Legislator Case Law & Legislation
a8bcec8a-77a4-4b64-ac60-9eac185760e4 AI generated

a8bcec8a-77a4-4b64-ac60-9eac185760e4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a8bcec8a-77a4-4b64-ac60-9eac185760e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-568-988/2019 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03836-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. F. (V. F.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas V.

Legislator headnote

AI generated

a8bcec8a-77a4-4b64-ac60-9eac185760e4 · Vilniaus apygardos teismas: Jam atrodė, kad padarė tai iÅ¡ karto, bet gali bÅ«ti, kad uždelsė minutę. Kol jis ieÅ¡kojo meistro telefono numerio telefone, priėjo policijos pareigÅ«nas. Pareikalavo pateikti dokumentus, kuriuos V. F. pateikė. V. F. policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad sustojo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, už taksi automobilių, kurie ten stovėjo po ženklu „Stovėti draudžiama“, kadangi automobilyje pradėjo degti raudona lemputė. Policijos pareigÅ«nai Å¡aipėsi ir buvo nemandagÅ«s, reikalavo parodyti vaistinėlę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-568-988/2019 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03836-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. F. (V. F.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas V.

F. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. F. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) baudos. Teismas n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. F. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2019 m. birželio 22 d., apie 11 val. 47 min., Rodūnios kelyje 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį KIA OPTIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, t. y. stovėjo kelio ženklo galiojimo zonoje.

Å iais savo veiksmais V. F. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktÄ . V. F. paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda (b. l. 8).

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. skundu, pateiktu nutarimÄ priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtÄ nutarimÄ (b. l. 2).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-598-827/2019 netenkintas pareiškėjo V. F. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). 3.1. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad, kadangi teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, dėl kokios priežasties pareiškėjas negali dalyvauti posėdyje, V.

F. yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas į 2019 m. spalio 7 d., 10 val. 30 min., teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai atidėti teismo posėdį buvo atmesti, ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 639 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. 3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje pareiÅ¡kėjo skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes dėl automobilio priverstinio stovėjimo neleistinoje vietoje apylinkės teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigÅ«no T.

K. teismo posėdyje duoti parodymai, jo tarnybinis praneÅ¡imas, vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus. 3.3. Apylinkės teismo vertinimu, minėtas vaizdo įraÅ¡as paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus, kad jis tik sustojus draudžiamoje stovėti zonoje įsijungė avarinį signalÄ . 3.4. Taip pat apylinkės teismas sprendė, jog kaip nepagrįsti vertinami pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis sustojo dėl „priverstinio sustojimo“, t. y. dėl galimo automobilio gedimo.

Liudytojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, kad vairuotojas jokių degančių raudonų lempučių nerodė. Baigus protokolo raÅ¡ymo procedÅ«rÄ jis iÅ¡ karto užvedė automobilį ir iÅ¡važiavo. Nuo tada, kai T. K. pastebėjo automobilį, iki baigė raÅ¡yti protokolÄ , praėjo daugiau nei pusvalandis, niekas į automobilį neatėjo. Tai nebuvo sustojimas, o stovėjimas draudžiamoje stovėti vietoje. 3.5. Skundžiamoje nutartyje teismas darė iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo protokolÄ surašė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (b. l. 26–30). II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniu skundu V. F. praÅ¡o panaikinti skundžiamus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 4.1.

Apelianto V. F. teigimu, užsidegus raudonai lemputei automobilio panelėje, jis priverstinai sustojo, kadangi susirÅ«pino, jog kažkas negerai automobiliui. Sustojęs, jis įjungė avarinio sustojimo mygtukÄ ir norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio patikrinti, kas atsitiko. Taip pat norėjo iÅ¡ karto skambinti automobilio meistrui paklausti, kÄ daryti. IÅ¡ vaizdo medžiagos matosi, kaip pro policijos patrulio (V1721) tarnybinį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 val. 12 min. 26 sek. pravažiuoja automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) PareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu prie minėto automobilio privažiuoja 11 val. 14 min. 00 sek., pastovi prie minėto automobilio, pavažiuoja atgal, prisiparkuoja 11 val. 14 min. 23 sek. PareigÅ«nas priėjo prie automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 val. 14 min. 30 sek., tai yra mažiau nei po dviejų minučių nuo automobilio sustojimo. Per tÄ laikÄ V. F. tik spėjo apžiÅ«rėti duomenų panelę ir ieÅ¡kojo meistro telefono numerio. Kada V. F. įjungė avarinio sustojimo signalÄ , negali teigti.

Jam atrodė, kad padarė tai iš karto, bet gali būti, kad uždelsė minutę. Kol jis ieškojo meistro telefono numerio telefone, priėjo policijos pareigūnas. Pareikalavo pateikti dokumentus, kuriuos V. F. pateikė. V. F. policijos pareigūnui paaiškino, kad sustojo arčiau dešiniojo krašto, už taksi automobilių, kurie ten stovėjo po ženklu „Stovėti draudžiama“, kadangi automobilyje pradėjo degti raudona lemputė. Policijos pareigūnai šaipėsi ir buvo nemandagūs, reikalavo parodyti vaistinėlę.

Vėliau, apytiksliai po 30 minučių, įteikė V. F. administracinio nusižengimo protokolÄ , su kurio turiniu jis nesutiko, kadangi nestovėjo nurodytoje vietoje, o tik sustojo ir ruošėsi iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. 4.2. Apeliantas nurodė, jog skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstomi policijos pareigÅ«no T. K. parodymai, su kuriais jis nesutinka. 4.2.1. T. K. parodė, jog V. F. prisimena, fiksavo, anot jo, padarytÄ jo pažeidimÄ , kurio nebuvo. 4.2.2. T. K. nurodė, kad, dienos tiksliai nepamena, tačiau dirbo su kolega Vilniaus oro uoste.

Patruliuodamas iÅ¡ virÅ¡aus (kas yra virÅ¡us, sunku suvokti, ar pareigÅ«nas skrido sraigtasparniu ar kitais bÅ«dais buvo virÅ¡uje) jis pastebėjo, kad prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ oro uosto neleistinoje stovėti vietoje stovi baltos spalvos automobilis. Kai T. K. privažiavo prie minėto baltos spalvos automobilio, už vairo sėdėjęs asmuo sakė, kad stovi, nes sugedo. Kalbėdamas apie V. F., T. K. daro prielaidÄ , kad tikriausiai V. F. yra pavežėjas, nes, anot jo prisiminimų, turėjo planÅ¡etinį kompiuterį.

Apeliantas praÅ¡o apygardos teismo atsižvelgti į tai, kad jokio planÅ¡etinio kompiuterio jis neturėjo, turėjo tik iÅ¡manųjį telefonÄ Samsung S8 ir nėra pavežėjas, nėra niekada užsiregistravęs pavežėju ir tokių paslaugų niekada niekam nesuteikė. Tokios prielaidos ir policijos pareigÅ«no lÅ«pų skamba neįtikinamai ir keistai. T. K. nurodė, kad pavėžėjai stovėdami ir laukdami klientų visada pastebi, kai pareigÅ«nai iÅ¡važiuoja iÅ¡ oro uosto, bet kai į jį pareigÅ«nai įvažiuoja, jie nemato.

V. F. nėra ir niekada nedirbo pavežėju, tokie kaltinimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 4.2.3. T. K. nurodė, kad bendraujant su vairuotoju jis nuolat filmavo, su pažeidimu nesutiko, įteikus protokolÄ sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo, kas, anot jo, reiÅ¡kia, kad automobilis nebuvo sugedęs. V. F. filmuoti pradėjo, kai policijos pareigÅ«nai pradėjo įžeidinėti jį (turi vaizdo įraÅ¡us ir gali pateikti apygardos teismui). V. F. praÅ¡o apygardos teismo atkreipti dėmesį, kad tai, jog jis iÅ¡važiavo automobiliu, neįrodo, kad raudona lemputė nedegė.

V. F. niekada netvirtino, kad automobilis buvo sugedęs ir nevažiavo. V. F. nėra specialistas, dėl to ir aiÅ¡kinosi, kodėl dega raudona lemputė. T. K. nurodė, kad jis vairuotojo nesiteiravo, kas sugedo jo automobilyje, jis irgi nieko neminėjo, tačiau T. K. atrodė, kad automobilis tikrai nebuvo sugedęs, nes po to į jį įsėdęs vairuotojas iÅ¡važiavo. Skamba neįtikinamai, kad pareigÅ«nas apie gedimÄ nieko nežinojo, tačiau mano, kad, jeigu automobilis važiuoja, jis yra nesugedęs. T.

K. neįvertino automobilio bÅ«klės, todėl teiginys, kad automobilis nebuvo sugedęs, yra nepagrįstas. 4.2.4. T. K. teigia, kad galimai tai buvo KIA OPTIMA automobilis ir jis stovėjo neleistinoje vietoje apie 10-15 minučių, į tÄ automobilį niekas neatėjo, niekas neiÅ¡lipo, kas yra visiÅ¡ka netiesa. Vaizdo kameros įrodo, kad automobilis stovėjo ne 10-15 minučių, o mažiau nei 2 minutes. 4.2.5. V. F. atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi gedimai neleidžia užvesti automobilio. V. F. buvo labai dideliame strese ir važiavo degant raudonai lemputei. 4.2.6.

T. K. nurodo, kad oro uoste labai daug pažeidinėjančių kelių eismo taisykles, darosi automobilių spÅ«stys, todėl pareigÅ«nai privalo palaikyti tvarkÄ , fiksuoti pažeidimus. V. F. atveju tai neįvyko. 4.2.7. Nuo tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo praėjo gan daug laiko, T. K. neatsimena visų smulkmenų, tačiau mano, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės teisingos. V. F. nesupranta, kaip galima neatsiminti smulkmenų, bet teigti atsakingai, kad viskas nurodyta teisingai. 4.2.8. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad per dvi minutes V.

F. vos spėjo sustoti ir karštligiškai ieškoti meistro telefono numerio. To net nespėjo padaryti, kadangi atsirado neprisistatęs pareigūnas, ieškantis, kaip vėliau paaiškėjo, pavežėjų, kuriuo V. F. nebuvo. 4.2.9. T. K. parodė apylinkės teisme, kad bendraujant su tokiais pažeidėjais pasitaiko įvairių pasiteisinimų, tačiau, anot jo, jo paaiškinimas nepasitvirtino, nes, tik įsėdęs į automobilį, V. F. išvažiavo. 4.2.10. T. K. neprisimena, ar priėjus prie automobilio buvo įjungtas avarinis signalas. 4.3.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. F. turi vaizdo įraÅ¡us telefone, patvirtinančius, kad pareigÅ«nai elgėsi labai nepagarbiai su juo. 4.4. Apeliaciniame skunde nurodė, kad V. F. kelis kartus kreipėsi į policijos pareigÅ«nus dėl įvykio paaiÅ¡kinimo, vyko į policijos komisariatÄ , kur pareigÅ«nai elgėsi keistai, nepagarbiai, rodė nepasitenkinimÄ , kad kreipiasi į juos pagalbos. Institucijos pareigÅ«nė priimdama skundžiamÄ nutarimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus, skyrė 60,00 eurų baudÄ , dėl ko pagrįstai kyla abejonių dėl priimto nutarimo pagrįstumo. 4.5.

Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. posėdyje V. F. negalėjo dalyvauti ir apie tai tinkamai du kartus informavo apylinkės teismÄ suteikdamas visÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ . V. F. prašė atidėti apylinkės teismo posėdį, kadangi turėjo iÅ¡vykti ir yra iÅ¡vykęs į darbÄ Vokietijoje. Telefonu su V. F. buvo susisiekta, papraÅ¡yta pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ . Tokių dokumentų jis neturėjo.

IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jis buvo gavęs individualios veiklos pažymÄ ir vyko dirbti statybų darbų. Å iÄ aplinkybę V. F. gali pagrįsti dokumentais. V. F. nesutinka su konstatavimu, kad neatvyko į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių. Neatvykimo priežastys buvo nurodytos ir jos yra svarbios. Bylos nagrinėjimas be jo galimai galėjo turėti įtakos nutarčiai. 4.6. V. F. apygardos teismo praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad jis neturi finansinių iÅ¡teklių samdyti advokatÄ ir pats atstovauja savo interesus Å¡ioje byloje (b. l. 34–37).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai V. F. apeliacinis skundas atmetamas 5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M.

G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir V. F. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

6. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki devyniasdeÅ¡imt eurų.

7. Institucijos nutarimu V. F. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vienÄ iÅ¡ ANK 417 straipsnio 2 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 8 punkto pažeidimÄ , tai yra stovėjimÄ kelio ženklo galiojimo zonoje pažeidžiant KET 1 priedo 4 dalies 333 numerį (b. l. 8).

8. Pagal KET 8 punktÄ eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę Å¡viesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

9. KET 1 priedo 4 dalies 333 numeryje numatyta, jog kelio ženklas „Stovėti draudžiama” reiÅ¡kia draudimÄ transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki Å¡ios linijos pabaigos.

10. Nutarime konstatuojama, kad V. F. transporto priemonė KIA OPTIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo toje kelio pusėje, kurioje yra minėtas kelio ženklas (jo galiojimo zonoje).

11. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog V. F. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl automobilio priverstinio stovėjimo neleistinoje vietoje, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Apylinkės teismas akcentavo, kad vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus, kad jis tik sustojus draudžiamoje stovėti zonoje įsijungė avarinį signalÄ . Be to, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigÅ«no T. K. parodymai, kuriuos patvirtina minėtas vaizdo įraÅ¡as, leidžia kaip nepagrįstus vertinti pareiÅ¡kėjo argumentus, kad V. F. sustojo dėl „priverstinio sustojimo“, t. y. dėl galimo automobilio gedimo (b. l. 30).

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. F. ne stovėjo neleistinoje vietoje, o užsidegus raudonai lemputei automobilio panelėje priverstinai sustojo tam, kad paskambinti meistrui ir po to iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio bei jį apžiÅ«rėti. V. F. nuomone, tokiÄ jo pozicijÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus ir aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nas T. K. priėjo prie jo automobilio praėjus mažiau nei dvejoms minutėms nuo automobilio sustojimo. Per tÄ laikÄ V. F. spėjo tik apžiÅ«rėti duomenų panelę ir ieÅ¡kojo meistro telefono numerio. Nepaisant to, tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė neatsižvelgė į V. F. paaiÅ¡kinimus (b. l. 35).

13. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka. Daroma priešinga išvada – kaip ir teisingai nurodoma Institucijos nutarime, V. F. stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama” galiojimo zonoje pažeidžiant KET 8 punkto reikalavimus, o jo stovėjimas nevertinamas kaip priverstinis transporto priemonės sustojimas.

14. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 punkte priverstinis transporto priemonės sustojimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Ši nuostata yra susijusi su automobilio technine būkle ir leidžia automobiliui sustoti, kai dėl jo techninės būklės ar atsiradusių gedimų toliau važiuoti neįmanoma arba tolesnis važiavimas sukeltu pavojų vairuotojui, keleiviams, kitiems eismo dalyviams ar kitų žmonių turtui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-654/2017).

15. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebima, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. birželio 22 d., tarp 11 val. 14 min. ir 11 val. 17 min., V. F. vairuodamas automobilį KIA OPTIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisiparkavo Vilniaus oro uoste, RodÅ«nios kelyje 2, Vilniuje, ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pažymima ir tai, kad apeliantas iÅ¡ esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje pateikiamu argumentu, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės paneigia jo nurodytus argumentus, kad jis tik sustojęs draudžiamoje stovėti zonoje įsijungė avarinį signalÄ (nurodė, kad avarinį signalÄ galėjo įjungti po minutės po sustojimo).

IÅ¡ esmės ginčas kyla dėl liudytojo policijos pareigÅ«no T. K. parodymų įvertinimo. O bÅ«tent, apylinkės teismas savo iÅ¡vadÄ dėl V. F. kaltumo (stovėjimo neleistinoje vietoje, o ne trumpo sustojimo tam, kad įvertinti automobilio techninę bÅ«klę), be to, kad avarinis signalas buvo įjungtas tik po pokalbio su policijos pareigÅ«nų pradžios, iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad liudytojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, jog vairuotojas jokių degančių raudonų lempučių nerodė.

Baigus protokolo raÅ¡ymo procedÅ«rÄ V. F. iÅ¡ karto užvedė automobilį ir iÅ¡važiavo.

16. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantu, kad netgi ir degant raudonai įspėjamajai lemputei automobilis galėjo važiuoti ir suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ V. F. galėjo nedelsdamas iÅ¡važiuoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. F. iÅ¡važiavo degant raudonai lemputei. Be to, jis pažymėjo ir tai, kad policijos pareigÅ«nui T. K. jis netvirtino, jog dėl automobilio gedimo automobilis negali toliau važiuoti.

17. Kita vertus, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nurodoma, jog V. F. policijos pareigÅ«nui T. K. paaiÅ¡kino, kad sustojo draudžiamoje vietoje, kadangi automobilyje pradėjo degti raudona lemputė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį apie automobilyje užsidegusiÄ raudonÄ lemputę. Pažymima, kad liudytojo T. K. teismo posėdyje duoti parodymai, jog prie minėto automobilio vairo sėdėjęs asmuo sakė, kad stovi, nes sugedo, nepatvirtina, kad automobilyje degė raudona lemputė.

Kaip ir teisingai atkreipiamas dėmesys skundžiamoje nutartyje, liudytojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, jog vairuotojas jokių degančių raudonų lempučių nerodė. Pats apeliantas nurodo, jog T. K. parodė, kad jis vairuotojo nesiteiravo, kas sugedo jo automobilyje, o V. F. irgi nepasakė, kas sugedo. Svarbu pažymėti ir tai, kad netgi ir užsidegus raudonai lemputei V. F. šiuo atveju negalėjo automobilio pastatyti draudžiamoje stovėti vietoje, kadangi, kaip ir pripažįsta pats V. F., automobilis dar galėjo važiuoti, atitinkamai ir sustoti leistinoje vietoje.

V. F. sustojimas minėtoje vietoje nebuvo iÅ¡imtinai nulemtas identifikuoto gedimo, todėl pateisinti jo veiksmų vien jais, kai jie realiai visgi nesuvaržė galimybių automobilį toliau eksploatuoti (kaip minėta, V. F. automobilį užvedė), nėra pakankamo pagrindo (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-1020/2018). Savo elgesio pasirinkimas yra vairuotojo reikalas ir jis turi pasirinkti tokį savo elgesio variantÄ , kad nepažeistų taisyklių.

Nei teismas, nei kiti eismo dalyviai jam neturi aiÅ¡kinti, kaip jis turi pasielgti. Pasirinkdamas savo elgesio variantÄ , pažeidžiantį KET, V. F. turi bÅ«ti pasiruošęs priimti pasekmes.

18. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis T. K. parodymais, kurių neneigia apeliantas, pats V. F. T. K. nurodė prieÅ¡taringas automobilio stovėjimo priežasties versijas – iÅ¡ pradžių sakė, kad sutuoktinės laukia, po to sakė, kad automobilis sugedo. Be to, 2019 m. birželio 27 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime V. F. nurodė, kad sustojęs jis iÅ¡kart įjungė avarinį signalÄ , tačiau apeliaciniame skunde pripažino, jog galėjo tÄ padaryti ir praėjus minutei po sustojimo. Å ios aplinkybės leidžia abejoti apelianto pozicijos nuoseklumu.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms, jog V. F. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.

20. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati V. F. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai bÅ«tina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymÄ , taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (b. l. 30). Pastebima, kad neaiÅ¡ku, kuo remdamasis apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatyta viena pažeidėjo sunkinanti aplinkybė.

Nutartyje nenurodoma, kokia sunkinanti aplinkybė nustatyta, o iÅ¡ nutarimo matyti, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėta, kad paskirtos baudos dydis atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ baudos vidurkį. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas buvo padarytas dienos metu, oro uosto teritorijoje, kurioje vyksta tiek automobilių, tiek pėsčiųjų eismas. Todėl vertinti padarytÄ nusižengimÄ kaip mažareikÅ¡mį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankiÄ aplinkybę Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

Įvertinus tai, kad V. F. už įvairius KET pažeidimus anksčiau jau buvo skirtos administracinės nuobaudos, sprendžiama, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis,  jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų.

21. Aptarti duomenys rodo, kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinio poveikio priemonę nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. V. F. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per Å¡velni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

22. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog V. F. į 2019 m. spalio 7 d., 10 val. 30 min., teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai atidėti teismo posėdį iki 2020 m. sausio mėn. buvo atmesti ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 639 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Žemesnysis teismas vertino, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tai, dėl kokios priežasties pareiÅ¡kėjas negali dalyvauti posėdyje (iÅ¡vykimÄ Ä¯rodantys bilietai ar kiti dokumentai, kurie pagrįstų jo iÅ¡vykimÄ ), V.

F. yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Jei negali dalyvauti teismo posėdyje, V. F. pasiÅ«lyta pagalvoti apie teisinį atstovavimÄ byloje (b. l. 27). Anot apelianto, teismo posėdžio dienÄ buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ dirbti, tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų jis neturėjo ir dėl to negalėjo jų pridėti prie praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ . Jis neturi finansinių iÅ¡teklių samdyti advokatÄ ir pats atstovauja savo interesus Å¡ioje byloje.

23. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinio nusižengimo byla gali bÅ«ti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ir jeigu iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ . Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , administracinio nusižengimo byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimÄ priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ .

24. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėdamas skundÄ administracinio nusižengimo byloje nedalyvaujant jį padavusiam asmeniui atsižvelgęs į tai, kad V. F. savo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais, nors jam buvo pasiÅ«lyta tai padaryti, procesinių teisės normų nepažeidė, pažeidėjo nurodomos priežastys nelaikomos pakankamomis atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ . Todėl apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėdamas V. F.nedalyvaujant nepažeidė jo teisių, numatytų ANK 577 straipsnyje.

25. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamÄ praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl atmesdamas skundÄ teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). IÅ¡ aptartos EŽTT praktikos daroma iÅ¡vada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , nes jam yra keliama pareiga iÅ¡analizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikÅ¡mingus argumentus.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti Å¡io apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistÄ Institucijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ , todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. F. (V. F.) apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-598-827/2019 palikti galioti nepakeistÄ . Teisėjas Darius Pranka