a8bd2066-fe40-4980-a718-bc3bed273db2 · Regionų administracinis teismas

                                                                Administracinė byla Nr. I-3673-406/2018                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00729-2018-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1(S)                        REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

             Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A.R. kreipėsi su skundu į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b. l.

2) nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose (toliau tekste – ir Marijampolės PN) 22 bÅ«ryje pažeidžiant jo teises į teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio, nuolatinių provokacijų. Teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, sunkiai valdantis emocijas.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 7-9) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 22 bÅ«rio patalpoje Nr. 2, kurios plotas buvo 144,92 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 46 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN ginčo laikotarpiu kreipėsi tik vienÄ kartÄ dėl vegetariÅ¡ko maisto. Nurodė, jog Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.A.R. teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m (neteko galios 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 m. balandžio 11 d.) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d.

Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Pažymėtina, kad apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).IÅ¡ bylos duomenų (b. l. 10, 11, 12) matyti, jog Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. 7/07-83 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 22 bÅ«rį, 222 brigadÄ , 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje gyveno visÄ ginčo laikotarpį. Ä® bylÄ pateikta 22 bÅ«rio schema patvirtina, kad patalpos Nr. 2 plotas yra 144,92 kv. m (b. l. 32). 2018 m. gegužės 16 d. Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymoje Nr. 14/07-2746 (b.l.

12) nurodyta, kad Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje įrengtos 46 miegamosios vietos ir joje ginčo laikotarpiu gyveno iki 46 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko ne mažiau 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi netinkamu pareigÅ«nų elgesiu bei nuolatinėmis provokacijomis.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.Taip pat neįrodyta ir kita vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, t. y.

žalos padarymo faktas – pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjui kilusius iÅ¡gyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2018 m. gegužės 15 d. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 55/04-317 matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo    2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 13 d. nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (b. l. 15). Byloje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medicininės kortelės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 13 d. nėra kreipęsis dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos (b.l. 14).Teismui nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, ir pareiÅ¡kėjui neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų neįrodžius (ABTÄ® 56 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A.R. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui ar per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas