a8b49dff-8a5b-460d-96d5-e9b712737402 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-107-647/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00106-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2.; 3.1.1.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.;3.2.6.1.; 3.2.6.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei, dalyvaujant ieškovės N. Š. atstovei advokatei R. P., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Špūrui, atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui S. M., trečiajam asmeniui T.

B. ir trečiųjų asmenų T. B. ir D. B. atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl Sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 metų generalinio plano dalies pripažinimo niekiniu ir dėl Sodininkų bendrija “ŠermukÅ¡nėlė“ 1989 metų generalinio plano pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D.

B., ir T. B., Teismas n u s t a t ė : 1 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo priimtas ieškovės N. Š. (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovams Sodininkų bendrijai „Šermukšnėlei“ (toliau – SB „Šermukšnėlė“ ar Bendrija), Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl SB „Šermukšnėlė“ 1992 metų generalinio plano pripažinimo niekiniu ir 1989 metų generalinio plano pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D.

B. ir T. B.. 2 Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:

1) konstatuoti niekinio sandorio faktÄ , kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 metų generalinis planas yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento;

2) pripažinti privatizavimo schemÄ , sudarytÄ pagal 1992 metų planÄ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

3) pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A27-477 „Dėl sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“ patvirtintÄ SB “ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planÄ niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti minėtÄ Ä¯sakymÄ Nr. A27 -477 ir NŽT dokumentÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo;

4) panaikinti 2013 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) „ŠermukÅ¡nėlė“ formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo, o SB „ŠermukÅ¡nėlė“ žemės sklypų fomavimo ir pertvarkymo planavimo dokumentÄ niekiniu ir negaliojančiu;

5) panaikinti aukščiau nurodytų planų registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir Teritorijų planavimo dokumentų registre;

6) konstatuoti, kad SB “Šermukšnelė“ 1989 metų generalinis ir dendrologinis planas yra galiojantis ir nepertraukiamai galiojo nuo pat jo sudarymo momento;

7) įpareigoti SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ Ä¯registruoti registruose;

8) pripažinti, kad privatizacijos procese, SB “ŠermukÅ¡nėlė“ nariai nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo, tokio dydžio ir tokių ribų, kokių nustatyta tvarka žemės sklypai buvo suteikti naudoti ir faktiÅ¡kai buvo naudojami iki 1992 metų vasario 7 d., pagal 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ ;

9) pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į faktiÅ¡kai naudojamÄ 7,3 arų žemės sklypÄ tokių ribų, kokių nustatyta tvarka sklypas Nr. 4321-0802-0169 buvo suteiktas naudoti ir faktiÅ¡kai buvo naudojamas iki 1992 metų vasario 7 d.;

10) priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 1989 metais ieškovei, SB „Šermukšnėlė, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo išskirtas 7,3 arų žemės sklypas N.169. Tuo metu ieškovės pavardė buvo Ž., vėliau jos pavardė- Šalkauskaitė ir šiuo metu – Š. Minėtas žemės sklypas ieškovei buvo išskirtas galiojant SB „Šermukšnėlė“ 1989 metų detaliajam planui, kuriame pažymėti sodininkų bendrijos keliai, įrengto vandentiekio ir elektros tinklų pažymėjimais.

SB “ŠermukÅ¡nėlė“ 1989 metų Generalinis ir dendrolginis planas, pagal tuo metu galiojusius reikalavimus buvo suderintas su Lietuvos Respublikiniu agrokooperacijos susivienijimu „Sodai“, kolÅ«kiu „BolÅ¡evikas“, sodų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“, Skaičiavimo centro prie statistikos valdybos profesinės sÄ jungos komitetu, Vilniaus melioracijos statybos valdyba, Vilniaus rajono vyresniuoju inžinieriumi žemėtvarkininku, Vilniaus rajono landÅ¡afto architektu. Nuo 1989 metų ieÅ¡kovė jai paskirtÄ Å¾emės sklypÄ , tvarkė, įdėjo darbo ir lėšų, apsodino jį sodo augalais, pasistatė Å¡iltnamį, taip pat pradėjo statyti kitus statinius, kuriems nereikėjo jokių leidimų.

Taigi ieÅ¡kovė, SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1989 metų detaliajame plane numatytoje vietoje, pasistatė sodo namÄ , taip pat pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį, sklypÄ aptvėrė metaline tvora. Visi statiniai, tame tarpe ir tvora buvo pastatyti sklypo Nr.169 teritorijoje pagal 1989 metų Generalinį ir dendrologinį planÄ . Kaimyninis žemės sklypas Nr.168 taip pat buvo naudojamas ir tvarkomas pagal 1989 metų Generalinį ir dendrologinį planÄ . 1994-09-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/94-1569 pagrindu, ieÅ¡kovės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre unikaliu Nr. 4132-0802-0169.

Kaimyninis žemės sklypas taip pat buvo privatizuotas ir įregistruotas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 168 ir sklypas Nr. 169). 2002 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-12430 pagrindu žemės sklypÄ Nr. 168 įgijo D. ir T. B.. Tiek pirminiai sklypo Nr. 168 savininkai (S. Å . po to R. Ž.), tiek 2002 metais šį sklypÄ Ä¯giję D. ir T. B. faktiÅ¡kai naudojosi Nr. 168 sklypu pagal 1989 metų generalinio ir dendrologinio plano ribas ir iki 2009 m. birželio mėnesio pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. 2009 metais T.

B. sužinojo apie 1992 metų planÄ , po ko prirašė skundų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. 2011 m. gruodžio 9 d. iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo N. Å ., kaip atsakovė gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieÅ¡kinį, tretieji asmenys byloje D. B. ir T. B. bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (civilinės bylos Nr. 2-3852-494/2011). Inspekcija prašė teismo įpareigoti N. Å . per teismo nustatytÄ laikÄ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius: pagalbinį Å«kinį pastatÄ , sodo namÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį, bei metalinės tvoros dalį, esančius SB „ŠermukÅ¡nėlė“ žemės sklypuose, bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane nustatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų.

Ieškinį inspekcija grindė tuo, kad N. Š. pastatyto sodo namo dalis, pagalbinio ūkio pastato dalis ir betoninis vandentiekio šulinys patenka ant SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generaliniame plane suprojektuoto 5 metrų pločio pravažiavimo tarp sodo sklypų Nr. 168, Nr 169 ir 192, kuris numatytas, kaip sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinė žemė. Be to, jos metalinės tvoros dalis yra pastatyta sodo sklype Nr. 168, priklausančiame D.i ir T. B., o kita dalis - ant generaliniame plane suprojektuoto pravažiavimo tarp nurodytų sodo sklypų.

Statybos inspekcija teigė, kad D. B. ir T. B. priklausantis žemės sklypas Nr.168 yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir ji nėra gavusi žemės sklypo savininkų sutikimų statyti tvorÄ jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apytiksliai po 20 metų ieÅ¡kovė sužinojo apie 1992 metų generalinio plano galimÄ buvimÄ . Apie 1992 metų planÄ nežinojo ir naujai iÅ¡rinkta sodo pirmininkė V.

Ž.. Planas buvo laikomas paslaptyje ir net nebuvo laiku perduotas naujai iÅ¡rinktai sodo pirmininkei. Sodo pirmininkė apie minėtÄ planÄ sužinojo po to, kai T. B. pradėjo visur raÅ¡yti skundus, kad ieÅ¡kovė užgrobė valstybinę žemę, bei pareikalavo iÅ¡ buvusio pirmininko Č. L. perduoti planÄ . Taigi ir sodo pirmininkė apie 1992 metų planÄ sužinojo po 20 metų. Pagal 1992 metų planÄ , lyginant su 1989 metų planu, ieÅ¡kovei aktualioje planų dalyje, 1992 metų plane sklypas Nr. 168 dalinai „pastumtas“ į ieÅ¡kovės sklypo dalį, o per ieÅ¡kovei paskirtÄ ir faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ buvo nubraižytas 5 metrų pločio kelias, kurį Statybos inspekcija civilinėje byloje įvardino, kaip 1992 metų generaliniame plane suprojektuotÄ 5 metrų keliÄ ir kad tai bendrojo naudojimo valstybinė žemė.

Tokiu bÅ«du, pagal 1992 metų planÄ teisėtai paskirtame, naudojamame ir aptvertame tvora ieÅ¡kovės sklype, dalis jos sklypo neva virto 5 metrų pločio keliu- bendrojo naudojimo valstybine žeme, o sklype pastatyti statiniai ir želdiniai atsidÅ«rė ant vadinamojo kelio, tvora, pastatyta ieÅ¡kovės sklype, po to, kai buvo atlikti sklypo Nr. 168 kadastriniai matavimai bÅ«tent pagal 1992 metų planÄ , atsidÅ«rė sklype Nr. 168, t. y. ieÅ¡kovės sklypo dalis pamatuota sklypui Nr. 168. Sodo namas, pastatytas 1989 metų plane namui statyti numatytoje vietoje, o inspekcija įrodinėjo, kad pagal 1992 metų planÄ namo dalis pastatyta ant vadinamojo kelio.

Vadinamasis kelias tik nubraižytas 1992 metų plane, o realiai tai yra ieÅ¡kovės naudojamas sklypas. Vadinamasis kelias per ieÅ¡kovės sklypÄ nebuvo nei įrengtas, nei naudojamas, nei įregistruotas kaip kelias. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės naudojimo 2010 m. gegužės 14 d patikrinimo aktu Nr. 6.18-5040-A nustatyta, kad tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 jokio kelio nebuvo ir nėra. Kad tarp sklypų nėra jokio kelio konstatuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su nuotraukomis.

IÅ¡ aukščiau minėto civilinio ieÅ¡kinio N. Å . sužinojo, kad atlikti sklypo Nr. 168 kadastriniai matavimai, kad priimtas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 2.3-8678-(30) ir 2009 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 2.3 -9037- (30) dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. N. Å . kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (admin. byla Nr.IK- 1897-171/2012) atsakovei NŽT, tretieji asmenys D. B. ir T. B., ir SB „ŠermukÅ¡nėlė“.

Pareiškėja skunde pasisakė, kad žemės sklypo Nr. 168 planas buvo suderintas nepagrįstai bei neteisėtai ir prašė teismo panaikinti minėtus Vilniaus apskrities viršininko įsakymus. NŽT byloje teigė, kad ginčijami Vilniaus apskrities viršininko įsakymai buvo priimti vadovaujantis vadinamuoju 1992 metų generaliniu planu, ko pasekoje N. Š. paskirto ir naudojamo sklypo Nr. 169 dalis, atliktais kadastriniais matavimais, buvo įteisinta sklypui Nr. 168. N. Š. byloje įrodinėjo, kad vadovautis 1992 metų planu negalima, nes planas nepatvirtintas administraciniu aktu ir yra negaliojantis, pasisakė, kad turi būti vadovaujamasi 1989 metų generaliniu dendrologiniu planu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundas buvo atmestas. NŽT administracinėje byloje teigė, kad galioja 1992 metų generalinis planas ir, kad jį gavo iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus, tačiau dokumentų kuriuos, gavo iÅ¡ savivaldybės į bylÄ neteikė, taigi kokius NŽT gavo dokumentus ir koks jų turinys teismas netyrė.

Sprendime teismas sprendė, kad 1992 metų planÄ Nacionalinei žemės tarnybai pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius, remiantis tik NŽT pasisakymais ir perduoto plano netyrus. Sprendime teismas pasisakė, kad 1992 metų planas patvirtintas balandžio mėnesį. Å i frazė sprendime yra tik iÅ¡ D. ir T. B. teiginių ir nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Byloje nebuvo pateiktas potvarkis, kuriuo bÅ«tų patvirtintas 1992 m. planas. (NEEIKIA) Sprendime teismas pasisakė, kad 1992 metų planas patvirtintas balandžio mėnesį, tačiau planai tvirtinami konkrečiu administraciniu aktu.

Kokiu konkrečiu administraciniu aktu patvirtintas 1992 metų planas teismas netyrė ir sprendime nepasisakė. Taigi, teismas pasisakė, kad 1992 metų planas patvirtintas. , tačiau kokiu konkrečiu administraciniu aktu jis patvirtintas nepasisakė ir tai yra neaiÅ¡ku iki Å¡iol. Nenustatyta ir iki Å¡iol nežinoma ne tik administracinio akto, kuriuo, kaip teigiama patvirtintas 1992 metų planas data, numeris, kas jį priėmė, bet ir jo turinys. Administracinėje byloje teismai nesirėmė tiesioginiais įrodymais, praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti dokumentus atmetė, bet vadovavosi iÅ¡vestiniais įrodymais, tame tarpe 1992 metų plano panaudojimo padariniais.IeÅ¡kovė aktyviai ieÅ¡kojo 1992 metų generalinio plano ir jo teisėtumÄ patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Tiek į civilinę tiek ir administracinę bylas buvo pateiktos tik 1992 metų plano iÅ¡traukos ir niekada nebuvo pateiktas visas 1992 metų planas, bei niekada nebuvo pateiktas administracinis aktas, kuris patvirtintų 1992 metų plano juridinės galios įgijimÄ . Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakydama į ieÅ¡kovės 2014 m. gegužės 30 d. paklausimÄ dėl generalinio plano, 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡tu Nr. A33(1)-4332-(25.3.1 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo jÄ , kad savivaldybė turi du planus: 1989 m. generalinį planÄ ir 1992 m. paprastÄ sklypų planÄ , bei nurodo, kad tikslinant kadastrinius matavimus, vadovautis reikia generaliniu planu, t.y. 1989 m. planu.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija, 2015 m. sausio 2 d. raÅ¡te Nr. A33(1)-6-(4.22) „Dėl informacijos pateikimo“ rašė “Atsižvelgdama į tai, kad Savivaldybės archyve esantis sod. b-jos „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. planas nėra generalinis ir neturi jokių institucijų tvirtinimų, derinimų ir dokumentų įrodančių jo teisinę bei juridinę galiÄ , Savivaldybė vadovautis turimais 1992 m. planais negali. Kadangi ant minėto plano nėra jokių institucijų derinimų ir tvirtinimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija vadovaujasi SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1989 metų dendrologiniu gen. planu.“ Å io raÅ¡to kopijas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

N. Å . 2015 m. sausio 21 d. kreipėsi į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ administracinėje byloje A143-772/2013, panaikinti minėtus teismų sprendimus, nurodydama, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo, ji kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , kuri tik 2015 m. sausio 2 d. raÅ¡tu Nr. A33(1)-6-4.22) Dėl informacijos pateikimo, pateikė informacijÄ dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, t. y. patvirtino, kad 1992 metų planas nesuderintas, nepatvirtintas ir neturi juridinės galios.

PraÅ¡yme dėl bylos atnaujinimo pareiÅ¡kėja nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, kad SB“ Å ermukÅ¡nėlė“ 1992 m. planas nėra generalinis planas ir yra negaliojantis, o galiojantis yra 1989 m. dendrologinis generalinis planas, laikytina turėjusiu įtakos priimti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ ir kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu. 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ buvo atmestas.

Taigi, prieÅ¡taravimai dėl planų galiojimo ir jų teisėtumo, nebuvo paÅ¡alinti. Atliktais sklypo Nr. 168 kadastriniais matavimais, bÅ«tent remiantis 1992 metų planu, N. Å . paskirto ir naudojamo sklypo Nr. 169 dalis iÅ¡ jos atimta be teisinio pagrindo, o D. ir T. B. įgijo žemės dalį kuria pirminė sklypo Nr.168 savininkė niekada nesinaudojo. Ä® Å¡iÄ bylÄ pateiktu 2020 rugsėjo 11 d. raÅ¡tu Vilniaus rajono savivaldybės administracija informavo, kad 1990-1998 metų jos veiklos dokumentacija 2015 m. vasario 20 d. perduota tuometiniam Vilniaus apskrities archyvui, taigi ieÅ¡kojome administracinio akto archyve ir paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus regioniniame valstybės archyve nėra potvarkio, kuriuo bÅ«tų patvirtintas SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 metų planas.

Taigi 1992 metų planas, prieÅ¡ingai nei pasisakyta administracinės bylos sprendime, 1992 metų balandžio mėnesį nebuvo patvirtintas. NŽT internetinėje svetainėje „Mėgėjų sodų teritorijų planai“ Å¡iuo metu vieÅ¡ai skelbiama, kad SB “ŠermukÅ¡nėlė“ generalinis planas parengtas ir patvirtintas 1992 metų liepos 2 d. potvarkiu Nr. 820 p.. Pažymėtina, kad nurodytame 1992 m. liepos 2 d. potvarkyje nei žodžiu nėra pasisakyta apie SB „ŠerumukÅ¡nėlė“ generalinio plano tvirtinimÄ t.y.

SB “ŠermukÅ¡nėlė“ generalinis planas minėtu, vieÅ¡ai nurodytu, potvarkiu Nr.820 p nebuvo patvirtintas. NŽT elektroninėje erdvėje skelbiama netikra informacija ir apgaulingai nurodytas potvarkis, kuriuo SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinis planas neva pavirtintas, nors realiai yra nepatvirtintas, reiÅ¡kia tai, kad vieÅ¡ai skelbiama informacija apie 1992 metų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano patvirtinimo datÄ ir jo patvirtinimo potvarkį yra netikra ir apgaulinga informacija apie 1992 metų generalinio plano patvirtinimÄ administraciniu aktu ir apgaulinga informacija apie jo galiojimÄ .

Akivaizdu, kad NŽT vieÅ¡ai skelbia iÅ¡galvotÄ ir apgaulingÄ informacijÄ apie 1992 plano patvirtinimÄ todėl, kad nėra jokio potvarkio, kuriuo bÅ«tų patvirtintas minėtas planas. SB „ŠermukÅ¡nėlė“ pirmininkė į ieÅ¡kovės paklausimÄ 2011 m. guodžio 19 d. raÅ¡tu atsakė, kad teisės akto, patvirtinančio sodininkų bendrijos 1992 metų generalinį planÄ neturi ir negali pateikti Kad SB “ŠermukÅ¡nėlė“ neturi administracinio akto, kuriuo bÅ«tų patvirtintas 1992 metų planas pirmininkė pasisakė tiek administracinėje tiek ir civilinėje byloje.

Tiek civilinėje byloje tiek ir administracinėje byloje sodo pirmininkė pasisakė, kad kelio tarp sklypų neturi bÅ«ti, kad sklypo Nr.168 kadastriniai matavimai atlikti netesingai. Statybos inspekcija į ieÅ¡kovės paklausimÄ 2014 m. rugsėjo 08 d. atsakymu Nr. 2D-13879 atsakė, kad 1992 metų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ sklypų planas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nėra saugomas. BÅ«tent 1992 metų plano nebuvimas Statybos inspekcijoje, įrodo, kad 1992 metų generalinis planas kaip oficialus planas neegzistavo.

Savivaldybė, aukščiau minėtais raÅ¡tais aiÅ¡kiai pasisakė, kad 1992 m. planas nėra generalinis planas ir neturi jokių institucijų derinimų ir tvirtinimų ir kad galioja 1989 metų generalinis dendrologinis planas. NŽT, kuri vadovavosi 1992 metų planu, bei minėtose bylose įrodinėjo, kad 1992 metų planas galiojantis, vieÅ¡oje erdvėje skelbia melagingÄ informacijÄ apie 1992 metų plano patvirtinimÄ potvarkiu. Generalinis planas tvirtinamas oficialiu dokumentu, t.y. potvarkiu, bÅ«tent iÅ¡ tokio dokumento galima spręsti apie plano patvirtinimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjęs aukščiau minėtÄ civilinę bylÄ 3K-3-191-690/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutarties 42 punkte pasisakė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė, kad SB “ŠermukÅ¡nėlė“ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra pažymėtas 5 m. pločio bendrojo naudojimo kelias; generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas T. ir D. B., patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį, šį planÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius (pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ tai prejudicinis faktas minėtoje civilinėje byloje).

Tačiau ta pati Vilniaus rajono savivaldybės administracija suteikė atsakovei N. Å . prieÅ¡ingÄ informacijÄ t.y, kad Å¡iuo metu savivaldybė turi du planus: 1989 m. generalinį planÄ ir 1992 m. paprastÄ sklypų planÄ ir informavo, kad tikslinant kadastrinius matavimus reikia vadovautis generaliniu planu. Byloje pateiktas 1989 m. generalinis ir dendrologinis planas, kuriame tarp sklypų Nr. 168 ir Nr.169 nėra nubraižytas kelias. 3 IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti nustatyta ar buvo įvykdytos 1992 metų plano suderinimo su tuo metu privalomomis institucijomis procedÅ«ros, ar buvo atliktos 1992 metų plano tvirtinimo procedÅ«ros, ar 1992 metų planas teisėtai tapo ar netapo generaliniu planu.

Kaip aukščiau minėjome pagal 1992 metų planÄ , per ieÅ¡kovei paskirtÄ ir faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 169, buvo nubraižytas 5 metrų pločio vadinamasis kelias, kuris civilinėje byloje įvardintas kaip bendrojo naudoji valstybinė žemė. Vadinamasis kelias nebuvo nei įrengtas, nei naudojamas, nei įregistruotas kaip kelias, vadinamasis kelias egzistuoja tik 1992 metų plane, o realiai tai yra ieÅ¡kovės naudojamas sklypas. Taigi kyla klausimas, kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovei paskirtas žemės Å«kio paskirties sklypas virto keliu, bendrojo naudojimo valstybine žeme.

Žemės kodekse, galiojusiame nuo 1971-07-01 iki 1994-07-12 buvo nustatyta žemės sklypų sodininkystei ir daržininkystei skyrimo ir netekimo tvarka, žemės sklypai buvo skiriami neterminuotai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų “ Nr. I-715, galiojusio nuo 1990-10-25 iki 2004-01-07) 2 straipsnyje buvo numatyta, kad „sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise.

Å iuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu, naudojasi neterminuotai“. „Žemės sklypelis iÅ¡ tokio naudotojo gali bÅ«ti valstybės paimamas tik ryÅ¡ium su žemės sklypo skyrimu valstybės ar visuomenės reikalams. Å iuo atveju savininkas turi teisę: gauti kompensacijÄ pagal realias kainas pinigais arba pareikalauti kad naujasis žemės naudotojas savo lėšomis ir jėgomis, esant techninėms galimybėms, perkeltų ar perstatytų statinius į kitÄ savininkui skirtÄ sklypelį, ar nesant techninės galimybės perkelti arba perstatyti statinius pagal analogiÅ¡kÄ projektÄ kitame savininkui skirtame sklypelyje“.

Minėto įstatymo 4 straipsnyje įpareigojama Vyriausybė pakeisti ir papildyti Tipinius sodininkų bendrijos įstatus, suderintus su Å¡iuo įstatymu. 1991-05-21 Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų“ patvirtinimo, 7.5 punkte numatyta, kad bendrijos nariui skirtÄ Å¾emės sklypelį paėmus valstybės ar visuomenės reikalams, gauti kompensacijÄ už naikinamus vaismedžius, vaiskrÅ«mius bei pasėlius. Minėto nutarimo 8.2 punkte buvo numatyta, kad bendrijos narys privalo laikytis jam skirto žemės sklypelio ribų.LR Civilinio kodekso, galiojusio nuo 1994-05-17, 1421 straipsnyje buvo numatyta, kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko turto prievarta, iÅ¡skyrus LR įstatymų numatytus atvejus.

Å iame straipsnyje taip pat numatyta, kad turtas iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ gali bÅ«ti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Savininkui turi bÅ«ti atlyginta turto vertė, iÅ¡skyrus, kai turtas konfiskuojamas.LR CK 148 straipsnis numatė taip pat ir valdytojo, kuris nėra savininkas minėtų teisių gynimÄ . IeÅ¡kovės sklypo Nr.169 dalis, nustatyta tvarka nebuvo paimta visuomenės poreikiams, taigi pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , jokio kelio sklype negali bÅ«ti.1992 metų plano brėžinyje nubraižius du brÅ«kÅ¡nius per ieÅ¡kovės sklypÄ , žemės Å«kio paskirties sklypas keliu netapo, tam turi bÅ«ti atliktos norminiais aktais nustatytos procedÅ«ros, ir tik esant pagrįstoms ir norminiais aktais numatytoms aplinkybėms.

Kaip minėjome vadinamasis kelias beveik 30 metų nebuvo nei įrengtas, nei naudojamas, o tai labai akivaizdžiai patvirtina, kelio bÅ«tinybės nebuvimÄ . Sklypo Nr. 169 dalis nustatyta tvarka nebuvo paimta visuomenės poreikiams, taigi nebuvo net prielaidų keliui sklype atsirasti. IeÅ¡kovei paskirto ir naudojamo žemės sklypo dalis netapo nei keliu, nei bendrojo naudojimo valstybine žeme. Kadangi sklypo dalis nebuvo paimta visuomenės poreikiams, ieÅ¡kovės sklypas nepakito, t. y. liko toks koks buvo jai paskirtas ir teisėtai naudojamas.

Civilinėje byloje buvo įrodinėjama, kad N. Š. priklausantys statiniai (esantys jai paskirtame sklype, o namas pastatytas 1989 metų plane numatytoje vietoje) yra pastatyti ant kelio, bendrojo naudojimo valstybinėje žemėje. Pažymėtina, kad vadinamasis kelias yra žemės ūkio paskirties sklype. Valstybinės žemės sklypas, kelio įrengimui, net nebuvo suformuotas (nors jis ir negalėjo būti suformuotas). Nebuvo atliktos jokios procedūros susijusios su kelio įrengimu. Kelias nebuvo nei įrengtas nei įregistruotas kaip kelias.

Taigi neegzistuojantis vadinamasis kelias ir neegzistuojanti bendrojo naudojimo valstybinė žemė žemės Å«kio paskirties sklype, civilinėje byloje sukėlė teisines pasekmes-nugriauti ieÅ¡kovės statinius. Remiantis 1992 metų planu, bendrojo naudojimo valstybinės žemės ir kelio buvimo sklype imitavimas, nors jo nėra ir negali bÅ«ti, reiÅ¡kia neteisėtÄ ieÅ¡kovės sklypo dalies nusavinimÄ . Toks sklypo dalies nusavinimas bÅ«tų neteisėtas net jeigu 1992 metų planas bÅ«tų galiojantis, tačiau Å¡iuo atveju, kaip minėjome,1992 metų planas net netapo galiojančiu.

Tuo metu galioję įstatymai numatė, kad fiziniams asmenims mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje be aukciono parduodami jų naudojami žemės sklypai. Teisė į paskirtus ir naudojamus sklypus įstatymais buvo iÅ¡laikyta nepriklausomai nuo norminių aktų galiojimo laiko požiÅ«riu. Valstybinės žemės pardavimÄ sodininkų bendrijose reglamentuoja LR Žemės reformos įstatymas (įsigaliojo 1991 m. rugsėjo 1d.) ir LR Žemės įstatymas. LR Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 d. numatyta, kad sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du parduodami jų naudojami žemės sklypai. Viena iÅ¡ sÄ lygų įgyjant naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du yra LR Žemės reformos įstatymo ir LR Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo numatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypÄ . LR Žemės reformos įstatymo, 9 str. 4 p numatyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodamas žemės plotas faktiÅ¡kai užimamose ribose.1992 m. vasario 7 d.

LR Vyriausybės nutarimo Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojusio nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d.)2.6 punkte numatyta, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami ta pačia tvarka bei sÄ lygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms, o nauji žemės sklypai gyventojų sodams - kaip ir žemės sklypai individualiems namams statyti. Pagal 2.6 ir 4.1.1 punktus nekonkurso tvarka žemės sklypai sodininkų bendrijose parduodami faktiÅ¡kai naudojami žemės sklypai.

Nekonkurso tvarka žemės sklypai sodininkų bendrijose parduodami10.6.2 punkte numatyta, nuo 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypus sodininkystės reikmėms suteikti neatlygintinai, parduoti ir nuomoti tik pagal šį nutarimÄ .1992 m.vasario 7 d. LR Vyriausbės nutarimu Nr. 89 patvirtintos „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtojimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“. Å ių taisyklių 1 punkte numatyta, kad taisyklių nuostatos taip pat taikomos parduodant žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, nepriklausomai nuo bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos.

Minėtose taisyklėse numatyta, kad asmuo turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ sodo žemės sklypÄ , turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , o taip pat dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Taisyklių 2 punkte nustatyta kokie žemės sklypai laikytini naudojamais žemės sklypais, t. y. „naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie iki Å¡ių taisyklių patvirtinimo dienos nustatytÄ ja tvarka buvo suteikti naudoti“.

Taigi, naudojamais žemės sklypais laikytini ne bet kokie sklypai, o tik tie kurie:1.nustatytÄ ja tvarka buvo suteikti naudoti;2.buvo naudojami iki 1992 m. vasario 7 d.1992 metų plane nubraižyti sklypai, nustatytÄ ja tvarka, nebuvo nei suteikti naudoti, nei naudojami iki 1992 m. vasario 7 d. Sodininkų bendrijos nariai, tame tarpe ir ieÅ¡kovė bei sklypo Nr. 168 sodininkų bendrijos narė, iki minėtos 1992 m. vasario 7 d. naudojosi žemės sklypais atitinkančiais 1989 metų generalinį planÄ . Minėti sklypai ribojosi vienas su kitu.

Kadangi įstatymu numatyta, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų nariams parduodami jų faktiškai naudojami sklypai, o faktinis žemės sklypų naudojimas apibrėžiamas data iki 1992 m. vasario 7 d., taigi Valstybė turėjo teisę parduoti, o sodininkų bendrijų nariai įgyti ne bet kokius žemės sklypus, bet iki minėtos datos faktiškai naudojamus. Sodininkai, tame tarpe ieškovė, sklypo Nr.169 bei sklypo Nr. 168 naudotojai, pateikė prašymus įgyti nuosavybės teise būtent jų naudojamus žemės sklypus, taigi ir nuosavybės teises turėjo įgyti į faktiškai naudojamus sklypus.

Už iÅ¡perkamus neaukciono tvarka žemės sklypus, tame tarpe ir už sklypus Nr. 169 ir 168, leidžiama dalis sklypų kainos buvo apmokėtos vienkartinėmis iÅ¡mokomis, o tokia apmokėjimo tvarka buvo numatyta tik perkant faktiÅ¡kai naudojamus sodų sklypus. 1992 m. plane žemės sklypai yra kitokie nei faktiÅ¡kai naudojami.1992 metų planas, prieÅ¡taraujantis nustatytam teisiniam reglamentavimui, negalėjo bÅ«ti įteisintas. Žemės reformos vykdymas pagal 1992 metų planÄ prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Kaip minėjome, LR Žemės reformos įstatymas ir 1992 m. vasario 7 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 89 reglamentavo, kad nekonkurso tvarka žemės sklypai sodininkų bendrijose parduodami faktiÅ¡kai naudojami žemės sklypai, o minėtu Vyriausybės nutarimu konkretizuota, kad naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie nustatytÄ ja tvarka buvo suteikti naudoti ir buvo naudojami iki 1992 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendime pasisakė, kad planas patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį, taigi akivaizdu, kad balandžio mėnesį patvirtintas planas, net negalėjo atitikti minėto teisinio reglamentavimo reikalavimų, nes jis vėlesnis nei 1992 m. vasario 7 d.. 1992 metų plane sklypai nubraižyti kitaip, nei sklypai buvo naudojami iki 1992 m. vasario 7 dienos. 1992 m. plane, ieÅ¡kovei aktualioje jo dalyje, buvo pakeista faktiÅ¡kai naudojamų sklypų Nr. 168 ir 169 buvimo vieta, o per teisėtai ir faktiÅ¡kai naudojamÄ ieÅ¡kovės sklypÄ Nr.169, nubraižytas kelias.

Valstybinės žemės perleidimas yra specifinė procedÅ«ra, kuri gali bÅ«ti vykdoma iÅ¡imtinai tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.1992 m. planas bÅ«tent pakeitė ir iÅ¡kreipė žemės sklypų atvaizdavimÄ plane, palyginus su faktiÅ¡kai naudojamais žemės sklypais. 1992 metų planas yra prieÅ¡ingas ir prieÅ¡taraujantis aukščiau iÅ¡dėstytam teisiniam reglamentavimui, prieÅ¡tarauja žemės reformos sodininkų bendrijose esmei - perleisti ir įgyti faktiÅ¡kai naudojamus žemės sklypus, pažeidžia nuosavybės teises, kurios turėjo bÅ«ti įgyvendinamos pagal galiojantį 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ . 1992 metų planu pažeistos ieÅ¡kovės konstitucinės teisės, neteisėtai nusavinta ieÅ¡kovės žemės sklypo dalis, sklypo dalis neteisėtai paversta bendro naudojimo keliu- valstybine žeme bei perleista sklypo Nr. 168 savininkams, pažeista nuosavybės teisė į paskirtÄ ir faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , kaip tai reglamentuota norminiais aktais.

Toks 1992 metų planas net negalėjo bÅ«ti įteisintas. Vadinamojo 1992 metų generalinio plano įteisinimo pasėkoje, nusavinta didelė dalis N. Å . paskirto ir teisėtai naudojamo žemės sklypo Nr. 169, o taip pat, remiantis minėtu 1992 m. planu, LAT 2017 m. balandžio 19 nutartimi nutarta nugriauti dalį sklypo tvoros (ji nugriauta), sodo namÄ ir kitus statinius, nors jie pastatyti N. Å . paskirtame ir teisėtai naudojamame žemės sklype. LAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje taip pat pasisakė dėl 1989 metų ir 1992 metų planų neatitikties ir valstybės institucijų veiksmų, tvirtinant ir derinant planus, juos vertinant ir jais vadovaujantis ginčo situacijoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėje byloje teismai pasisakė, kad 1992 metų planas patvirtintas balandžio mėnesį, o tai, kad 1989 metų planas galiojo iki 1992 m. balandžio mėnesio ginčo nebuvo. Pagal LR Žemės reformos įstatymÄ ir 1992 m. vasario 7 d. LR Vyriausybės nutarimÄ Nr. 89 nekonkurso tvarka parduodami žemės sklypai, kurie nustatytÄ ja tvarka buvo suteikti naudoti ir buvo naudojami iki 1992 m. vasario 7 d., t. y. neabejotinai galiojant 1989 metų planui. Taigi žemės reforma turėjo bÅ«ti vykdoma pagal 1989 metų planÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje NŽT nurodė dar du planus ir pasisakė, kad Å¡ie du planai parengti pagal 1992 metų planÄ . Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A27 -477 patvirtintas SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planas. SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planas savo iÅ¡planavimu atitinka 1992 metų planÄ . Taigi registruojant SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planÄ , įregistruotas nepatvirtintas 1992 metų planas, kuris negalėjo bÅ«ti įregistruotas.

Taip nepatvirtintas ir niekur neregistruotas 1992 metų planas buvo įteisintas. Beje, Å¡iuo SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planu administracinėje byloje teismai rėmėsi kaip įrodymu ir pasisakė, jog aplinkybę, kad tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra kelias patvirtina SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planas, parengtas 2010 metais.2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 48 VÄ® -(14.48.2)-4872 NŽT patvirtino SB „ŠermukÅ¡nėlė“ formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kur vadinamasis kelias per ieÅ¡kovės sklypÄ Nr. 169, Å¡iame įsakyme vadinamas bendrojo naudojimo įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.

Tokių, įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais vadinamų, sklypų bendrijoje gausu. Vadinamieji įsiterpę sklypai tai 1992 metų plane nubraižyti vadinamieji keliai, kurie nebuvo ir nebus nei įrengti nei naudojami. Per sodininkams paskirtus ir jų naudojamus sklypus 1992 metų plane nubraižius neva kelius, šie keliai minėtame įsakyme vadinami įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais. Aukščiau pasisakėme, kad ieškovės sklypo dalis nėra nei kelias, nei bendrojo naudojimo valstybinė žemė, taigi žemės sklypo Nr. 169 dalis negali būti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, o tai yra N. Š. paskirtas ir jos teisėtai naudojamas žemės sklypas.

IÅ¡ į Å¡iÄ bylÄ NŽT su atsiliepimu pateiktos kadastro žemėlapio iÅ¡traukos matosi, kad N. Å . sklypas perkeltas į kitÄ vietÄ , t.y. sklypas Nr. 169 jau “pastumtas“ prie sodo ribos. Norminiai aktai numato, kad sklypo vieta gali bÅ«ti pakeista tik paimant sklypÄ ar jo dalį visuomenės poreikiams ir suteikiant sklypÄ kitoje vietoje, t.y. tik esant įstatyme numatytoms aplinkybėms ir tik laikantis nustatytos tvarkos. Jau pasisakėme, kad sklypas visuomenės poreikiams niekada nebuvo paimtas. Maža to sklypas Nr. 169 „pastumtas“ ant 1989 metų plane numatytos žaliosios zonos.

Å ie du planai savo kilme tai yra tas pats 1992 planas. Abu minėti planai panaudoti 1992 m. plano įteisinimui. NŽT 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo 4 p. pavedama Vilniaus rajono skyriaus specialistams įregistruoti minėtÄ ProjektÄ savivaldybės administracijos tvarkomame Teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi pirminis 1992 metų planas net nepatvirtintas ir savalaikiai neįregistruotas, o Å¡tai pertvarkymo projektas jau įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, net nepatvirtintu ir neįgijusiu teisinės galios 1992 metų planu ir 2013 gruodžio 20 d. patvirtintu projektu, be teisinio pagrindo faktiÅ¡kai buvo pakeistos naudojimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, t.y. ieÅ¡kovei aktualų sklypÄ Nr. 169.1992 m. plano įteisinimas bei jo naudojimas reiÅ¡kia imperatyvių teisės normų pažeidimÄ . 4 Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ (galiojo nuo 1993-03-12 iki 1996-06-01) 16.4. punkte buvo nustatyta, kad kaimo gyvenviečių generalinius planus rengia ir tvirtina miestų ir rajonų valdybos. 1996-06-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui sodininkų bendrijos generalinis planas laikomas detaliuoju planu.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1996-06-01 iki 2004-05-01) nustatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad detalųjį planÄ tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Sodininkų bendrijos generalinis planas – tai detalusis teritorijos planas, kuriam rengti sÄ lygas iÅ¡duoda ir jį tvirtina savivaldybės administracija (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4734-244/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-318-261/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad detaliojo teritorijų planavimo funkcija priskirta būtent vietos savivaldos institucijos (savivaldybės administracijos) kompetencijai. Taigi SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generalinis planas – vietos savivaldos institucijos (savivaldybės administracijos) tvirtinamas teritorijų 3 planavimo dokumentas. Pabrėžė, kad nei NŽT, nei buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, nerengė ir netvirtino sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ 1992 m. generalinio plano, kadangi ši funkcija (detaliojo teritorijų planavimo) nebuvo priskirta jos kompetencijai.

Pastebėtina, kad 1992 m. už žemės tvarkymÄ ir administravimÄ atsakingos valstybės institucijos,kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, net nebuvo (Vilniaus apskrities valdytojo administracija įsteigta 1995-06-29, nuo 1997-07-11 – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nuo 2010-07-01 – NŽT). SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinis planas yra saugomas Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, o už žemės tvarkymÄ ir administravimÄ atsakingos valstybės institucijos – Vilniaus apskrities valdytojo administracija, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, NŽT vadovavosi ir Å¡iuo metu vadovaujasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktu SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generaliniu planu.

Atsižvelgiant į tai, NŽT negali bÅ«ti laikoma atsakinga už SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano sprendinius. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. Žemės Å«kio ministro pirmojo pavaduotojo, 6 punkte nustatyta, kad sodo sklypo planas (privatizavimo schema) rengiama pagal sodo iÅ¡planavimo projektÄ (generalinį planÄ ). Ä®vertinus SB „ŠermukÅ¡nėlė“ sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 pirminius žemės sklypų planus (privatizavimo schemas) akivaizdu, kad jos yra parengtos pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ .

Pažymėtina, kad sodo sklypo Nr. 168 planas (privatizavimo schema) yra suderintas Vilniaus rajono savivaldybės architektės N. M.. IeÅ¡kovė N. Å . jai Å¡iuo metu priklausantį žemės sklypÄ Nr. 169, esantį sodininkų bendrijoje „ŠermukÅ¡nėlė“ (kadastro Nr. 4132/0802:169, unikalus Nr. 4321-0802-0169) įgijo 1994 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P41/94-1569, kurios sudedamoji dalis yra žemės sklypo planas, t. y. sodo sklypo privatizavimo schema, parengta 1992 m. balandžio 21 d.

Vertinant Å¡iÄ faktinę aplinkybę galima daryti kelias iÅ¡vadas. Pirma, ieÅ¡kovė ginčydama jai priklausančio žemės sklypo Nr. 169 privatizavimo schemÄ (t. y. žemės sklypo planÄ , pagal kurį įsigijo žemės sklypÄ ) faktiÅ¡kai ginčija 1994 m. rugsėjo 6 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sandorį. Tokio sandorio ginčijimui taikytina ieÅ¡kinio senatis ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Å¡iam reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Antra, ieÅ¡kovei N. Å . dar 1992 m. balandžio 21 d. pasiraÅ¡ant ant jai priklausančio žemės sklypo Nr. 169 privatizavimo schemos tapo žinoma apie 1992 metų sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano galiojimÄ ir bendrojo naudojimo kelio (kuris pažymėtas žemės sklypo Nr. 169 privatizavimo schemoje) tarp žemės sklypų Nr. 169 ir Nr. 168 buvimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė nors ir įrodinėja jai priklausančio žemės sklypo 1992 m. balandžio 21 d. privatizavimo schemos (žemės sklypo plano) tariamÄ neteisėtumÄ , tačiau nepateikė jokio kito žemės sklypo plano (ar privatizavimo schemos), kuris bÅ«tų laikytinas galiojančiu žemės sklypo planu.

Pažymėtina, kad joks žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre be galiojančio žemės sklypo plano. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A27-477 „Dėl sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planas, kuris yra parengtas pagal sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ .

Sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872, buvo parengtas pagal sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ . Pažymėtina, kad minėtas projektas buvo suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. KADI-737 „Dėl sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“.

Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, 4 kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos, keliai atitinka SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. balandžio mėn. generaliniame plane pažymėtas žemės sklypų ribas, kelius, todėl vadovaujantis minėta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostata šiuo metu SB „Šermukšnėlė“ galioja 1992 m.

SB „Šermukšnėlė“ generalinis planas. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie šiuo metu nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, 1989 m. plane apskritai net nepažymėti, kitaip tariant, nesuprojektuoti, pvz., žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generaliniame plane šie žemės sklypai yra suprojektuoti ir atitinkamai pažymėti Nr. 191, Nr. 192, Nr. 193, Nr. 194.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ žemės sklypai įregistruoti remiantis SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generaliniu planu. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra pripažinti, kad privatizacijos procese SB „ŠermukÅ¡nėlė“ nariai nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo tokio dydžio ir tokių ribų, kokių nustatyta tvarka žemės sklypai buvo suteikti naudoti ir faktiÅ¡kai buvo naudojami iki 1992 metų vasario 7 d. pagal 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ .

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė N. Å . yra tik viena SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narė iÅ¡ daugelio SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narių, tad visiÅ¡kai nesuprantama kokiu pagrindu ieÅ¡kovė tariamai gina visų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narių teises praÅ¡ydama pripažinti, kad jie nuosavybės teises įgijo pagal 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ . Manytina, kad toks reikalavimas gali nepagrįstai pažeisti kitų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narių teises ir yra pareikÅ¡tas dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų, todėl negali bÅ«ti tenkintas vien Å¡iuo pagrindu.

IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad „naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie nustatytÄ ja tvarka buvo suteikti naudoti ir buvo naudojami iki 1992 m. vasario 7 d.“ Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimÄ Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ keitusiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ tokio apribojimo nėra, prieÅ¡ingai – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi akivaizdu, kad sodininkų bendrijų sodo sklypai galėjo bÅ«ti suteikiami ir po 1992 m. vasario 7 d. Paminėtina, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ sodo sklypų Å¡ios bendrijos nariams suteikimas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d.potvarkiu Nr. 1340p, taigi priimtu po ieÅ¡kovės nurodytos datos 1992 m. vasario 7 d. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikytinos prejudiciniais faktais, t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1897-171/2012 konstatavo, kad sodininkų bendrijoje „ŠermukÅ¡nėlė“ galioja generalinis planas, parengtas 1992 m. balandžio mėn., šį generalinį planÄ pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyrius. Minėtas teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. A143-772/2013 paliktas nepakeistu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. P-49-520/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ Å¡ioje administracinėje byloje konstatuota, kad aplinkybės, susijusios su tuo, jog nėra konkretaus akto patvirtinančio 1992 m. balandžio mėnesį parengtÄ generalinį planÄ , jau buvo žinomos tiek pareiÅ¡kėjai (N. Å .), tiek teismui, ir jos jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir yra įvertintos, taip pat teismas pasisakė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 2 d. raÅ¡te Nr. A33(1)-6-(4.22) iÅ¡dėstyta pozicija (nuomonė) negali paneigti teismų procesiniuose dokumentuose padarytų iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumo (t. y. dėl SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinio plano galiojimo).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi kasatorės N. Å . kasacinį skundÄ 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 (42 punktas) konstatavo, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendro naudojimo kelias; generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas T. ir D.

B., patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį; šį planÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius (pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ tai prejudicinis faktas Å¡ioje byloje)“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad kasatorės pateiktas 1989 metų planas „nepaneigia nurodyto prejudicinio fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano“.

Taigi akivaizdu, kad aplinkybė, jog sodininkų bendrijoje „ŠermukÅ¡nėlė“ galioja 1992 m. generalinis planas yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir laikytina prejudiciniu faktu Å¡ioje byloje, todėl papildomai neįrodinėtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat iÅ¡plaukiantis iÅ¡ teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismÄ nebÅ«tų beribė laiko atžvilgiu. Å iuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Pažymėtina, kad ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas reiÅ¡kia, kad administracinis teisinis reikalavimas byloje gali bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010).

SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinio plano patvirtinimas laikytinas administraciniu sprendimu, o reikalavimas dėl 1992 m. generalinio plano panaikinimo yra administracinio teisinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji yra sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ narė nuo 1989 metų, todėl jai kaip sodininkų bendrijos narei turėjo bÅ«ti žinoma apie 1992 m. SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinį planÄ . Akivaizdu, kad vieno mėnesio apskundimo terminas yra praleistas daugiau nei deÅ¡imt metų, o ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų naikinamasis terminas, per kurį gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimas, yra praleistas, (apskundimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų), todėl šį aplinkybė laikytina pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kinio reikalavimui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872 panaikinimo taip pat taikytinas ATBÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas administraciniam aktui skųsti. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ ir tvirtinimÄ yra skelbiami vieÅ¡ai, o ieÅ¡kovė N. Å . aktyviai dalyvavo sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ veikloje siekiant įsigyti besiribojantį žemės plotÄ , kuriame įvykdyta savavaliÅ¡ka statyba, tad akivaizdu, kad ieÅ¡kovei N. Å . buvo žinoma apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d.

įsakymo Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872 priėmimÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla (Nr. I3-2117-595/2020 ir Nr. A-4887-492/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2018-9), kurioje N. Å . ginčijo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872, skundas Å¡ioje byloje buvo pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. Taigi akivaizdu, kad ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d.

įsakymui Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872 ginčyti yra praleistas ir tai yra pagrindu šį reikalavimÄ atmesti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad nuo 1992 m. sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano priėmimo ir nuo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo Nr. 169 1992 m. balandžio 21 d. privatizavimo schemos parengimo yra praėję daugiau nei deÅ¡imt metų, Å¡iuo atveju taikytinas ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pasibaigimas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , todėl NŽT prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. 5 Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl generalinio plano dalies pripažinimo niekine, kuriame nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje yra saugomi du SB „ŠermukÅ¡nėlė“ planai: 1989 m. generalinis planas, kurio sprendiniai yra suderinti su atsakingomis institucijomis, ir 1992 m. planas, kuriame nėra institucijų derinimų.

Kadangi ant savivaldybėje turimo 1992 m. plano nėra institucijų derinimų, manome, kad reikia vadovautis teritorijos planavimo dokumentu, kuris buvo derintas įstatymo nustatyta tvarka. 6 Atsakovė SB „ŠermukÅ¡nėlė“ pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad atsakovė SB „ŠermukÅ¡nėlė“ ieÅ¡kinio nepripažįsta ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiÅ¡kinimo ir taikymo (pagal suformuota praktikÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi e/b 3K-3-48/2009) sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979-06-18 ir 1987-03-05 nutarimuose patvirtintuose Tipiniuose darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose.

Pagal iki 1994-07-12 galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis Å¡io kodekso 13-17. 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Žemės kodekso 13 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai vienai ar kitai veiklai skiriami pagal Ministrų tarybos nutarimÄ arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimÄ . Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo bÅ«ti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sÄ lygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos.

Žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei miesto (rajono) vykdomieji komitetai galėjo skirti iÅ¡ valstybinio rezervo ir valstybinio miÅ¡ko fondo žemės, taip pat iÅ¡ miestu laisvos žemės (Žemės kodekso 14, 73 straipsniai). Ministrų tarybos 1979-06-18 nutarimu Nr. 213 buvo patvirtinti Tipiniai darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai. Å iuo nutarimu nustatyta, kad sodininkų bendrijų įstatus, parengtus pagal tipinius įstatus, apsvarstytus sodininkų bendrijos visuotiniame susirinkime ir patvirtintus įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos bei profsÄ jungos komiteto sprendimu, registruoja miesto (rajono) vykdomasis komitetas.

Leidimus projektuoti kolektyvinius sodus vykdomiesiems komitetams iÅ¡duoda Ministrų taryba jų teikimu. Gavę leidimÄ , vykdomieji komitetai iÅ¡duoda atitinkamus leidimus įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prie kurių steigiami kolektyviniai sodai (Nutarimo 6 punktas). Minėtu nutarimu miestų vykdomiesiems komitetams buvo pavesta visiÅ¡ka kontrolė dėl sodininkų bendrijų organizavimo, steigimo ir veiklos. Å iuo nutarimu patvirtintuose sodininkų bendrijų įstatuose buvo nustatyta, kad kolektyvinio sodo žemę galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas patvirtina jo steigimo projektÄ , žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas iÅ¡duoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktÄ .

MinėtÄ Ministrų tarybos nutarimÄ keitęs Ministrų tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 61 bei juo patvirtinti Tipiniai sodininkų bendrijos įstatai nustatė analogiÅ¡kÄ sodininkų bendrijos steigimo, bendrijos įstatų registravimo tvarkÄ . Pabrėžė tai, kad iÅ¡ nurodytų teisės aklų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo sodininkų bendrijų įteisinimas ir žemės sklypų juose paskyrimas priklausė miestų ir ra jonų vykdomųjų komitetų kompetencijai.

Taigi tam, kad sodininkų bendrija bÅ«tų pripažįstama teisėtai įkurta, reikėjo teisėtai (mėgėjiÅ¡kai sodininkystei) paskirto žemės sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtos ir įregistruotos bendrijos - įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai turėjo bÅ«ti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo bÅ«ti skiriamas žemės sklypas bei iÅ¡duodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nurodomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sÄ lygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas.

Atlikus Å¡iuos teisės aktuose nustatytus veiksmus, sodininkų bendrija buvo laikoma teisėtai įsteigta ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypais. Kolektyvinei sodininkystei skiriamas žemės masyvas buvo suplanuotas iÅ¡ anksto, priimant nutarimÄ skirti žemės sklypÄ kolektyvinei sodininkystei, numatant konkretų sklypų skaičių, privažiavimus prie kiekvieno sklypo, elektros energijos ir vandens tiekimo inžinerinius tinklus, sodo namelių sklype buvimo vietÄ . Pagal galiojančius įstatymus kolektyvinei sodininkystei skirtas žemės sklypas negalėjo bÅ«ti didesnis nei 6 arai.

IeÅ¡kovės žemės sklypas privatizuotas 1994-09-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.P41/94-1569. Privatizacija vykdyta pagal sodų bendrijos generalinį planÄ . IeÅ¡kovė kelia ginÄÄ dėl sodų bendrijos generalinio plano, nes jai priklausančiame sodo sklype pagal civilinėse ir administracinėse bylose nustatytus faktus 1999. 2000 metais, pažeidžiant statyboms nustatytus reikalavimus, buvo pastatyti statiniai. Bylas nagrinėję teismai, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, CK. 114 straipsniu, aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento S I R 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davinio tvarka“ A priedo Privalomųjų reikalavimų 1 punktu, nustatė, kad ieÅ¡kovė sodo namo ir pagalbinio Å«kinio pastato dalis, betoninį vandentiekio Å¡ulinį, tvoros dalį neteisėtai pastatė jai nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, o tam turėjo gauti valstybinės žemės patikėtinės NŽT sutikimÄ dėl statinių statybų.

Be to nurodė, kad ieÅ¡kovė civilinėje byloje ieÅ¡kinį grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir siekia to paties rezultato: revizuoti sodų bendrijos generalinį planÄ , apie kÄ ji pasisakė tiek administracinėse, tiek civilinėse bylose, grįsdama savo atsikirtimus dėl savavalinių statybų valstybinėje žemėje. Minėtose civilinėse ir administracinėse bylose tas pats ginčo materialusis santykis, t. y. tapatus teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das, ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Nagrinėtose bylose iÅ¡spręstos pakartotinai ginčijamos sodų bendrijos generalinio plano sudarymo ir realizavimo faktinės aplinkybės, o teismų sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai Å¡ioje byloje. Jei ieÅ¡kovė teigia, kad vadovaujantis 1991-05-21 Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų" patvirtinimo jos sodo sklypo dalis buvo paimta valstybės ar visuomenės poreikiams, šį faktÄ ji turi pagrįsti pateikdama įrodymus: dėl buvusio ir esamo sodo sklypo vietos, dėl didesnio nei 6 arai sodo sklypo skyrimo pagrindų, dėl iÅ¡orinių sodų bendrijos ribų pasikeitimo ir 1.1, ir pan..

Pakartotinai nurodomos tapačios faktinės aplinkybės, kurios teismų sprendimuose jau iÅ¡analizuotos ir įvertintos, siekiant jas įvertinti pagal ieÅ¡kovės poreikius, negali bÅ«ti vertinamos kitaip, negu kad jau buvo teismų įvertintos. Teismų sprendimais ieÅ¡kovės statiniai įvertinti kaip savavalinė statyba valstybinėje žemėje. Dalis sprendimo įgyvendinta priverstinai nugriaunant tvoras, teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas priverstinai nugriauti sodo sklype pastatytus statinius, o ieÅ¡kovė dar kartÄ pateikia argumentus, siekdama Å¡ių argumentų pagrindu iÅ¡saugoti statinius sodo sklype.

Pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, ar 1992 metų generalinis planas yra patvirtintas ir galiojantis, jau buvo nagrinėjama ir vertinama šioje byloje, byloje dalyvaujantys asmenys teikė argumentus dėl šių aplinkybių, ir teismai, įvertinę šiuos argumentus bei byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 1992 m. balandžio mėnesį parengtas planas yra generalinis planas, ir šiuo planu rėmėsi priimdami procesinius sprendimus. Be to, pati pareiškėja (šioje byloje ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundų grindė būtent aplinkybe, kad 1992 metų generalinis planas negali būti pripažintas galiojančiu ir turinčiu teisinę bei juridinę reikšmę.

PareiÅ¡kėja prašė teismo iÅ¡reikalauti papildomus dokumentus, kurie patvirtintų 1992 metų generalinio plano galiojimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos argumentus ir minėtos pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nepripažino pagrista bei aplinkybe, dėl kurios byloje turėtų bÅ«ti daromos kitokios iÅ¡vados, susijusios su kelio tarp sklypų Nr. 168 ir N r. 169 buvimu, bei netenkino praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, nurodydamas, kad jie nėra pakankami tam, jog bÅ«tų galima suabejoti pirmosios instancijos teismo atliktos byloje esančių įrodymų analizės teisingumu “.Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ( c/b Nr.2-300- 494/2014) administracinių teismų bylose nustatytomis aplinkybėmis vadovavosi kaip prejudiciniais faktais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, bylÄ nagrinėdamas kasacine tvarka ( c/b Nr.3K-3-191/2017) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimÄ papildė ir leido N. Å . iki 2018m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka SB „ŠermukÅ¡nėlė“ įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius - sodo namÄ , pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169.

Iki 2018m. vasario l d. N. Å . neįsiteisinus savavaliÅ¡kai pastatytų statinių - sodo namo, pagalbinio Å«kinio pastato, betoninio vandentiekio Å¡ulinio žemės sklype ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169, ji įpareigota per 6 mėnesius nuo 2018 m. vasario 1 d. savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius - sodo namÄ , pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį. N. Å . įpareigota per 6 mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinės tvoros dalį (taÅ¡kai Faktinės situacijos schemoje 9, K). 11. 12. 13.

14) esančiÄ Å¾emės sklype ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169. Neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo leista nugriauti nurodytus sodo namÄ , pagalbinį Å«kinį pastatÄ , betoninį vandentiekio Å¡ulinį bei metalinės tvoros dalį bei sutvarkyti statybvietę N. Å . lėšomis. 7 Tretieji asmenys T. B. ir D. B. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime pažymėjo, kad kai kurie ieÅ¡kovo reikalavimai prasilenkia su elementaria logika ir jų apskritai neįmanoma patenkinti: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 metų generalinį planÄ , kurio jis niekada nėra matęs ir suradęs ir kuris galimai neegzistuoja; ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti aukščiau nurodytų planų registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir Teritorijų planavimo dokumentų registre, kas iÅ¡ esmės yra techninis veiksmas, kuris atliekamas be jokių praÅ¡ymų, esant priimtiems atitinkamiems teismo sprendimams; ieÅ¡kovė praÅ¡o konstatuoti, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1989 metų generalinis ir dendrologinis planas yra galiojantis ir nepertraukiamai galiojo nuo pat jo sudarymo momento, kas iÅ¡ esmės yra iÅ¡vestinis reikalavimas, patenkinus pradinį reikalavimÄ , be to, pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, kad Å¡is planas yra galiojantis; ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti Sodininkų bendrijÄ â€žÅ ermukÅ¡nėlė“ 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ Ä¯registruoti registruose, kas niekaip nėra susiję su galimu ieÅ¡kovo teisių pažeidimu ir gali bÅ«ti įgyvendintas administracine tvarka; ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad privatizacijos procese Sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ nariai nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo tokio dydžio ir tokių ribų, kokių nustatyta tvarka žemės sklypai buvo suteikti naudoti ir faktiÅ¡kai buvo naudojami iki 1992-02-07 pagal 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ - ieÅ¡kovė nenurodo, ar toks reikalavimas jai gali sukelti teisines pasekmes, iÅ¡ kitos pusės, jeigu toks reikalavimas yra teisiÅ¡kai pagrįstas, tai jis yra ydingas procesine prasme, nes į bylÄ nėra įtraukti visi SB „ŠermukÅ¡nėlė“ nariai, kuriems toks reikalavimas gali pažeisti jų teises.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas yra konstatuoti, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 metų generalinis planas yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, tretieji asmenys nesutinka su tuo ir pasisako dėl Å¡io reikalavimo. Pritartina NŽT atsiliepimo teiginiams, kad LR Teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų, patvirtintų LRV 1993-03-12 nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ (galiojo nuo 1993-03-12 iki 1996-06-01) 16.4. punkte buvo nustatyta, kad kaimo gyvenviečių generalinius planus rengia ir tvirtina miestų ir rajonų valdybos. 1996-06-01 įsigaliojus LR Teritorijų planavimo įstatymui, sodininkų bendrijos generalinis planas laikomas detaliuoju planu; teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1996-06-01 iki 2004-05-01) buvo nustatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taiyba; teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad detalųjį planÄ tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu; sodininkų bendrijos generalinis planas - tai detalusis teritorijos planas, kuriam rengti sÄ lygas iÅ¡duoda ir jį tvirtina savivaldybės administracija (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-05-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-4734-244/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-318-261/2015).

Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. Žemės Å«kio ministro pirmojo pavaduotojo, 6 punkte nustatyta, kad sodo sklypo planas (privatizavimo schema) rengiama pagal sodo iÅ¡planavimo projektÄ (generalinį planÄ ); SB „ŠermukÅ¡nėlė“ sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 pirminiai žemės sklypų planai (privatizavimo schemos) yra parengti pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ ; sodo sklypo Nr. 168 planas yra suderintas Vilniaus rajono savivaldybės architektės N. M..

IeÅ¡kovei 1992-04-21 pasiraÅ¡ant ant jai priklausančio žemės sklypo Nr. 169 privatizavimo schemos tapo žinoma apie 1992 metų sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano galiojimÄ ir bendrojo naudojimo kelio tarp žemės sklypų Nr. 169 irNr. 168 buvimÄ , todėl ieÅ¡kovė, teikdama savo reikalavimÄ (1), yra praleidusi CK 1.125 str. 1 d. nustatytÄ maksimalų 10 metų senaties terminÄ , kurio ji nepraÅ¡o atnaujinti. Vien senaties termino praleidimas yra pagrindas atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ .Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-08 įsakymu Nr. A27-477 „Dėl sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planas, kuris yra parengtas pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ .

SB „ŠermukÅ¡nėlė“ formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-12-20 įsakymu Nr. 48V|-(14.48.2.)-4872, buvo parengtas pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ . Minėtas projektas buvo suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-19 įsakymu Nr. KADI-737 „Dėl SB „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“. Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p. aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikytinos prejudiciniais faktais, t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1897-171/2012 buvo konstatavo, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ galioja generalinis planas, parengtas 1992 m. balandžio mėn. Minėtas teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-28 nutartimi Nr. A143-772/2013 paliktas nepakeistu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartyje Nr. P-49-520/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , buvo konstatuota, kad aplinkybės, jog nėra konkretaus akto, patvirtinančio 1992 m. balandžio mėnesį parengtÄ generalinį planÄ , jau buvo žinomos tiek pareiÅ¡kėjai (N. Å .), tiek teismui, jos jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir yra įvertintos, taip pat teismas pasisakė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-01-02 raÅ¡te Nr. A33(l)-6-(4.22) iÅ¡dėstyta pozicija (nuomonė) negali paneigti teismų procesiniuose dokumentuose padarytų iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumo, t. y. dėl SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinio plano galiojimo.

Šioje administracinėje byloje buvo pateikti įrodymai, kad NŽT kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių, jog būtų pateiktas galiojantis generalinis planas ir duomenys, kada ir kokiu būdu buvo patvirtintas galiojantis generalinis planas, (II t., b. L 17) ir šie dokumentai buvo pateikti (II t., b. L 19-25) - 1994-02-04 potvarkis Nr. 45 ir kt. (nebuvo pateiktas konkretus aktas, kuriuo patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį parengtas planas), t. y. tiek pareiškėja, tiek teismas susipažino su Vilniaus rajono savivaldybėje esančiais dokumentais, susijusiais su 1992 m. balandžio mėnesi parengtu generaliniu planu.

Taigi, teismai nustatė, kad 1992 m. balandžio mėnesi parengtas planas yra generalinis planas, ir Å¡iuo planu rėmėsi, priimdami procesinius sprendimus. Pati pareiÅ¡kėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindė bÅ«tent aplinkybe, kad 1992 metų generalinis planas negali bÅ«ti pripažintas galiojančiu ir turinčiu teisinę bei juridinę reikÅ¡mę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs kasatorės N. Å . kasacinį skundÄ , 2017-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 (42 p.) konstatavo, kad „ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė, kad SB „ Å ermukÅ¡nėlė “ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendro naudojimo kelias; generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas T. ir D.

B., patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį; šį planÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius (pagal CPK182 straipsnio 2 punktÄ tai prejudicinis faktas Å¡ioje byloje) “. LAT minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad kasatorės pateiktas 1989 metų planas „ nepaneigia nurodyto prejudicinio fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano “. Vadovaujantis CPK 182 str. 2 d. nuostatomis, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, iÅ¡plaukiantis iÅ¡ teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismÄ nebÅ«tų beribė laiko atžvilgiu. Å iuo tikslu yra nustatyta teisinių reikalavimų senatis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-380/2006;

LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). ABTÄ® 29 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009- 11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). ABTÄ® 29 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas duoda pagrindÄ atmesti reikalavimÄ vien Å¡iuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinio plano patvirtinimas laikytinas administraciniu sprendimu, o reikalavimas dėl 1992 m. generalinio plano panaikinimo yra administracinio teisinio pobÅ«džio.

IeÅ¡kovė yra SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narė nuo 1989 m., todėl darytina iÅ¡vada, kad jai, kaip Å¡ios bendrijos narei, turėjo bÅ«ti žinoma apie 1992 m. SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinį planÄ . ABTÄ® 30 str. 1 d. nustatytas 10 metų naikinamasis terminas, per kurį gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimas, yra praleistas, todėl šį aplinkybė laikytina pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylÄ kasacine tvarka (civ. byla Nr. 3K-3-191/ 2017), Vilniaus rajono apylinkes teismo 2014-05-27 sprendimÄ papildė ii- leido N. Å . iki 2018-02-01 teisės aktų nustatyta tvarka SB „ŠermukÅ¡nėlė“ įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, o to nepadarius, ji įpareigota per 6 mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis juos nugriauti.

Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. e2S-13 7-25 8/2020 minėtÄ terminÄ pratęsė iki 2021-12-11. 8 Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais, prašė tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 9 Teismo posėdžio metu NŽT atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįsta. Nesutiko su ieÅ¡kovės atstovės argumentais, jog prejudiciniai faktai gali bÅ«ti paneigiami, jeigu prejudiciniai faktai paneigiami, tuomet kokia prasmė yra prejudicinių faktų nustatymo.

Prejudiciniai faktai negali bÅ«ti paneigiami, jei jie ieÅ¡kovei neparankÅ«s. Nurodė, jog prejudiciniais faktais kaip tik privaloma remtis sekančiose bylose nagrinėjančiuose tas pačias aplinkybes. Buvo aplinkybė, jog galiojantis SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinis planas parengtas ir nustatytas Vilniaus Apygardos teismo, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Vyriausiasis administracinis teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Vėliau, buvo bandoma atnaujinti procesÄ , tačiau Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog tos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo jos jau buvo žinomos ir nėra pagrindo atnaujinti proceso.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi kasatorės N. Å . kasacinį skundÄ 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 konstatavo, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendro naudojimo kelias; generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas, patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį;

šį planÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius. Taigi, tai yra prejudicinis faktas Å¡ioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad kasatorės pateiktas 1989 metų planas „nepaneigia nurodyto prejudicinio fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano“. Vertinant aplinkybę, jog SB „ŠermukÅ¡nėlė“ galioja 1992 m. generalinis planas yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir laikytina prejudiciniu faktu Å¡ioje byloje, todėl papildomai neįrodinėtina.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis teismas patvirtino, kad Å¡i aplinkybė yra nustatyta prejudiciniu faktu ir papildomai įrodinėti nereikia. 10 Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas, teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė dėl ieÅ¡kinio spręsti teismo nuožiÅ«ra. Baigiamojoje kalboje Vilniaus rajono savivaldybės atstovas nurodė, jog iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus posėdžio metu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas keičia institucijos pozicijÄ ir teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 11 Trečiasis asmuo T.

B., duodamas paaiÅ¡kinimus posėdžio metu, palaikė savo pozicijÄ iÅ¡dėstyta atsiliepime, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 12 Trečiųjų asmenų T. B. ir D. B. atstovas advokatas su ieÅ¡kiniu nesutiko, savo pozicijÄ iÅ¡dėstė atsiliepime, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei taikyti senatį ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį turi įrodyti ieÅ¡kovai, o atsakovai ir tretieji asmenys tik atsikirtinėja. Bendroji taisykle kuria pripažįsta teismai yra tai, kad vėlesnis teisės aktas pakeičia ankstesnio akto nuostatas arba jas panaikina, Å¡iuo atveju .

Dėl prezumpcijos pažymėjo, kad teismai patvirtino faktines aplinkybes, o ieÅ¡kovė nenori pripažinti įsigaliojusių teismo sprendimų. Pati ieÅ¡kovė yra įsigijusi savo sklypÄ pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 metų generalinio plano kadanstrinių sklypų ribas. Remiantis tuo, kas Å¡ioje byloje buvo iÅ¡sakyta, trečiųjų asmenų atstovas prašė teismo taikyti senatį ir ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys atmestinas 13 Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. 14 Ä®statyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, tai yra, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu CPK 12 str. ir 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). 15 Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . 16 Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 63 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). 17 Å alių paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ (galiojo nuo 1993-03-12 iki 1996-06-01) 16.4. punkte buvo nustatyta, kad kaimo gyvenviečių generalinius planus rengia ir tvirtina miestų ir rajonų valdybos. 1996-06-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui sodininkų bendrijos generalinis planas laikomas detaliuoju planu.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1996-06-01 iki 2004-05-01) nustatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad detalųjį planÄ tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Sodininkų bendrijos generalinis planas– tai detalusis teritorijos planas, kuriam rengti sÄ lygas iÅ¡duoda ir jį tvirtina savivaldybės administracija (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4734-244/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-318-261/2015). 18 Pažymėtina, kad detaliojo teritorijų planavimo funkcija priskirta bÅ«tent vietos savivaldos institucijos (savivaldybės administracijos) kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinis planas – vietos savivaldos institucijos (savivaldybės administracijos) tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas. Pabrėžtina, kad nei NŽT, nei buvusi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, nerengė ir netvirtino SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinio plano, kadangi Å¡i detaliojo teritorijų planavimo funkcija nebuvo priskirta jos kompetencijai. Vertintina ir tai, kad 1992 m. už žemės tvarkymÄ ir administravimÄ atsakingos valstybės institucijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, net nebuvo (Vilniaus apskrities valdytojo administracija įsteigta 1995-06-29, nuo 1997-07-11 – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nuo 2010-07-01 – NŽT).

SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinis planas yra saugomas Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, o už žemės tvarkymÄ ir administravimÄ atsakingos valstybės institucijos – Vilniaus apskrities valdytojo administracija, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, todėl darytina iÅ¡vada, kad NŽT vadovavosi ir Å¡iuo metu vadovaujasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktu SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generaliniu planu. Atsižvelgiant į tai, NŽT negali bÅ«ti laikoma atsakinga už SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano sprendinius.

Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. Žemės Å«kio ministro pirmojo pavaduotojo, 6 punkte nustatyta, kad sodo sklypo planas rengiamas pagal sodo iÅ¡planavimo projektÄ (generalinį planÄ ). 19 Ä®vertinus SB „ŠermukÅ¡nėlė“ sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 pirminius žemės sklypų planus, t.y. privatizavimo schemas matyti, kad jos yra parengtos pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ .

Nustatyta, kad sodo sklypo Nr. 168 planas yra suderintas Vilniaus rajono savivaldybės architektės N. M.. IeÅ¡kovė jai Å¡iuo metu priklausantį žemės sklypÄ Nr. 169, esantį SB „ŠermukÅ¡nėlė“, unikalus Nr. 4321-0802-0169, įgijo 1994 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P41/94-1569, kurios sudedamoji dalis yra žemės sklypo planas, t. y. sodo sklypo privatizavimo schema, parengta 1992 m. balandžio 21 d. Taigi, vertinant Å¡iÄ faktinę aplinkybę, darytinos iÅ¡vados, kad:

1) ieÅ¡kovė ginčydama jai priklausančio žemės sklypo Nr. 169 privatizavimo schemÄ (t. y. žemės sklypo planÄ , pagal kurį įsigijo žemės sklypÄ ) faktiÅ¡kai ginčija 1994 m. rugsėjo 6 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sandorį. Tokio sandorio ginčijimui taikytina ieÅ¡kinio senatis;

2) ieÅ¡kovei dar 1992 m. balandžio 21 d. pasiraÅ¡ant ant jai priklausančio žemės sklypo Nr. 169 privatizavimo schemos tapo žinoma apie 1992 metų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano galiojimÄ ir bendrojo naudojimo kelio tarp žemės sklypų Nr. 169 ir Nr. 168 buvimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokio kito žemės sklypo plano (ar privatizavimo schemos), kuris bÅ«tų laikytinas galiojančiu žemės sklypo planu. Pažymėtina, kad joks žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre be galiojančio žemės sklypo plano.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A27-477 „Dėl sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas SB „ŠermukÅ¡nėlė“ teritorijos ribų planas, kuris yra parengtas pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ . SB „ŠermukÅ¡nėlė“ formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872, buvo parengtas pagal SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinį planÄ . Be to, nustatyta, kad minėtas projektas buvo suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. KADI-737 „Dėl sodininkų bendrijos „ŠermukÅ¡nėlė“, esančios (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“. 20 Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos, keliai atitinka SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. balandžio mėn. generaliniame plane pažymėtas žemės sklypų ribas, kelius, todėl vadovaujantis minėta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostata šiuo metu SB „Šermukšnėlė“ galioja 1992 m. sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ generalinis planas. Be to, kad kai kurie šiuo metu nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, 1989 m. plane nėra nepažymėti, nesuprojektuoti, pvz., žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generaliniame plane šie žemės sklypai yra suprojektuoti ir atitinkamai pažymėti Nr. 191, Nr. 192, Nr. 193, Nr. 194.

Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ žemės sklypai įregistruoti remiantis SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generaliniu planu. 21 Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra pripažinti, kad privatizacijos procese SB „ŠermukÅ¡nėlė“ nariai nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo tokio dydžio ir tokių ribų, kokių nustatyta tvarka žemės sklypai buvo suteikti naudoti ir faktiÅ¡kai buvo naudojami iki 1992 metų vasario 7 d. pagal 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovė yra tik viena SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narė iÅ¡ daugelio SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narių, todėl nesuprantama kokiu pagrindu ieÅ¡kovė gina visų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narių teises praÅ¡ydama pripažinti, kad jie nuosavybės teises įgijo pagal 1989 metų generalinį dendrologinį planÄ . Vertintina, kad toks reikalavimas gali nepagrįstai pažeisti kitų SB „ŠermukÅ¡nėlė“ narių teises ir yra pareikÅ¡tas dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų.

IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad „naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie nustatytÄ ja tvarka buvo suteikti naudoti ir buvo naudojami iki 1992 m. vasario 7 d.“ Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimÄ Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ keitusiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ tokio apribojimo nėra, prieÅ¡ingai – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, sodininkų bendrijų sodo sklypai galėjo būti suteikiami ir po 1992 m. vasario 7 d. 22 Vertinant tai, kad SB „Šermukšnėlė“ sodo sklypų šios bendrijos nariams suteikimas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu Nr. 1340p, taigi priimtu po ieškovės nurodytos datos 1992 m. vasario 7 d. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto aplinkybes, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikytinos prejudiciniais faktais, t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1897-171/2012 konstatavo, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ galioja generalinis planas, parengtas 1992 m. balandžio mėn., šį generalinį planÄ pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyrius. Minėtas teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. A143-772/2013 paliktas nepakeistu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. P-49-520/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ Å¡ioje administracinėje byloje konstatuota, kad aplinkybės, susijusios su tuo, jog nėra konkretaus akto patvirtinančio 1992 m. balandžio mėnesį parengtÄ generalinį planÄ , jau buvo žinomos tiek pareiÅ¡kėjai (N. Å .), tiek teismui, ir jos jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir yra įvertintos, taip pat teismas pasisakė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 2 d. raÅ¡te Nr. A33(1)-6-(4.22) iÅ¡dėstyta nuomonė negali paneigti teismų procesiniuose dokumentuose padarytų iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumo, t. y. dėl SB „ŠermukÅ¡nėlė“ 1992 m. generalinio plano galiojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi kasatorės N. Å . kasacinį skundÄ 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 (42 p.) konstatavo, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė, kad SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendro naudojimo kelias; generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas, patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį;

šį planÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ tai yra prejudicinis faktas Å¡ioje byloje. 23 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad kasatorės pateiktas 1989 metų planas „nepaneigia nurodyto prejudicinio fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano“. Vertinant aplinkybę, jog SB „ŠermukÅ¡nėlė“ galioja 1992 m. generalinis planas yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir laikytina prejudiciniu faktu Å¡ioje byloje, todėl papildomai neįrodinėtina. 24 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). 25 Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat iÅ¡plaukiantis iÅ¡ teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismÄ nebÅ«tų beribė laiko atžvilgiu.

Å iuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas /praÅ¡ymas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

Pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas reiškia, kad administracinis teisinis reikalavimas byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). SB „Šermukšnėlė“ 1992 m. generalinio plano patvirtinimas laikytinas administraciniu sprendimu, o reikalavimas dėl 1992 m. generalinio plano panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio.

IeÅ¡kovė nurodo, kad ji yra SB„ŠermukÅ¡nėlė“ narė nuo 1989 metų, todėl jai kaip sodininkų bendrijos narei turėjo bÅ«ti žinoma apie 1992 m. SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinį planÄ . Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, vieno mėnesio apskundimo terminas yra praleistas daugiau nei deÅ¡imt metų, o ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų naikinamasis terminas, per kurį gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimas, yra praleistas.

Be to, apskundimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų, todėl visos nurodytos aplinkybės laikytinos pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. 26 IeÅ¡kinio reikalavimui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872 panaikinimo taip pat taikytinas ATBÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas administraciniam aktui skųsti. Kadangi duomenys apie teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ ir tvirtinimÄ yra skelbiami vieÅ¡ai, o ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo SB „ŠermukÅ¡nėlė“ veikloje siekiant įsigyti besiribojantį žemės plotÄ , kuriame įvykdyta savavaliÅ¡ka statyba, todėl ieÅ¡kovei buvo žinoma apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d.

įsakymo Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872 priėmimÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla (Nr. I3-2117-595/2020 ir Nr. A-4887-492/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2018-9), kurioje N. Å . ginčijo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872, skundas Å¡ioje byloje buvo pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. Taigi, kad ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d.

įsakymui Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-4872 ginčyti yra praleistas ir tai yra pagrindas ir šį reikalavimÄ atmesti. 27 Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta ir remiantis norminiais teisės aktais, įvertinus bylos medžiagÄ bei iÅ¡klausius Å¡alių pozicijas, konstatuotina, kad nuo 1992 m. SB „ŠermukÅ¡nėlė“ generalinio plano priėmimo ir nuo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo Nr. 169 1992 m. balandžio 21 d. privatizavimo schemos parengimo yra praėję daugiau nei deÅ¡imt metų, todėl taikytinas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pasibaigimas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28 CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Netenkinus ieÅ¡kinio iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas atsakovams ir tretiesiems asmenims. Tretieji asmenys D. B. ir T. B. praÅ¡o priteisti patirtų 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pateikė tai patvirtinančius dokumentus t. y. mokėjimo nurodymus, todėl praÅ¡oma trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir priteistina tretiesiems asmenims iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). 29 Teismo patirtos, iÅ¡ Å¡alių priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 18,03 Eur, kurios virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra priteistinos valstybei iš ieškovės(CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus 00 ct) tretiesiems asmenims T. B., gim.1967-06-17, ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės N. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 18,03 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 03 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188728821, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėjas Alfredas Juknevičius