a8b65837-7922-4f90-bc00-e1ea3e96be2b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-3223-803/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40515-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.3.; 1.3.7.8.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, RÅ«tos Petkuvienės (pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ ieÅ¡kinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei A.

P.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LUVEL transportas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio pateikimo teismui terminÄ , panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2014-09-16 sprendimÄ Nr. DGKS-36-14498/2014. Nurodė, kad atsakovė, dirbdama bendrovėje, artimai bendravo su bendrovės direktoriaus sÅ«numi, dėl ko jai nuolat buvo daromos įvairios nuolaidos.

Vėliau, kai atsakovės santykiai su bendrovės direktoriaus sÅ«numi pablogėjo, ji nuo 2013-09-01 iki 2014-01-02 neišėjo į darbÄ be jokios pateisinamos priežasties. Atsakovė 2014-01-02 buvo atleista iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas. Atsakovei praÅ¡ant, pakeistas atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovė jokių pretenzijų darbdaviui dėl atsiskaitymo nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovės praÅ¡ymas darbo ginčų komisijai dėl galutinio atsiskaitymo yra nepagrįstas, nesÄ Å¾iningas ir pateiktas praleidus kreipimosi į darbo ginčų komisijos terminÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, su atsakove jis yra visiÅ¡kai atsiskaitęs. Pažymi, kad atsakovė yra pereikvojusi darbdavio jai patikėtas 8000 Lt pinigines lėšas. IeÅ¡kovas nurodo, kad yra praleidęs ieÅ¡kinio pateikimo teismui terminÄ dėl direktoriaus ligos (b.l.2-4). Atsakovė A. P. prašė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad UAB „LUVEL transportas“ dirbo nuo 2012-12-10. Darbdavys nusiskundimų dėl jos darbo nereiÅ¡kė, nėra gavusi jokių papeikimų. Pasak atsakovės, jai nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Darbdavys žadėjo atsiskaityti, tačiau savo pareigos mokėti darbo užmokestį nevykdė. Atsakovė atlikdavo ne tik jai priskirtas darbo funkcijas, bet ir kitų darbuotojų funkcijas, darbo pareigoms atlikti naudojo savo lėšas. Jai nežinant, 2014-01-02 buvo atleista (b.l.19). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nepagrįstas, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs DK 296 straipsnyje numatytÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ pateikti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

Ä®vertinęs aplinkybes dėl priežasčių svarbumo termino atnaujinimui, nustatė, kad UAB „LUVEL transportas“ direktorius K. S. buvo nedarbingas jau po to, kai buvo pasibaigęs darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas, ieÅ¡kinys teismui yra pateiktas K. S. nedarbingumo laikotarpiu, t.y. 2014 m. lapkričio 21 d., o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo direktoriaus nedarbingumas nebuvo kliÅ«tis su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog ieÅ¡kovo nurodytos termino atnaujinimo priežastys nėra svarbios, o prieÅ¡ingai – įrodo, kad pats ieÅ¡kovas savo teisėmis naudojosi nerÅ«pestingai ir senaties terminÄ praleido dėl įmonės vadovo pasirinkto elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių.

Pasisakydamas dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog:

1) ieÅ¡kovas neįrodė, kad darbuotoja A. P. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d. darbo funkcijų nevykdė, 2) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad A. P. ginčijamu laikotarpiu buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, 3) darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose pažymėtos kitų darbo užmokestį gavusių darbuotojų paraÅ¡ai, įrodantys dokumento sukÅ«rimo tikrumÄ , prieÅ¡tarauja teisme nurodytam A. P. darbo laikui, 4) atsakovės iÅ¡imti iÅ¡ kortelės pinigai negali bÅ«ti traktuojami kaip jai iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡ie pinigai buvo įskaityti ieÅ¡kovei kaip jai iÅ¡mokėtas darbo užmokestis.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-09-16 priimdama sprendimÄ Nr. DGKS-4178 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-14498/2014 teisingai vertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , priteisdama 3 842,47 Lt. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Darbo ginčų komisija teisingai iÅ¡sprendė darbuotojos praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo. Atsakovė A. P. iÅ¡ darbo buvo atleista 2014-01-02, dėl pažeistų teisių gynimo į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2014-08-06, anksčiau Å¡ios teisės negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (dėjo visas pastangas taikiai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vėliau dėl Å¡eimyninių aplinkybių – neįgalio tėvo ligos ir mirties)(b. l. 156-160).     III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Darbo ginčų komisijos 2014-09-16 sprendimÄ Nr. DGKS-4178 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-14498/2014 panaikinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , vertindamas, jog atsakovė dėl svarbių priežasčių praleido vieno mėnesio terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ .

Kitoje dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo dėl materialinės žalos atlyginimo nagrinėtoje byloje Nr. 2-12590-631/2015 atsakovė patvirtino, jog tėvas mirė 2013 metų vasarÄ , todėl prašė iÅ¡mokėti bent dalį įrodinėjamų kaip uždirbtų pinigų. Kita vertus, nuo atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo iki kreipimosi Darbo ginčų komisijÄ , ji visÄ laikÄ kasdien ėjo į darbÄ , naudojosi kvalifikuota teisininkų pagalba, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovė per įstatymo nustatytÄ terminÄ galėjo ginti savo teises.

Nagrinėjamu atveju yra praleistas 3 mėnesių terminas, todėl praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti atmestas vien dėl Å¡ios priežasties. Be to, Darbo ginčų komisija sprendime nenurodė, jog atnaujina terminÄ kreiptis dėl pažeistos teisės gynybos. Taip pat teismas neteisingai vertino aplinkybes, ieÅ¡kovo nurodytas kaip svarbias, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismÄ . Ä®monėje buvo sunku spręsti situacijÄ dėl ieÅ¡kovo vadovo sÅ«naus buvusios draugės, sužadėtinės. Be to, vadovas buvo iÅ¡vykęs gydytis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismui pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais. Apklausti liudytojai patvirtino apelianto įrodinėjamÄ aplinkybę, jog atsakovė nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d. darbo funkcijų nevykdė ir nesirodė darbe, turėjo kitÄ darbÄ . Apeliantas pats pasiÅ«lė atsakovei pateikti įrodymus, jog ji bendrovės vardu gavo leidimus ar licencijas. Ä®rodinėja, jog ginčo laikotarpiu P. S. užsiėmė Å¡iuo darbu. Atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas buvo pakeistas atsižvelgus į tai, kad atsakovė bendravo su bendrovės vadovo sÅ«numi, dėl ko jai buvo daromos nuolaidos, be to, nenorėta pakenkti jos reputacijai.

Darbdavys 2014 metų gegužę pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, o tai tik įrodo, kad atsakovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo nepagrįstas. Taigi su atsakove yra visiÅ¡kai atsikaityta, o jos iÅ¡dėstytos aplinkybės yra pagrįstos melu (b. l. 161-163).Atsakovė atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo 2015-05-29 sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad Darbo ginčų komisijai buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys svarbių priežasčių buvimÄ , t.y. dėl laiku negalėjimo kreiptis ginti savo pažeistas teises per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti.

Taip pat teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, nes jie yra betarpiÅ¡kai susiję su darbdaviu, todėl turi aiÅ¡kų motyvÄ meluoti. Ginčo laikotarpiu bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už licencijų ir leidimų gavimÄ . Ä®monėje yra netvarkingai vedama buhalterinė apskaita, todėl ji manipuliuoja įrodymais, veikdama nesÄ Å¾iningai. Atsakovei darbo užmokestis buvo iÅ¡mokamas pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, todėl jokie pinigai negalėjo bÅ«to užskaityti, juolab, iÅ¡ iÅ¡duotos kortelės (b. l. 175-179).  Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „LUVEL transportas“, atstovaujamo direktoriaus K. S., ir atsakovės A. P. 2012 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 65 ir nuo 2012-12-10 A. P. ėjo vadybininko, atsakingo už transportÄ , automobilių licencijavimÄ pareigas. Darbo sutartis su A. P. nutraukta už pravaikÅ¡tas nuo 2014-01-02 UAB „LUVEL transportas“ direktoriaus 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. 6 (Darbo kodekso straipsnis nenurodytas, b.l. 14). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas pakeistas į DK 127 straipsnio 1 dalį direktoriaus įraÅ¡u darbo sutartyje (b.l. 25). Duomenys apie atleidimo pagrindo pakeitimÄ socialinio draudimo įstaigai pateikti 2015 m. vasario 5 d. (b.l. 142). Apelianto nuomone, teismas neiÅ¡samiai ir vienpusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , todėl, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Dėl senaties termino ieÅ¡kovo reikalavimui atnaujinimoKasacinis teismas aiÅ¡kindamas bendrÄ termino atnaujinimo koncepcijÄ nurodė, kad termino atnaujinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo svarbiÄ priežastį, Å¡ios sÄ vokos nedetalizuodamas ir palikdamas teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje.

Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobÅ«dį: tai gali bÅ«ti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminÄ praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminÄ praleidusio asmens veiksmai ir Å¡ių veiksmų nulemtos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Å . v.

A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009). Nagrinėjamoje byloje, apeliacinis teismas, įvertinęs paties terminÄ praleidusio ieÅ¡kovo (apelianto) veiksmus, sprendžia, jog apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , yra neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Pirma, apeliantas yra nenuoseklus savo paaiÅ¡kinimuose, nes nurodė, kad atsakovės santykiai su įmonės vadovo sÅ«numi pablogėjo dar 2013-09-01, darbo santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko 2014-01-02, todėl abejotina, ar buvo pagrindo vadovautis vien gera valia, kai jis ėmėsi 2014 m. gegužę pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, t.y. iÅ¡ darbdavio pusės jau nebegalėjo bÅ«ti jokio suinteresuotumo veikti atsakovės naudai iÅ¡ draugiÅ¡kų paskatų, inter alia praėjus daugiau kaip metams po gerų santykių pabaigos dvejoti dėl kreipimosi į teismÄ .

Apeliacinis teismas, įvertinęs paties apelianto nurodytus veiksmus laike, sprendžia, kad jis turėjo visas galimybes kreiptis į teismÄ , ginčydamas Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , todėl atmeta kaip nepagrįstÄ argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino svarbiÄ priežastį – atsakovės asmeniniai santykiai su vadovo sÅ«numis, dėl termino kreiptis į teismÄ praleidimo, skundžiant Darbo ginčo komisijos sprendimÄ . Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad vadovo iÅ¡vykimas gydytis (b.l.162) nagrinėjamu atveju buvo svarbi priežastis praleisti terminÄ kreiptis į teismÄ .

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, K. S. buvo nedarbingas nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. (b.l. 61). Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuris priimtas 2014 m. rugsėjo 16 d., turėjo būti apskųstas 2014 m. spalio 16 d. (DK 296 straipsnis). Taigi vadovo liga negali būti svarbi priežastis termino atnaujinimui, kuris baigėsi prieš mėnesį iki ligos pradžios (DK 29 straipsnis sistemiškai taikomas su CPK 78 straipsniu). Be to, UAB „LUVEL transportas“ ieškinys teismui yra pateiktas K.

S. nedarbingumo laikotarpiu, o tai reiÅ¡kia, kad direktoriaus nedarbingumas nebuvo kliÅ«tis su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad apeliantas yra praleidęs senaties terminÄ apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir nėra jokio pagrindo termino atnaujinimui, visiÅ¡kai teisinga, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl senaties termino atsakovės reikalavimui atnaujinimoPagal DK 289 straipsnio 1 dalį „darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ (toliau – praÅ¡ymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis“.

Kaip minėta, apeliantas įrodinėja, kad nebuvo pagrindo atsakovės reikalavimui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio tenkinimui ir jis, visų pirma, turėjo bÅ«ti atmestas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Tačiau apeliacinis teismas, įvertinęs paties apelianto nurodytas aplinkybes dėl dvejonių kreiptis į teismÄ , atsižvelgdamas į tai, kad bÅ«tent darbdavio veiksmai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo patvirtina atsakovės nurodytÄ aplinkybę dėl tikimybės taikiai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį konfliktÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl to, kad darbo ginčų komisija pasinaudodama DK 289 straipsnio 1 d. nustatyta diskrecija pagrįstai atnaujino terminÄ ir iÅ¡sprendė ginÄÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai yra pakankamas ir savarankiÅ¡kas pagrindas termino atnaujinimui, todėl nebepasisako dėl apelianto argumentų dėl atsakovės kitoje civilinėje iÅ¡dėstytų Å¡eiminių aplinkybių (b.l.161), kuriomis nagrinėjamoje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Be to, jo teiginius paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai (atsakovės tėvo mirties liudijimas, iÅ¡duotas 2014-06-25). Teisėjų kolegija nevertina apeliaciniame skunde nurodytų Å¡alių santykių nesusijusių su teise, todėl nepasisako dėl kitų aplinkybių, kuriomis apeliantas argumentuoja atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimÄ .

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki atleidimo iÅ¡ darbo sienos – 2014-01-02. Taigi atleidimo pagrindas ir jo pakeitimas neveikia nagrinėjamos bylos dalyko (CPK 13 straipsnis), todėl jis nevertinamas (14 straipsnis). Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, priteisimo Nagrinėjamoje byloje Darbo ginčų komisija sprendė individualų darbo ginÄÄ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Darbo ginčų komisija šį ginÄÄ iÅ¡sprendė, prisilaikydama DK nustatytas procedÅ«ras: darbdavys pateikė darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus, darbuotojas ir darbdavio atstovas dalyvavo komisijos posėdyje, teikė paaiÅ¡kinimus. Pirmosios instancijos teismas patikrino Darbo ginčų komisijos 2014-09-16 sprendimo Nr. DGKS-4178 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepaisant to, kad apelianto (ieÅ¡kovo) reikalavimas galėjo bÅ«ti atmestas savarankiÅ¡ku pagrindu dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama iÅ¡ esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvų iÅ¡dėstymo ir struktÅ«ros (b.l.162), nes jie tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje. Apeliaciniame skunde dėl ginčo esmės (iÅ¡spęstų materialinių atsakovės reikalavimų) nėra nurodoma jokių aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliantas pavirtino aplinkybę, kad atsakove darbo santykiai baigėsi 2014-01-02. Apelianto argumentas, kad atsakovė turėjo pagrįsti darbo funkcijų vykdymÄ per laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2014-01-02 atmestini. DK 99 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų (Kodekso 95 straipsnis). Pagal DK 95 straipsnio 3 dalį „kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).

DK 93 straipsnis įpareigoja darbdavį mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė nebuvo atleista 2013 m. liepos mėnesį, t.y. nuo tos datos, kai Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nebuvo mokamas darbo užmokestis. Apeliantas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis ėmėsi darbo įstatyme nustatytų veiksmų, siekdamas įforminti atsakovės įrodinėjamÄ darbo funkcijų nevykdymÄ (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad atsakovė neiÅ¡eidavo į darbÄ nuo 2013-09-01, nors neginčija byloje nustatytos aplinkybės dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo fakto nuo 2013 m. liepos mėnesio.

Bet kuriuo atveju, darbo užmokesčio sÄ lygas ir jo iÅ¡mokėjimÄ faktÄ darbdavys privalo pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnis). DK 141 straipsnio 3 dalis numato, jog darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad A. P. ginčijamu laikotarpiu buvo priskaičiuotas darbo užmokestis: už 2013 m. rugsėjo mėnesį – 450,50 Lt, už 2013 m. spalio mėnesį – 450,50 Lt, už 2013 m. lapkričio mėnesį – 450,50 Lt, už 2013 m. gruodžio mėnesį – 450,50 Lt, už 2014 m. sausio mėnesį (kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas) – 187,97 Lt (darbo ginčų komisijos bylos 14-16, 21-24 lapai).

Duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs iÅ¡mokėtas nėra. Kaip minėta, darbuotoja (atsakovė) atleista nuo 2014 m. sausio mėnesio. Darbo santykių pabaiga ir yra pagrindas nebevykdyti DK 93 straipsnyje nustatyto įpareigojimo darbdaviui mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį, jam tinkamai neįforminus įrodinėjamos pravaikÅ¡tos termino.Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė sumokėjo 200 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (b.l.181). PraÅ¡omos priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „LUVEL transportas“, juridinio asmens kodas 226209920, 200 eurų (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė - Balynienė   Andrius Ignotas                                    RÅ«ta Petkuvienė