2019-12-30 Nr. AB-37-3-63-3-00001-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1909-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00001-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apsk. VPK) 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-380/2015 jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, nes neturėdamas leidimo laikė fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „C“ kategorijos šaunamąjį dujinį revolverį „Olympic 38“ Nr. 001759 ir kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-589-201/2017 panaikinus teistumą, jis kreipėsi į Klaipėdos apsk. VPK su prašymu išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra neproporcinga, neindividualizuota sankcija. Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus nustatytus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais. Jis yra medžiotojas, išklausė medžioklės taisyklių kursus ir įgijo teisę medžioti, todėl turi teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse. Be to, jis yra senyvo amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, neturi kitų nuobaudų, teistumas išnykęs, nusikaltimo padarymo metu keitėsi teisinis reguliavimas ir buvo sugriežtintos ginklų laikymo sąlygos, kurios galėtų jam būti netaikomos. Medžiotojų klube dėl didelės patirties, ramaus būdo ir racionalaus mąstymo pastoviai buvo renkamas į klubo narių tarybą, ne kartą ėjo klubo pirmininko pareigas, buvo renkamas medžioklės vadovu. Ginklą, už kurio laikymą buvo nuteistas, įsigijo teisėtai, tačiau nežinojo apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, kuris nustatė, jog turi būti gaunamas leidimas šiam ginklui. Pareiškėjo teigimu, jo reputacija yra nepriekaištinga.

4. Atsakovas Klaipėdos apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ir kt., už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis) ir 140 straipsnyje 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Atsakovo teigimu, Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti teisę atsakovui nuspręsti, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymą. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teistumo išnykimą sieja su nepriekaištingos reputacijos buvimu/nebuvimu, nes teistumo pasibaigimas negali būti siejamas su tuo, kad išnyksta pats nuteisimo faktas. Šiuo atveju nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse (pvz., vertinant asmens reputaciją) negali būti atsižvelgiama į tai ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka asmens gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia asmenybę. Atsakovas pažymėjo, jog skundžiamu leidimu pareiškėjui nėra ribojama teisė medžioti, o tik atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir kad teisę į medžioklę galima įgyvendinti ir kitais būdas, nebūtinai turint šaunamąjį ginklą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo P. A. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos apsk. VPK 2017 m. lapkričio 16 d. padavė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog P. A. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisino, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės apribojimą 10 mėnesių. Atsakovas, įvertinęs, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metu laisvės atėmimo, sprendė, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Pareiškėjas nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo ir jas pripažino, tačiau teigė, jog jo teistumas yra išnykęs, nusikaltimą padarė daugiau nei prieš 3 metus, todėl šiuo aspektu neturi būti vertinama, kad jis neturi nepriekaištingos reputacijos.

8. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), buvo inkriminuotas pareiškėjui, nes jis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 9 mm „C“ kategorijos šaunamąjį dujinį revolverį iki kol 2014 m. rugpjūčio 23 d. jį paėmė policijos pareigūnai. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje paliko nepakeistą.

9. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2013 m. gruodžio 30 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus.

Įįstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustatė, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos (iki 2014 m. liepos 1 d.) turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnį, prie C kategorijos ginklų, kuriems nešiotis ir laikyti nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo reikalingas leidimas, buvo priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai) (Įstatymo 5 straipsnio 6 punktas).

Pareiškėjui įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nesikreipus dėl leidimo išdavimo jo turimam „C“ kategorijos šaunamajam dujinam ginklui (pareiškėjas šios aplinkybės neginčija), jis nesilaikė Įstatymo nuostatų, susijusių su disponavimu šaunamaisiais ginklais, todėl padarė nusikaltimą. Atsakovas skundžiamame Sprendime nustatęs nurodytą aplinkybę pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teistumo išnykimo faktas pagal BK nustatytas teistumo išnykimo sąlygas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas.

Iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto matyti, jog nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo manymas, kad išklausius medžioklės taisyklių kursus ir įgijus teisę medžioti jam bus išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą, nelaikytinas teisėtų lūkesčiu pažeidimu.

III. 10. Pareiškėjas P. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį)

11. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentai yra identiški argumentams, nurodytiems atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl teismas pasisakė tik dėl tų pareiškėjo argumentų, kurie buvo minimi atsiliepime, o dėl kitų nepasisakė, t. y. teismas, priimdamas sprendimą, apsiribojo formaliu Įstatymo nuostatų taikymu ir neįvertino, jog ne visais atvejais asmens laikymas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos vien dėl praeityje buvusio nuteisimo fakto atsižvelgiant į padarytos veikos ir asmens pavojingumą yra proporcingas, dėl ko taikomi apribojimai tampa neadekvatus padarytais veikai ir neteisingi. Be to, teismas ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą, įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga laikyti, kad pareiškėjas nėra reabilitavęsis ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvatu senyvo amžiaus asmenį, kurio vienintelis pažeidimas yra dėl pasikeitusio teisės akto įregistruoti teisėtai įgytą dujinį pistoletą termino praleidimas, laikyti tokiu pavojingu, nepatikimu bei potencialiai keliančiu grėsmę, dėl ko būtų objektyviai reikalinga ir pateisinama visam gyvenimui apriboti jam galimybę įsigyti ginklą medžioklei.

12. Atsakovas Klaipėdos apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai sutampa su atsiliepimo, pateikto pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apsk. VPK 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Akcentuotina, kad šios nutarties 7 punkte nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo ir atsakovo skundžiami sprendimai, pareiškėjas neginčija.

19. Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) išdėstyta nauja įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį Įstatymą, o kuriuo – nelaikytinas.

21. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. vasario 2 d. nutarimams bei naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose (pvz., 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-584-552/2017; 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016), pagal kurią teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Taigi pareiškėjo teistumas už atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su leidimo turėti ginklą būtinumu medžioklei, pažymi, kad asmens teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas (šiuo atveju panaikinimas) leidimų pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė