2016-04-27 Nr. AB-9376-3-61-3-04348-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-456-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04348-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. ir G. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 30-1974; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 30-2064; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus išvadą dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą Nr. A51-73097/(2.14.2.12-MP8).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 20 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme baigta nagrinėti civilinė byla, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti Tarnybą sudaryti su pareiškėju 1 364 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį (civilinės bylos Nr. e2-1663-868/2015). Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja pareiškėjo pareiškimą ir dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo neparduoti, nenuomoti, neįkeisti, neatkurti nuosavybės teisių ar neatlikti bet kokių kitų veiksmų, susijusių su ginčo sklypu, iki jame bus nustatytas servitutas (civilinė byla Nr. 2-65-486/2005). Pareiškėjo teigimu, nurodytose teismų nagrinėjamose bylose yra analizuojamos visos aplinkybės dėl Tarnybos neteisėto neveikimo, teisės teisėtu būdu naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikimo ir atsisakymo sudaryti su V. Ž. šios valstybinės žemės nuomos sutartį, esant ne tik sudarytai taikos sutarčiai, bet ir kitoms aplinkybėms. Pareiškėjo manymu, minėtose teismų nagrinėjamose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, t. y. bendrosios kompetencijos teismui pripažinus neginčytiną V. Ž. teisę sudaryti valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį bei įpareigojus Tarnybą ją sudaryti, arba pripažinus jo teisę kitu teisėtu būdu naudotis šiuo žemės sklypu ir įpareigojus Tarnybą ją įgyvendinti, neliks jokių argumentų, paneigiančių pareiškėjo lygias galimybes kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis inicijuoti laisvos valstybinės žemės sujungimą su jų naudojamais žemės sklypais bei tuo pačiu skundžiamų dokumentų neteisėtumą.

Atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys bylos stabdymui prieštaravo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo V. Ž. prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-2712-561/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Tarnybai ir Administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. ir G. K. dėl įsakymų ir raštų panaikinimo sustabdė, kol bus priimti ir įsiteisės sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-1663-868/2015 ir Nr. 2-65-486/2005.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1663-868/2015, o 2015 m. gruodžio 29 d. ši byla su V. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Civilinėje byloje Nr. 2-65-486/2005 teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m. vasario 24 d., tačiau vėliau perkeltas į 2016 m. kovo 10 d., sprendimo priėmimas ir paskelbimas šioje civilinėje byloje atidėtas 2016 m. kovo 18 d.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Veratrum“ ir V. Ž. dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą, rašytinių pritarimų statinių projektams panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo byloje Tarnyba, bei pagal V. Ž. priešieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Inspekcijos ir Tarnybos, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Administracija, UAB „Veratrum“, bei ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Tarnybai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą Tarnybą sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį atmetė.

Civilinėje byloje 2-65-486/2005 dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 patvirtintą taikos sutartį pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleistą penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą ir išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 buvo panaikintas Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimas ir patvirtinta taikos sutartis tarp T. N. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos tokiomis sąlygomis: 1) Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko G. G., įsipareigoja neparduoti, nenuomoti, neįkeisti, neatkurti nuosavybės teisių ar neatlikti bet kokių kitų veiksmų, susijusių su bet kokių teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimu ar suteikimu tretiesiems asmenims, iki minėtame žemės sklype bus nustatytas servitutas aplink statinį ir dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki statinio, kurio pagrindu T. N. turės teisę patekti iki statinio ir naudotis juo, arba T. N. bus suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) kiekviena sutarties šalis apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ir iš kitos šalies jų atlyginimo nereikalauja; 3) T. N. įsipareigoja sumokėti į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme; 4) šalys patvirtina, kad įsigaliojus šiai sutarčiai tarp jų kilęs teisminis ginčas bus visiškai ir galutinai išspręstas. Šalys taip pat patvirtina, kad joms yra žinoma, kad šiai sutarčiai įsigaliojus, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu šalys nebeturės teisės kreiptis į teismą.

Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundžia Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. 30-1974, kuriuo buvo pradėtas rengti 1480 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), trečiųjų suinteresuotų asmenų), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. A51-73057/14(2.14.2.12-MP8), kuriuo pareiškėjo prašymas dėl aukščiau paminėto pertvarkymo projekto rengimo sustabdymo buvo nepatenkintas; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 30-2064, kuriuo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas ir sprendiniai (1 p.); patvirtintas 1 480 kv. m plotas įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 480 kv. m sklypą prie 1 000 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1.1 p.). Pareiškėjas įrodinėja, kad, nors šiuo metu jis nėra prie įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 480 kv. m ploto esančio besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ar teisėtas naudotojas, tačiau tai įvyko dėl to, jog Tarnyba nevykdė Taikos sutarties sąlygų.

Teismas, įvertinęs keliamų ginčų pobūdį, sprendė, jog teismui įpareigojus (tenkinus pareiškėjo ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015) Tarnybą sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį, pareiškėjas taptų teisėtu šio žemės sklypo naudotoju, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) jis taip pat turėtų teisę pretenduoti pirkti arba nuomoti laisvą valstybinės žemės plotą kaip ir tretieji suinteresuoti asmenys. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 buvo patenkintas ir išduotas pareiškėjo prašomas dokumentas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui V. Ž. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, ir perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas, jog Tarnyba, atsisakydama sudaryti su pareiškėju žemės nuomos sutartį, nevykdo taikos sutarties sąlygų, neatsižvelgė į visas svarbias šalių teisiniams santykiams faktines bylos aplinkybes, neanalizavo taikos sutarties sąlygų reikšmės bei neišsiaiškino, kam pagal taikos sutartį tenka pareiga nustatyti servitutą ar kitus būdus pareiškėjui tinkamai naudotis statiniu pagal paskirtį, bei kodėl ši pareiga nėra vykdoma. Teismo vertinimu, be šių aplinkybių išsiaiškinimo negalima konstatuoti, jog taikos sutartis yra vykdoma ar netinkamai vykdoma, taip pat negalima nuspręsti, ar nėra galimybės pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos bei ar vykdomasis raštas yra išduotinas.

Teismas darė išvadą, kad teismų nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-1663-868/2015 ir Nr. 2-65-486/2005 nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje, t. y. pripažinus pareiškėjo teisę sudaryti valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuomos sutartį bei įpareigojus Tarnybą ją sudaryti, atsiras lygios galimybės kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis inicijuoti laisvos valstybinės žemės sujungimą su jų naudojamais sklypais. Teismui įvertinus, ar Tarnybos atsisakymas sudaryti žemės nuomos sutartį su pareiškėju bus laikomas netinkamu Taikos sutarties vykdymu ir išaiškinus, kokios yra tikrosios šios nuomos sutarties nesudarymo priežastys bei kokie yra alternatyvūs naudojimosi žemės sklype esančiu statiniu būdai, lems pareiškėjo teisinį statusą (savininkas ar teisėtas naudotojas) sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir administracinės bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas savo prašymą dėl bylos sustabdymo grindė neaiškiais, abstrakčiais teiginiais. J. K. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi V. Ž. prašymą tenkino ir atnaujino praleistą 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą bei išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal patvirtintą taikos sutartį, tačiau Tarnybai apskundus šią nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2971-431/2015, kuria nutartį dėl vykdomojo rašto panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė, kad pagal taikos sutartį tinkamas ieškovui priklausančio statinio naudojimas galėjo būti užtikrinamas ne tik žemės nuomos sutartimi, tačiau ir servitutu bei kitais teisėtais įstatyme numatytais būdais. Todėl atsisakymas sudaryti žemės nuomos sutartį negali būti vienareikšmiškai pripažįstamas netinkamu taikos sutarties vykdymu, neišsiaiškinus, kokios yra tikrosios šios nuomos sutarties nesudarymo priežastys bei kokie yra alternatyvūs naudojimosi žemės sklype esančiu statiniu būdai.

Vilniaus apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 atmetė pareiškėjo priešieškinį dėl įpareigojimo Tarnybą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, J. K. teigimu, teismas, prieš konstatuodamas, kad atsisakymas sudaryti nuomos sutartį patvirtina, jog taikos sutartis nėra vykdoma, turėjo atsižvelgti į minėtoje byloje nustatytas aplinkybes, įvertinti, ar galimas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 turės įtakos taikos sutarties tinkamam vykdymui.

J. K. pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjui nepatinka būdas, kuriuo jam būtų užtikrinama galimybė naudotis jo statiniu, nereiškia, kad taikos sutartis nėra vykdoma. Servituto nustatymas taip pat nepatvirtina nei sklypo nuomos, nei sklypo nuosavybės fakto. Servitutas pareiškėjui būtų nustatytas, kad jis turėtų galimybę patekti iki statinio ir naudotis juo, tačiau civilinė byla Nr. 2-65-486/2015 nesprendžia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos ar nuosavybės klausimo pareiškėjo naudai, o tuo labiau pareiškėjo teisės prijungti valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir J.

K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini). J. K. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo teisę pirkti ar nuomoti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotą grindžia būtent Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-48-996/2005 patvirtinta taikos sutartimi. J. K. pažymi, kad pareiškėjas prie prašymo nepateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad V. Ž. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytas neteisėtai, todėl V. Ž. reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra nepagrįstas.

J. K. teigimu, teismas sustabdė bylą dėl pareiškėjo ateityje galbūt atsirasiančios teisės prisijungti valstybinės žemės plotą, besiribojantį su valstybinės žemės plotu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. K. pažymi, kad jis jau turi teisę prisijungti valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jo žemės sklypu. V. Ž. negali inicijuoti analogiško projekto kaip jis, nes pareiškėjas nėra žemės sklypo savininkas ar nuomotojas. J. K. pabrėžia, kad teisės aktai garantuoja visų besiribojančių žemės sklypų savininkų ir nuomininkų teisę / galimybę pirkti arba nuomoti laisvą valstybinės žemės plotą.

Todėl pareiškėjui nesant su valstybinės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininku ar nuomotoju jam nėra teisinės galimybės inicijuoti analogiško Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. J. K. atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nenagrinėjamas ginčas, ar pareiškėjas turi teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šios aplinkybės nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, todėl administracinė byla nėra susijusi su civilinėmis bylomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Tarnybos nuomone, teismo nurodytos aplinkybės neįrodo prejudicinio ryšio tarp civilinės bylos Nr. e2-1663-868/2015 ir nagrinėjamos administracinės bylos. Tarnyba nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 nusprendė Inspekcijos ieškinį tenkinti, įpareigojant V. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius ginčo žemės sklype. Teismo sprendimu buvo pripažinta, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su V. Ž.. Tarnyba pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 nagrinėjamas neteisėtų statybų klausimas ginčo žemės sklype, taip pat klausimas dėl žemės sklypo suteikimo nuomos teise. Atsakovo manymu, civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 nagrinėjamos sutarties sudarymo klausimas yra susijęs su administracine byla, tačiau tarp šių bylų negalima įžvelgti prejudicinio ryšio. Atsakovas daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 nagrinėjami klausimai susiję su skirtingais (gretimais) žemės sklypais.

Pareiškėjas V. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas vadovaujasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu ir daro išvadą, kad teisės aktai garantuoja visų besiribojančių žemės sklypų savininkų ir nuomininkų teisę / galimybę pirkti arba nuomoti laisvą valstybinės žemės plotą. Pareiškėjas paaiškina, kad įrodinėja, jog nors šiuo metu jis nėra įsiterpusio valstybinės žemės sklypo savininkas ar teisėtas naudotojas, bet tokia situacija susiklostė ne dėl jo, o dėl Tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų, savalaikiai nevykdant taikos sutarties sąlygų, Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pavedimų ir kt.

Dėl taikos sutarties sąlygų aiškinimo tarp pareiškėjo ir Tarnybos yra kilęs ginčas. Taikos sutarties sąlygų aiškinimas ir jos vykdymo klausimas nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl Taikos sutarties vykdymo negali būti analizuojami. Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui nusprendus, kad taikos sutartis nėra vykdoma, tai reikštų, jog valstybinės žemės patikėtinis nepagrįstai nesuteikia pareiškėjui teisės teisėtu būdu naudotis žemės sklypu ir neturi teisės inicijuoti analogišką projektą ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas daro išvadą, kad nėra galimybės nagrinėti šios administracinės bylos, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus išspręstas ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-65-486/2005.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinis teismas neturi galimybės nagrinėti klausimo dėl V. Ž. teisės išsinuomoti žemės sklypą savo iniciatyva. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra teisėtas žemės sklypo valdytojas ne dėl savo kaltės, be to, prašymai vykdyti taikos sutartį bei išnuomoti žemės sklypą Tarnybai buvo teikiami dar prieš J. K. inicijuojant projekto rengimą. Pareiškėjo manymu, teismų nagrinėjamose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, t. y. bendrosios kompetencijos teismui pripažinus V.

Ž. teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bei įpareigojus Tarnybą ją sudaryti arba pripažinus jo teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu ir įpareigojus Tarnybą ją įgyvendinti, neliks jokių argumentų, paneigiančių pareiškėjo įgytas lygias galimybes kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis inicijuoti laisvos valstybinės žemės sujungimą su jų naudojamais žemės sklypais bei tuo pačiu patvirtinančių skundžiamų dokumentų neteisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria teismas sustabdė šią administracinę bylą, kol bus priimti ir įsiteisės sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-1663-868/2015 ir 2-65-486/2005 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t. y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimą, kai kitoje administracinėje, civilinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytini faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 30-1974, kuriuo buvo pradėtas rengti 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, ir 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 30-2064, kuriuo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas ir sprendiniai, patvirtintas 1480 kv. m plotas įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 480 kv. m sklypą prie 1000 kv. m žemės sklypo, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus išvadą dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo, Administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą Nr. A51-73097/(2.14.2.12-MP8), kuriuo pareiškėjo prašymas dėl pertvarkymo projekto rengimo sustabdymo nebuvo tenkintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą konstatavęs, kad teismų nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-1663-868/2015 ir Nr. 2-65-486/2005 nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje, t. y. teismui pripažinus pareiškėjo teisę sudaryti valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuomos sutartį bei įpareigojus Tarnybą sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį, pareiškėjas taptų teisėtu šio žemės sklypo naudotoju, todėl vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ jis taip pat turėtų teisę pretenduoti pirkti arba nuomoti laisvą valstybinės žemės plotą (inicijuoti valstybinės žemės sujungimą su naudojamais sklypais) kaip ir tretieji suinteresuoti asmenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 nustatė, jog pareikštu ieškiniu ieškovas V. Ž. prašė teismą įpareigoti sudaryti su juo žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, kad ginčo žemėje yra jam nuosavybės teise priklausantis vienbutis gyvenamas namas. Kadangi aptariamoje civilinėje byloje teismas nustatė, jog šis namas pastatytas neteisėtai, bendrosios kompetencijos teismas netenkino ieškovo V. Ž. reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti 1 364 kv. m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 ieškovas V. Ž. pareiškė ieškinį atsakovui Tarnybai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu V. Ž. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį atmetė. Vilniaus apygardos teisme priimtas nagrinėti V. Ž. pateiktas apeliacinis skundas, kuriame pareiškėjas prašo, be kita ko, patenkinti jo ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir įpareigoti Nacionalinę žemės ūkio tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos be aukciono sudaryti su V. Ž. 1 364 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-65-486/2005 ieškovo V. Ž. prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį šioje byloje atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išduoti jam vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 patvirtintą taikos sutartį.

Kaip matyti iš minėtų civilinių bylų, tarp pareiškėjo ir Tarnybos yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties, kuria pareiškėjas šioje administracinėje byloje grindžia savo teisę pirkti ar nuomoti laisvos valstybinės žemės plotą, aiškinimo ir vykdymo. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, taikos sutarties sąlygų aiškinimas ir jos vykdymo klausimas nėra šios administracinės bylos dalykas. Dėl to atskirojo skundo teiginiai dėl taikos sutarties vykdymo nenagrinėtini. Trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįgis, nesant priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų minėtose civilinėse bylose, negali būti laikomi pagrįstais. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje yra pakankamai konkrečių duomenų, įgalinančių spręsti dėl bylų sąsajos ir būtinybės sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, todėl atmestini J. K. atskirojo skundo teiginiai dėl prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą abstraktumo, teismų procesinių dokumentų nepateikimo. Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad byla stabdoma dėl pareiškėjo ateityje galbūt atsirasiančios teisės prisijungti valstybinės žemės plotą, besiribojantį su valstybinės žemės plotu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nurodytų civilinių bylų baigtis galimai leis konstatuoti pareiškėjo subjektinę teisę tapti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotoju ne dėl naujų aplinkybių, atsiradusių inicijuojant projekto rengimą ar vėliau, todėl tokie trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo teiginiai nėra teisingi. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1310-261/2015, kurioje pripažinta, kad, įvykdžius ginčijamą Administracijos 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 30-2064, įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai būtų parduoti ir sujungti su projekte numatytu žemės sklypu. Tai dar kartą patvirtina, kad minėtose civilinėse bylose bendrosios kompetencijos teismų nustatyti faktai taps prejudiciniais nagrinėjamai administracinei bylai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šią administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė pagrįstai, todėl trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius