2020-04-22 Nr. AB-8440-3-64-3-01236-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-618-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01236-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Dalį kamerų ploto užėmė jose esantys baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, dalies patalynės negaudavo, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, duše nebūdavo karšto vandens, taip pat buvo kitų pažeidimų. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyvenimus, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta pagrindžiančių kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjui visas jo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros gyvenamasis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia stresą. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis prieš jo valią, kaip nurodė atsakovas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 2050,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neteisėtais veiksmais.

7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) 222 dienas, teismas taip pat įvertino kitus nustatytus pažeidimus ir priteisė pareiškėjui 2050 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 8. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

9. Atsakovas pažymi, kad nesutinka, jog apskaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą iš bendro kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Atsakovo nuomone, konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad kalinimas įstaigoje buvo trumpalaikis, į tai, kad atsakovas dėjo visas pastangas kuo palankesnių kalinimo sąlygų užtikrinimui, tai, kad pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, yra abstraktūs bei neįrodyti, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteisti neturtinės žalos dydį.

10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjo naudai priteisti 5500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė administracinio nagrinėjimo ribas, ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Be to, teismas nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

12. Teismas, pareiškėjo vertinimu, nepateikė pagrįstos išvados dėl gyvenamojo ploto dydžio nustatymo / apskaičiavimo, rėmėsi neaktualia praktika. Pareiškėjas teigia, kad asmenų skaičius kameroje turi būti apskaičiuojamas pagal miegamųjų vietų skaičių. Kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, miegamųjų vietų skaičius nurodytas Šiaulių TI 2018 m. kovo 23 d. rašte Nr. 14/01-3696 neatitinka skundžiamu laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d.) buvusių miegamųjų vietų skaičiaus, tai patvirtina 2017 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 14/01-6766. Pareiškėjas, vadovaudamasis tarptautiniais teisės aktais, nurodo, kad gyvenamojo ploto norma tiesiogiai turėtų būti taikoma laisvam grindų plotui miegamosiose patalpose (kamerose), t. y. eliminuojant buitinio aprūpinimo ir perteklinio inventoriaus bei kitų daiktų užimamus plotus iš bendro patalpos ploto pagal 3,6 kv. m laisvo grindų ploto normą vienam asmeniui. Teismas taip pat iš atsakovo atstovo turėjo išsireikalauti papildomų paaiškinimų, kokiais matavimo kriterijais yra apskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas, pareikalauti sanitarinio mazgo įrengimo dokumentinius įrodymus, paaiškinti, kokiu pagrindu yra pasirenkamas sanitarinio mazgo statistinio (atitvertas plotas) dydžio ribos, nes kiekvienoje kameroje minėtas statinys buvo skirtingų dydžių. Teismas nevertino, ar pareiškėjas mažoje uždaroje patalpoje, būdamas su dar kitais asmenimis, turėjo galimybę laikytis ir pačiam turėti vienos pagrindinių socialinio elgesio taisyklių priimtų normų – neperžengti kito asmens asmeninės erdvės. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino suteiktą teisę vieną kartą pasinaudoti dušu per savaitę kaip nepažeistą teisę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d.

14. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

17. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 straipsniai).

18. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

19. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

20. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas minėtų procesinių normų nesilaikė. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pagalbos iškvietimo mygtuko įrengimo kameroje, naudojimosi dušu, patalynės, sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, tik išdėstė šiais aspektais aktualų teisinį reguliavimą bei perrašė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų išvadas, tačiau nevertino, ar nustatytos faktinės aplinkybės gali būti traktuojamos, kaip pareiškėjo teisių pažeidimai.

21. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, jog pareiškėjui 222 dienas nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma. Vertindamas pareiškėjo kalinimo sąlygų atitiktį nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas iš bendro kameros ploto nepagrįstai išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą, nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo nekonstatavo. Pažymėtina, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto tik sprendžiant, dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, t. y. sprendžiant, ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta kitaip (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 p.); į baldų ir įrenginių užimamą kameros plotą atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys