a8bbc7ee-db83-46fe-8ee9-b66b5d4f8458 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-3293-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16176-2015-9                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.2.1 (S)                                                                             KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.Sausio 5 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Å iugždinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. G., jos atstovei advokatei Editai Marijai Å lapikienei, atsakovo UAB „Neris“ direktoriui K. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Neris“, tretysis asmuo UABDK „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:IeÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 1077 eurų turtinės žalos ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ( t.1, b.l. 3-7).

IeÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Žodžiu iÅ¡dėstė, kad neturtinės žalos praÅ¡o priteisti 40 000 eurų, turtinės žalos -1077 eurus. PaaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis G. G. nuo 2014-08-06 dirbo atsakovo įmonėje UAB „Neris“ pagalbiniu darbininku. 2014-11-11 UAB „Neris“ statybvietėje, (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu G. G. nukrito iÅ¡ trečiojo aukÅ¡to ir buvo mirtinai sužalotas. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje buvo sudarytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas 2014-12-08, kuriame buvo konstatuota, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas, t.y. buvo panaudoti netinkami pavojingų darbo zonų aptvėrimai, pagaminti iÅ¡ netinkamos medžiagos, netinkamo aukščio, dėl ko ieÅ¡kovės sutuoktinis atsirėmęs ar atsitrenkęs į aptvėrimus, ir lūžus medinei aptvėrimo konstrukcijai, nukrito iÅ¡ 6,8 metų aukščio.

Netinkamas aptvėrimų įrengimas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl darbuotojo žūties. PaaiÅ¡kino, kad su G. G. buvo pragyvenusi santuokoje 40 metų, užauginusi du sÅ«nus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus. Be to, 2014-11-01 pati ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo, tikėjosi, kad bus remiama sutuoktinio. Sutuoktinio mirtis buvo labai netikėtas ir skaudus iÅ¡gyvenimas, sukėlė didelį nerimÄ dėl ateities. Buvo likęs neiÅ¡mokėtas kreditas bankui. Gavusi iÅ¡ VSDFV vienkartinę iÅ¡mokÄ , jÄ visÄ panaudojo kreditui padengti.

Paminklo mirusiajam pastatymas kainavo 1077 eurus. Neturtinę žalÄ vertina 40 000 eurų. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Edita Å lapikienė prašė ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai kaip ir ieÅ¡kovė. Atsakovo atstovas direktorius K. P. prašė ieÅ¡kinio netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis dirbo pagalbiniu darbininku statybos objekte (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo dienÄ G. G. buvo duota užduotis ruoÅ¡ti konstrukcijas ir atlikti kitus darbus pirmame statomo pastato aukÅ¡te.

Darbininkui nebuvo jokios užduoties ir jokio reikalo eiti į pastato trečiÄ jį aukÅ¡tÄ . Galimai jis blogai jautėsi tÄ dienÄ , nežinia, kodėl ėjo į trečiÄ jį aukÅ¡tÄ . Be to, pažymėjo, kad po darbuotojo žūties atsakovas atlygino visas laidojimo iÅ¡laidas ir iÅ¡mokėjo dvi paÅ¡alpas ir du žuvusiojo atlyginimus. Be to, draudimo kompanija iÅ¡mokėjo 10 000 eurų neturtinės žalos. Be to, VSDFV dar iÅ¡mokėjo vienkartinę iÅ¡mokÄ . Mano, kad dar mokėti atsakovui bÅ«tų per didelė suma.

Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, prašė bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Tretysis asmuo pateikė atsiliepimÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas UAB „Neris“ buvo apdraudęs savo kaip darbdavio civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2014-03-17 iki 2015-03-16. Tretysis asmuo pripažino ginčo nelaimingÄ atsitikimÄ draudiminiu įvykiu ir 2015-09-04 iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 10 000 eurų iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti.

Todėl tretysis asmuo mano, kad neturtinė žala yra atlyginta visiškai, o turtinė žala yra atlyginta paties atsakovo apmokant laidojimo išlaidas bei sumokant pašalpas bei darbo užmokestį. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis buvo G. G. ( t.1, b.l. 9), miręs 2014-11-11 ( t.1, b.l.10). Iš 2014-12-08 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 matyti, kad 2014-11-11, 14 val. 35 min. nukentėjusiajam G. G. dirbant UAB „Neris“ pagalbiniu darbininku statybvietėje (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu G.

G. nukrito nuo statomo/remontuojamo pastato ant žemės ir mirė. Mirtis įvyko nuo krūtinės sumušimo su šonkaulių lūžimais ir aortos plyšimu, pasireiškusiu vidiniu nukraujavimu ir ūmia vidaus organų mažakraujyste, kuri komplikavosi šoku po nukraujavimo. G. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas, t.y. pastate esančių pavojingų darbo zonų aukštyje (atvirų perdangų kraštų) aptvėrimui buvo panaudoti nepatikimos konstrukcijos laikinieji aptvėrimai, neatitinkantys darbuotojų saugos reikalavimų.

Įrengiant laikinuosius aptvėrimus nesivadovauta statiniui parengtu statybos technologiniu projektu, kuriame buvo numatyta aptvėrimų konstrukcijai naudoti tvirtinimo prie pagrindo kronšteinus bei į juos tvirtinamus statinius lentoms sunerti. Tuo pažeisti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymo Nr. A1-22/D1-34 reikalavimai. Be to, nustatyta, kad UAB „Neris“ direktorius K. P. nepakankamai kontroliavo, kaip yra laikomasi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų. Nors atsakovas nurodė, kad su nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis nesutiko, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad skundė akto išvadas, ir kad aktas buvo iš dalies ar visiškai pripažintas neteisėtu. Todėl spręstina, kad akto išvados yra teisingos.

Atsakovas ginčijo, kad nelaimingÄ atsitikimÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, nes jam atsitikimo įvykio dienÄ nebuvo duota užduotis dirbti remontuojamo pastato trečiame aukÅ¡te, nežinia kodėl nukentėjęs ten užlipo ir buvo. Liudytoju apklaustas S. M. nurodė, kad jis dirbo UAB „Neris“ darbų vadovu, paaiÅ¡kino, kad nukentėjęs G. G. dirbo pagalbiniu darbininku, trečiame aukÅ¡te vyko mÅ«rinimo darbai, tačiau užduoties dirbti trečiame aukÅ¡te G.

G. tÄ dienÄ nebuvo duota. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo gauta Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto, darbų saugos teismo eksperto T. D. specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad G. G. veiksmai neatitiko jam privalomų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ ( t.1, b.l. 127). Teismas sprendžia, kad vienokių ar kitokių užduočių darbininkams skyrimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis sveikatos ir saugos darbe reikalavimų visame objekte ir visoje darbinio proceso teritorijoje.

Statybos proceso metu gali pasitaikyti įvairių reikalų, dėl kurių darbininkui gali tekti eiti į vienÄ ar kitÄ darbo barÄ , todėl visame objekte turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos saugumo priemonės. Nenustatyta, kad nukentėjęs darbuotojas atliko kokius nors neleistinus veiksmus statomo objekto trečiame aukÅ¡te ar buvo tokioje vietoje, kurioje buvo draudžiama lankytis, todėl spręstina, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra atsakovo kaltė. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjęs elgėsi neatsargiai ir savo elgesiu sÄ lygojo nelaimingo atsitikimo įvykį.

Atsakovas kėlė hipotezę, kad nukentėjusiajam staiga pablogėjo sveikata arba galėjo kilti suicidinių minčių, dėl ko jis galėjo tyčia nuÅ¡okti nuo pastato. Tiriant Å¡iÄ hipotezę buvo iÅ¡reikalauta G. G. medicininė kortelė iÅ¡ UAB „Corpus sanum“ klinikos, kortelė apžiÅ«rėta teismo posėdžio metu. Tačiau bylos Å¡alys nepateikė jokių nuorodų į medicininės kortelės įraÅ¡us, kurie galėtų patvirtinti iÅ¡keltas hipotezes. Teismas, susipažinęs su medicininės kortelės įraÅ¡ais, taip pat nenustatė jokių požymių, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas toliau tirti nurodytas versijas dėl nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klės, kuri galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti.

Liudytoja apklausta D. A., kuri yra G. G. sesuo, parodė, kad ji pati yra gydytoja, su savo broliu bendravo nuolat, jų santykiai buvo artimi, geri, todėl gali patvirtinti, kad G. G. savo sveikatos bÅ«kle nesiskundė, jokių vaistų nevartojo, be to, buvo medžiotojas, papildomai dirbo apsaugos darbuotoju. Dėl ankstesnio atleidimo iÅ¡ darbo AB „Sanitas“ labai nesisielojo, priėmė tÄ faktÄ natÅ«raliai, kurį laikÄ ilsėjosi, dirbo namuose, vėliau susirado kitus darbus. Liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad jis yra žuvusiojo G.

G. sÅ«nus, patvirtino, kad tėvas buvo energingas, sveikata nesiskundė, kokių nors minčių save naikinti niekada nereiÅ¡kė.  Laikytina, kad iÅ¡keltos versijos dėl prastos sveikatos bÅ«klės ar suicidinių polinkių, nepasitvirtino. Medicininė kortelė grÄ Å¾intina medicinos įstaigai iÅ¡kart po teismo sprendimo paskelbimo.         Vadovaujantis DK 245 str., materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties Å¡aliai – darbuotojui, be kita ko, atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis sužalojamas, mirÅ¡ta ar suserga profesine liga, taip pat kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str. 1 p., 4 p.). Be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io bei kaltės (CK 6.246–6.249 str., DK 246 str. 1‑4 p.), pagal darbo teisės srities įstatyminį reglamentavimÄ materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sÄ lygos:

1) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu turi bÅ«ti susiję darbo santykiais, 2) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str. 5–6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2012).         Spręstina, kad atsakovas turi atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiojo darbuotojo sutuoktinei, ieÅ¡kovei, nes egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sÄ lygos: pažeidėjas ir nukentėjęs buvo susijęs darbo teisiniais santykiais, nukentėjęs žuvo eidamas darbines pareigas, darbdavio veiksmai buvo neteisėti, nes buvo įdiegtos nepakankamos saugos priemonės. Ta aplinkybė, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kuriame įtarimai dar nėra niekam pareikÅ¡ti, nedaro įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje.

Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalÄ darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir iÅ¡laikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali bÅ«ti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalÄ esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-27/2006;

Teismų praktika 25, p. 63–70).        IeÅ¡kovė prašė priteisti jai 1077 eurų turtinės žalos ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .         Nustatyta, kad atsakovas, UAB „Neris“ iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 5174 Lt ( 1500 eurų) paÅ¡alpÄ , 3506,14 Lt (1015,45 euro) darbo užmokesčio ir 2 mėn. iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ( t.1, b.l. 53), 6366,50 Lt (1843,87 euro) laidojimo iÅ¡laidų kompensacijÄ ( t.1, b.l. 55), 255 Lt ( 73,91 euro) už gabenimÄ Ä¯ patanatomijos skyrių ir kÅ«no saugojimÄ , 152 Lt ( 44,05 euro) už Valstybinės teismo medicinos tarnybos paslaugas, 5180 Lt ( 1501,44 euro) už laidojimo paslaugas, 779,50 ( 225,94 euro) už svečių maitinimÄ .

IeÅ¡kovė neginčijo, kad Å¡ias sumas apmokėjo atsakovas. IÅ¡ viso įvairioms laidojimo reikmėms atsakovas sumokėjo 3689,21 euro. Tačiau ieÅ¡kovė dar gavo 1077 euro sÄ skaitÄ už kapo sutvarkymÄ ( t.1, b.l.22). Spręstina, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsakovo neteisėtu veikimu, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado kapo sutvarkymo iÅ¡laidos, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei.               Be to, nustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta 43095,46 euro vienkartinė iÅ¡moka iÅ¡ VSDFV pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6, 11 ir 27 str. ( t.1, b.l. 19).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDÄ® nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-93/2014). Tai reiškia, kad šių išmokų paskirtis yra kompensacinė – jos skirtos negautoms pajamoms kompensuoti. Todėl 43095,46 euro kompensacija negali būti laikoma neturtinės žalos atlyginimu ieškovei.

        Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013).

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

       Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi bÅ«ti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali bÅ«ti nustatytas mažesnis.

Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013).

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015).         Nustatyta, kad tretysis asmuo Å¡ioje byloje, atsakovo civilinės atsakomybės draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( t.1, b.l. 100, 101). Å i suma įskaitytina į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ atlyginti neturtinės žalos atlyginimo sumÄ .          Šioje byloje įvertintina, kad ieÅ¡kovės santykiai su žuvusiuoju G.

G. buvo ypač artimi ir geri, jie santuokoje iÅ¡gyveno 40 metų, užaugino du sÅ«nus, ieÅ¡kovė tikėjosi, kad sutuoktinis sudarys draugijÄ ir bus parama senatvėje. Ä®vertintina, kad ieÅ¡kovė tik vienas mėnuo iki sutuoktinio žūties buvo pati atleista iÅ¡ darbo, todėl nelaimė žuvus sutuoktiniui jÄ paveikė dar stipriau, sukėlė didelį nerimÄ dėl ateities, dėl pragyvenimo Å¡altinio. IÅ¡ pateikto medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei sutriko sveikata, pablogėjo miegas, nustatyta depresija ( t.1, b.l. 28).

Ä®vertinant Å¡alies Å«kio ekonominę situacijÄ , kainų lygį, susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , spręstina, kad 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nebÅ«tų per maža. Kita vertus, atsakovo turtinė padėtis, turimas nekilnojamasis turtas, leidžia manyti, kad atsakovas yra finansiÅ¡kai pajėgus pilnai atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ neturtinę žalÄ . Įvertinant, kad 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei jau yra iÅ¡mokėjęs draudikas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

           Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovo priteistina 627 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš šalių: iš ieškovės 4 eurai, iš atsakovo 5 eurai. Žyminis mokestis – 600 eurų- priteistinas iš atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:ieškinį patenkinti iš dalies.Priteisti ieškovei J.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Neris“, įm.k. 15954390, 1077 eurus ( tÅ«kstantį septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 20 000 eurų ( dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 627 eurus ( Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Neris“, įm.k. 15954390, valstybei 600 eurų ( Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio ir 5 eurus ( penkis eurus) paÅ¡to iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4 eurus ( keturis eurus) paÅ¡to iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. G. G. asmens sveikatos istorijÄ grÄ Å¾inti jÄ atsiuntusiai įstaigai skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                        Diana Labokaitė