2025-03-26 Nr. AB-5229-3-61-3-06760-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-341-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06760-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Travel Union“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Travel Union“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Travel Union“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2024 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Prokuratūra) 2024 m. spalio 22 d. atsakymą į pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą (toliau – ir Skundas); 2) įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus; 3) įpareigoti atsakovą panaikinti pranešėjo statusą T. A..

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatė terminą iki 2024 m. gruodžio 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. atsakymą į pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą (toliau – ir Atsakymas Nr. 1); 2) panaikinti Prokuratūros 2024 m. gegužės 28 d. atsakymą į pareiškėjo 2024 m. balandžio 29 d. paklausimą (toliau – ir Atsakymas Nr. 2); 3) įpareigoti Prokuratūrą suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus; 4) alternatyviai įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 29 d. paklausimą (toliau – ir Paklausimas) ir 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą; 5) įpareigoti Prokuratūrą panaikinti pranešėjo statusą T. A.; 6) alternatyviai įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą.

Pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas neatitiko ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2025 m. sausio 3 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje pareiškėjui buvo pasiūlyta tikslinti reikalavimą, t. y. neformuluoti jo alternatyviai ir besikartojančiai, reikalavimą dėl įpareigojimo Prokuratūrai atlikti veiksmus formuluoti atsižvelgiant į kilusį ginčą dėl prašomų atlikti veiksmų (formuluoti tapačiai, kaip buvo formuluojamas Paklausime ir Skunde); pagal teismui pateiktus dokumentus teismas darė išvadą, kad pranešėjas T. A. Bendrovėje nedirba, pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kokias teisines pasekmes Bendrovei gali sukelti pranešėjo statuso T. A. panaikinimas, paaiškinti, kokios pareiškėjo teisės būtų apgintos, kaip pasikeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis, jei skundas būtų patenkintas, taip pat patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia, prašydamas įpareigoti Prokuratūrą suteikti jam informaciją apie pranešimo tyrimą, kai Atsakyme Nr. 1 Prokuratūra nurodė, jog pranešimo tyrimas perduotas Lietuvos bankui.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 3 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. atsakymą į pareiškėjo Skundą; 2) panaikinti Prokuratūros 2024 m. gegužės 28 d. atsakymą į Paklausimą; 3) įpareigoti Prokuratūrą suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus; 4) įpareigoti Prokuratūrą panaikinti pranešėjo statusą T. A.; 5) alternatyviai, netenkinus (3) ir (arba) (4) reikalavimo (-ų), įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Travel Union“ skundo dalį dėl Prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. atsakymo, 2024 m. gegužės 28 d. atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Prokuratūrai suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus bei panaikinti pranešėjo statusą T. A.; skundo dalį dėl reikalavimo alternatyviai, netenkinus (3) ir (arba) (4) reikalavimo (-ų), įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą, laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui; nutarčiai įsiteisėjus, grąžino 23 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. lapkričio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, suformuluotus reikalavimus ir prie skundo pridedamus dokumentus, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamais Prokuratūros Atsakymu Nr. 1 ir Atsakymu Nr. 2 pareiškėjas yra tik informuojamas apie Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – ir PAĮ) nuostatas, pagal kurias informacija apie pranešimo pateikto pagal PAĮ, nagrinėjimo eigą ir rezultatus yra teikiama išimtinai tik pranešimą pateikusiam asmeniui, kad teisės aktai numato baigtinį atvejų sąrašą, kai pranešėjo statusas gali būti panaikinamas, ir negali būti aiškinamas plečiamai, taip pat pareiškėjas informuojamas, kad pranešimo tyrimo organizavimas pagal kompetenciją buvo perduotas Lietuvos bankui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje buvo pasiūlyta pareiškėjui patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kokias teisines pasekmes Bendrovei gali sukelti pranešėjo statuso T. A. panaikinimas, kai minėtas asmuo Bendrovėje jau nebedirba, paaiškinti, kokios pareiškėjo teisės būtų apgintos, kaip pasikeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis, jei skundas būtų tenkintas. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, jokių konkrečių galimų Atsakymu Nr. 1 ir Atsakymu Nr. 2 Bendrovei sukeliamų teisinių pasekmių (teisių ir pareigų apimties pasikeitimo) nenurodė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų sąrašą, numatytą PAĮ 6 straipsnio 10 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, kurie gali kelti ginčą teisme dėl pranešėjo statuso suteikimo (asmens nepripažinimo pranešėju) ar jo panaikinimo.

Teismas konstatavo, kad Atsakymas Nr. 1 ir Atsakymas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio dokumentai, juose nėra privalomo pobūdžio patvarkymų pareiškėjui, todėl jie objektyviai jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgęs į tai, skundo dalį dėl Atsakymo Nr. 1 ir Atsakymo Nr. 2 panaikinimo teismas atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Atsakymą Nr. 1 ir Atsakymą Nr. 2, atsisakytini priimti ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo Prokuratūrai suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus bei panaikinti pranešėjo statusą T. A..

Teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo dėl alternatyvai formuluojamų reikalavimų, todėl skundo dalis dėl reikalavimo, kuriuo prašoma alternatyviai, netenkinus (3) ir (arba) (4) reikalavimo (-ų), įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą, laikytina nepaduota ir grąžintina pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas UAB „Travel Union“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo 2025 m. sausio d. 3 skundo priėmimo klausimą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis, vadovaudamasi, inter alia (be kita ko), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 dalies 8 punktu, pateikė Paklausimą. Atsakyme Nr. 1 nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 53 punktu, jis gali būti skundžiamas Prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui. Tuo vadovaudamasis pareiškėjas pateikė Skundą. Atsakyme Nr. 2 nurodyta, jog, vadovaujantis Aprašo 55 punktu, jis per vieną mėnesį nuo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Atitinkamai, 2024 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas skundas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pagrindo atėmė iš pareiškėjo vienintelę galimybę apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ir, net nepriimdamas skundų, paneigė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakymai yra informacinio pobūdžio dokumentai. Pareiškėjas skunduose išsamiai pagrindė, kad jo teisės šiuo metu yra pažeidžiamos, todėl atsakymai (jų apskundimas ir išnagrinėjimas teisme) pareiškėjai turi esminę reikšmę. Pareiškėjas pirmiausia Paklausimu, o vėliau ir Skundu kreipėsi į Prokuratūrą, siekdamas, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas, o taip pat pareiškėjo teisės. Prokuratūrai visiškai formaliai (ir, pareiškėjo įsitikinimu, klaidingai) pasirėmus PAĮ nuostatomis, pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl PAĮ nuostatų išaiškinimo ir taikymo – pareiškėjas mano, kad Prokuratūros PAĮ nuostatų aiškinimas ir taikymas, inter alia, pasakant, kad pareiškėjas neturi jokių teisių į informaciją apie tyrimą, yra klaidingas ir pažeidžiantis pareiškėjo teises. Priešingai negu teismas aiškina, skundo nagrinėjimas nebūtų beprasmis, skundo nagrinėjimas turėtų esminę reikšmę pareiškėjo teisei į teisminę gynybą, teisei į informaciją, teisei į proceso operatyvumą, teisei į teisinį aiškumą. Be to, jeigu skundas būtų priimtas, tai galėtų pasitarnauti ne tik pareiškėjo, bet ir viešajam interesui – šiuo metu dėl darbdavio teisių inicijavus procesą pagal PAĮ nėra suformuotos jokios teismų praktikos, o pats PAĮ taip pat šiuo klausimu nėra reglamentuotas.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad apie pareiškėjo teisinį suinteresuotumą teismas nepagrįstai sprendė vadovaudamasis PAĮ 6 straipsnio 10 dalimi ir 11 straipsnio 5 dalimi. PAĮ 6 straipsnio 10 dalis nustato, kad „Kompetentingos institucijos sprendimas nepripažinti informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens pranešėju gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Šioje normoje apskritai nėra nustatyta, kokie asmenys gali tokį sprendimą skųsti. Bet kuriuo atveju, pareiškėjas neskundžia sprendimo nepripažinti informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens pranešėju. Pranešėjo statusas T. A. yra suteiktas. PAĮ 11 straipsnio paskirtis yra užtikrinti pranešėjo ar kito asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, apsaugą. Todėl visiškai objektyviai šio straipsnio 5 dalyje asmuo, kurio atžvilgiu pranešimo pagrindu yra pradėtas tyrimas, nėra įtrauktas. Tačiau tai nereiškia, jog šiems asmenims nėra leidžiama kreiptis į teismą. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas manyti, jog asmuo, kurio atžvilgiu pradėtas tyrimas, apskritai šioje stadijoje neturi teisės į teisminę gynybą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisė reikšti alternatyvius reikalavimus egzistuoja teismų praktikoje ir yra įprasta, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju tokia teisė negalima, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartis, jau skundo priėmimo stadijoje aiškiai parodė subjektiškumą, yra tendencingas. Tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų panaikinta ir teismui skundo priėmimo klausimas būtų perduotas nagrinėti iš naujo, pareiškėjas prašo užtikrinti, kad skundą nagrinėtų kitas teismo teisėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. atsakymo ir 2024 m. gegužės 28 d. atsakymo panaikinimo bei įpareigojimo Prokuratūrai suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus bei panaikinti pranešėjo statusą T. A., kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o kitą skundo dalį laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į Prokuratūrą, siekdamas gauti informaciją apie numatomą T. A. pateikto pranešimo apie neva Bendrovės padarytą pažeidimą tyrimo statusą, numatomą tyrimo trukmę ir šiame tyrime atliktus veiksmus, pareiškėjas taip pat prašė panaikinti T. A. suteiktą pranešėjo statusą. Pareiškėjo prašymas skundžiamu Prokuratūros 2024 m. gegužės 28 d. atsakymu buvo netenkintas, o pareiškėjo skundas dėl minėto 2024 m. gegužės 28 d. atsakymo panaikinimo skundžiamu Prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. atsakymu buvo atmestas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Prokuratūros 2024 m. gegužės 28 d. atsakymo ir 2024 m. spalio 22 d. atsakymo turinį, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijami aktai akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių bei negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, kad pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-968/2020). Ginčai dėl teisės gauti informaciją ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 str. 1 p., VAĮ 14 str., ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2024).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, jog pareiškėjo ginčijami aktai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį Prokuratūros 2024 m. spalio 22 d. atsakymo, 2024 m. gegužės 28 d. atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Prokuratūrai suteikti pareiškėjui informaciją apie tyrimo, pradėto pagal pranešėjo T. A. pranešimą, eigą ir rezultatus bei įpareigojimo Prokuratūrai panaikinti pranešėjo statusą T. A..

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skunde formuluoja alternatyvų ir besikartojantį reikalavimą dėl įpareigojimo Generalinei prokuratūrai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą, todėl pasiūlė reikalavimą tikslinti, t. y. neformuluoti jo alternatyviai ir besikartojančiai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo dėl alternatyvai formuluojamų reikalavimų, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo alternatyviai, netenkinus (3) ir (arba) (4) reikalavimo (-ų), įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą, laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, teismui pateiktame skunde turi būti suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Skundo pagrindą sudaro pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimas atsakovui (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje.

Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ne bet kokie skundo trūkumai sudaro prielaidas teismui skundą (prašymą, pareiškimą) laikyti nepaduotu pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, o tik esminiai trūkumai, kurie sudaro procesines kliūtis teismui priimti skundą.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Prokuratūros 2024 m. gegužės 28 d. atsakymą į pareiškėjo Paklausimą ir 2024 m. spalio 22 d. atsakymą į pareiškėjo Skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde teismui reiškiamas reikalavimas įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paklausimą ir Skundą yra pakankamai konkretus ir aiškus bei atitinka teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi šią skundo dalį laikė nepaduota.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pagal kompetenciją perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis būtų panaikinta ir skundo priėmimo klausimas būtų perduotas nagrinėti iš naujo, užtikrinti, kad skundą nagrinėtų kitas teismo teisėjas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisės, išnagrinėjus atskirąjį skundą, yra numatytos ABTĮ 154 straipsnyje. Nei šis straipsnis, nei kitos ABTĮ nuostatos nenumato galimybės, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti konkrečiam teisėjui (kitam teisėjui), todėl minėtas atskirojo skundo prašymas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Travel Union“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis