a8b99ce2-5bec-4b3d-a57c-9b00bb7db8f7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3191-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2; 13.9; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos MartiÅ¡ienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, UAB „Ekoralis“ dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : S. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2020 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. 1A-41;

2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM) 2019 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr.2TR-19-0014. Nurodo, kad 2020 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kėjas gavo 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ Nr. 2TR-19-0014, kuriame nurodyta, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2015-12-28 sprendimu Nr. 2TR-19-0101 pripažino UAB „Ekoralis“ skolininke muitinei ir už neteisėtai įvežtas ir sulaikytas prekes „cigaretės“ (135000 pakelių „Fest“ su trečiųjų Å¡alių banderolėmis) įregistravo mokestinę prievolę (16330 EUR muito, 217566 EUR akcizo, 55072 EUR PVM), 28897 EUR baudÄ bei delspinigius (akcizo delspinigių 2089 EUR ir PVM delspinigių 529 EUR).

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsniu, jeigu vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokiÄ skolÄ . Atsižvelgiant į tai, UAB „Ekoralis“ ir pareiÅ¡kėjas yra solidariai atsakantys skolininkai muitinei dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtų, muitinėje nedeklaruotų ir 2015-11-26 sulaikytų 135000 pakelių „Fest“ cigarečių. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su VTM sprendimu pateikė skundÄ Muitinės departamentui, kuris iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1A-41 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. 2TR-I9-0014.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog nesutinka su Sprendimu, kadangi kontrabandos faktas įvyko 2015 metais, o VTM sprendimÄ priėmė 2019 m. Pažymi, jog Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 3 d., be kita ko, įtvirtinta, kad „praneÅ¡imas skolininkui nebegali bÅ«ti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos“. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad VTM sprendimas yra priimtas, jau suėjus senaties terminui. Taip pat pažymi, kad LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-80-261/2019, kuria, kaip turinčiÄ precedento galiÄ ir prejudicinį ryšį rėmėsi Muitinės departamentas, susiklostė kitokios faktinės aplinkybės negu Å¡io byloje, kadangi administracinėje byloje Nr. eA-80-261/2019, cigarečių kontrabanda įvyko ir Muitinės departamentas mokėtinus mokesčius priskaičiavo iki SÄ jungos muitinės kodekso įsigaliojimo.

Pažymi ir tai, kad Muitinės departamento sprendimas įsiteisėjo taip pat iki 2016-05-01, t. y. SÄ jungos muitinės kodekso įsigaliojimo. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas muitinės skolininku patapo tik 2019 m., kai Vilniaus teritorinė muitinė priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui ir kitiems asmenims solidariai priskaičiavo mokėtinus mokesčius. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016, kurioje ir buvo nuteistas pareiÅ¡kėjas, kontrabandinės cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, ko pasėkoje jos nepateko apyvartÄ , todėl prielaida susidaryti muitinės skolai (mokestinei prievolei) iÅ¡nyko.

Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose nurodoma, kad „Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis numato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, ir Å¡ios pareigos muitinei vykdymas nesusijęs su kasaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad Å¡ios prekės (cigaretės) nepateko į civilinę apyvartÄ , t. y. nebuvo pradėtos realizuoti rinkoje. <...> Turtinės žalos atsiradimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad neteisėtai įsigytos ir laikytos cigaretės nepateko į civilinę apyvartÄ ir nuteistieji negavo jokių pajamų, nes, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o ne jas pradėjus realizuoti rinkoje.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2014;

Nr. 2K-99-648/2016; 2K-340/2014). Nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) 952/2013 286 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas, panaikinamas nuo 288 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. Nuo Å¡ios dienos pradeda galioti ir turi bÅ«ti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau – ir SÄ jungos muitinės kodeksas).

Taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas SÄ jungos muitinės kodeksas, 286 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas, panaikinamas nuo tos dienos, kai turi bÅ«ti taikomos SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos – 2016 m. gegužės 1 d. Pagal minėtus teisės aktus skola muitinei laikytina asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumÄ .

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. SÄ jungos muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolos muitinei atsiradimo laiku gali bÅ«ti momentas, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimÄ , arba kai priimama muitinės deklaracija, kuria prekės deklaruojamos muitinės procedÅ«rai įforminti, jeigu po to nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų nebuvo įvykdyta sÄ lyga, kuriÄ privaloma įvykdyti įforminant prekėms tokiÄ procedÅ«rÄ arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimÄ muitu arba apmokestinimÄ taikant sumažintÄ importo muito normÄ .

Nurodo, kad SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad skola muitinei iÅ¡nyksta taip pat ir tais atvejais, kai „importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos“; f punkte numatyta, kad „kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiÅ«rint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn“. Taigi, konstatuoja, jog SÄ jungos muitinės kodeksas, lyginant jį su Bendrijos muitinės kodeksu, numato platesnį sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant iÅ¡nyksta skola muitinei.

Pagal Bendrijos muitinės kodeksÄ , skola muitinei iÅ¡nyksta tik tuo atveju, jeigu prekės sulaikomos prieÅ¡ joms patenkant už vietovės, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga Bendrijos muitų teritorijoje, ribų. Tuo tarpu jeigu Å¡ios prekės pergabenamos per Å¡iÄ vietovę, jų sulaikymas (konfiskavimas ir (ar) sunaikinimas) skolos muitinei nepanaikina. Tuo tarpu pagal SÄ jungos muitinės kodeksÄ skola muitinei laikoma iÅ¡nykusia, kai importo muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba sulaikomos tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar konfiskavimas įvyksta prieÅ¡ prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to.

Tokios SÄ jungos muitinės kodekso, kuris taikomas tiesiogiai, nuostatos leidžia teigti, kad neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, neturėtų bÅ«ti apmokestinamos akcizais ir PVM, nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieÅ¡ prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Mano, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai įvežtos prekės yra konfiskuotos ir sunaikintos, skolos muitinei įregistravimas yra negalimas.

Pažymi, kad tokia pat pozicija yra iÅ¡reikÅ¡ta ir Lietuvos teismų praktikoje pvz. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas b. b. 1A-563-398/2016. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡ioje byloje administraciniai santykiai tarp pareiÅ¡kėjo ir Vilniaus teritorinės muitinės bei Muitinės departamento susiklostė galiojant SÄ jungos muitinės kodeksui, todėl ir turi bÅ«ti taikomos Å¡io įstatymo normos, juo labiau, kai Vilniaus teritorinė muitinė sprendimo suraÅ¡ymÄ inicijavo praėjus daugiau nei 5 metams nuo cigarečių sulaikymo Atsakovas Muitinės departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis nustato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir SÄ jungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolos muitinei atsiradimo data lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ . BÅ«tent tokia skolos muitinei atsiradimo data ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ . Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-1901/2018 konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas neteisėtus veiksmus atliko 2015 m. lapkričio 17-18 d., tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, numatęs skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto vežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, nustatanti skolos muitinei iÅ¡nykimÄ už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, reglamentuoja tik tuos neteisėto prekių įvežimo atvejus, kurie įvyko nuo 2016 m. gegužės 1 d., nes Å¡i teisės norma įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d. Pažymi, jog Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkte yra nurodyta, kad skola muitinei iÅ¡nyksta tuo atveju, jei prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei, yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamai bylai iškelti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-190/2018 konstatuota, kad cigaretės nebuvo pristatytos ir pateiktos muitinei, o buvo sulaikytos joms jau esant Bendrijos muitų teritorijoje, todėl Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto norma negali būti taikoma.

Nurodo, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso, galiojusio skolos atsiradimo (t. y. 2015 m. lapkričio 17-18 d.) metu, 221 straipsnio 4 dalimi, jeigu priežastis, dėl kurios atsirado muitinės skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla, praneÅ¡imas apie skolos sumÄ skolininkui gali bÅ«ti pateikiamas ir pasibaigus 3 dalyje nurodytam trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų. MinėtÄ kodekso nuostatÄ Ä¯gyvendina Muitinės įstatymo 401 straipsnis, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties, praneÅ¡imas skolininkui apie muito sumÄ , sudarančiÄ skolÄ muitinei, ir muito sumos įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.

Taip pat pažymi, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) byloje C-62/06 „ZF Zefeser“ ESTT pasisakė, kad termino „veiksmas, dėl kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla“ iÅ¡aiÅ¡kinimas yra valstybės muitinės institucijos kompetencija. Tokia norma sukurta administracinės procedÅ«ros tikslais. Nėra bÅ«tinybės, kad baudžiamasis tyrimas bÅ«tų faktiÅ¡kai prasidėjęs ir, tuo labiau, bÅ«tų buvęs priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir nuteisti kalti asmenys.

Taigi, atsižvelgus į Bendrijos bei nacionalinius teisės aktus, taip pat ir į ESTT praktikÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad vietos mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai nusprendė įregistruoti muito skolÄ prekėms, dėl kurių praneÅ¡imas dėl skolos įregistravimo buvo iÅ¡siųstas praėjus Bendrijos muitinės kodekse nustatytam 3 metų laikotarpiui. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, jog vietos mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , privalėjo vadovautis minėto sprendimo metu galiojusiomis SÄ jungos muitinės kodekso normomis, yra neteisingas ir prieÅ¡tarauja tiek Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, tiek ir SÄ jungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje numatytam teisiniam reglamentavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad skolos atsiradimo momentas yra įtvirtintas Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 2 dalyje, t.y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ momentu. Minėto kodekso 214 str. 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡iame Kodekse aiÅ¡kiai nustatyta kitaip, ir nepažeidžiant 2 dalies, prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei.

Taigi, skolos muitinei atsiradimo data bÅ«tent ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata yra numatyta ir SÄ jungos muitinės kodekso 85 str. 1 dalyje. Ginčo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta cigarečių neteisėto įvežimo data, taigi ir skola muitinei atsirado 2015 m. lapkričio 17-18 d. Pažymi, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies pirmÄ jÄ , antrÄ jÄ ir trečiÄ jÄ Ä¯traukas skolininkais laikomi: asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2018-05-09 įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-190/2018 matyti, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežant prekes ir tai, kad jis žinojo, jog ginčo prekės (cigaretės) įvežtos neteisėtai ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies 2 ir 3 įtraukoms, pareiÅ¡kėjas laikytinas skolininku muitinei. Nurodo, kad SÄ jungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrÄ sias taisykles ir procedÅ«ras, taikomas į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežamoms prekėms, yra pagrindinis muitų teisės aktas Europos SÄ jungos valstybėms narėms ir taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Neteisėta veika, kurios pagrindu kontrabandos bÅ«du įvežtoms prekėms buvo apskaičiuoti priklausantys importo mokesčiai, įvykdyta 2015 m. lapkričio 17-18 d. Todėl ginčo atveju SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos negalėjo bÅ«ti taikomos, nes skolos muitinei atsiradimo metu galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, kuris nenumatė skolos muitinei iÅ¡nykimo, esant prekių konfiskavimui ar sunaikinimui. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde neteisingai traktuoja ir Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje numatytų mokestinės prievolės pasibaigimo atvejų taikymÄ .

Å io straipsnio (d) punktas nustato, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Ginčo atveju minėta nuostata netaikytina, kadangi prekės buvo sulaikytos jau įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ , kai prekės jau turėjo bÅ«ti apmokestintos importo muitais ir kitais mokesčiais. Taip pat pažymi, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso, galiojusio skolos atsiradimo metu, 221 str. 4 dalimi, jeigu priežastis, dėl kurios atsirado skola muitinei, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla, praneÅ¡imas apie skolos sumÄ skolininkui gali bÅ«ti pateikiamas ir pasibaigus trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų.

MinėtÄ kodekso nuostatÄ Ä¯gyvendina Muitinės įstatymo 401 straipsnis, kuris nustato, jog tuo atveju, jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 4 dalyje nurodytos priežasties, praneÅ¡imas skolininkui apie muito sumÄ , sudarančiÄ skolÄ muitinei, ir muito sumos įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Muitinės departamentas, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad muitinė teisėtai ir pagrįstai nusprendė įregistruoti muito skolÄ prekėms, dėl kurių praneÅ¡imas dėl skolos įregistravimo buvo iÅ¡siųstas praėjus Bendrijos muitinės kodekse nustatytam 3 metų laikotarpiui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekoralis“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. spalio 26 d. sprendimo Nr.2TR-19-0014 ir Muitinės departamento 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 1A-41 teisėtumo bei pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad minėtais VTM ir Muitinės departamento sprendimais pareiÅ¡kėjui apskaičiuota mokestinė prievolė (16330 EUR muito, 217566 EUR akcizo, 55072 EUR PVM), 28897 EUR bauda bei delspinigiai (akcizo delspinigių 2089 EUR ir PVM delspinigių 529 EUR), turėjo bÅ«ti pripažinta iÅ¡nykusi Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto ir SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų pagrindu; pažymi, kad buvo praleistas Bendrijos muitinės kodekso 331 str. 3 d. nustatytas 3 metų terminas pateikti praneÅ¡imÄ apie skolÄ .

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr.2TR-19-0101 pripažino UAB „Ekoralis“ skolininke muitinei ir už neteisėtai įvežtas ir sulaikytas prekes (135000 pakelių cigarečių „Fest“ su trečiųjų Å¡alių banderolėmis) jos atžvilgiu įregistravo 16330 Eur muito, 217566 Eur akcizo, 55072 Eur PVM ir 2618 Eur delspinigių mokestinę prievolę bei skyrė 28897 Eur baudÄ už mokėtinų mokesčių nedeklaravimÄ . Vilniaus teritorinė muitinė gavo papildomÄ informacijÄ , kad Vilniaus apygardos teismas 2018- 05-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-190/2018 S. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalyje bei 1992 str. 1 dalyje, ir skyrė jam 16796 Eur baudÄ .

Buvo nustatyta, kad S. P. bendrininkų grupėje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė nusikalstamÄ veikÄ (cigarečių kontrabandÄ ), t. y. prisidengdamas jo praÅ¡ymu įsteigtos UAB „Ekoralis“ vardu, 2015 m. lapkričio 17-18 dienomis, paslėpęs slėptuvėse, kurias jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įrengė Å¡ios bendrovės iÅ¡sinuomotame vagone ir kuriuo UAB „Ekoralis“ gabeno statybines medžiagas į BaltarusijÄ , sudarant sÄ lygas jam kartu su bendrininkais atgal į Lietuvos RespublikÄ vykstančiame tuščiame vagone įrengtose slėptuvėse gabenti cigaretes.

S. P. tokiu bÅ«du, iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės, iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ per Vilniaus teritorinės muitinės Stasylų geležinkelio postÄ gabeno 135000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios 2015-11-26 ir buvo aptiktos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nų. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis skųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. VTM 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0014 nusprendė S. P. pripažinti solidariai atsakančiu skolininku muitinei.

Ä®registravo jam mokestinę prievolę: muitÄ â€“ 16330 Eur , akcizÄ â€“ 217566 Eur ir PVM –55072 Eur, akcizo delspinigius – 2089 Eur, PVM delspinigius – 529 Eur. Muitinės departamentas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1A-41 patvirtino minėtÄ VTM 2019 m. spalio 26 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad muitinės skolininku tapo tik 2019 m., kai Vilniaus teritorinė muitinės priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui ir kitiems asmenims solidariai priskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl skolos muitinei susidarymo – 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo patvirtintas tiesiogiai taikomas Lietuvoje Bendrijos muitinės kodeksas. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitÄ tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje.

Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38 – 41 straipsnius ir 177 straipsnio antrÄ jÄ Ä¯traukos nuostatas. Å io kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prekėms tuo metu importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Taigi, jeigu asmenys neteisėtai įvežė prekes į Bendrijos muitų teritorijÄ , jie laikytini skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies prasme. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis tiesiogiai įtvirtina solidariÄ skolininkų atsakomybę, numatydamas, kad jeigu vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokiÄ skolÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl solidariosios muitinės skolininkų pareigos taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis bÅ«tent ir numato, kad jei vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokiÄ skolÄ (žr., pvz.

LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1773-662/2015). SolidariÄ jÄ atsakomybę muitinei yra pripažinęs ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), nustatydamas, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sÄ vokÄ , atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytÄ to paties Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje, pagal kuriÄ keli asmenys, turintys sumokėti skolÄ muitinei, už tokiÄ skolÄ atsako solidariai (žr., pvz., ESTT 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ byloje C-414/02;

LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-840/2013). Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo ir kitų bendrininkų neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis juridinis faktas, kuris ir sÄ lygojo skolos muitinei atsiradimÄ , buvo nustatytas 2015 m. lapkričio 17 -18 d. Todėl bÅ«tent nuo Å¡ios datos, vadovaujantis Bendrijos mokesčių kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkto, 214 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsirado skola muitinei, už kurios sumokėjimÄ , vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi ir 213 straipsniu, solidariai atsako pareiÅ¡kėjas ir kiti bendrininkai.

PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad VTM priimdama sprendimÄ turėjo vadovautis SÄ jungos kodekso 124 str. 1 d. e ir f punktais. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016, kurioje buvo nuteistas pareiÅ¡kėjas, kontrabandinės cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, ko pasėkoje jos nepateko į apyvartÄ , todėl prielaida susidaryti muitinės skolai iÅ¡nyko. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (d) punkte yra nurodyta, kad skola muitinei iÅ¡nyksta tuo atveju, jei prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei, yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neiÅ¡nykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iÅ¡kelti. Teismas pažymi, kad LVAT dėl importo mokesčių skolos muitinei neteisėtu bÅ«du įvežus į Bendrijos muitų teritorijÄ prekes ir vėliau jas konfiskavus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, taip pat dėl skolos muitinei iÅ¡nykimo pagal SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1224-575/2019 konstatavo, kad skolos atsiradimo data lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ .

Galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡iame kodekse aiÅ¡kiai nustatyta kitaip ir, nepažeidžiant 2 dalies, prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Skolos atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punktas nustatė, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neiÅ¡ieÅ¡kojimu teisiÅ¡kai pripažinus skolininkÄ nemokiu, skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011) ir ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (žr., pvz., 2009 m. balandžio 2 d. sprendimÄ byloje C-459/07 ir 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ byloje C-230/08) Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmos pastraipos d punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės sulaikomos prieÅ¡ Å¡ių prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ pirmos muitinės įstaigos.

Aplinkybė, kad ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos, minėtai prievolei (importo (muitų) skolos muitinei) jokios reikÅ¡mės neturi. Pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ , procesinės normos apskritai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams, skirtingai nei materialinės normos, kurios paprastai aiÅ¡kinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms (žr., pvz. ESTT 1993 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Nr. C-121/91 ir C-122/91; 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Nr. C-251/00).

LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pažymėjo, kad SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, nustatanti skolos muitinei iÅ¡nykimÄ importo arba eksporto muitu apmokestinamas prekes konfiskavus arba sulaikius ir tuo pat metu arba vėliau jas konfiskavus, yra materialinė, o ne procesinė, todėl galioja tik atvejams, atsiradusiems nuo SÄ jungos kodekso 124 straipsnio taikymo datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d., nei SÄ jungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei iÅ¡nykimÄ nustatančių normų galiojimo atgaline data, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tik tuo atveju, jei importo skola muitinei bÅ«tų atsiradusi galiojant SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktikÄ , bei įvertinęs baudžiamojoje byloje Nr. lA-563-398/2016, nustatytas disponavimo cigaretėmis aplinkybes (prekės (cigaretės) buvo sulaikytos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nų Vilniuje po geležinkelio vagono patikros) konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte iÅ¡dėstytų sÄ lygų, kurioms esant skola muitinei iÅ¡nyksta, todėl VTM ir Muitinės departamentas, atsižvelgdamos į tai, kad ginčo cigaretės nebuvo pristatytos bei pateiktos muitinei, o buvo sulaikytos joms jau esant Bendrijos muitų teritorijoje (Lietuvos Respublikos teritorijoje), pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto nuostata netaikytina.

Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo motyvus, susijusius su SÄ jungos muitinės kodekso nuostatų taikymu ginčo situacijoje, nes pareiÅ¡kėjas skolininku muitinei pripažintas pagal neteisėtų veiksmų atlikimo metu, t. y. 2015 m. lapkričio 17-18 d. galiojusias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, tuo tarpu, kaip minėta, SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, reglamentuojančios skolos mitinei iÅ¡nykimÄ , galioja tik atvejams (situacijoms), susidariusiems nuo SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 124 straipsnio taikymo datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Å iuo klausimu LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimÄ (iÅ¡nykimÄ ), yra materialinio pobÅ«džio, todėl gali bÅ«ti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po Å¡io kodekso įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms, taikomos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr.eA-1256-261/2019 (2019-11-20), Nr.eA-4293-968/2019 (2019-09-25). Dėl Å¡ios priežasties, SÄ jungos muitinės kodekso nuostatose, reglamentuojančiose skolos muitinei įregistravimÄ , numatyti juridiniai faktai, tokie kaip importuotų prekių sunaikinimo faktas, gali lemti importo skolos iÅ¡nykimÄ tik tais atvejais, jei pati skola muitinei bÅ«tų atsiradusi jau galiojant pačiam SÄ jungos muitinės kodeksui, t. y. nuo 2016-05-01 datos (LVAT 2019-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr.eA-1224-575/2019).

LVAT yra taip pat pažymėjęs, kad nei SÄ jungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei iÅ¡nykimÄ nustatančių normų galiojimo atgaline data. Pažymėtina, kad spręsdama dėl prekių konfiskavimo ir jų sunaikinimo reikÅ¡mės, vertinant skolos muitinei iÅ¡nykimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr.2K-72-489/2020 taip pat vadovavosi apžvelgta nuoseklia LVAT praktika panaÅ¡iose bylose, pagal kuriÄ SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimÄ ir iÅ¡nykimÄ , konkrečiai ir SÄ jungos muitinės kodekso 124 str. 1 dalies e ir f punktai, gali bÅ«ti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po Å¡ių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms, taikomos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos.

Ä®vertinęs tai, Kasacinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad prekių, dėl kurių skola muitinei atsirado galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, konfiskavimas ir sunaikinimas skolos iÅ¡nykimo savaime nelemia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-72-489/2020). Dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 3 d. nustatyto 3 metų termino pateikti praneÅ¡imÄ apie skolÄ , teismas pažymi, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso, galiojusio skolos atsiradimo metu, 221 str. 4 dalimi, jeigu priežastis, dėl kurios atsirado skola muitinei, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla, praneÅ¡imas apie skolos sumÄ skolininkui gali bÅ«ti pateikiamas ir pasibaigus trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų.

MinėtÄ kodekso nuostatÄ Ä¯gyvendina Muitinės įstatymo 401 straipsnis, kuris nustato, jog tuo atveju, jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 4 dalyje nurodytos priežasties, praneÅ¡imas skolininkui apie muito sumÄ , sudarančiÄ skolÄ muitinei, ir muito sumos įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Atsižvelgęs į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, jog VTM teisėtai ir pagrįstai nusprendė įregistruoti muito skolÄ prekėms, dėl kurių praneÅ¡imas dėl skolos įregistravimo buvo iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjui praėjus Bendrijos muitinės kodekse nustatytam 3 metų laikotarpiui.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad VTM 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Nr.2TR-19-0014, Muitinės departamentas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1A-41 objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė teisės normas bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad įvertinęs minėtus sprendimus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog jie neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė