2019-02-21 Nr. AB-4960-3-61-3-01434-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-857-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01434-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės ir Asociacijos „Tvenkinio gatvė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės ir Asociacijos „Tvenkinio gatvė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekosistema“, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenė ir Asociacija „Tvenkinio gatvė“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (28.3)-A4-3456 priimtą galutinę atrankos išvadą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir bendrovė) planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. – poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad skundžiamu raštu Agentūra nusprendė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai – kogeneracinių įrenginių eksploatacijai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. – PAV neprivalomas. Pareiškėjų atstovai teikė siūlymus (pastabas) dėl atrankos išvados persvarstymo bei dalyvavo jos persvarstyme, tačiau Agentūra į juos neatsižvelgė ir priėmė nemotyvuotą, neaiškią, neatitinkančią administraciniam aktui keliamų reikalavimų atrankos išvadą. Pareiškėjų manymu, skundžiamoje PAV atrankos išvadoje turėjo būti aptarti PAV subjektų, suinteresuotos visuomenės siūlymai (pastabos), o priimta galutinė išvada – motyvuota.

Teigė, kad galutinė atrankos išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta bendrovės pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. PAV atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam taršos padidėjimui, o pačiai ūkinei veiklai, 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, privalomos PAV procedūros nebuvo atliktos. Be to, neaišku, kokia tiksliai ūkinė veikla vykdoma šiuo metu, koks yra planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta PAV atranka.

Atliekant PAV atranką ir priimant galutinę atrankos išvadą, nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius. Galutinės atrankos išvados 5 punkte nurodyta, kad šiai veiklai vykdyti 2015 m. AB „Klaipėdos vanduo“ buvo išduotas Taršos leidimas Nr. (11.2)-30-66/2005 / TL-KL.2-13/2015 (toliau – ir Leidimas). Leidime nurodyta, kad taršos leidimas keičiamas pagal Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. (15.3)-A4-341 priimtą atrankos išvadą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav.

– PAV. Įvertinus šią išvadą matyti, kad joje neužsimenama apie 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, ir šioje išvadoje aprašoma veikla susijusi su nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcija, kuriai, pažymėtina, taip pat buvo nustatytas neprivalomas PAV. Galima tik daryti prielaidą, kad minėtai 4 vnt. kogeneracinių įrenginių veiklai, naudojant iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintas dujas bei Dumpių sąvartyne sugeneruotas biodujas, buvo atliktos atrankos procedūros Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 22 d. priimant atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-235 dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos elektrinių statybos ir elektros energijos gamybos Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), PAV, tačiau ir ši išvada nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Atkreipė dėmesį, kad ūkinė veikla (4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos) aktualioje vietoje yra vykdoma nuo 2014 m. neatlikus privalomų PAV procedūrų, o PAV atranka buvo atlikta tik planuojamam vykdomos šios ūkinės veiklos išplėtimui. Pareiškėjų teigimu, PAV procedūros ūkinės veiklos išplėtimui gali būti teisėtai atliekamos tik tokiu atveju, jeigu PAV procedūros yra atliktos pačiai ūkinei veiklai, kurią ketinama plėsti.

Įvertinus AB „Klaipėdos vanduo“ atliktas atrankas ir dėl to papildytą bendrovės taršos leidimą pareiškėjai darė prielaidą, kad vykdant skundžiamą atranką netinkamai ir neaiškiai nurodyta pati planuojama ūkinė veikla, todėl ir iš galutinės išvados nėra aišku, kokiai planuojamai ūkinei veiklai atlikta PAV atranka. Galutinėje išvadoje nėra jokių motyvų apie tai, kaip ir kodėl yra kvalifikuojama konkreti planuojama ūkinė veikla (tarp jų nėra duomenų, kodėl planuojama ūkinė veikla yra priskiriama būtent prie PAV įstatymo 2 priedo), o tai laikytina absoliučiu galutinės išvados negaliojimo pagrindu.

Taip pat skunde teigiama, kad AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos teritorijoje planuojama veikla, kurios vykdymo metu planuojama į aplinka išleisti dar 25 proc. daugiau teršalų nei yra teršiama šiuo momentu, yra ta aplinkybė, kuri neigiamai paveiks ir taip jau labai blogą ir užterštą aplinką, todėl PAV privalo būti atliktas ir jo metu privalo būti aptartos priemonės kaip mažinti AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomą taršą, o ne duoti leidimą didinti taršos kiekius. Skundžiamoje atrankos išvadoje nėra jokių duomenų, kad PAV atrankos metu būtų vertinta esama aplinkos būklė, t. y. kvapų ir oro taršos modeliavimai atlikti nevertinant esamos faktinės aplinkos būklės (foninės taršos) dėl šalia AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos teritorijoje veiklą vykdančių subjektų.

Akivaizdu, kad tokio masto vienoje vietoje lokalizuota ūkinė veikla (taršos šaltiniai), kokia yra vykdoma šiuo metu ir planuojama vykdyti Dumpių, Toleikių ir Ketvergių kaimuose, sukelia tam tikrus aplinkos pokyčius, tačiau tokie pokyčiai galutinėje skundžiamoje išvadoje nėra aptarti ir įvertinti. Šiuo atveju atsakovas, kaip atsakinga institucija, neatsižvelgė ir nevertino ginčo planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai, taip pat neįvertintas galimas poveikis psichoemocinei aplinkinių gyventojų būklei.

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo nemotyvuotais sprendimais PAV procedūrą pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos dėl PAV neatlikinėjo, PAV atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir iš esmės net nenustatinėjo galimo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai (psichoemociniam poveikiui). Skundžiamos atrankos išvados nagrinėjimo eigoje atsakinga institucija nepagrindė priimtos galutinės išvados ir nenurodė, kokius vertinimo veiksmus ji atliko surinkusi PAV atrankos medžiagą.

Atsakovas PAV atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir iš esmės nenustatinėjo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, įvertinant faktinę foninę taršą pagal prie šio skundo pateiktus rašytinius įrodymus. Priimant galutinę atrankos išvadą nebuvo pateikti ir vertinami duomenys apie kvapo poveikį (taip pat ir foninį) artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Asociacija „Tvenkinio gatvė“ 2017 m. kovo 1 d. rašte prašydama persvarstyti atrankos išvadą, nurodė, kad nepateikta informacija, koks bus planuojamos veiklos psichoemocinis poveikis gyventojams, nepateikta informacija apie su planuojama ūkine veikla susijusios taršos poveikį gyvenamųjų teritorijų gyventojams, įvertinat ir foninę taršą, taip pat nepateikta jokia informacija apie planuojamas poveikio priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti taršą, todėl atsakovas galutinėje atrankos išvadoje turėjo pareigą ją tinkamai motyvuoti ir argumentuoti atsižvelgiant į išreikštus pastebėjimus, nes priešingu atveju išvados persvarstymas taptų betiksliu.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teigė, kad atlikdama atranką ir priimdama išvadą rėmėsi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 7 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, t. y. vertino PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekosistema“ pateiktą informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai būtinumo, kurioje pateikti duomenys apie žemės sklypus, gyventojus, kuriems gali daryti poveikį planuojama ūkinė veikla, faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo poveikio gretimybėse esančioms teritorijoms, duomenys apie cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą, gamtos išteklių naudojimo mastą ir regeneracinius pajėgumus, energijos išteklių naudojimo mastą, kuro rūšį, pavojingų ir nepavojingų, radioaktyviųjų atliekų susidarymą, nuotekų susidarymą, preliminarius jų kiekius ir tvarkymą, fizikinės taršos susidarymą ir prevenciją, biologinės taršos susidarymą ir prevenciją, planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla, reikšmingą poveikį gretimybėse esančioms teritorijoms, duomenys apie cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą, energijos išteklių naudojimo mastą, ir išnagrinėjusi visą atrankos atlikimui pateiktą informaciją bei nenustačiusi reikšmingo poveikio gretimybėse esantiems žemės sklypams ir gyventojams, ir priėmė faktiniais duomenimis pagrįstą, teisėtą ir motyvuotą sprendimą, kad planuojamai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti PAV.

Galutinėje atrankos išvadoje nurodyti pagrindiniai faktai (veiklos pavadinimas, planuojamos ūkinės veiklos vieta, veiklos aprašymas, poveikis gretimybėse esančioms teritorijoms ir atstumai nuo planuojamos ūkinės veiklos, pavojingų ir nepavojingų ir nepavojingų atliekų susidarymas, taršos susidarymas ir prevencija ir etc.), argumentai ir įrodymai, teisinis pagrindas. Pareiškėjų argumentai dėl informacijos neišsamumo ir klaidingumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimą dėl PAV dokumentų pateikimo reikiamoms PAV procedūroms atlikti priima, už tinkamą pateikimą atsako planuojamos ūkinės veiklos organizatorius.

PAV proceso dalyviai nustatyta tvarka atsako už teisingos informacijos, reikalingos atrankai atlikti, pateikimą. Nurodė, kad asociacija „Tvenkinio gatvė“ 2017 m. kovo 1 d. raštu „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., poveikio aplinkai vertinimo“ pateikė Agentūrai prašymą persvarstyti išvadą. Atrankos išvados persvarstymas 2017 m. kovo 23 d. įvyko Agentūroje. Susirinkimo metu nuspręsta, kad Agentūra, įvertinusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir motyvus, PAV subjektų pateiktas išvadas, priims galutinę atrankos išvadą dėl PAV būtinumo.

PAV proceso dalyvių pastabos, pasiūlymai buvo nurodyti ir įvertinti galutinės atrankos išvados 8, 9 punktuose, nurodytos aplinkybės paneigiančios pastabose bei pasiūlymuose keliamas abejones dėl to, ar šiuo atveju privalo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, ar ne. Suinteresuotos visuomenės pateikti pasiūlymai nesąlygoja privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Galutinė atrankos išvada buvo priimta atsižvelgiant ir į PAV subjektų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2.3-1121 (16..6.3.11.) pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (4.36.E)-R2-818 pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-1370 pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1-16-21 pateiktą išvadą, kuria pritariama neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos PAV.

Teigė, kad Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Pažymėjo, kad galimas reikšmingas poveikis įvertintas pateiktoje informacijoje atrankai. Reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos nenumatomas. Galimas nereikšmingas (nesiekiantis nustatytų ribinių verčių) sąlyginis aplinkos oro taršos padidėjimas neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių dydžių. Informacijoje, jog planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai neturės, nes planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras, ūkio veiklos rizika žmonių sveikatai minimali.

Reikšmingo poveikio biologinei įvairovei nėra, nes planuojamos ūkinės veiklos teritorija neturi jokio ypatingo apsaugos statuso, nepatenka ir nesiriboja su saugomomis teritorijomis ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijomis. Reikšmingo poveikio žemei ir dirvožemiui nenustatyta, kadangi kogeneratorių eksploatacijos metu planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje dirvožemio tarša nenumatoma. Poveikio orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms nebus, nes esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, planuojamos ūkinės veiklos metu aplinkos oro teršalų koncentracijos nei objekto teritorijoje, nei už jos ribų neviršys žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių ar siektinų dydžių, todėl poveikio visuomenės sveikatai, aplinkos orui ar meteorologinėms sąlygoms per aplinkos orą nėra.

PAV atrankos dokumentų rengėjas reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui nenumato, nauji statiniai statomi nebus, eksploatuojami tik esami įrenginiai. Taip pat reikšmingo poveikio materialinėms vertybėms ir kultūros paveldui nebus. Agentūra, vadovaudamasi pateikta informacija atrankai priėmė galutinę atrankos išvadą – planuojamos ūkinės veiklos PAV neprivalomas, todėl buvo konstatuota, jog ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Pareiškėjai skunde nenurodė nei vieno argumento, kokie konkretūs saugomi aplinkos objektai dėl planuojamos ūkinės veiklos šiuo atveju turėtų patirti reikšmingą neigiamą poveikį, kuris turėtų būti įvertintas.

Atkreipė dėmesį, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., eksploatuoja 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos biodujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos. AB „Klaipėdos vanduo“ šiai veiklai vykdyti 2015 m. buvo išduotas Leidimas. 2016 m. atlikus kogeneracinių įrenginių faktinės aplinkos oro taršos inventorizaciją buvo nustatyta didesnė vienkartinė emisiją į aplinkos orą nei nurodyta leidime, todėl buvo atliekama planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl PAV.

AB „Klaipėdos vanduo“ veiklą vykdo nuo 1998 m., PAV įstatymas įsigaliojo 1996 m. rugpjūčio 30 d., kai planuojamos ūkinės veiklos PAV buvo vertinamas dviem etapais: poveikio aplinkai pirminis vertinimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei projektinius pasiūlymus ir poveikio aplinkai išsamus vertinimas – rengiant techninius projektus, todėl atmestini pareiškėjų argumentai dėl PAV procedūros neatlikimo. Įmonė veiklą vykdo teritorijoje, kurioje yra įrengta visa įmonės veiklai reikalinga infrastruktūra, teritorija atitinka ūkinės veiklos paskirtį.

Atsakovo manymu, pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad AB „Klaipėdos vandenys“ vykdomai veiklai nebuvo atliekamos PAV procedūros, nes Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014 m. sausio 22 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-235 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos elektrinių statybos ir elektros energijos gamybos Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo“ – PAV neprivalomas, o Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius 2015 m. sausio 15 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (15.3)-A4-341 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

Informacija atrankai buvo pateikta vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 14 punktu, nustatančiu, kad ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas yra prilyginamas veiklai, kurios atžvilgiu turi būti taikoma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumo. Jei siekiama ne pradėti konkrečioje teritorijoje vykdyti visiškai naują ūkinę veiklą, o tik išplėsti jau vykdomos ūkinės veiklos apimtis, tokios veiklos išplėtimui yra atliekamas ne PAV, o tik atranka dėl PAV būtinumo. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir PAV įstatymo 1 priedo 10 punkte, kuriame nurodyta, kad į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas turi būti vertinamas tik tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

Taigi, nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurioje eksploatuojant 4 vnt. kogeneracinių įrenginių yra deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos ir Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, buvo atlikta PAV atranka. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Agentūra galutinėje atrankos išvadoje nurodo išplečiamą veiklą – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija, taip pat galutinės atrankos išvados 5 punkte nurodo, kad tai yra 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos biodujos bei Durpių sąvartyne sugeneruotos biodujos.

Galutinės atrankos išvados 5 punkte pateikiamas pagrindas dėl kurio buvo būtina įvertinti eksploatuojamų kogeneracinių įrenginių didesnės taršos poveikį aplinkos orui. Nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2.3-1121 (16.8.6.3.11.) „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo“ pritarė Agentūros 2017 m. vasario 7 d. priimtai atrankos išvadai dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos PAV.

Vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių 6.2 punktu ir priedo 27.1 punktu, AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona – 500 m. AB „Klaipėdos vanduo“ sklypo gretimybės – rytuose miškų ūkio žemė, šiaurėje ir vakaruose – žemės ūkio paskirties žemė, pietuose – Klaipėdos regioninis atliekų sąvartynas (SAZ 500 m.). Nustatyta SAZ buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T11-405.

SAZ persidengia su Klaipėdos miesto nuotekų valyklos sklypo SAZ. Pietrytinėje dalyje yra AB „Klaipėdos kartonas“ nuotekų valymo įrenginiai. Artimiausios gyvenvietės – 1,31 km atstumu nutolusi Ketvergių gyvenvietė, 2,5 km. atstumu nutolę Lėbartai ir 2,52 km. nutolusi Rimkų gyvenvietė. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai nustatytoje 500 metrų SAZ nėra gyvenamosios, visuomeninės ir rekreacinės paskirties teritorijų, planuojama ūkinė veikla neturės įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai.

Planuojama ūkinė veikla yra numatyta vietovėje, kurioje koncentruojasi visos didžiausios komunalines paslaugas teikiančios Klaipėdos miesto įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos teritorijoje, todėl planuojama ūkinė veikla neturės tiesioginės įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai, nes yra saugiais atstumas nuo išvardytų recipientų, o aplinkos oro teršalų koncentracijos aplinkoje neviršija Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ribinių verčių.

Agentūra pažymėjo, kad atlikus aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą buvo nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla neigiamo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai neturės, kadangi planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras. Vadovaujantis oro teršalų ir kvapų modeliavimo duomenimis, esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, suskaičiuota anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, todėl planuojama veikla įtakos aplinkinių gyventojų sveikatai neturės. Kalbant apie vizualinę aplinkos taršą, 2017 m. kovo 23 d. vykusio persvarstymo metu buvo nurodyta, kad dauguma gyvenamųjų teritorijų yra už miško, todėl planuojamos ūkinės veiklos vieta gyventojams nesimato.

PAV dokumentų rengėjas atliko aplinkos oro užterštumo prognozę. Skaičiuojant teršalų, išsiskirsiančių planuojamos ūkinės veiklos metu, sklaidą, buvo naudojama kompiuterinė programinė įranga. Prognozuojamų aplinkos oro teršalų pasklidimo skaičiavimai, įvertinus vyraujančius vėjus ir kitas meteorologines sąlygas, parodė, jog planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų pažemio koncentracijos neviršija ribinių reikšmių. Remiantis modeliavimo rezultatais, nustatyta, kad esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, veiklos metu aplinkos oro teršalų koncentracijos nei objekto teritorijoje, nei artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, neviršija žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių ar siektinų dydžių ir neigiamas poveikis visuomenės sveikatai neprognozuojamas.

Vertinant planuojamą ūkinę veiklą buvo atsižvelgta į esamą oro taršą ir į planuojamą situaciją. Vadovaujantis Agentūros patvirtinta AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklos ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa, vykdomas aplinkos oro taršos šaltinių, su nuotekomis išleidžiamų teršalų ir požeminio vandens monitoringas. Vadovaujantis ūkio subjekto vykdomo monitoringo rezultatais, faktinės išmetamų/išleidžiamų teršalų koncentracijos neviršijo nustatytų normų. Ūkinė veikla biologinės taršos, fizinės taršos (triukšmo), vandens užterštumo nepadidins.

Bus daroma įtaka tik aplinkos oro taršai kietosiomis dalelėmis, anglies monoksidu, sieros dioksidu, azoto oksidu ir lakiaisiais organiniais junginiais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad PAV procedūros buvo atliekamos vykdant Agentūros 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (28.3)-A4-12325 „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos ir taršos leidimo sąlygų“ pateiktą nurodymą pakeisti turimo Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005 / TL-KL.2-13/2015 dalį „Aplinkos oro taršos valdymas“ pagal oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje nurodytus duomenis. Planuojamos ūkinės veiklos metu numatoma padidinti esamų kongeneracinių įrenginių vienkartinės emisijos normatyvus, nurodytus objekto taršos leidime.

Deginant gamtines dujas ir biodujas nauji vienkartinės emisijos normatyvai taršos šaltiniams priimami vadovaujantis inventorizacijos ataskaita. Kogeneratorių į aplinkos orą išmetamų teršalų metiniai normatyvai nesikeičia, nes metiniai sudeginamų biodujų ir gamtinių dujų kiekiai nesikeičia. Teigė, kad poveikio vertinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, pagal kurį dėl poveikio vertinimo būtinybės sprendžia pats atsakovas. Galutinė atrankos išvada dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos yra pagrįsta ir motyvuota.

Atsakingai institucijai buvo pateikta visa reikalinga informacija. Pareiškėjai nenurodo, kokia informacija, jų nuomone, yra neišsami ir klaidinanti. Bendrovės pateikta visa informacija, kuri buvo reikalinga priimti PAV atrankos išvadai, yra išsami ir teisinga. Neteisingas yra teiginys, kad PAV atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, o pačiai veiklai, 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, privalomos PAV procedūros nebuvo atliktos, nes kogeneracinių įrenginių eksploataciją leidžiančią PAV atrankos išvada Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 4-(LV4)-235 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos elektrinių statybos ir elektros energijos gamybos Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo“.

Paaiškino, kad ginčijama galutinė atrankos išvada nėra susijusi su anksčiau atliktomis ir pareiškėjų skunde minimomis PAV atrankomis (2014 m. sausio 22 d. ir 2015 m. sausio 15 d.), nes į šias atrankas jau buvo atsižvelgta 2015 m. išduodant taršos leidimą Nr. (11.2)-30-66/2005 / TL-KL.2-13/2015 su specialia dalimi „Aplinkos oro taršos valdymas“. Tuo tarpu 2015 m. sausio 15 d. PAV atranka vykdyta visai kitai veiklai – nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijai. Pareiškėjų teiginiai, jog atsakovas nenurodo, kokie konkretūs faktiniai duomenys patvirtina, kad susidarančių atliekų tvarkymas atitiks Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, yra nesusijęs su ginčo dalyku, nes kalba eina tik apie išmetimų į orą teršalų padidėjimą, o ne apie patį atliekų tvarkymą (dėl to ir buvo atliktos PAV procedūros), dėl ko yra keičiama tik leidimo dalis „Aplinkos oro taršos valdymas“.

Leidimo dalyje „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimų naudoti ar šalinti) ir laikymas“ nurodyta informacija lieka galioti ir ši dalis nėra keičiama. PAV atrankos dokumentuose nurodyta, jog planuojamos ūkinės veiklos kvapų pasklidimas į aplinką nenumatomas. Todėl visi pareiškėjų argumentai dėl kvapų vertinimo yra nepagrįsti, o nurodyti pažeidimai yra kitų įmonių, šalia vykdančių veiklą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad PAV atrankos dokumentai buvo ruošti AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai. Galutinėje išvadoje aiškiai nurodoma kokios esamos veiklos išplėtimui ši išvada yra priimama. Paaiškino, kad teritorija, kurioje planuojama veikla, yra senai eksploatuojama, pakankamai nutolusi (daugiau kaip 0,5 km) nuo artimiausių gyvenamųjų teritorijų, planuojama ūkinė veikla vizualiai nematoma, nebus statoma naujų statinių. Be to, planuojamos ūkinės veiklos metu nenumatyta galimų nustatytų aplinkos oro cheminės taršos ribinių dydžių viršijimų, veikla nedarys įtakos aplinkos taršos kvapais ar fizikine tarša (triukšmu), todėl galima teigti, kad dėl esamų kogeneracinių įrenginių vienkartinės oro teršalų emisijos padidinimo neigiama psichogeninė įtaka gyventojams nebus keliama. Žmonių sveikatai įtakos galintys turėti rodikliai vadovaujantis higienos normomis ir / ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos oro cheminių medžiagų (teršalų) vertes gyvenamojoje, visuomeninėje ar rekreacinėje aplinkoje, neviršys nustatytų ribinių verčių. Kogeneraciniuose įrenginiuose yra deginamos biodujos. Sugeneruotos įmonės uždaruose nuotekų dumblo pūdymo įrenginiuose, kurie buvo įrengti siekiu sudaryti galimybes nuotekų valykloje susidarantį dumblą panaudoti galutiniam realizavimui, kas leido atsisakyti nuotekų dumblo sandėliavimo aikštelių eksploatacijos ir taip sumažinti iš jų išsiskiriančių kvapų emisiją. Dumblo pūdymo metu susidarančių dujų deginimas kogeneraciniuose įrenginiuose yra aplinkos oro, o ypač kvapų, dėl kurių kyla gyventojų nepasitenkinimas gretimybėse vykdoma įvairių ūkio subjektų komunalinė ir pramoninė veikla, taršos mažinimo priemonė. Planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras. Veiklos metu didinami tik dujų degimo produktų vienkartinių emisijų normatyvai. Šių planuojamos ūkinės veiklos metu išmetamų teršalų poveikis aplinkai buvo vertinamas modeliavimo būdu. Vertinant oro teršalų poveikį aplinkai buvo įvertinta teritorijos esama foninė tarša. Planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų foninės taršos duomenys buvo surinkti ir naudoti vadovaujantis tai reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjai visiškai nepagrįstai teigia, kad PAV atrankos metu nebuvo vertinama esama aplinkos būklė.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė prašymą dėl skundo reikalavimų teismui spręsti savo nuožiūra.

10. Paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (9.38-K1)2K1-425 informavo Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamentą, jog AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai PAV paveldosauginiu aspektu nereikalauja.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, jog 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė Atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-235, kurioje buvo konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai – nuotekų valyklos elektrinių statybai ir elektros energijos gamybai Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) – PAV neprivalomas. 2015 m. sausio 15 d. Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius priėmė Atrankos išvadą Nr. (15.3)-A4-341, kurioje konstatavo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

– PAV neprivalomas. 2015 m. spalio 26 d. atsižvelgiant į 2015 m. sausio 15 d. atrankos išvadą AB „Klaipėdos vanduo“ buvo išduotas pakeistas Taršos leidimas Nr. (11.2)-30-66/2005 / TL-KL.2-13/2015, kuriame ūkinės veiklos objektu nurodytas AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai. Leidimo pakeitimu buvo keičiamos tik specialiose dalyse „Aplinkos oro taršos valdymas“ ir „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“ nustatytos leidimo sąlygos. 2016 m. gruodžio 8 d.

Agentūra raštu Nr. (28.3)-A4-12325 UAB „Ekosistema“ informavo, kad išnagrinėjo jai pateiktą AB „Klaipėdos vanduo“ koreguotą aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą bei nurodė, kad ataskaita atitinka Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitos teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340, reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad AB „Klaipėdos vanduo“ koreguota inventorizacijos ataskaita galioja iki 2021 m. sausio 13 d.

Peržiūrėjus AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginių turimo Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005 / TL-KL.2-13/2015 dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ sąlygas buvo priimtas sprendimas, kad reikia pakeisti leidimą, kadangi pagal inventorizacijos ataskaitoje pateiktą informaciją, padidėjo kai kurių taršos šaltinių išmetamų teršalų koncentracijos daugiau kaip 25 proc. už nustatytas leidimo sąlygose. Paaiškino, kad leidimas bus pakeičiamas atlikus PAV procedūras. Atsižvelgiant į AB „Klaipėdos vanduo“ ūkinę veiklą, reikalinga atlikti PAV atranką.

Nurodė prašymą pateikti paraišką leidimui pakeisti. 2017 m. vasario 7 d. Agentūra priėmė atrankos išvadą Nr. (28.3)-A4-1336, kurioje konstatavo, kad pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją, kurią pateikė UAB „Ekosistema“, AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija (duomenys neskelbtini), Klaipėda – PAV neprivalomas. 2017 m. kovo 1 d. Asociacija „Tvenkinio gatvė“ kreipėsi su pasiūlymais / pastabomis į Agentūrą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., PAV.

Pateikė prašymą persvarstyti atrankos išvadą ir pareikalauti planuojamos ūkinės veiklos vykdytojų atlikti PAV, t. y. parengti PAV ataskaitą, kurioje turi būti išsamiai išnagrinėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai ir pagal konkrečius vertinimo rezultatus parinktos neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai mažinančios priemonės. 2017 m. kovo 23 d. Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Klaipėdos skyriuje įvyko PAV subjektų susirinkimas dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

– poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo posėdis. Posėdžio metu buvo nutarta, kad Agentūra, įvertinusi informaciją atrankai bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir PAV dokumentų rengėjo atrankos išvados persvarstymo metu pateiktą informaciją per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos priims galutinę atrankos išvadą dėl PAV būtinumo. 2017 m. kovo 30 d. Agentūra priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (28.3)-A4-3456, kurioje nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai – kogeneracinių įrenginių eksploatacijai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

– PAV neprivalomas.

13. Teismas vadovavosi PAV įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalimis. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos skundžiamos galutinės atrankos išvados 9 punkto matyti, kad priimant išvadą buvo remtasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2.3-1121(16.8.6.3.11) pateikta išvada, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (4.36.E)-R2-818 pateikta išvada ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-1370 pateikta išvada, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. 1-16-21 pateikta išvada, kuriose konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai – kogeneracinių įrenginių eksploatacijai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. – PAV neprivalomas. Taip pat nurodyta, kad atlikus oro teršalų sklaidos modeliavimą nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla neviršys nustatytų ribinių užterštumo verčių, todėl ši veikla nekels pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Naujų triukšmo šaltinių neatsiras. Pagal atliktus triukšmo sklaidos skaičiavimus planuojama ūkinė veikla neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų ribinių verčių.

14. Teismas konstatavo, kad galutinės atrankos išvados motyvuojamoje dalyje buvo įvertinti triukšmo ir oro užterštumo aspektai susiję su planuojama ūkine veikla.

15. Dėl Asociacijos „Tvenkinio gatvė“ 2017 m. kovo 1 d. rašte keliamų klausimų buvo pasisakyta 2017 m. kovo 23 d. vykusio posėdžio metu, kuris išsamiai aprašytas galutinės atrankos išvados 7 punkte. Matyti, kad posėdžio metu PAV dokumentų rengėjai atsakydami į pastabą dėl psichoemocinio poveikio gyventojams vertinimo paminėjo, kad nėra patvirtintos metodikos pagal kurią būtų galima atlikti vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad artimiausios gyvenamosios teritorijos yra pakankamai toli. Dar kartą buvo patikslinti atstumai nuo AB „Klaipėdos vanduo“ sklypo ribos ir planuojamos ūkinės veiklos vietos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų. Artimiausia pavienė gyvenamoji sodyba nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos 511 m. Dauguma gyvenamųjų teritorijų yra už miško, todėl planuojamos ūkinės veiklos vieta gyventojams nesimato. Buvo paaiškinta, kad pateiktuose atrankos dokumentuose yra rašoma, kad planuojamos ūkinės veiklos metu kvapų pasklidimas į aplinką nenumatomas, taršos kvapais dėl vykdomos veiklos nebus. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kadangi planuojama veikla nesieks ir neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, taršos prevencija nėra numatoma. Vertinant planuojamos ūkinės veiklos oro taršą buvo atsižvelgta ir į esamą, ir į planuojamą situaciją. Atliekant oro taršos sklaidos modeliavimą buvo įvertinta aplinkos oro foninė tarša. Nurodyta, kad atsižvelgus į visus PAV atrankoje įvertintus aplinkosauginius aspektus ir į tai, kad įvertintas AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų kogeneracinių įrenginių taršos poveikis aplinkos orui, planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra neteisūs, teigdami, kad Agentūra priimdama skundžiamą galutinę atrankos išvadą neatsižvelgė į 2017 m. kovo 1 d. raštu pateiktas pastabas / pasiūlymus, taip pat ir tai, kad atsakovas, kaip atsakinga institucija, neįvertino planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai, taip pat galimo poveikio psichoemocinei aplinkinių gyventojų būklei. Visos pastabos ir nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos posėdžio metu, kuris aprašytas galutinėje atrankos išvadoje, o aplinkybė, kad išvados 9 punkte yra pateikti tik pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą, nesudaro pagrindo teigti, kad Agentūra neįvertino visuomenės atstovų pateiktus siūlymus / pastabas. Taip pat įvertinus išdėstytas aplinkybes, nebuvo pagrindo teigti, kad Agentūros priimta galutinė atrankos išvada neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ji pagrįsta objektyviais duomenimis teisės aktų normomis bei yra motyvuota.

17. Taip pat skunde buvo keliamas klausimas, kodėl PAV atranka buvo atlikta tik planuojamos ūkinės veiklos išplėtimui, o ne pačiai ūkinei veiklai. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., eksploatuojami 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos biodujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos. Ši vykdoma veikla patenka į PAV įstatymo 2 priedo, nustatančio planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašo 11.3.1 punktą, kuriame numatyta vandenvalos įrenginių įrengimo veikla: miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį) bei 11.4 punktą, kuriame numatyta vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar saugojimo įrenginių įrengimo veikla. PAV įstatymo 2 priedo, nustatančio planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašą, 14 punkte nustatyta, kad į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Įvertinus tą aplinkybę, jog AB „Klaipėdos vanduo“ vykdoma veikla priskirtina veikloms, kurioms privalomai turi būti atliekama atranka dėl PAV bei atsižvelgiant į pateiktą teisinį reguliavimą, konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomos veiklos išplėtimui taip pat turi būti atliekama atranka dėl PAV, o ne privalomas PAV.

18. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių buvo matyti, kad 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento buvo priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-235 dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos elektrinių statybos ir elektros energijos gamybos Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo, kurioje buvo konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai – nuotekų valyklos elektrinių statybai ir elektros energijos gamybai Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) – PAV neprivalomas, o 2015 m. sausio 15 d. Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus atrankos išvada Nr. (15.3)-A4-341 dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., poveikio aplinkai vertinimo, kurioje konstatavo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. – PAV neprivalomas. Pažymėta, kad 2015 m. sausio 15 d. atrankos išvados pagrindu buvo keičiamas AB „Klaipėdos vanduo“ išduotas Taršos leidimas, kuriame kaip ūkinės veiklos objektas numatyti Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai.

19. Teismas sprendė, kad priešingai, nei teigia pareiškėjai, PAV atranka AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamai ūkinei veiklai buvo atlikta jau 2014 m. ir 2015 m., todėl nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą galutinę atrankos išvadą nebuvo privaloma atlikti visai AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai ūkinei veiklai atranką dėl PAV. Šioje situacijoje, vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 14 punktu užteko atlikti atranką dėl PAV tik veiklos išplėtimui, kas Agentūros ir buvo padaryta.

20. Atmesti ir pareiškėjų teiginiai, kad iš skundžiamos galutinės atrankos išvados nėra aišku, kokiai planuojamai ūkinei veiklai atlikta PAV atranka, kadangi galutinėje atrankos išvadoje nurodyta, kad PAV nėra privalomas planuojamai ūkinei veiklai – kogeneracinių įrenginių eksploatacijai.

21. Teismas konstatavo, kad Agentūra 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (28.3)-A4-3456 priimdama galutinę atrankos išvadą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. – PAV, kuria konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas laikėsi tiek VAĮ, tiek PAV įstatymo keliamų reikalavimų, įvertino visus jai pateiktus duomenis, pastabas bei pasiūlymus, todėl ji laikyta teisėta ir pagrįsta, nebuvo pagrindo ją naikinti, o pareiškėjų skundas atmestas.

III. 22. Pareiškėjai Šernų ir Ketvergių bendruomenė ir Asociacija „Tvenkinio gatvė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo motyvų ir rašytinių įrodymų dėl esminių bylos aplinkybių dėl nemotyvuotos ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios galutinės atrankos išvados, dėl neigiamo psichoemocinio poveikio aplinkiniams gyventojams.

24. Pareiškėjai mano, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad galutinės atrankos išvados motyvuojamoje dalyje buvo įvertinti triukšmo ir oro užterštumo aspektai, susiję su planuojama ūkine veikla, iš esmės netyrė byloje pateiktų įrodymų ir formaliai taikė PAV procedūras reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų teigimu, skundžiamoje atrankos išvadoje nėra jokių duomenų, kad PAV atrankos metu būtų vertinta esama aplinkos būklė, t. y. kvapų ir oro taršos modeliavimai atlikti nevertinant esamos faktinės aplinkos būklės (foninės taršos) dėl šalia AB „Klaipėdos vanduo“ veiklos teritorijoje veiklą vykdančių subjektų.

25. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nenagrinėjo į bylą pateiktų įrodymų tiek dėl skundžiamos atrankos išvados nemotyvuotumo, tiek dėl neigiamo poveikio psichoemocinei aplinkinių gyventojų būklei. Be to, teismas iš esmės nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017 panaikino galutinę atrankos išvadą, kurios išvados iš esmės pagal savo turinį buvo panašios į ginčijamos galutinės atrankos išvadas.

26. Pareiškėjai nurodo, jog galutinė atrankos išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta bendrovės pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. PAV atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam taršos padidėjimui, o pačiai ūkinei veiklai, 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančios dumblo pagamintos dujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos, privalomos PAV procedūros nebuvo atliktos. Be to, neaišku, kokia tiksliai ūkinė veikla vykdoma šiuo metu, koks yra planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta PAV atranka.

27. Pareiškėjai tvirtina, jog teismas šiuo atveju netyrė ir nemotyvavo esminių į bylą pateiktų įrodymų bei motyvų, kurie sudarė savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą atrankos išvadą.

28. Pareiškėjai papildomai pažymi, jog buvo pateikę įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas neatsižvelgė ir nevertino ginčo planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai, taip pat neįvertintas šis galimas poveikis psichoemocinei aplinkinių gyventojų būklei. Atsakovas jokios realios motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo neatlikinėjo. Skundžiamos atrankos išvados nagrinėjimo eigoje atsakinga institucija nepagrindė priimtos galutinės išvados ir nenurodė, kokius vertinimo veiksmus ji atliko surinkusi PAV atrankos medžiagą. Šiuo atveju atsakovas poveikio aplinkai vertinimo atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir nenustatinėjo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, įvertinant faktinę foninę taršą pagal prie šio skundo pateiktus rašytinius įrodymus. Ginčo išvadoje (taip pat ir PAV dokumentų rengėjo pateiktoje papildomoje informacijoje) nurodyti tik tam tikri deklaratyvūs teiginiai apie kvapus, psichoemocinę būklę ir visiškai neaptartas kvapo, aplinkos taršos ir pan. poveikis artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams dėl visoje teritorijoje veiklą vykdančių subjektų.

29. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjai, UAB „Ekosistema“ pateiktoje informacijoje atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo teigiama, kad planuojama ūkinė veikla biologinės taršos, fizinės taršos (triukšmo), vandens užterštumo nepadidins, numatoma tik aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis, anglies monoksidu, sieros dioksidu, azoto oksidu ir lakiaisiais organiniais junginiais. Galutinė atrankos išvada buvo priimta atsižvelgiant į PAV subjektų pateiktas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai nustatytoje 500 metrų SAZ nėra gyvenamosios, visuomeninės ir rekreacinės paskirties teritorijų, planuojama ūkinė veikla neturės įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai, nes yra saugiais atstumais nuo taršos šaltinių, o aplinkos oro teršalų koncentracijos aplinkoje neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Atsakovas pažymi, kad buvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos teritorijos oro teršalų sklaidos aplinkos oro modeliavimas. Atlikus aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą buvo nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla neigiamo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai neturės, kadangi planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų triukšmo ir kvapų taršos šaltinių neatsiras. Pagrindinis šios atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – taršos šaltinio išmetamo teršalo koncentracijos padidėjimo daugiau kaip 25 proc. už nustatytą leidimo sąlygose poveikį aplinkai. Padidėjusi išmetamo teršalo koncentracija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių neviršys.

31. Atsakovas nurodo, jog padidėjęs išmetamų teršalų kiekis neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus kogeneracinių įrenginių faktinės aplinkos oro taršos inventorizaciją buvo nustatyta didesnė vienkartinė emisiją į aplinkos orą nei nurodyta Leidime, todėl buvo atliekama atranka dėl PAV.

32. Priešingai, negu pareiškėjai nurodo apeliaciniame skunde, AB „Klaipėdos vanduo“ veiklą vykdo nuo 1998 m., PAV įstatymas įsigaliojo 1996 m., kai PAV buvo atliekamas dviem etapais: poveikio aplinkai pirminis vertinimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei projektinius pasiūlymus ir poveikio aplinkai išsamus vertinimas – rengiant techninius projektus. Todėl atmestini pareiškėjų argumentai dėl PAV procedūros neatlikimo. Įmonė veiklą vykdo teritorijoje, kurioje yra įrengta visa įmonės veiklai reikalinga infrastruktūra, teritorija atitinka ūkinės veiklos paskirtį, naujų taršos šaltinių steigimas nenumatomas.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad atliekant atranką dėl PAV nebuvo vertintas psichoemocinis poveikis gyventojų sveikatai. Vietos gyventojai pervertina šį poveikį, nes planuojama ūkinė veikla yra seniai eksploatuojama ir pakankamai nutolusi nuo artimiausių gyvenamųjų teritorijų. Kalbant apie vizualinę aplinkos taršą, 2017 m. kovo 23 d. vykusio persvarstymo metu buvo nurodyta, kad dauguma gyvenamųjų teritorijų yra už miško, todėl planuojamos ūkinės veiklos vieta gyventojams nesimato.

34. Atsakovas teigia, jog pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos bylos nėra vienodos, faktinės aplinkybės nesutampa, todėl pareiškėjai nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. kovo 30 d. galutinės atrankos išvados Nr. (28.3)-A4-3456, kurioje konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (28.3)-A4-3456 priimdama galutinę atrankos išvadą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos – esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. – poveikio aplinkai vertinimo, kuria konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas, laikėsi tiek VAĮ, tiek PAV įstatymo keliamų reikalavimų, įvertino visus jai pateiktus duomenis, pastabas bei pasiūlymus, todėl ji laikytina teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti.

42. Pareiškėjai su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė byloje pateiktų įrodymų ir formaliai taikė poveikio aplinkai vertinimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nenagrinėjo į bylą pateiktų įrodymų tiek dėl skundžiamos atrankos išvados nemotyvuotumo, tiek dėl neigiamo poveikio psichoemocinei aplinkinių gyventojų būklei, be to, galutinė atrankos išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta Bendrovės pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija, poveikio aplinkai vertinimo atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius, taip pat atsakovas neieškojo balanso tarp šalių konstitucinių teisių.

43. Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į: 1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį.

44. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6.2 ir priedo 27.1 punktus, AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos su dumblo tvarkymo įrenginių ūkiu vykdomai ūkinei veiklai sanitarinė apsaugos zona yra 500 m. Ši zona patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005-12-29 sprendimu Nr. TU-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo". Bylos duomenimis, išskyrus pavienę gyvenamąją sodybą, kuri nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolusi 511 m atstumu, Ketvergiai kaip artimiausia gyvenvietė rytų kryptimi nuo AB "Klaipėdos vanduo" nuotekų valyklos sklypo ribų nutolusi 1,31 km atstumu, Lėbartai šiaurės-rytų kryptimi nutolę 2,5 km atstumu ir Rimkų gyvenvietė šiaurės-vakarų kryptimi nutolusi 2,52 km atstumu. Kaip nurodoma ginčijamoje galutinės atrankos išvadoje artimiausias Klaipėdos miesto gyvenamųjų namų kvartalas Jūrininkų prospekte yra apie 3,70 km šiaurės-vakarų kryptimi nuo Klaipėdos nuotekų valyklos, o planuojamos ūkinės veiklos objekto artimiausioje aplinkoje nei mokyklų, nei ligoninių nėra. Artimiausia Ketvergių pagrindinė mokykla yra rytų pusėje 1,5 km atstumu nuo nuotekų valyklos sklypo ribų. Iki artimiausios rekreacinės teritorijos (Kalvių karjeras) yra 1,2 km atstumas.

45. Taip pat nustatyta, jog AB „Klaipėdos vanduo“ sklypo gretimybės (į sanitarinę apsaugos zoną patenkantys sklypai) – rytuose miško ūkio žemė (valstybinė žemė), šiaurėje ir vakaruose – žemės ūkio paskirties žemė (privati nuosavybė), o pietuose – Klaipėdos regioninis atliekų sąvartynas, kurio sanitarinė apsaugos zona (500 m) persidengia su Klaipėdos miesto nuotekų valyklos sklypo sanitarine apsaugos zona. Pietrytinėje dalyje yra AB „Klaipėdos kartonas” nuotekų valymo įrenginiai. Žemės sklype, kuriame numatoma planuojama ūkinė veikla, ar greta jo nėra Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų. Artimiausios aplinkosauginiu požiūriu jautrios „Natūra 2000“ teritorijos yra Kalvių karjeras, esantis už 1,21 km pietryčių kryptimi bei Minijos ichtiologinis draustinis nutolęs apie 2,57 km atstumu rytų kryptimi. Vadovaujantis kultūros vertybių registro duomenimis, objekto teritorijoje ar jo gretimybėje nekilnojamosios kultūros vertybės neregistruotos. Nuo artimiausių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – Toleikių kapinyno (unikalus objekto kodas 6181) ir Toleikių kapinyno pirmųjų senųjų kapinių (unikalus objekto kodas 24372) iki AB „Klaipėdos vanduo“ teritorijos ribų atitinkamai yra 0,73 ir 0,95 km.

46. Taigi AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomai veiklai nustatytoje 500 metrų sanitarinėje apsaugos zonoje nėra jokių gyvenamosios, visuomeninės ir rekreacinės paskirties teritorijų, planuojama ūkinė veikla neturės įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai, nes yra saugiais atstumais nuo planuojamos vykdyti ūkinės veiklos vietos, t. y. taršos šaltinių (atstumas iki artimiausios gyvenvietės, išskyrus pavienę gyvenamąją sodybą, mažiausiai net 1,5 karto dar viršija nustatytą sanitarinę apsaugos zoną).

47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kogeneraciniuose įrenginiuose per metus gali būti sudeginama iki 3926 tūkst. m3 gamtinių dujų arba 6386 tūkst. m3 biodujų. AB „Klaipėdos vanduo“ planuojamos ūkinės veiklos metu sunaudojamų dujų metiniai kiekiai liks nepakitę, todėl įmonės taršos leidime nustatytas suvartojamo kuro kiekis, taip pat degimo produktų emisijos metiniai normatyvai nedidės, o padidėja tik išmetamų teršalų koncentracija (maksimalūs vienkartiniai dydžiai).

48. Atliktas planuojamos ūkio veiklos teritorijos oro teršalų sklaidos aplinkos oro modeliavimas, naudojant kompiuterinę programinę įrangą „ADMS 4.2“. Tai naujos kartos daugiašaltinis dispersijos modelis, kurį naudoti rekomenduoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. AV-200 "Dėl ūkinės veiklos poveikiui teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo"), todėl jokių abejonių dėl atliktų skaičiavimų teisingumo nekyla (AB "Klaipėdos vanduo" planuojamos ūkinės veiklos (esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija) poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų priedai).

49. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 patvirtintų Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų 4 priede "Aplinkos oro užterštumo anglies monoksidu normos" įtvirtinta, jog anglies monoksido maksimalaus paros 8 val. vidurkio koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė yra 10 mg/m3. Tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo“ 8 val. maksimali vertė tesiekia 0,069–0,095 mg/m3 be fono, o su fonu – 1,253–1,273 mg/m3. Minėto įsakymo 6 priede "Aplinkos oro užterštumo kietosiosmis dalelėmis KD10 normos" nustatyta kietųjų dalelių KD10 1 paros ribinė vertė yra 50 ųg/m3 ir negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus. Kalendorinių metų ribinė vertė yra 40 ųg/m3. AB „Klaipėdos vanduo“ maksimali 1 paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija ore yra nuo 2,72 iki 3,59 ųg/m3 (be fono), nesiekianti anksčiau nurodytos 6 priede nustatytos ribinės vertės. AB „Klaipėdos vanduo“ maksimali 1 paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija ore yra nuo 13,86 iki 14,74 ųg/m3 (su fonu), nesiekianti 6 priede nustatytos ribinės vertės. Kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore yra nuo 0,98–1,22 ųg/m3 (be fono) ir nuo 12,11 iki 12,34 ųg/m3 (su fonu), nesiekianti 6 priede nustatytos ribinės vertės.

50. Iš AB "Klaipėdos vanduo" planuojamos ūkinės veiklos (esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija) poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų priedo Nr. 8 „Aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapiai“ matyti, kad aplinkos oro užterštumo azoto dioksidu ir azoto oksidu 1 valandos ir kalendorinių metų normos neviršytos, t. y. maksimali koncentracija ore nesiekia Įsakymo 2 priede nustatytos ribinės vertės. Tas pats pasakytina ir apie aplinkos oro užterštumo sieros oksido (SO2) 1 valandos ir paros normas – maksimali koncentracija ore nesiekia Įsakymo 1 priede nustatytos ribinės vertės.

51. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Lietuvos higienos normos 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ priede nustatyta angliavandenilių, sočiųjų, C12-C19 /kaip anglis/ vienkartinė didžiausia leidžiama koncentracija yra 1 mg/m3 (lentelėje „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ eilės Nr. 23). Matavimo metu planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje buvo nustatyta maksimali valandos koncentracija nuo 0,11 iki 0,14 mg/m3, kas reiškia, kad nustatyta ribinė vertė nebuvo pasiekta.

52. Taigi atlikus aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimą „ADMS 4.2“ modeliu nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos metu oro teršalų koncentracija aplinkoje neviršys Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų ribinių užterštumo verčių. Vertintina, jog esant pačioms nepalankiausioms taršos sklaidai sąlygoms, suskaičiuota anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, todėl planuojama ūkinė veikla įtakos aplinkinių gyventojų sveikatai neturės (planuojamos ūkinės veiklos metu papildomų taršos šaltinių neatsiras, kvapų pasklidimas į aplinką nenumatomas). Pažymėtina, kad aplinkos oro užterštumo prognozė detaliai išanalizuota ir aprašyta planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikiamoje informacijoje atrankai (AB "Klaipėdos vanduo" planuojamos ūkinės veiklos (esamų kogeneracinių įrenginių eksploatacija) poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų 12-15 puslapiai), pateikiant išsamią teršalų sklaidos modeliavimo metodiką, nurodant teršalų ribines vertes ir sklaidos skaičiavimo rezultatus. Pareiškėjai, apart bendro pobūdžio teiginių, nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie paneigtų šiuos skaičiavimus.

53. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu vertinimas buvo atliktas tik planuojamos ūkinės veiklos daliai, pačiai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nebuvo atliktos. Be to, planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu planuojama į aplinką išleisti dar 25 % daugiau teršalų, nei yra teršiama šiuo metu, todėl ši aplinkybė neigiamai paveiks ir taip jau blogą bei užterštą aplinką.

54. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad ir 25 % padidėjęs išmetamų teršalų kiekis neviršys teisės aktais nustatytų ribinių verčių. Pažymėtina, jog net ir padidėjus aplinkos taršai 25 % visais atvejais išmetamų į aplinką teršalų kiekio koncentracija aplinkos ore išliks mažesnė už teisės aktais nustatytas ribines vertes.

55. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 491.1.5 punktą, jei iš leidime nurodyto taršos šaltinio išmetamo teršalo koncentracija (maksimalus vienkartinis dydis) yra didesnė daugiau kaip 25 proc. už nustatytą leidimo sąlygose - leidimas pakeičiamas Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal PAV įstatymo reikalavimus.

56. AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., eksploatuojami 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, kuriuose deginamos iš nuotekų valykloje susidarančio dumblo pagamintos biodujos bei Dumpių sąvartyne sugeneruotos biodujos. AB „Klaipėdos vanduo“ šiai veiklai vykdyti 2015 m. buvo išduotas Taršos leidimas Nr. (11.2)-30-66/2005 / TL-KL.2-13/2015.

57. Anksčiau nurodytų Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad leidimas išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimą, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) tokios procedūros yra privalomos, išskyrus atvejus, kai leidimas keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu, patenkančiu į PAV įstatymo taikymo sritį, ir jei yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai jį privaloma turėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Taisyklių 111 punktą, kai PAV įstatyme nustatytos procedūros neprivalomos, o veiklos vykdytojas pagal šių Taisyklių reikalavimus turi gauti ar pakeisti leidimo specialiąją dalį – „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ arba „Aplinkos oro taršos valdymas“, veiklos vykdytojas turi įrodyti AAA, kad: veiklos vykdymo metu su nuotekomis išleidžiami teršalai aplinkoje neviršija jiems nustatytos aplinkos kokybės normos (ribinės ar kitos vertės). Turi būti atliktas poveikio priimtuvui vertinimas, kai tai privaloma pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. D1-236, reikalavimus (111.1 punktas); veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmetami teršalai neviršija jiems nustatytos aplinkos oro kokybės normos, nustatytos Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“.

Dėl to turi būti atliktas išmetamų teršalų poveikio aplinkos orui įvertinimas (teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimai), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (toliau – foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarka) nustatytus reikalavimus (111.2 punktas).

58. Kadangi atlikus kogeneracinių ¡renginių faktinės aplinkos oro taršos inventorizaciją buvo nustatyta didesnė vienkartinė emisiją į aplinkos orą nei nurodyta taršos leidime, todėl buvo atliekama planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (Taisyklių 11 ir 491.1.5 punktai, PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas).

59. PAV įstatymo 2 priedo 14 punkte įtvirtinta, jog į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. AB „Klaipėdos vanduo“ ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 2 priede nurodytą veiklų rūšių sąrašą (miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį) (11.3.1 punktas); vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar saugojimo įrenginių įrengimas (11.4 punktas)), todėl nagrinėjamu atveju buvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

60. Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ veiklą vykdo nuo 1998 m., o PAV įstatymas įsigaliojo 1996 m. rugpjūčio 30 d. Sutiktina su atsakovu, kad AB "Klaipėdos vanduo" planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai buvo vertinamas dviem etapais: poveikio aplinkai pirminis vertinimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei projektinius pasiūlymus ir poveikio aplinkai išsamus vertinimas – rengiant techninius projektus. Todėl atmestini pareiškėjų skundo ir apeliacinio skundo argumentai, jog poveikio aplinkai vertinimo atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, o pačiai veiklai, t. y. 4 vnt. kogeneracinių įrenginių, privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nebuvo atliktos.

61. Atsakovas suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus įvertino ginčijamos galutinės atrankos išvados iš dalies 7, 8 ir 9 punktuose, išdėstant aplinkybes, paneigiančias pateiktose pastabose ir pasiūlymuose nurodytas abejones dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

62. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2013 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (10.2.2.3-192)10-10232 informavo UAB „Ekosistema“, kad šiuo metu nėra Lietuvos Respublikos sveikatos ministro patvirtintų specialiųjų teisės aktų (metodikų), kuriais vadovaujantis būtų galima įvertinti psichogeninių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog AB „Klaipėdos vanduo“ ūkinę veiklą vykdo pakankamai seniai ir ji saugiu atstumu yra nutolusi nuo artimiausių gyvenamųjų vietovių (artimiausia gyvenvietė nutolusi saugiu atstumu, kuris net 1,5 karto dar viršija nustatytą sanitarinę apsaugos zoną), be to, dauguma gyvenamųjų teritorijų yra už miško, todėl veiklos vykdymo vieta gyventojams nesimato.

63. Pažymėtina, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas (2017-03-17 raštas Nr. 2.3-1121 (16..6.3.11.)), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (2017-03-20 raštas Nr. (4.36.E)-R2-818), Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (2017-03-21 raštas Nr. (5.1.42)-A5-1370) ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (2017-03-23 raštas Nr. 1-16-21) vieningai pritarė neprivalomam planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui.

64. Dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje (2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017) suformuotos praktikos pažymėtina, jog ši byla faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati nagrinėjamai bylai (dominuoja tik nemotyvuotumo aspektas), todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo nukrypta nuo vieningos teismų praktikos. Priešingai, vertintina, jog pareiškėjų Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės ir Asociacijos „Tvenkinio gatvė“ ginčijama atsakovo galutinė atrankos išvada atitinka PAV įstatymo nuostatas (atsižvelgta bei įvertintos visos reikšmingos PAV įstatymo 7 straipsnio prasme aplinkybės ir informacija) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus (aiškiai ir išsamiai argumentuota, kodėl AB "Klaipėdos vanduo" planuojamai ūkinei veiklai poveikio vertinimas neprivalomas).

65. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo priteisti jų naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės ir Asociacijos „Tvenkinio gatvė“ naudai, tai nėra jokio pagrindo jiems priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjai, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys, ir kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

67. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

68. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės ir Asociacijos „Tvenkinio gatvė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė