2022-06-22 Nr. AB-17270-3-61-3-03752-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-167-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03752-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (1.19)-S-11747; 2) panaikinti VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupės specialisto M. L. 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimą Nr. 18322344 ir sprendimą Nr. 271628; 3) įpareigoti VĮ „Regitra“ specialistus Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registre (toliau – ir Registras) įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. vardu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, netaikyti įstatyme nustatyto registracijos mokesčio.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, 2020 m. rugsėjo 17 d. su prašymu Nr. 18322344 kreipėsi į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupę įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė) jos vardu. Pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro išduotą nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Teigė, kad, pagal nuosavybės teisės liudijimą, jai nuosavybės teise priklauso ½ (viena antroji) bendro turto, įgyto jiems gyvenant kartu santuokoje. Bendram turtui priskiriama transporto priemonė, kurią 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 18322344 buvo atsisakyta registruoti, o sprendimu Nr. 271628 buvo apskaičiuotas 330 Eur registracijos mokestis.

3. Pareiškėja tvirtino, kad, pagal teisės aktus, 330 Eur registracijos mokestis neturėtų būti taikomas, kadangi šiuo atveju keičiami transporto priemonės valdytojo duomenys, fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o pakeitus duomenis faktinis transporto priemonės valdytojas nesikeičia.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2020 m. spalio 27 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus sprendime Nr. (1.19)-S-11747 nurodyta, jog transporto priemonė Registre buvo įregistruota 2017 m. balandžio 8 d., nurodant pareiškėjos sutuoktinį D. R. kaip transporto priemonės savininką ir valdytoją. Pateikus prašymą įregistruoti transporto priemonę pareiškėjos vardu, buvo apskaičiuotas 330 Eur registracijos mokestis. Nurodė, kad atsakovas nusprendė, jog pasikeitė transporto priemonės valdytojas.

5. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties transporto priemonės faktinis valdytojas nepasikeitė, nes ši transporto priemonė buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Minėtą faktą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro nuosavybės teisės liudijimas. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog iki jos sutuoktinio mirties transporto priemonė buvo registruota jo vardu, nekeičia jos teisinio statuso. Tvirtino, kad po pareiškėjos sutuoktinio mirties faktinės transporto priemonės valdytojas nepasikeitė.

6. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte nustatyta, jog transporto priemonė įregistruojama vieno transporto priemonės valdytojo vardu.

8. VĮ „Regitra“ teigė, kad pareiškėjos nurodyti teisiniai argumentai būtų aktualūs tuo atveju, jeigu Registre būtų registruojami transporto priemonių valdymo pagrindai. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti įregistruotos transporto priemonės duomenis, atsakovo įgaliotas darbuotojas nustatė, kad minėta transporto priemonė Registre buvo įregistruota 2017 m. balandžio 8 d. pareiškėjos sutuoktinio vardu, jis buvo įrašytas kaip valdytojas – savininkas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad, pagal teisės aktus, transporto priemonė gali būti registruojama tik vieno valdytojo vardu. Pareiškėjai pateikus prašymą pakeisti valdytojo duomenis, susidariusi teisinė situacija nepriskiriama teisės aktų nustatytai išimčiai, todėl pareiškėja turėjo sumokėti apskaičiuotą motorinių transporto priemonių registracijos mokestį. Nesumokėjus mokesčio motorinės transporto priemonės registracija Registre neatliekama. Kadangi pareiškėja registracijos mokesčio nesumokėjo, 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 271628 atsisakyti registruoti transporto priemonę.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos A. R. skundą patenkino iš dalies, panaikino atsakovo VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupės specialisto M. L. 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimą Nr. 18322344, sprendimą Nr. 271628 ir 2020 m. spalio 27 d. valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus sprendimą Nr. (1.19)-S-11747, bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymą. Teismas kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti įregistruotos transporto priemonės duomenis jos vardu. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 271628 nurodė, kad pareiškėja turi sumokėti transporto priemonės registracijos mokestį – 330 Eur, 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 18322344 atsakovas atsisakė registruoti transporto priemonę. Pranešime nurodė, jog pareiškėja nesumokėjo transporto priemonės registracijos mokesčio. Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 18322344, apskundė jį VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui. Atsakovo generalinis direktorius 2020 m. spalio 27 d. sprendime Nr. (1.19)-S-11747 „Dėl motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio taikymo“ nurodė, kad tik keičiant transporto priemonių valdytojo duomenis (fizinio asmens kodas, gimimo data, vardas, pavardė), bet nesikeičiant faktiniam transporto priemonės valdytojui, registracijos mokestis netaikomas. Tačiau pasikeitus pačiam transporto priemonės valdytojui (ne jo duomenims), registracijos mokestis yra taikomas neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu Registre registruotos motorinės transporto priemonės valdytojas pasikeitė. Teigė, kad transporto priemonė 2017 m. balandžio 8 d. buvo įregistruota ir kaip transporto priemonės savininkas ir valdytojas nurodytas pareiškėjos sutuoktinis. Atitinkamai pasikeitus transporto priemonės valdytojui, atsižvelgus į transporto priemonės techninius parametrus (transporto priemonės klasę (M1), išmetamo CO2 kiekį (240 g/km) ir degalų tipą (dyzelinas)), vadovaujantis teisės aktais, buvo apskaičiuotas 330 Eur registracijos mokestis.

12. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatomis. Taip pat teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d.) (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalių, 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007, LAT 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d., CK 4.73 str. 3 d.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (LAT 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

13. Teismas įvertino, kad byloje pateiktas pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio santuokos liudijimas įrodo, kad jie buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje pateiktas Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė V. S.-M. nuosavybės teisės liudijimu patvirtino, kad pareiškėja yra pergyvenusi sutuoktinį, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso nuosavybės teise ½ (viena antroji) bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Pateikiamas sąrašas kilnojamų ir nekilnojamų daiktų, kurie yra bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kurios dalis nuosavybės teise tvirtinama pergyvenusiai sutuoktinei. Iš nuosavybės teisės liudijime pateikto kilnojamų ir nekilnojamų daiktų sąrašo buvo matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ir transporto priemonė.

14. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad transporto priemonė buvo įgyta pareiškėjai ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, todėl šiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nepasikeitė faktinis transporto priemonės valdytojas, kadangi iki pareiškėjos sutuoktinio mirties transporto priemonė buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Abu sutuoktiniai turėjo lygias teises į transporto priemonę.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 271628 nepagrįstai apskaičiavo 330 Eur registracijos mokestį. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė nebuvo iš naujo registruojama, nebuvo keičiamas transporto priemonės savininkas – valdytojas. Šiuo atveju pareiškėja savo prašymu siekė pakeisti registracijos duomenis, t. y. tai, kad vietoj jos mirusio sutuoktinio būtų įrašomi pareiškėjos asmeniniai duomenys (vardas, pavardė). Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjai, kuri siekė pakeisti transporto priemonės valdytojo duomenis, neturėjo būti taikomas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, nustatytas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.

16. Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą Registre įregistruoti transporto priemonę jos vardu ir, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, netaikyti įstatyme nustatyto registracijos mokesčio. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl šiuo atveju atsakovas buvo teismo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl transporto priemonės registravimo.

III. 17. Atsakovas VĮ „Regitra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

18. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad ginčas kilo dėl Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies teisės normos taikymo. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą visiškai nesigilino į Registro, kuris yra viešas registras, tikslus ir paskirtį. Teisės teorijoje įtvirtintos dvi sandorių registracijos funkcijos – konstitutyvinė funkcija ir deklaratyvinė funkcija. Konstitutyvinė sandorio registravimo funkcija – kai sandoris įsigalioja ir šalių tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio įregistravimo momento. Deklaratyvinė sandorio registravimo funkcija – įrodomoji funkcija – kai sandorio galiojimui ir šalių teisėms bei pareigoms jokios įtakos neturi, tačiau informuoja trečiuosius asmenis, kad sandoris egzistuoja. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos teisėje įtvirtinta deklaratyvinė sandorio registravimo prasmė, t. y. nuosavybės teisės įgijimo į daiktą (turtą) momentas nebesiejamas su teisine registracija. Tą patvirtina ir suformuota teismų praktika (pvz. LAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018 ir kt.). Taip pat pažymi, kad transporto priemonės valdytojo duomenys tvarkomi Registre dalyvavimo viešajame eisme tikslu ir iš to išplaukiančiomis atsakomybėmis, o ne daiktinių teisių tvarkymo tikslu.

19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuose apsiribojo tik pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir CK 3.88 straipsnio 2 dalies, 4.72 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnio 1 dalies nurašymu, bei visiškai netaikė lingvistinio metodo aiškinant Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, siekiant atskleisti šios teisės normos prasmę. Įstatymų leidėjas aiškiai išreiškė valią, jog minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga neatsiejamai būtų taikoma keičiant Registre įrašyto Transporto priemonės valdytojo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir (ar) pavardę, nesiejant šių duomenų su transporto priemonės valdymo atsiradimo pagrindais.

20. Atsakovas nurodo, kad svarbu ir tai, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286, 14.12 punkte pateiktas transporto priemonių valdytojo duomenų sąrašas (fizinio asmens kodas, gimimo data, vardas, pavardė ir kt., juridinio asmens kodas, pavadinimas ir kt.) suponuoja išvadą, kad tik keičiant Registro nuostatų 14.12 punkte nurodytus transporto priemonių valdytojo duomenis, bet nesikeičiant faktiniam transporto priemonės valdytojui, Registracijos mokestis netaikomas. Tuo metu, pasikeitus pačiam transporto priemonės valdytojui (ne jo duomenims), Registracijos mokestis yra taikomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimo Nr. 18322344, kuriuo buvo atsisakyta registruoti transporto priemonę, ir 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 271628, kuriuo buvo apskaičiuotas transporto priemonės 330 Eur registracijos mokestis, bei atsakovo generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (1.19)-S-11747, kuriuo prieš tai minėti pranešimas ir sprendimas palikti galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad transporto priemonė buvo įgyta pareiškėjai ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, todėl šiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, dėl ko, įvertinus faktinę aplinkybę, kad iki pareiškėjos sutuoktinio mirties transporto priemonė buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nagrinėjamu atveju faktinis transporto priemonės valdytojas nepasikeitė. Teismas sprendė, kad transporto priemonė nebuvo iš naujo registruojama, nebuvo keičiamas transporto priemonės savininkas – valdytojas. Šiuo atveju pareiškėja savo prašymu siekė pakeisti registracijos duomenis, t. y. tai, kad vietoj jos mirusio sutuoktinio būtų įrašomi jos asmeniniai duomenys (vardas, pavardė). Taigi šiuo atveju pareiškėjai, kuri siekia pakeisti transporto priemonės valdytojo duomenis, neturėjo būti taikomas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, nustatytas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (toliau – ir Registracijos mokesčio įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su šia išvada ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis materialiosios teisės normas. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą visiškai nesigilino į Registro, kuris yra viešas registras, tikslus ir paskirtį. Atsakovo nuomone, teismas motyvuose apsiribojo tik pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir CK 3.88 straipsnio 2 dalies, 4.72 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnio 1 dalies nurašymu, bet netaikė lingvistinio metodo aiškinant Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, siekiant atskleisti šios teisės normos prasmę.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. su prašymu Nr. 18322344 kreipėsi į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupę įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), jos vardu. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 271628 nurodė, kad pareiškėja turi sumokėti transporto priemonės registracijos mokestį – 330 Eur, 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 18322344 atsakovas atsisakė registruoti transporto priemonę, pareiškėjai nesumokėjus nustatyto mokesčio (Registracijos mokesčio įstatymo 8 str.).

26. Ginčui aktualiu metu galiojusioje Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad registracija – tai yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Kelių transporto priemonių registre arba duomenų apie pasikeitusį Kelių transporto priemonių registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją įrašymas į šį registrą, išskyrus atvejus, kai keičiami transporto priemonės valdytojo duomenys: juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis motorinės transporto priemonės valdytojas nesikeičia.

27. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 3 punktą registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Nuostatų 20 punkte nurodyta, jog kiekvienai įregistruojamai kelių transporto priemonei eilės tvarka automatiškai suteikiamas skaitmeninis unikalus identifikavimo kodas. Šis kodas naudojamas kelių transporto priemonei identifikuoti registre ir sąveikai su susijusiais registrais užtikrinti. Kelių transporto priemonės unikalus identifikavimo kodas turi iki dešimties simbolių ir yra nekeičiamas visą objekto gyvavimo laiką. Įvertinusi šias nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos, po jos vyro mirties paveldėta transporto priemonė (tiksliau transporto priemonės antroji dalis) nebuvo iš naujo registruojama.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi tiek Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sampratą, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika šiuo klausimu. Byloje visiškai teisingai pripažinta, kad pareiškėja automobilį (duomenys neskelbtini) įgijo esant santuokoje su sutuoktiniu (kuris mirė (duomenys neskelbtini)), ir jai automobilio įgijimo metu nuosavybės teise priklausė ½ šio kilnojamojo turto dalis. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d., 4.73 str. 3 d.). Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

29. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo (Nr. XIV-727, 2021-12-07) redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad registracija – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės įregistravimas Kelių transporto priemonių registre arba duomenų apie pasikeitusį Kelių transporto priemonių registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytoją įrašymas į šį registrą, išskyrus atvejus, kai keičiami transporto priemonės valdytojo duomenys: juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, tačiau faktinis į šį registrą įrašytas motorinės transporto priemonės valdytojas pakeitus valdytojo duomenis nesikeičia, arba į šį registrą įrašomas naujas motorinės transporto priemonės valdytojas buvusio valdytojo, kuris buvo motorinės transporto priemonės savininkas, mirties atveju (Įstatymas Nr. XIV-727, 2021-12-07). Taigi, įstatymų leidėjas papildydamas teisinį reglamentavimą aiškiai įtvirtino, kad kai po registre įrašyto motorinės transporto priemonės valdytojo (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos sutuoktinio) mirties į registrą įrašomi kito motorinės transporto priemonės valdytojo duomenys (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos, kaip paveldėtojos ir jau registruotos transporto priemonės savininkės), tai nelaikoma motorinės transporto priemonės įregistravimu Kelių transporto priemonių registre ar duomenų apie pasikeitusį Kelių transporto priemonių registre įregistruotos M1 klasei ir N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės valdytojo įrašymu į šį registrą, ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, motorinių transporto priemonių registracijos mokestis neturi būti taikomas.

30. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino valstybės įmonės „Regitra“ (duomenys neskelbtini) grupės specialisto M. L. 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimą Nr. 18322344, sprendimą Nr. 271628 ir valstybės įmonės „Regitra” generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (1.19)-S-11747 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymą.

31. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesukelia teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė