a8b1c0e7-dcc0-4176-a2c4-e7677820b70c · Klaipėdos apygardos teismas

                     Civilinė byla Nr. 2-575-730/2015                                                                                                             (Proceso Nr. 2-57-3-00490-2013-6)             Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1.; 99.5.; 116.1.; 116.4.

                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS 2015 m. kovo 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Zitai Mockuvienei, Karolinai Pažemeckienei, RÅ«tai Žuvininkaitei, Monikai PociÅ«tei, Vitai Diekontienei, Mildai Paradnikaitei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. J., ieÅ¡kovės atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjai Kristinai Å½Ä sytytei, atsakovui P. J., atsakovo atstovui advokatui Petrui Žekiui, A.

D., uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovui P. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir atidalinimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris buvo patikslintas 2013-10-29, praÅ¡ydama pripažinti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimÄ Ä¯gyti butÄ adresu (duomenys neskelbtini), du butus-kambarius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), automobilį "O.

C.", Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį "F. U., Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas banko sÄ skaitose bendros dalinės nuosavybės teise, kurioje ieÅ¡kovei priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis ir atsakovui priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovė prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti: butÄ adresu (duomenys neskelbtini); butÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir butÄ adresu (duomenys neskelbtini), automobilį "O. C.", Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 2013 07 31 dienai atsakovo banko sÄ skaitose buvusių lėšų. Tuo tarpu atsakovui ieÅ¡kovė prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise: automobilį "F. U.", Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2013 07 31 dienai ieÅ¡kovės banko sÄ skaitose buvusių lėšų, t.y., 4,23 Lt. Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 36 213,07 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ bendros dalinės nuosavybės teisės dalį ir 2 000 Lt neturtinės žalos, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 102 054,13 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ bendros dalinės nuosavybės teisės dalį.

Be to, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad 2003 07 16 „Swedbank“ AB suteiktas 36 100 Lt kreditas ir 2011 10 11 „Swedbank“, AB suteiktas 45 000 Lt kreditas, kurio bendras likutis 2013 08 02 dienai yra 68 426,14 Lt, yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendra dalinė prievolė, kurioje kiekvienas privalo įvykdyti po 1/2 prievolės dalį. Pripažinus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvus susitarimÄ dėl bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimo ieÅ¡kovė sutinka toliau asmeniÅ¡kai vykdyti prievoles bankui.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1995-07-28, bet po maždaug 6 mėnesių Å¡alys susitaikė ir po santuokos nutraukimo kartu pragyveno 18 metų. Po santuokos nutraukimo nusprendę gyventi kartu ir kurti tolimesnius santykius, ieÅ¡kovė ir atsakovas keletÄ metų gyveno pas ieÅ¡kovės mamÄ . Siekdami kurti savarankiÅ¡kÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ , ieÅ¡kovė ir atsakovas bendru sutarimu ieÅ¡kovės vardu AB "Swedbank" paėmė 36100,00 Lt kreditÄ ir 2003-07-04 įsigijo dviejų kambarių butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ieÅ¡kovės vardu. 2006-03-14 atsakovo vardu buvo įsigytas žemės sklypas SB "(duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu ateityje Å¡iame sklype statytis gyvenamÄ jÄ namÄ ir kurti tolimesnę bendrÄ ateitį.

Siekdami po truputį įgyvendinti savo planus apie namo statybÄ , ieÅ¡kovė ir atsakovas 2009-11-24 gavo gyvenamojo namo statybos leidimÄ , kuris buvo iÅ¡duotas atsakovo vardu. Å alių dukrai S. 2011 m. rugsėjo mėnesį įstojus mokytis į Mykolo Romerio universitetÄ Vilniuje, ieÅ¡kovės ir atsakovo bendru sprendimu 2011-09-26 buvo įsigyti du butai-kambariai bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), už 82000,00 Lt. Å ių butų įsigijimui ieÅ¡kovės ir atsakovo bendru sprendimu buvo paimtas 45000,00 Lt kreditas AB "Swedbank" bei panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos. 2011-09-19 ieÅ¡kovė už 9500,00 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garaÅ¾Ä adresu (duomenys neskelbtini), o tÄ pačiÄ dienÄ , 2011 09 19, ieÅ¡kovės mama B.

Ž. padovanojo ieÅ¡kovei 30000,00 Lt, pervesdama pinigus į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . 2011 09 19 gautas lėšas ieÅ¡kovė panaudojo butų V. įsigijimui ir abu butai buvo registruoti ieÅ¡kovės vardu. Atsakovas maždaug nuo 2010 metų vykdavo uždarbiauti į N., o ieÅ¡kovė ir toliau dirbo Lietuvoje, rÅ«pinosi buitimi, atsakovo nesant, atlikinėjo statomame name smulkius remonto darbus, užsakinėjo reikiamas medžiagas, derino visus su statybomis susijusius klausimus, o nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio ieÅ¡kovė su atsakovu iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), persikraustė gyventi į nebaigtÄ statyti namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendromis lėšomis rÅ«pinosi Å¡io turto priežiÅ«ra, iÅ¡laikymu - abu mokėjo turto iÅ¡laikymo mokesčius, apmokėdavo už teikiamas paslaugas ir pan.

Atsakovui pradėjus važinėti dirbti į užsienį, jo elgesys ieškovės atžvilgiu ėmė keistis - atsakovas tapo irzlus, priekabus, pradėjo dažnai vartoti alkoholį, ko pasėkoje tapdavo nesukalbamas ir agresyvus. Ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, kuomet dėl atsakovo staigaus agresijos proveržio ieškovė su tuo metu iš V. grįžusia dukra buvo priverstos išeiti iš namų. Nuo to laiko šalių santykiai galutinai pašlijo.

Kadangi ieÅ¡kovė ir atsakovas laikė save Å¡eima, nė vienas nematė skirtumo, kurio vardu registruoti turtÄ ar prisiimti įsipareigojimus, todėl visas ieÅ¡kovės ir atsakovo įgytas turtas jiems gyvenant kartu iki pat 2013 metų birželio mėnesio pabaigos ir jų bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam priklauso po 1/2 nuosavybes teises dali. Iki bendro gyvenimo pabaigos prisiimti įsipareigojimai taip pat yra bendri. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgytas kaip bendra dalinė nuosavybė, ieÅ¡kovės ir atsakovo bendromis lėšomis už 3000,00 Lt su tikslu ateityje kartu Å¡iame sklype statytis gyvenamÄ jį namÄ ir kurti tolimesnę ateitį.

Siekiant paspartinti namo statybas, atsakovas pradėjo dirbti Norvegijoje, ieÅ¡kovė toliau dirbo Lietuvoje, ieÅ¡kovui nesant Lietuvoje, toliau rÅ«pinosi namo statyba, medžiagų pirkimu, darbų atlikimu. Atsakovas su ieÅ¡kove derindavo visus su statyba susijusius klausimus, vienas su kitu dalindavosi darbais ir įsipareigojimais. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog nors Å¡alys ilgÄ laiko tarpÄ gyveno kartu, tačiau neturėjo tikslo sukurti bendrÄ turtÄ , o kiekviena iÅ¡ jų rÅ«pinosi turtu, priklausančiu kiekvienam asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė noro vykdyti jungtinę veiklÄ , prie namo statybos nei savo lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Tai, kad atsakovas buvo leidęs ieÅ¡kovei gyventi name neįrodo, jog Å¡alys siekė sukurti bendrÄ nuosavybę. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog įsipareigojimai pagal 2003-07-02 kredito sutartį Nr. 03-020174-FA (su pakeitimais) yra asmeninė L. J. prievolė bankui. Bankas susitarimo dėl asmeninės prievolės pakeitimo į dalinę nepasirašė ir nepažeidė sutarties, dėl ko bÅ«tų galima teismo praÅ¡yti pakeisti sutarties sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kredito sutarties pakeitimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Nagrinėjant bylÄ teisme, Å¡alys 2014-01-24 teismo posėdyje pateikė teismui taikos sutartį, kuriÄ prašė patvirtinti ir bylÄ nutraukti.Teismas 2014-01-27 nutartimi Å¡alių praÅ¡ymÄ patenkino, patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė.IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl teismo 2014-01-27 nutarties, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , nutarė 2014-01-27 nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-05 nutartimi patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, nepatvirtinta 2014-01-24 ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis. IeÅ¡kovė 2014-12-09 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, kuriame prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas vykdė jungtinę veiklÄ ir buvo sudarę susitarimÄ Ä¯gyti butÄ adresu (duomenys neskelbtini), du butus adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), ir namų apyvokos daiktus adresu (duomenys neskelbtini), automobilį "O.

C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį "F. U.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį "R.", valst Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas banko sÄ skaitose bendros dalinės nuosavybės teise, kurioje ieÅ¡kovei priklauso ½ nuosavybės teisės dalis ir atsakovui priklauso ½ nuosavybės teisės dalis; ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise priteisti: butÄ adresu (duomenys neskelbtini), butÄ adresu (duomenys neskelbtini), automobilį "O. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį atsakovo banko sÄ skaitų likučio bendro gyvenimo pabaigoje, atsakovui asmeninės nuosavybes teise priteisti: automobilį "F.

U.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį "R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baldus ir namų apyvokos daiktus name adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų likučio bendro gyvenimo pabaigoje; žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu bei statiniais adresu (duomenys neskelbtini). padalinti natÅ«ra, po 1/2 nuosavybės teisės dalį ieÅ¡kovei ir atsakovui; pripažinti, kad 2003 07 16 AB „Swedbank“ suteiktas 36100,00 Lt kreditas ir 2011 10 11 AB „Swedbank“ suteiktas 45000,00 Lt kreditas, kurių bendras likutis 2013-08-02 dienai buvo 68426,14 Lt buvo paimti bendrų ieÅ¡kovės ir atsakovo poreikių tenkinimui; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 50405,88 Lt kompensacijÄ , į jÄ Ä¯skaičiuojant ieÅ¡kovės gautus iÅ¡ atsakovo pagal panaikintÄ taikos sutarti 30000,00 Lt; priteisti ieÅ¡kovės naudai 30000,00 Lt neturtinės žalos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo nurodė, jog su pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė atmesti. Nurodė, jog Å¡alių santuoka 1995 m. buvo nutraukta ieÅ¡kovės iniciatyva, tai, kad jokių planų atkurti Å¡eimyninius santykius nebuvo, patvirtina 2002 m. pateiktas vykdomasis raÅ¡tas dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nuo 2000 m. iki 2003 m. ieÅ¡kovei leisdavo periodiÅ¡kai gyventi sodo namelyje, kuris buvo naudojamas panaudos pagrindais. IeÅ¡kovė 2003-07-04 įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko epizodinio gyvenimo kartu nebebuvo.

Nuo 2011 m. iki 2013 metų, atsakovui pradėjus dirbti užsienyje, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, atsakovas sutiko leisti naudotis neužbaigtos statybos namu, kadangi ieÅ¡kovė motyvavo tokį norÄ bandymu parduoti savo butÄ . Atsakovas pagrindinį laikÄ gyveno ir dirbo užsienyje, todėl tokiam, praÅ¡ymui ir neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), ir butai (duomenys neskelbtini), yra įsigyti kaip jos asmeninė nuosavybė, už jos turimas lėšas ir paimtus kreditus, apie tai ieÅ¡kovė detaliai nurodė savo ieÅ¡kinyje.

Kad ieÅ¡kovė negalėjo ir niekuo neprisidėjo prie mano namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos patvirtina byloje esantys įrodymai. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad ji apmokėdavo komunalines paslaugas, ieÅ¡kovė kurį laikÄ nuolatinai gyveno ginčo name, naudojosi elektros energija, kitais patarnavimais, suprantama, kad jos pareiga buvo sumokėti už teikiamas komunalines paslaugas, tačiau tai nesudaro pakankamo faktinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į ginčo namo dalį atsiradimo.

Neteisingas ieÅ¡kovės teiginys, jog ji 2013 m. balandžio 22 d. sumokėjo 5600,00 Lt už virtuvės baldus, tai patvirtina byloje esantis AB „Swedbank" sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, jog 2013-04- 08 atsakovas paėmė 3000,00 Lt, o 2013-04-11 3000,00 Lt. IeÅ¡kovė, nurodydama baldų ir namų apyvokos daiktų vertę 105000,00 Lt, tik dar kartÄ patvirtino, kad netgi neįsivaizduoja kiek jie gali kainuoti, nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad gali pagrįsti jų vertę, nors to nepadarė. IÅ¡ dalies tai galima ir suprasti, nes ji jokių įnašų dėl jų įsigijimo nedarė.

AnalogiÅ¡ka situacija ir su namo verte, apie kuriÄ sprendė tik iÅ¡ draudimo sumos.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, jos atstovas palaikė ieÅ¡kinį, prašė tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad praėjus kuriam laikui po santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovė ir atsakovas susitaikė, pradėjo kartu gyventi, bendrai iÅ¡gyveno nuo 1996 m. iki 2013 m. IÅ¡ pradžių nuomojosi butÄ , vėliau nusprendė kartu su atsakovu nusipirkti butÄ K.. Dukrai pradėjus studijuoti V., kartu su atsakovu nusprendė, kad nuomotis butÄ per brangu, todėl nusprendė nusipirkti bendrabučio tipo butÄ V..

Tai, kad Å¡alys siekė sukurti bendrÄ turtÄ , ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino tuo, jog atliekant remontÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), remontÄ atliko ieÅ¡kovė, tačiau atsakovas prisidėjo. Kai dukra negavo bendrabučio V., ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovui nupirkti butÄ , nors atsakovas iÅ¡ pradžių prieÅ¡taravo, vėliau sutiko. DukrÄ taip pat iÅ¡laikė abu tėvai, pervesdami po 500,00 Lt. Prie namo esančio (duomenys neskelbtini) statybos prisidėjo organizuodama darbus, rÅ«pindamasi medžiagomis, patarimais, tačiau pati nieko neremontavo.

Statybinių medžiagų su atsakovu važiuodavo pirkti kartu. Kai atsakovas bÅ«davo iÅ¡vykęs, ieÅ¡kovė iÅ¡laikydavo Å¡eimÄ , butus, o atsakovui grįžus, jis prisidėdavo pinigais. A. R., O. pirkti labai seniai už abiejų Å¡alių pinigus. Konkrečiai pasakyti, kokia pinigų suma automobilių pirkimui buvo panaudota, ieÅ¡kovė negalėjo pasakyti, kadangi pinigai buvo paimti iÅ¡ bendrų lėšų. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, nurodytus atsiliepime.

Papildomai paaiÅ¡kino, po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove bendravo, tačiau kartu nuolatos negyveno, nieko kartu nepirko, bendrų ateities planų neturėjo, atsakovo daiktų pas ieÅ¡kovę nebuvo. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog gyveno su ieÅ¡kove epizodiÅ¡kai - laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2000 m. negyveno su ieÅ¡kove, nuo 2000 m. iki 2003 m. gyveno kartu, o nuo 2003 m. iki 2011 m. beveik nebendravo su ieÅ¡kove. Atsakovas savo uždirbtus pinigus leisdavo savo poreikiams patenkinti, ieÅ¡kovė darydavo tÄ patį. Dėl butų pirkimo bendrai su ieÅ¡kove nesitarė.

Taip pat kartu nesprendė ir dėl paskolų pasiėmimo. V. esantį butÄ tvarkė, kadangi jame gyveno dukra. Buto (duomenys neskelbtini), neiÅ¡laikė, neremontavo, tik iÅ¡dažė dukters kambarį. Dėl automobilio O. pirkimo atsakovui nebuvo žinoma, kad ieÅ¡kovė nusipirko automobilį, atsakovui pasakė dukra. R. automobilį atsakovas pirko už savo pinigus, nusiėmęs 6000,00 Lt. Kiek pinigų uždirbdavo ieÅ¡kovė, atsakovui nebuvo žinoma. Savo uždirbtus pinigus atsakovas investavo į namo remontÄ .

Kai T. P. atvyko į namÄ , ieÅ¡kovė jame gyveno, kadangi neturėjo, kur kitus gyventi, nes tuo metu pardavinėjo savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tai truko apie 1,5 metų. Atsakovas iÅ¡vykdamas dirbti, paliko pinigų baldų meistrui, o kitÄ dalį paliko ieÅ¡kovei, kad ji sumokėtų meistrui, kol atsakovo nebuvo.      IeÅ¡kinys atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, Å«kio tvarkymo kartu, bendro turto kÅ«rimo abiejų asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir kompensacijos už Å¡io turto dalį priteisimo, prievolės pripažinimo bendrÄ ja daline prievole.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

Formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytÄ turtÄ , laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu. Atsižvelgiant į nesusituokusių asmenų neformalų, artimÄ gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobÅ«dį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras Å«kio tvarkymas, (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, raÅ¡ytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kÅ«rimo nereikalaujant (1964 m.

CK 472 straipsnis, 474 straipsnis; 2000 m. CK 6.969 straipsnis, 6.971 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.).Tačiau aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ .

Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, tai yra, dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; kt.).Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-2011).

Tokios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų (kaimynų, giminaičių, draugų ir kt.) parodymais, įvairiais raÅ¡ytiniais įrodymais (pvz.: sÄ skaitomis už prekes ar paslaugas, adresuotomis sugyventinių bendros gyvenamosios vietos adresu, nuotraukomis) ir kt. Ä®statymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikÅ¡mingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Remiantis tokiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiÅ¡kinimu, teisiniu reglamentavimu, Å¡ioje byloje sprendžiama, ar ieÅ¡kovė, turėdama įrodinėjimo pareigÄ , pateikė teismui pakankamai įrodymų dėl jungtinės veiklos su atsakovu buvimo ir ar iÅ¡ jos pateiktų įrodymų yra pagrindas padaryti labiau tikėtinoms iÅ¡vadoms, nei prieÅ¡ingoms, jog Å¡alys kaip partneriai sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (CPK 178 straipsnis).

Kadangi keli savarankiÅ¡ki juridiniai faktai – bendras gyvenimas kartu, Å«kio vedimas kartu ir piniginis (darbinis) gyvenančiųjų kartu indėlis į įgyjant, sukuriant turtÄ â€“ sudaro vienÄ sudėtinį juridinį faktÄ , tai yra, bendrÄ dalinę nuosavybę, todėl teismas pasisako atskirai dėl kiekvieno iÅ¡ jų.Dėl gyvenimo drauge, dėl Å«kio tvarkymo bendrai.IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo aplinkybes, jog laikotarpiu po Å¡alių santuokos nutraukimo, tai yra, 1995-07-28, praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams, Å¡alys susitaikė, nusprendė gyventi kartu ir kurti tolimesnius santykius.

Po santuokos nutraukimo pragyveno kaip Å¡eima kartu 18 metų, toliau vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, iki 2013-08-01. Atsakovas kartu su ieÅ¡kove gyveno pas ieÅ¡kovės mamÄ , kelerius metus butÄ nuomojo, 8 metus gyveno ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio mėnesį su visais bute buvusiais baldais, buitine technika bei manta persikėlė gyventi į nebaigtÄ namÄ , nuosavybės teise priklausantį atsakovui, esantį (duomenys neskelbtini).Atsakovas, nagrinėjant bylÄ teisme, nepripažino Å¡ių nurodytų ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių, paaiÅ¡kindamas, kad 2000-2003 metais atsakovas su ieÅ¡kove kartu gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 1996 iki 2000 metų, kartu negyveno, nuo 2003 iki 2011 metų beveik nebendravo (2014-08-12 – 2014-08-14 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 87-92, 3 tomas).

IeÅ¡kovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo atsiskaitomosios sÄ skaitos banko pavedimais, sutartimis dėl mobiliojo ryÅ¡io ir interneto paslaugų teikimo, 2013-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 528 apie SMS žinučių atsiuntimÄ iÅ¡ atsakovo telefono, Å¡alių 2013-09-24 pokalbio iÅ¡klotine, liudytojų S. J., I. V., T. P. parodymais.IeÅ¡kovės sudaryta Fizinio asmens sÄ skaitos sutartis atsakovo naudai 2003-10-02 (b.l. 129, 3 tomas), fotonuotraukos, ieÅ¡kovei 2002-06-26 iÅ¡duotas bakalauro diplomas (b.l. 130, 3 tomas), patvirtinantys, kad atsakovas dalyvavo ieÅ¡kovei įteikiant diplomÄ , įrodo Å¡alių tarpusavio santykius laikotarpiu 2000-2003 metais, kuriuo atsakovas pripažįsta, kad gyveno kartu su ieÅ¡kove. Banko pavedimai, patvirtinantys apmokėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsikaitomosios sÄ skaitos už elektros energijÄ AB „Lesto“ (duomenys neskelbtini), yra už laikotarpį nuo 2012-09-14 iki 2013-06-27 (b.l. 68, 1 tomas), patvirtina Å¡alių tarpusavio santykius 2012 -2013 metais.

Mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apmokėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaitomosios sÄ skaitos, už draudimÄ , draudžiant atsakovo naudojamÄ F. U., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėjimÄ mokesčių inspekcijai už atsakovÄ , yra taip pat už laikotarpį nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013-08-01 (b.l. 74-76, 1 tomas). 2013-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 528 konstatuotas SMS žinučių atsiuntimas iÅ¡ atsakovo mobilaus ryÅ¡io telefono 2013 metais (164-194, 1 tomas).

Å alių 2013-09-24 pokalbio iÅ¡klotinė patvirtina Å¡alių gyvenimÄ kartu 2013 metais (b.l. 14-15, 3 tomas). Liudytojo T. P. parodymai apie tai, jog ieÅ¡kovė dalyvavo užsakant pagaminti virtuvės baldus ir atsiskaitant už juos (duomenys neskelbtini), 2013-04-22 PVM sÄ skaita -faktÅ«ra, 2013-04-22 kasos pajamų orderis, įrodo, kad Å¡alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį 2013 metais (2014-10-27 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, 4 tomas, b.l. 27-30, b.l. 199-200, 3 tomas). Liudytojos I. V. parodymai iÅ¡ esmės patvirtina apie Å¡alių gyvenimÄ kartu (duomenys neskelbtini), (2014-01-24 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 128-140, 2 tomas).

Tik Å¡alių dukra S. J. parodė, jog Å¡alys iÅ¡ esmės nuolatos gyveno kartu ir bendrai tvarkė Å«kį visu ieÅ¡kovės įrodinėjamu laikotarpiu, tai yra, nuo 1996 metų iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Tačiau teismas abejoja Å¡ios liudytojos parodymų objektyvumu. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis (LAT 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

Po 2013 metų liepos mėnesį įvykusio Å¡alių konflikto, atsakovo ir dukters S. J. santykiai yra nutrÅ«kę ir konfliktiÅ¡ki, todėl, teismo nuomone, ji yra suinteresuota duoti nepalankius parodymus atsakovui, jos parodymų turinys prieÅ¡tarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai, tai sudaro pagrindÄ abejoti jos, kaip liudytojos, parodymų objektyvumu (CPK 185 straipsnis).IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jos įrodinėjamu laikotarpiu Å¡alys gyveno kartu ir bendrai tvarkė Å«kį pas ieÅ¡kovės mamÄ , kelerius metus butÄ tuo tikslu nuomojo.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateiktos kelios fotonuotraukos 1998, 2005, 2008, 2009 metų (b.l. 131-144, 147-150, 153-154, 3 tomas), rodančios Å¡alių dalyvavimÄ kartu keliose Å¡ventėse, keletÄ buvimo kartu faktų, ieÅ¡kovės buto fotonuotraukos, ieÅ¡kovės, Å¡alių dukters, atsakovo asmeniÅ¡kos fotonuotraukos (b.l. 80, 3 tomas) nesudaro pakankamai pagrįstai iÅ¡vadai padaryti, jog Å¡alys tuo laikotarpiu kartu gyveno kartu, tuo labiau bendrai tvarkė Å«kį. Atsakovas pripažįsta, jog po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove bendravo (2014-08-12 – 2014-08-14 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 87-82, 3 tomas).

Be to, kai kurios fotonuotraukos patvirtina ne ieškovės ir atsakovo, kaip kartu gyvenančių asmenų ryšį, o atsakovo tarpusavio santykius su dukra S. J. (b.l. 133-134, 150, 153-154, 3 tomas). Byloje atsakovo prašymu apklausti liudytojai A. R., A. Š., B. M., S. Š., kurie yra atsakovo kaimynai, (duomenys neskelbtini), parodė, jog atsakovas name pradėjo gyventi ir gyveno vienas apytiksliai nuo 2002 metų, prieš dešimt metų, ieškovę matydavę tik retkarčiais, nuolatos nuo 2011 metų, kai atsakovas išvyko dirbti į N., (2014-09-12 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 169-176, 3 tomas). Ieškovės prašymu byloje liudytoja apklausta P. J., kuri yra atsakovo mama, parodė, kad, kai šalys išsiskyrė, kartu negyveno, tik prie namo esančiame pagalbiniame pastate trumpai gyveno (2015-02-23 teismo posėdžio garso įrašas (b.l. 17-26, 5 tomas).

Pensijų kaupimo sutartyje, sudarytoje 2003-11-14, nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 196-197, 3 tomas). IÅ¡ IÄ® „A.“ 2013-12-12 pažymos matyti, kad atsakovas 2006 – 2011 metais dirbo IÄ® „A.“ ir iÅ¡ jo darbo užmokesčio tuo laikotarpiu buvo iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡laikymas Å¡alių dukrai ir pervedamas į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ viso iÅ¡ieÅ¡kota 12 613, 41 Lt (b.l. 90, 2 tomas). Abejotina, jog ieÅ¡kovei kartu gyvenant su atsakovu ir bendrai tvarkant Å«kį, bÅ«tų objektyvus bÅ«tinumas kreiptis dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo Å¡alių dukrai priverstine tvarka iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Å¡alys nors tam tikru laikotarpiu bÅ«tų kartu vienoje gyvenamojoje vietoje deklaravusios gyvenamÄ jÄ vietÄ .Teismo nuomone, byloje iÅ¡tirti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti įrodytomis ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, jog Å¡alys po santuokos nutraukimo, tai yra, nuo 1996 metų iki 2013-08-01 nuolatos gyveno kartu kaip Å¡eima, Å«kį tvarkė bendrai. Teismo nuomone, Å¡alių santykiai nebuvo tiek artimi, kad įgautų Å¡eimai bÅ«dingÄ bendrumÄ , Å¡alių gyvenimas kartu, Å«kio tvarkymas bendrai nebuvo nuolatinio ir pastovaus pobÅ«džio, gyvenimas kartu ir bendro Å«kio tvarkymas Å¡iuo laikotarpiu buvo epizodinis, artimiau Å¡alių tarpusavio santykius palaikant ir kartu gyvenant, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2003 metų, ir laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2013-08-01.Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų sukÅ«rimo ir jų dalių.Kadangi, teismo nuomone, laikotarpiu nuo 1996 metų iki 2013-08-01 Å¡alys epizodiÅ¡kai kartu gyveno, bendrai tvarkė Å«kį, todėl Å¡alių santykiai dėl bendros dalinės nuosavybės kÅ«rimo kvalifikuojami pagal jų atsiradimo metu galiojusias teisės normas, tai yra, 1964 m.

CK (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 9 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015).1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnaÅ¡ams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys).Esant aukščiau nurodytai teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui, sprendžiant dėl turto, kurį nesusituokę asmenys įgijo gyvenimo kartu ir bendro Å«kio vedimo laikotarpiu, sukÅ«rimo kaip bendrosios dalinės nuosavybės, reikalinga nustatyti ir įvertinti Å¡io turto sukÅ«rimo sÄ lygas, tai yra, asmenų dalyvavimÄ , sukuriant turtÄ , piniginiais įnaÅ¡ais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu, ar Å¡ie veiksmai, asmenų valia buvo nukreipti siekiant vieningo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti turtÄ bendros dalinės nuosavybės teise.

Kadangi turtas turi bÅ«ti vertinamas kaip jungtinės veiklos padarinys, tai lemia, kad dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukÅ«rimo turi bÅ«ti pasisakoma atskirai, atsižvelgiant į Å¡io turto įgijimo bÅ«do specifiÅ¡kumÄ ir vertinant ar yra pagrindai, atitinkantys nuosavybės įgijimo pagrindus.IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog, kai Å¡alys gyveno kartu ir bendrai tvarkė Å«kį, laikotarpiu nuo 1996 metų iki 2013-08-01, viskÄ pirko iÅ¡ bendrų pinigų, bendrai. IeÅ¡kovė atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontÄ , o atsakovas prisidėjo.

Butų, esančių, (duomenys neskelbtini), remontÄ atliko kartu (2014-08-14 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 90-92, 3 tomas). IeÅ¡kovė prie namo remonto prisidėjo savo darbu, organizuodama darbus, rÅ«pindamasi statybinėmis medžiagomis (2014-08-14, 2015-01-05 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 90-92, 3 tomas, 100-104, 4 tomas). Pagal 2003-07-04 pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovės vardu buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui ieÅ¡kovei AB banke Swedbank buvo suteiktas kreditas 36100 Lt, pagal su ieÅ¡kove 2003-07-02 sudarytÄ kredito sutartį Nr. 03-020174-FA su vėlesniais pakeitimais (b.l. 21, 24-30, 91-102, 1 tomas).

Pagal 2011-09-26 pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovės vardu buvo įgyti du butai, esantys (duomenys neskelbtini). Butų pirkimui ieÅ¡kovei AB banke Swedbank buvo suteiktas 45000 Lt kreditas, pagal su ieÅ¡kove 2011-09-29 sudarytÄ susitarimÄ Nr. 03-020174-FA/11-045220-FA-2 (b.l. 17-20, 88, 1 tomas). Užtikrinant abiejų kredito sutarčių įvykdymÄ , ieÅ¡kovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pripažįsta, kad kreditų įmokas mokėjo tik ieÅ¡kovė, atsakovas įmokų nemokėjo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaitomosios sÄ skaitos (2015-01-05 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 100-104, 4 tomas).

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad įsigyjant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo investuotos visos jos asmeninės lėšos (b.l. 4, 1 tomas). IeÅ¡kovė nurodė, kad įsigyjant (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė panaudojo savo asmenines lėšas, tai yra, 9500 Lt, gautus už parduotÄ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä , ir 30000 Lt, kuriuos jai padovanojo jos mama B. Ž. (b.l. 53-57, 89, 1 tomas, 56, 4 tomas). Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje neiÅ¡kilo. Atsakovas neigė, jog Å¡ie butai buvo įgyti abiejų Å¡alių bendru sprendimu.

Atsakovas pripažino, jog jis kaip statybininkas, turėdamas tikslÄ pagerinti Å¡alių dukters gyvenimo sÄ lygas atliko tam tikrus remonto darbus iÅ¡ pradžių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (iÅ¡dažė dukrai kambarį) po to, butuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini) (2014-08-12 – 2014-08-14 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 87-82, 3 tomas). Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas atliko Å¡ių butų rekonstrukcijÄ ar esminį pagerinimÄ , ieÅ¡kovės teiginiai apie remonto darbus yra abstraktÅ«s, jog atsakovas mokėdavo mokesčius, susijusius su Å¡ių butų naudojimu, eksploatavimu ir panaÅ¡iai, jog butai buvo perkami abiejų priimtu sprendimu, kas teismo nuomone, atitiktų atsakovo siekį Å¡iuos butus įgyti, valdyti, naudoti kaip savo.

PrižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti turtÄ yra savininko pareiga, kÄ ieÅ¡kovė ir atliko, pasinaudodama atsakovo pagalba. Be to, atsakovo siekis sudaryti savo pilnametei dukrai geresnes gyvenimo sÄ lygas nesudaro pagrindo pripažinti buvus atsakovo valiÄ tokiais veiksmais su ieÅ¡kove sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę. Teismo nuomone, iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Å¡alys abiejų veiksmais, abiejų valia siekė įgyti, naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, Å¡iuos butus ieÅ¡kovė siekė įgyti ir įgijo asmeninėn nuosavybėn. Kadangi, teismo nuomone, butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra pagrindo AB banke Swedbank suteiktÄ Â kreditÄ 36100 Lt pagal su ieÅ¡kove 2003-07-02 sudarytÄ kredito sutartį Nr. 03-020174-FA su vėlesniais pakeitimais (b.l. 21, 24-30, 91-102, 1 tomas) ir 45 000 Lt kreditÄ pagal su ieÅ¡kove 2011-09-29 sudarytÄ susitarimÄ Nr. 03-020174-FA/11-045220-FA-2 (b.l. 17-20, 88, 1 tomas) pripažinti kaip įgytus bendrų poreikių tenkinimui (CK 6.975 straipsnis). Pagal 2006-03-14 pirkimo-pardavimo sutartį už 5000 Lt atsakovo vardu iÅ¡ R.

D. buvo įsigytas sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kurių nurodyta statybos pradžia - 2009 metai (b.l. 121, 1 tomas, 80-83, 2 tomas, 47-49, 4 tomas). Atsakovas siekė įrodyti, jog žemės sklypas jam buvo padovanotas, žemės sklypÄ jam padovanojo jo sesuo R. D., tačiau teismas pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas pagal pirkimo - pardavimo sandorį, kadangi notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Vertinant, ginčo žemės sklypo įsigijimo bÅ«do specifiÅ¡kumÄ , tai yra, jog žemės sklypas buvo įsigytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė prie žemės sklypo įsigijimo galėjo prisidėti tik piniginiu įnaÅ¡u. IeÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės, jog prie žemės sklypo įsigijimo prisidėjo piniginiu įnaÅ¡u neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių Å¡iÄ aplinkybę.Atsižvelgiant, jog ginčo namas buvo statomas, įrenginėjamas, todėl ieÅ¡kovė, sukuriant šį bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ , galėjo prisidėti tiek piniginiu įnaÅ¡u, tiek darbu.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovė, įrodinėdama, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji iÅ¡ esmės prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, jo esminio pagerinimo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jos nurodytas aplinkybes, jog ji prie namo statybos, remonto prisidėjo savo darbu, organizuodama darbus, rÅ«pindamasi statybinėmis medžiagomis. Apklausti liudytojai A. R., A. Å ., B. M., S. Å ., kurie yra atsakovo kaimynai, (duomenys neskelbtini), parodė, jog atsakovas vienas statė namÄ , gyvenamojo namo statyba buvo pradėta seniai, kai atsakovui buvo 27 metai, namÄ Ä¯renginėjo atsakovas, ieÅ¡kovės dirbant su statyba, įrengimu susijusius darbus nėra matę (2014-09-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 169-176, 3 tomas).

Be to, liudytojas J. M. parode, jog jis atsakovui ginčo name statomame ginčo sklype 1991 metais, bÅ«damas sodų bendrijos, kuriame yra ginčo sklypas, elektriku pajungė elektros energijÄ , tuo metu namas jau buvo su stogu (2015-02-09 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 6-10, 5 tomas). Teismo nuomone, Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo statinių statybos pradžia - 2009 metai, sprendžiant dėl Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, neturi reikÅ¡mės, Å¡iuo atveju nenagrinėjamas ginčas dėl savavaliÅ¡kos statybos.

Taip pat teismo nuomone, neturi reikšmės šiuo atveju, jog ginčo statiniai buvo pradėti statyti ne atsakovui priklausančiame žemės sklype. Liudytojas E. P., atlikęs ginčo namo kadastro darbus, parodė, jog pastatas faktiškai gali būti pastatytas anksčiau, nei nurodyta statybos pradžios data Nekilnojamojo turto registre (2015-02-09 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 6-10, 5 tomas). T. P. paliudijo aplinkybes, susijusias tik su virtuvės baldų (duomenys neskelbtini), įsigijimu 2013 metais (2014-10-27 teismo posėdžio garso įrašas, 4 tomas, b.l. 27-30). Tik šalių dukra S. J. apklausta liudytoja paliudijo ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl ieškovės prisidėjimo darbu prie ginčo namo statybos, remonto, tačiau kaip nurodyta aukščiau, teismas abejoja šios liudytojos parodymų objektyvumu.

Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius statybinių medžiagų įsigijimÄ laikotarpiais: 1995-1998 metais (plytos, cementas, lentos), 2006-2007 metais (langai), 2009-2012 metais (plytelės, vamzdžiai, cementas, vonia ir kt.) (b.l. 148-156, 184-185, 4 tomas), ieÅ¡kovė statybinių medžiagų įsigijimÄ , pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog jo vardu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, parengtas  projektas ginčo gyvenamajam namui ir Å«kiniam pastatui statyti (b.l. 122-133, 1 tomas).

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog Å¡alių susitarimu statybos leidimas buvo iÅ¡duotas atsakovo vardu. Atsakovas pateikė įrodymus, jog jo vardu, siekiant įregistruoti ginčo sklype pastatytus statinius, buvo atlikti kadastro darbai (b.l. 131-144, 4 tomas). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo vardu ginčo sklype buvo teikiamos paslaugos: vanduo 1994 metais, elektros energija 2002 metais (b.l. 190-191, 4 tomas). IÅ¡ atsakovo 2009-01-01 – 2013-07-03 atsiskaitomosios sÄ skaitos, esančios „Swedbank“, AB iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas nuolatos gaudavo pajamas, kurios ženkliai padidėjo 2012 -2013 metais, tai yra, atsakovo nurodomu laikotarpiu, kai jis pradėjo dirbti N. (b.l. 88-89, 2 tomas, 124-128, 4 tomas).

Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu apklausta liudytoja P. J. parodė, jog ji atsakovui, pardavusi jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, padovanojo 50 000 Lt namo įrengimui (2015-02-23 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l 17-26, 5 tomas). Teismas neturi pagrindo iÅ¡ esmės abejoti liudytojos P. J. parodymų objektyvumu, kadangi parodymai duoti teisme, prisiekus, iÅ¡aiÅ¡kinus atsakomybę už tikrovę neatitinkančių parodymų davimÄ , neesminiai prieÅ¡taravimai dėl žemės sklypų kainų įtakos liudytojos parodymų objektyvumui neturi. Liudytojos P. J. parodymus iÅ¡ esmės patvirtina 2007-10-05 ir 2008-01-24 pateiktos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys, įrodančios liudytojos P. J. pajamų Å¡altinį (b.l. 182-183, 4 tomas).

Priešingai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji jos visu įrodinėjamu laikotarpiu buvo finansiškai pajėgi prisidėti prie tokios didelės vertės turto kūrimo, taip pat tokių pajamų šaltinio. Iš ieškovės pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės pajamos įrodinėjamu laikotarpiu nebuvo ženklios, laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2014-01-01 didžiausios ieškovės pajamos buvo 2008 metais 41397 Lt (apie 3450 per mėnesį), kitais laikotarpiais vidutiniškai nuo 1100 Lt iki 2500 Lt (b.l. 109-112, 2 tomas), kurias ji turėjo skirti ne tik pragyvenimui, bet kaip nustatyta, ir aukščiau nurodytų kreditų įmokų mokėjimui.

Byloje esantys įrodymai nepagrindžia tarp Å¡alių buvus tam tikrÄ abipusį pinigų judėjimÄ , kas patvirtintų Å¡alių piniginių lėšų naudojimÄ bendrai. Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog Å¡alys savo gaunamas pajamas naudojo kartu bendrai, tokias aplinkybes paaiÅ¡kino, tik ieÅ¡kovė, atsakovas šių aplinkybių nepripažino, paaiÅ¡kindamas, kad kiekvienas savo gaunamas pajamas iÅ¡leisdavo atskirai (2014-08-12 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, b.l. 87-92, 3 tomas).

Teismo nuomone, iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog ginčo sklypÄ ir ginčo namÄ Â Å¡alys abiejų veiksmais, abiejų valia siekė įgyti, naudoti ir valdyti bendros dalinės nuosavybės teise, atsakovas ginčo žemės sklypÄ ir namÄ , Å«kinį pastatÄ siekė įgyti ir įgijo asmeninėn nuosavybėn. Be to, ir ieÅ¡kovės veiksmai, jog ji gavusi 9500 Lt už parduotÄ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garaÅ¾Ä , ir 30000 Lt, kuriuos jai padovanojo jos mama B.

Ž. (b.l. 53-57, 89, 1 tomas, 56, 4 tomas), visus panaudojo tik savo vardu įgytų butų įsigijimui, o nepanaudojo ginčo namo statybai, rodo, jog ieÅ¡kovė nesiekė su atsakovu ginčo namÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, esančius ginčo name (duomenys neskelbtini), jog Å¡ių baldų ir namų apyvokos daiktų vertė yra 105 000 Lt, praÅ¡ydama priteisti 52 000 Lt dydžio kompensacijÄ .

Tačiau ieškovė ieškinyje šių baldų ir namų apyvokos daiktų neidentifikavo, nenurodė kiekvieno iš jų vertės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tai yra baldai, kurie nurodyti 2013-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet protokole nurodyta tik dalis daiktų, visų daiktų negalėjo įvertinti, nes negalėjo patekti į kitas namo patalpas (2015-01-05 teismo posėdžio garso įrašas, b.l. 100-104, 4 tomas). Iš antstolės R. V. 2013-08-23 faktinių aplinkybių protokolo matyti, jog 2013-08-23 ginčo name buvo baldai ir namų apyvokos daiktai, tai yra, pirmame aukšte - klozetas, kriauklė, svetainės minkšti baldai, žurnalinis staliukas, staliukas televizoriui, sekcija, virtuvės baldai, šaldytuvas „Beko“, mikrobangų krosnelė „Panasonic“, dujinė kaitlentė, orkaitė, virtuvinis stalas, antrame aukšte – klozetas, kriauklė, vonia, spintelė po kriaukle, spintelė virš kriauklės, skalbimo mašina, dvigulė lova, koridoriuje – spintelė su stalčiais, lentynėlės, spinta su veidrodžiu, sofa ir du foteliai (b.l. 17-18, 2 tomas).

Teismo nuomone, vien Å¡i aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neidentifikavo visų baldų ir namų apyvokos daiktų, kiekvienÄ jų įvertindama ir pagrįsdama jo vertę, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už Å¡iuos baldus ir kitus namų apyvokos daiktus pripažinti neįrodytu ir nepagrįstu. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinio dalykÄ keitė tris kartus, ieÅ¡kinio dalyko tinkamas suformulavimas yra ieÅ¡kovo imperatyvi pareiga, ieÅ¡kovė turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , naudojosi kvalifikuotų teisininkų paslaugomis.

Teismo nuomone, Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS095344, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas apdraudė ginčo namÄ ir jame esantį kilnojamÄ jį turtÄ , neįrodo realios kilnojamojo turto vertės, kadangi draudimo suma nustatyta pagal bÅ«sto bendrÄ jį plotÄ (b.l. 64-65, 3 tomas). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog baldai ir namų apyvokos daiktai buvo įsigyti iÅ¡ abiejų Å¡alių lėšų, turint tikslÄ juos bendrai įsigyti ir naudoti. IeÅ¡kovė liudytojo T.

P. parodymais, apie tai, jog ieÅ¡kovė sumokėjo už pagamintus virtuvės baldus (duomenys neskelbtini), 2013-04-22 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kasos orderiu, įrodinėjo prisidėjimÄ Â prie sukÅ«rimo (2014-10-27 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, 4 tomas, b.l. 27-30, b.l. 199-200, 3 tomas). Tačiau, atsakovas, pateikdamas savo atsikaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad 2013-04-08 ir 2013-04-11 išėmė grynais 6000 Lt, teismo nuomone, įrodė, jog ieÅ¡kovė tai padarė iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų (b.l. 88-89, 2 tomas).

IeÅ¡kovė nenurodė kada Å¡ie baldai ir namų apyvokos daiktai buvo įsigyti, už kokiÄ sumÄ . Atsakovas pateikė baldų ir namų apyvokos daiktų apraÅ¡Ä , nurodydamas įsigijimo datÄ bei jų vertę,(b.l. 98, 4 tomas), iÅ¡ kurio matyti, kad dauguma baldų ir namų apyvokos daiktų įsigyti 2013 metais. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovės gautas pajamas, ieÅ¡kovė nebuvo finansiÅ¡kai pajėgi prisidėti prie Å¡ių baldų ir namų apyvokos daiktų įsigijimo.2006-07-11 ieÅ¡kovės vardu buvo įgytas automobilis „O.

C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 43, 1 tomas). 1996-02-13 atsakovo vardu buvo įgytas automobilis „R.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2011-11-17 atsakovo vardu buvo įgytas automobilis F. U., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 91, 2 tomas). Ieškovė įrodinėjo, jog šie automobiliai įsigyti iš abiejų šalių piniginių lėšų. Atsakovas nepripažino, jog prisidėjo piniginėmis lėšomis prie ieškovės vardu įgyto automobilio „O. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, ieškovė negalėjo nurodyti kokia pinigine suma atsakovas prisidėjo prie šio jos vardu įgyto automobilio.

IeÅ¡kovė negalėjo nurodyti kokia piniginių lėšų dalimi prisidėjo prie atsakovo vardu įgytų automobilio „R. 11“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio F. U., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-05 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, 100-104, 4 tomas). Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių Å¡alių prisidėjimÄ piniginėmis lėšomis prie Å¡alių vardu įgytų automobilių. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad automobiliai buvo naudojami kiekvieno asmeniniams poreikiams tenkinti.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog automobilius „O. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), F. U., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „R.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Å¡alys siekė įgyti ir įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.             IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti įgytais bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovo banko sÄ skaitose esantį 17694,08 Lt likutį ir ieÅ¡kovės atsiskaitomojoje sÄ skaitoje esantį 8,45 Lt likutį ieÅ¡kovės nurodomo laikotarpio pabaigai, tai yra, 2013-08-01.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovas pateikė savo atsikaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä 2013-07-31 dienai N. banke, iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovo piniginės lėšos Å¡ioje sÄ skaitoje buvo 1818, 03 NOK, kas atitinkamai sudarytų 210,53 eurus arba 726,92 Lt (b.l. 58, 3 tomas). Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, jog ieÅ¡kovės nurodomo laikotarpio pabaigai atsakovo atsikaitomosiose sÄ skaitose buvo 17694,08 Lt ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovo pateikti jo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai piniginių lėšų sumos 17694,08 Lt 2013-08-01 neįrodo (b.l. 88-89, 2 tomas, 124-128, 4 tomas).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie savo piniginių lėšų likutį 2013-08-01 DNB banke, kuris sudarė 4,00 Lt (b.l. 87, 1 tomas), kitų įrodymų nepateikė. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog tai buvo su atsakovu bendrai gautos piniginės lėšos. Kadangi teismas laiko, jog ieÅ¡kovė su atsakovu ieÅ¡kovės įrodinėjamu laikotarpiu nuolatos kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė, byloje esantys įrodymai, nepagrindžia aplinkybių apie piniginių lėšų naudojimÄ bendrai, todėl nėra pagrindo Å¡alių pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sÄ skaitose laikyti įgytomis bendrosios dalinės nuosavybės teise.Teismo nuomone, aukščiau, įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės, daugiau leidžia spręsti apie tai, kad nors Å¡alys ieÅ¡kovės įrodinėjamu laikotarpiu epizodiÅ¡kai nuo 1996 metų iki 2013-08-01 gyveno kaip partneriai, tačiau kiekvienas vertino savo nuosavybę, kiekvienas savo nuožiÅ«ra tvarkė jÄ ir valdė atskirai vienas nuo kito, svarbiausius turtinius reikalus tvarkė savarankiÅ¡kai ir bendrosios nuosavybės nesukÅ«rė, faktinis naudojimasis turtu daiktinių teisių nesukuria (CK 4.47 straipsnis), kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo ir jų dalių atmesti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Taigi, tam, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti teismo tenkinamas, ieškovas turi įrodyti šias aplinkybes:

1) kad neturtinės žalos atlyginimÄ konkrečiu atveju numato įstatymas, ir 2) kad neturtinė žala realiai buvo padaryta. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 3.70 straipsnio nuostatomis, tai yra, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimo teisines pasekmes, atsižvelgiant į sutuoktinių kaltę. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne tarp sutuoktinių dėl jų teisių ir pareigų, o tarp nesusituokusių asmenų dėl jų teisių ir pareigų, todėl Å¡iems materialiniams teisiniams santykiams nėra pagrindo taikyti sutuoktinių santuokos nutraukimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Ä®statymai nenumato, jog sprendžiant ginÄÄ dėl nesusituokusių asmenų teisių ir pareigų, jie turi teisę į neturtinės žalos, atsiradusios dėl jų teisių pažeidimo, bendro gyvenimo pabaigos, atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė įrodymus, jog jos nurodomus stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ieÅ¡kovė patyrė dėl nusikaltimo ar jos sveikatos sužalojimo. Tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog sprendžiant ginÄÄ dėl nesusituokusių asmenų teisių ir pareigų, Å¡ie asmenys vis tik neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylÄ , – priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ tiesiogiai taikydamas KonstitucijÄ , jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).Teismo nuomone, ieÅ¡kovė, turėdama pareigÄ Ä¯rodyti, nepateikė įrodymų, sudarančių pakankamÄ pagrindÄ pripažinti įrodytais atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė nurodo patyrusi neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus), tai yra, atsakovo fizinį, psichologinį smurtÄ , agresijÄ , piktnaudžiavimÄ alkoholiu, netinkamų gyvenimo sÄ lygų sudarymÄ , (b.l. 9-10, 1 tomas).

Byloje yra tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie atsakovo nurodomus neteisėtus veiksmus. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į policijÄ dėl atsakovo elgesio, bet policijai nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo atsakovo atžvilgiu nebuvo taikytos jokio poveikio priemonės (b.l. 85,174-175. 4 tomas). IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog 2013 metų liepos mėnesį dėl Å¡alių tarpusavio santykių įvyko konfliktas, tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog konfliktas įvyko tik dėl atsakovo kaltės, o esant abiejų asmenų kaltei, jei bÅ«tų patirta neturtinė žala, ji neturėtų bÅ«ti atlyginama.Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė ir aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti, jog ji patyrė ilgailaikį stresÄ , ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Byloje nėra įrodymų, jog dėl patirto streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų vartojo vaistus, kreipėsi medicininės pagalbos. IeÅ¡kovė, turėdama nuosavybės teise priklausančius tris butus, turėjo galimybę juose apsigyventi, todėl nebuvo bÅ«tinumo kažkurį laikÄ gyventi vieÅ¡butyje. IÅ¡ atsakovo raÅ¡telio ieÅ¡kovei matyti, kad atsakovas sudarė galimybes ieÅ¡kovei pasiimti jos baldus, iÅ¡vykstant į N., palikdamas raktus nuo ginčo namo kitam asmeniui (b.l. 63, 1 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė turėjo galimybę nesunkiai ir nesudėtingai iÅ¡vengti jos nurodomų nepatogumų, kuriuos ji nurodė patyrusi.Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, neturtinės žalos atlyginimui bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ laikytinas nepagrįstu (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).        Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.             Byloje teismas 2014-01-27 nutartimi patvirtino taikos sutartį, 2014-01-24 sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės L.

J. ir atsakovo P. J.. Atsakovas, vykdydamas taikos sutartį, 2014-01-30 pervedė 30 000 Lt į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ (b.l. 189, 2 tomas, 96, 4 tomas). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-27 nutartimi, patenkinęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutartį panaikino ir perdavė klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas 2014 -06-05 nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nepatvirtino 2014-01-24 sudarytos taikos sutarties tarp ieÅ¡kovės L. J. ir atsakovo P. J..

IeÅ¡kovė atsakovui nurodytų 30000 Lt, atsakovo pervestų, vykdant Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, negrÄ Å¾ino.             Lietuvos apeliacinis teismas teismo 2014-03-27 nutartyje pažymėjo, kad nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, priimtu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutartį, kuria buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, ieÅ¡kovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti atsakovui 30000 Lt, kuriuos gavo iÅ¡ atsakovo jam vykdant taikos sutarties sÄ lygas (CPK 760 – 761 straipsniai).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir laikinųjų apsaugos priemonių.CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Byloje yra įrodymai apie atsakovo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 3500 Lt (1013,70 eurai) (500 Lt, b.l. 188, 2 tomas, 3000 Lt, b.l. 147, 1 tomas).

Priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , teismas priteistinų advokato iÅ¡laidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), kadangi byla užbaigta nagrinėti iÅ¡ esmės iki Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumÄ , advokato laiko sÄ naudas, priteistinų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija nurodytų rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. IeÅ¡kovei paduodant ieÅ¡kinį, 2013-08-21 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio 7 259 Lt (2102,35 eurai) sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina valstybei 19,04 eurai iÅ¡laidų, įsisijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi ieÅ¡kiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarta areÅ¡tuoti atsakovui P. J. ir ieÅ¡kovei L. J. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ (b.l. ). Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-27 nutartimi patenkino atsakovo P. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areÅ¡tuoti ieÅ¡kovės L.

J. pinigines lėšas 30 000 Lt sumai, tik nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų, areÅ¡tuoti ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ 30 000 Lt sumai, bendra areÅ¡tuotų lėšų ir (ar) turto vertė neturi virÅ¡yti 30 000 Lt. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo dalies dėl 30000 Lt priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės L. J. įvykdymo, kadangi sprendimo atgręžimo vykdymo užtikrinimui taip pat gali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. J. atsakovui P. J. 1013,70 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. J. valstybei 2102,35 eurus žyminio mokesčio ir 19,04 eurus iÅ¡laidų, įsisijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 2121, 39 eurus.Priteisti, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutarties atgręžimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

J. atsakovui P. J. 8688,60 eurų.Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovui P. J. ir ieÅ¡kovei L. J. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ ieÅ¡kovės L. J. piniginių lėšų 8688, 60 eurų (30 000 Lt) sumai, tik nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų, areÅ¡tuoti ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ 8688, 60 eurų (30 000 Lt) sumai, bendra areÅ¡tuotų lėšų ir (ar) turto vertė neturi virÅ¡yti 8688, 60 eurų (30 000 Lt), iki teismo sprendimo dalies dėl 8688, 60 eurų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

J. įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Erinija Kazlauskienė