tokį prašymą išreiškęs, ji būtų sutikusi parodyti, kad egzaminuotojas įsitikintų, jog egzamino metu jokios draudžiamos įrangos nenaudojo. Šias aplinkybes gali patvirtinti 2019 m. balandžio 30 d. Filiale vykusio egzamino filmuota medžiaga. Nurodė, kad jeigu egzaminuotojui kilo įtarimas, jog pareiškėja naudojasi draudžiama įranga, pagal Instrukciją egzaminuotojas privalėjo nutraukti egzaminą, išsiaiškinti, ar tikrai naudojama draudžiama įranga, ir tik tokiems faktams pasitvirtinus, įrašyti neigimą įvertinimą, neleidžiant pareiškėjai baigti laikyti egzamino. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po egzamino egzaminuotojas nesurašė tarnybinio pranešimo. Informaciją apie egzaminuotojui kilusius įtarimus ir egzamino neigiamo įvertinimo priežastis pareiškėja gavo vėliau, kai pati pradėjo aiškintis susidariusią situaciją. Atsižvelgiant į tai, neigiamas 2019 m. balandžio 30 d. laikyto egzamino įvertinimas ir Sprendimas buvo priimti pažeidžiant Aprašo 24 punktą.

5. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

6. Nurodė, kad pareiškėja vairavimo teorijos egzaminą laikė 2019 m. balandžio 30 d., o pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo įgalioto darbuotojo rašytinių 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. birželio 27 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad egzaminuotojui kilo abejonės dėl pareiškėjos sąžiningumo laikant teorijos egzaminą. Pareiškėjai baigus spręsti testą, egzaminuotojas paprašė, kad pareiškėja pasiliktų klasėje bei jai paaiškino, kad jam kilo abejonė dėl galbūt naudojamos paslėptos filmavimo įrangos, paaiškino, kad į egzaminų klasę ateis atsakovo darbuotoja. Pažymėjo, kad pareiškėja atsisakė laukti darbuotojos ir išėjo iš egzaminų salės. Pareiškėja jokių prašymų, reikalavimų egzamino laikymo dieną neteikė. Egzamino vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėja nelaukė ateinančios darbuotojos tam, kad išsklaidytų abejones dėl galimai naudojamos filmavimo įrangos, o po pokalbio su egzaminuotoju išėjo iš egzaminų salės.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėja daro neteisingą išvadą, jog kilus abejonėms dėl galimai naudojamos papildomos įrangos, egzaminuotojas tik egzamino metu gali paprašyti parodyti, ar egzaminuojamasis nesinaudoja draudžiamomis priemonėmis, ir tik jam atsisakius, jis turi teisę nutraukti egzaminą ir pažymėti neigiamą egzamino įvertinimą. Atsakovo įgaliotam darbuotojui nuo pat egzamino pradžios kilo abejonės dėl egzaminuojamosios elgesio atitikimo Instrukcijos reikalavimams, dėl ko ji buvo stebima visą egzaminą, o baigus spręsti buvo paprašyta paaiškinti aplinkybes, nurodytas tarnybiniuose pranešimuose. Pareiškėjai atsisakius, egzaminuotojas egzamino rezultatą įvertino neigiamai ir tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą. Taigi, atsakovo darbuotojas tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas Instrukcijos 10, 11, 12 punktuose. Pareiškėjos teiginys, kad jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su laikyto egzamino metu darytu vaizdo įrašu, nepateiktas susipažinti darbuotojo tarnybinis pranešimas, atmestini kaip nepagrįsti, nes pati pareiškėja pasišalino iš egzaminų salės, nesulaukusi ateinant įgaliotos darbuotojos, ir prašymų dėl galimybės susipažinti su vaizdo medžiaga ar tarnybiniu pranešimu neteikė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjos L. B. skundą tenkino visiškai. Teismas panaikino atsakovo VĮ „Regitra“ 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-24/2469 „Dėl teorijos egzamino“ ir priteisė pareiškėjai L. B. iš atsakovo VĮ „Regitra“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo VĮ „Regitra“ 2019 m. birželio 4 d. sprendimo „Dėl teorijos egzamino“ Nr. (1.19)-24-24/2469 pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Iš į bylą pateikto 2019 m. balandžio 30 d. vykusio vairavimo teorijos egzamino vaizdo įrašo teismas nustatė, kad pradėjus laikyti egzaminą klasėje buvo vienas egzaminuotojas, 14.02 val. įėjo kitas darbuotojas, o 14.03 val. pirmasis išėjo; 14.06 val. į egzamino klasę atėjo moteris, kuri 14.08.55 val. išėjo; 14.11 val. grįžo pirmasis darbuotojas, klasėje buvo du egzaminuotojai; 14.17 val. pirmasis darbuotojas išėjo, 14.20 val. pirmasis darbuotojas grįžo, 14.22 val. vėl išėjo, 14.23 val. grįžo, 14.24 val. išėjo antrasis darbuotojas; 14.30 pirmasis darbuotojas naudojosi savo mobiliuoju telefonu, kalbėjosi su pareiškėja; 14.31 val. pareiškėja išėjo iš egzamino klasės.

11. Teismas, vertindamas Sprendimą tuo aspektu, ar atsakovas nustatė, jog pareiškėja naudojosi draudžiama įranga vairavimo teorijos egzamino laikymo metu 2019 m. balandžio 30 d., ar ši aplinkybė pagrįstai tinkamais, vienareikšmiškais ir objektyviais įrodymais, konstatavo, kad pats egzamino laikymo procesas neatitiko Aprašo ir Instrukcijos reikalavimų, t. y. buvo pažeistas Aprašo 16 punktas ir Instrukcijos 4 punktas, nes vairavimo teorijos egzamino laikymo metu darytas tik vaizdo įrašas, o garso įrašas nedarytas. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti ir įvertinti pareiškėjos ir egzaminuotojo pokalbio, vykusio pasibaigus egzaminui, turinio. Taip pat buvo pažeistas Instrukcijos 10 punktas, nes egzaminuotojas ir atėjęs kitas darbuotojas bei atėjusi moteris, remiantis vaizdo įrašu, tarpusavyje kalbėjosi, o remiantis Instrukcijos 10 punktu, egzaminuotojo pokalbiai su egzaminuojamaisiais ir kitais asmenimis yra neleistini.

12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovai pripažino, jog nebuvo vienareikšmiškai įsitikinta, kad pareiškėja, laikydama egzaminą, naudojosi draudžiama įranga, taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėja pažeidė Instrukcijos 5.2 punktą. Be to, teismo posėdyje atsakovo atstovai, teikdami paaiškinimus, nebuvo nuoseklūs: iš pradžių teigė, kad egzaminuotojas A. Š. po egzamino prašė pareiškėjos parodyti, ar ši neturi draudžiamos įrangos, vėliau teigė, kad jis negalėjo teikti tokio prašymo, o tik galėjo prašyti, kad pareiškėja palauktų darbuotojos moters. Teismas pažymėjo, kad nei Apraše, nei Instrukcijoje nėra aiškiai reglamentuota, kaip turi būti atliekamas asmens patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jis naudoja / egzamino metu naudojo draudžiamą įrangą. Esant neaiškiam ir neišsamiam teisiniam reglamentavimui, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar toks patikrinimas / prašymas patikrinti vykdomas teisėtai. Taigi, nors pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. 13.40.05 val. pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinusi su savo teisėmis ir pareigomis bei pasekmėmis, kylančiomis iš jų nesilaikymo, teorijos egzamino metu, nurodytomis Instrukcijos III skyriuje ir 11 punkte, tačiau šis patvirtinimas nereiškia, kad ji sutiko su kokiais nors nereglamentuotais Filialo darbuotojų veiksmais, siekiant nustatyti, ar ji egzaminą laikė savarankiškai, be draudžiamos naudoti įrangos.

13. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, rašytinius įrodymus, taip pat teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus konstatavo, kad šioje byloje nėra objektyvių, vienareikšmiškų ir pakankamų įrodymų, kad pareiškėja egzamino metu pažeidė Instrukcijos 5.3 punktą, t. y. egzamino metu ir (ar) po jo egzaminų klasėje naudojosi draudžiama įranga. Vien deklaratyvus nurodymas, kad „Egzamino metu kilo pagrįsta abejonė dėl neleistinos filmavimo ir nuotoliniu būdu ryšio duomenų perdavimo įrangos naudojimo“ nereiškia, kad buvo įrodytas pareiškėjos draudžiamas elgesys vairavimo teorijos egzamino metu, kuris būtų pažeidęs Instrukcijos 5.2 punkto ir / ar 5.3 punkto reikalavimus.

14. Įvertinęs pareiškėjos skundžiamo Sprendimo turinį teismas priėjo išvadą, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais ir vienareikšmiškais įrodymais, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d., laikydama vairavimo teorijos egzaminą, naudojosi draudžiama įranga. Sprendime tik pacituotos Aprašo ir Instrukcijos nuostatos, tačiau jos nepagrįstos jokiais įrodymais, o tik prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad priimdamas Sprendimą atsakovas nesilaikė imperatyvių VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų, nesivadovavo gero administravimo principu. Konstatavus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nėra pagrįstas ir teisėtas, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti VĮ „Regitra“ 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-24/2469 „Dėl teorijos egzamino“.

III. 15. Atsakovas VĮ „Regitra“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

16. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Instrukcijos 10 punkto pažeidimas argumentuotas tuo, jog egzaminuotojas ir atėjęs kitas darbuotojas bei atėjusi moteris, remiantis vaizdo įrašu, tarpusavyje kalbėjosi, nors minėtas punktas egzaminuotojui kalbėtis su egzaminuojamaisiais ir kitais asmenimis draudžia. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kodėl buvo padaryta tokia išvada, kadangi nurodyto draudimo minėtame punkte nėra. Instrukcijos 10 punktas draudžia egzaminuotojo veiklą, nesusijusią su egzamino funkcijų vykdymo atlikimu. Teismo priimta išvada, atsakovo vertinimu, prieštarauja, ne tik Instrukcijos 10 punktui, numatančiam, kad kilus įtarimams, kad egzaminuojamasis nesilaiko Instrukcijos 5.3 papunktyje nurodytų reikalavimų, darbuotojas gali jo paprašyti parodyti (tiek prieš egzaminą, tiek egzamino metu, tiek po egzamino, 11 punktas), ar egzaminuojamasis nesinaudoja šiame punkte nurodytomis literatūra ir informacijos priėmimo ir perdavimo priemonėmis, bet ir Egzaminavimo aprašo 25 punktui, nustatančiam, kad, jei atsakinėdamas į klausimus, egzaminuojamasis naudojasi literatūra, mobiliojo ryšio ar kitomis informacijos priėmimo ir perdavimo priemonėmis arba kalbasi su kitais asmenimis, egzaminuotojas nutraukia egzamino tvarką pažeidusio egzaminuojamojo teorijos egzaminą ir įvertina jo rezultatą neigiamai.

17. Atsakovas pažymi, kad egzaminuotojui atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, nebendraujant (nesikalbant) su egzaminuojamaisiais – neįmanoma. Atsakovo įgaliotam darbuotojui – egzaminuotojui suteikta diskrecijos teisė – vertinti, ar egzaminuojamasis sąžiningai atsakė į pateiktus klausimus – nėra absoliuti. Kilus pagrįstoms abejonėms, jis privalo įsitikinti, kad egzaminuojamasis naudojosi mobiliojo ryšio ar kitomis informacijos priėmimo ir perdavimo priemonėmis ir tik tada nuspręsti, ar yra pakankamas pagrindas neigiamai įvertinti galimai egzamino tvarką pažeidusio egzaminuojamojo teorijos egzamino rezultatą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad priimdamas sprendimą egzaminuotojas vykdys procedūrą nešališkai ir objektyviai, o ne formaliai ir biurokratiškai. Bet koks darbuotojo pareikštas įtarimas ir nutrauktas ar egzaminuotojo sprendimu neigiamai įvertintas egzaminas kelia įtampa ir gali baigtis rimtu konfliktu. Atsakovo praktikoje buvo atvejų, kai egzaminuojamieji griebiasi fizinių veiksmų prieš darbuotojus. Todėl darbuotojas prašydamas parodyti, ar egzaminuojamasis nesinaudoja literatūra, informacijos priėmimo ir perdavimo priemonėmis, turi turėti tam pakankamai rimtų įtarimų. Nagrinėjamu atveju darbuotojas, siekdamas apsispręsti dėl jam kilusių įtarimų, paprašė kolegų pagalbos. Atsižvelgiant į tai, jo pokalbiai su kitais darbuotojais nelaikytini su egzamino funkcijų vykdymo atlikimu nesusijusia veikla.

18. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išimtinai analizuoja tik atsakovo veiksmus, teigdamas, jog priimtas atsakovo sprendimas nėra pagrįstas objektyviais ir vienareikšmiškais įrodymais, kad pareiškėja laikydama vairavimo teorijos egzaminą naudojosi draudžiama įranga ir todėl toks sprendimas neatitinka gero administravimo principo, tačiau visiškai nevertina pačios pareiškėjos veiksmų. Atsakovas nurodo, kad sėkmingas gero administravimo įgyvendinimas priklauso ne tik nuo viešojo administravimo subjekto veiklos / veiksmų, bet ir nuo pačių žmonių elgesio, jų aktyvumo įgyvendinant ir ginant įstatymais garantuojamas teises.

19. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo Instrukcijos 5.3 punkto nuostatos esmės, kuri įtvirtina egzaminuojamojo pareigą, paprašius egzaminuotojui parodyti, ar neturi egzamino metu draudžiamų naudoti informacijos priėmimo ir perdavimo priemonių, apsiribodamas prieštaringais atsakovo atstovų duotais paaiškinimais, vertinant kaip buvo išreikšta atsakovo darbuotojo valia įsitikinti, ar pareiškėja naudojo neleistinas technines priemones, siekdama išlaikyti teorijos egzaminą. Atsakovo įgalioto darbuotojo po egzamino pareiškėjai teikto prašymo palaukti egzaminų salėje, kol ateis darbuotoja moteris (pareiškėja šią aplinkybę patvirtino) ignoravimas ir pasišalinimas iš egzaminų salės, patenka į 5.3 punkto apimtį ir prilyginamas atsisakymui Instrukcijos 10 punkto prasme. Taigi, pareiškėja, kuri prašyme laikyti teorijos egzaminą, patvirtinusi savo parašu, kad susipažino su savo teisėmis ir pareigomis bei pasekmėmis, kylančiomis dėl jų nesilaikymo teorijos egzamino metu, nurodytomis Instrukcijos III skyriuje ir 11 punkte, nelaukdama ateinančios darbuotojos, savo veiksmais neleido šio įtarimo pašalinti.

20. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

21. Pareiškėjos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo VĮ „Regitra“ 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. (1.19)-24-24/2469 „Dėl teorijos egzamino“ išdėstyto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

25. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas, vertinimu.

26. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos ginčijamo administracinio akto turinį, priėjo prie išvados, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. jis nėra pagrįstas objektyviais ir vienareikšmiškais įrodymais, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d., laikydama vairavimo teorijos egzaminą, naudojosi draudžiama įranga.

28. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir motyvuotai pagrindė dėl ko atsakovo pateikti faktiniai duomenys (įrodymai) nepagrindžia fakto, jog pareiškėja, laikydama vairavimo teorijos egzaminą, naudojosi draudžiama įranga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą byloje surinktų įrodymų. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė ABTĮ nuostatų ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl įrodymų vertinimo.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs materialiosios bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė