2013-06-27 Nr. AB-3559-3-62-3-00978-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -935/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00978-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1; 1.3; 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 122-123) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno miesto Pensijų poskyrio Valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. Perskaičiavimo sprendimą (Bylos Nr. 445170) (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos, paskirtos pareiškėjai nuo 1995 m. sausio 1 d. perskaičiavimo ir šio sprendimo pagrindu mokėti pareiškėjai 1 372,80 Lt dydžio senatvės pensiją, 3) priteisti pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus 63 373,82 Lt žalos atlyginimą, atsiradusį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteisingai perskaičiuojant paskirtą senatvės pensiją iki 1995 m. sausio 1 d.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 1992 m. kovo 13 d. jai buvo paskirta 120 rublių pagrindinė pensija ir 13 rublių kaip priedas už stažą, bendra pensijos suma 133 rubliai. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Pensijų įstatymui (Nr. I-549) buvo vykdomas pensijų perskaičiavimas. Jos pensija buvo perskaičiuota neteisingai, sumažinant pagrindinę pensiją nuo 1,33 Lt iki 1,20 Lt, nes taip nurodyta pakartotinai išrašytame pensininko pažymėjime ir neteisingai paskaičiuotas koeficientas, kuris turi būti 1,76 o ne 1,2767, kaip paskaičiavo atsakovas. Pabrėžė, jog daug kartų kreipėsi į atsakovą, kad šis atliktų teisingą pensijos paskaičiavimą, tačiau iki šiol atsakovas to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas Konstitucijos 23 ir 52 straipsnius. Atsakovas nuo 1995 m. birželio 1 d. neišmokėdamas jai visos pensijos, nepagrįstai praturtėjo 63 373,82 litais, todėl ši suma priteistina iš atsakovo kaip teisingas žalos atlyginimas, atsiradęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteisingai perskaičiuojant paskirtą senatvės pensiją pareiškėjai (Civilinio proceso kodekso 6.271 str.).

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 37-39, 139-141) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai senatvės pensija paskirta nuo 1992 m. kovo 13 d. pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymą, galiojusį iki 1995 m. sausio 1 d. Pagal šio įstatymo 13 straipsnį, maksimalus senatvės pensijos dydis buvo 120 rublių per mėnesį. Pareiškėjos pagrindinė pensija buvo 120 rublių per mėnesį, o už ilgametį nepertraukiamą stažą prie jos buvo priskaitytas 20 proc. priedas (12 rublių) pagal minėto įstatymo 14 straipsnį. Įsigaliojus naujam Pensijų įstatymui, visos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. turėjo būti perskaičiuotos vadovaujantis Pensijų įstatymo 45-48 straipsnių nuostatomis. Pagal šių straipsnių nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir uždarbio, pagal kurį apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas. Remiantis pareiškėjos pensijos byloje esančiais dokumentais, pareiškėjai pensija paskirta, perskaičiuota ir mokama teisingai, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Nuostatais, įsigaliojusiais nuo 1995 m. sausio 1 d. Pareiškėjos pensija perskaičiuota, įvertinus visą jos turimą stažą, įgytą iki 1994 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į pensijos byloje fiksuotus darbo užmokesčio duomenis ir 1,2767 draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą iš uždarbio, gauto dirbant po pensijos paskyrimo nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Pensijų įstatymo 48 str. nuostatomis. Nurodė, jog pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimas yra teisingas, jo teisėtumas daug kartų buvo patikrintas tiek VSDFV Kauno skyriuje, tiek VSDFV 2002, 2003, 2006, 2007, 2008 2010, 2011 metais, šių atsakymų pareiškėja neginčija, atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja neįrodė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 41-44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 63 373,82 Lt pensijos skirtumą nutraukti. Nurodė, jog pareiškėja daug kartų kreipėsi tiek į VSDFV Kauno skyrių, tiek į VSDFV dėl nuo 1995 m. sausio 1 d. apskaičiuotos senatvės pensijos teisingumo. Buvo nustatyta, jog senatvės pensija perskaičiuota teisingai, pareiškėja priimtų sprendimų teisme neginčijo, jos reikalavimas dėl 63 373,82 Lt pensijos priteisimo yra pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (II t., b. l. 90-94) pareiškėjos Z. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad administracinės bylos ir Z. B. pensijos bylos Nr. 121403 duomenys patvirtina, jog pareiškėjai senatvės pensija paskirta nuo 1992 m. kovo 13 d. pagal tuo metu galiojusį TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymą. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnį pareiškėjai buvo paskirtas maksimalus senatvės pensijos dydis – 120 rublių per mėnesį, o už ilgametį nepertraukiamą stažą prie pensijos buvo priskaitytas 20 proc. priedas (12 rublių), remiantis šio įstatymo 14 straipsniu. Pensijos paskyrimo dieną užfiksuotas 32 metų 10 mėnesių 25 dienų darbo stažas. Teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Vėliau pensija buvo indeksuojama ir jos dydis keitėsi. Įsigaliojus naujam Pensijų įstatymui, visos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. turėjo būti perskaičiuotos, vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Nr. I-549, įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.) (toliau- ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. Nr. 1156 (įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.).

Teismas nurodė, jog pareiškėjai senatvės pensija paskirta 1992 m. kovo 13 d. Po pensijos paskyrimo pareiškėja nenutraukė darbo santykių ir laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 13 d. iki 1995 m. kovo 6 d. toliau dirbo. Pagal pareiškėjos Pensijos byloje esamus duomenis AB (duomenys neskelbtini) uždarbio pažymos Nr. 202 dėl šio laikotarpio buvo išduotos 1995 m. kovo 3 d., tai patvirtina minėtos įmonės spaudas, todėl pareiškėjos argumentai dėl jų pristatymo pensijų poskyriui iki 1995 m. pradžios atmestini, nes jos negalėjo būti pristatytos anksčiau negu išduotos. Nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu minėti pareiškėjos uždarbio duomenys būtų pateikti anksčiau, įtakos pensijos perskaičiavimui uždarbio duomenys už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. kovo 6 d. neturi, nes pagal Pensijų įstatymą, asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą remiantis pensijos byloje fiksuotais uždarbio ir stažo duomenimis iki 1995 m. sausio 1 d. (45 str. 1 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjos Pensijos bylos Nr. 121403 duomenys leidžia spręsti, jog Sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo buvo priimtas 1995 m. gegužės 28 d., nepažeidžiant Pensijų įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje numatyto termino. Perskaičiuojant pareiškėjos pensiją buvo įtraukti jos Pensijos byloje fiksuoti uždarbio ir stažo duomenys iki 1995 m. sausio 1 d., tai patvirtina Sprendimas ir jo priedai (pensijos byloje fiksuoti duomenys apie pajamas, detalizuoti duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas, stažo laikotarpiai).

Teismas pažymėjo, jog asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo tvarką reglamentavęs 48 straipsnis numatė, jog perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis. Tuo atveju, jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje (48 str. 2 d.). Pagal pensijų įstatymo 45-48 straipsnių nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir uždarbio, pagal kurį apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas. Sistemiškai vertinant Pensijų įstatymo nuostatas, perskaičiuojant pensijas turi būti vadovaujamasi formule B+0,005*S*K*D, numatyta Pensijų įstatymo 21 straipsnyje, kuri taikoma apskaičiuojant valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydį. Pagal minėtą formulę B - pagrindinė pensijos dalis (bazinė pensija), kurios dydį tvirtina Vyriausybė; S -stažas, įgytas iki 1994 m. gruodžio 31 d.; K-asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, paskaičiuotas pagal pajamas, turėtas iki 1994 m. gruodžio 31 d.; D - vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, kurias iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. tvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, o nuo šios datos - Vyriausybė.

Teismas pabrėžė, jog administracinėje byloje nėra ginčo, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos bazinė pensija, tvirtinama Vyriausybės, sudarė 75 Lt, draudžiamosios pajamos -352 Lt, stažas – 34,75 m. Konkrečiu atveju pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta pagal jos uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, todėl perskaičiuojant jos dydį draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimui turi būti taikoma Pensijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalis, įpareigojanti byloje fiksuotus mėnesinius uždarbius dalinti iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Nuostatų 25 punkte konkretizuota nurodant, jog, jeigu apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą įskaitomos pajamos, gautos laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., tai 1991 m., 1992 m., 1993 m. metiniai koeficientai apskaičiuojami padalijus atitinkamų metų kiekvieno mėnesio draudžiamąsias pajamas iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, buvusio Lietuvos Respublikoje. Visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas atitinkamų metų metiniu koeficientu. Nuostatų 2 priede numatytas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, taikytinas draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti.

Nurodė, jog pareiškėjos Pensijos byloje buvo fiksuoti 1991-1994 metų uždarbio duomenys. Draudžiamųjų pajamų koeficiento paskaičiavimas Pensijos byloje, jų paskaičiavimas 2012 m. lapkričio 9 d. teismui pateiktoje pažymoje Nr. (1.14)S-68335 (I t., b. l. 192-195) patvirtina, jog apskaičiuojant koeficientą, buvo paimtas palankiausias piniginiu požiūriu po pensijos paskyrimo laikotarpis nuo 1993 m. sausio- iki 1994 m. gruodžio. Koeficientas apskaičiuotas kiekvieno mėnesio uždarbį dalinant iš to paties mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje vadovaujantis Nuostatų 2 priedu, apskaičiuotų dalmenų vidurkį laikant draudžiamųjų pajamų koeficientu, laikantis Pensijų įstatymo 48 str., Nuostatų 2 p. reikalavimų, todėl teismas padarė išvadą, jog draudžiamųjų pajamų koeficientas (1,2767) paskaičiuotas teisingai.

Atkreipė dėmesį, kad ta aplinkybė, jog buvo klaidingai nurodytas pensijos dydis pareiškėjos pensininko pažymėjime -1,20 Lt, ginčijamam Sprendimui neturi, nes kaip matyti iš paskaičiavimų, atsakovas iki pensijos perskaičiavimo ir ją perskaičiuodamas rėmėsi 132 Lt suma. Padarė išvadą, jog pareiškėjos senatvės pensijos dydis, kuris sudaro 153,08 Lt 1995 m. sausio 1 dienai apskaičiuotas teisingai pagal anksčiau nurodytą formulę B+0,005*S*K*D (75 +0,005 x 34,75 m. x 1,2767x 352), todėl jos skundas dėl Sprendimo panaikinimo nepagrįstas. Nurodė, jog atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl pensijos perskaičiavimo bei dėl 63 373,82 Lt žalos atlyginimo priteisimo, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir nesant deliktinės atsakomybės sąlygų (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Nurodė, jog kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, pensijos dydis, ją perskaičiavus, padidėjo nuo 132,17 Lt iki 153,08 Lt, senatvės pensija toliau indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pakitusius bazinės pensijos ir vidutinių draudžiamųjų pajamų rodiklius (I t., b. l. 194-195), papildomos pensijos dalies indeksavimo teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjos argumentus, kad pensija, ją perskaičiavus 1995 m. sumažėjo, nes atsakovas pritaikė koeficientą tik bazinei pensijai, o kita pensijos dalis liko neindeksuota, laikė nepagrįstais. Atskirai pažymėjo, kad pareiškėjos paskaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl teismas jais nesirėmė.

III. Pareiškėja Z. B. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 97-99), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti. Iš esmės pakartoja skunde išdėstytą poziciją.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. 2012 m. lapkričio 9 d. pažymoje Nr. (1,14)S-68335 atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Nuostatų 106 ir 109 punktais, kurie Sprendimo priėmimo metu nebuvo paskelbti ir negaliojo (Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudžiamųjų pajamų koeficientas (1,2767) apskaičiuotas teisingai, yra nepagrįsta, nes pažeistos materialinės teisės normos, galiojusios ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. 1995 m. sausio 1 d.

2. Apeliantei pensija paskirta nuo 1992 m. kovo 13 d. pagal tuo metu galiojusį TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymą, t. y. po 1991 m. sausio 1 d. Mano, kad 1995 m. gegužės 28 d. priimant Sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo, t. y. padidinimo, buvo pažeistos Nuostatų 69 punkto ir Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes draudžiamųjų pajamų koeficientas turėjo būti apskaičiuotas padalijus 1994 metų kiekvieno mėnesio draudžiamąsias pajamas iš 1994 metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, buvusio Lietuvoje. Pagal Pažymoje esančius duomenis jis turėtų būti lygus 1,3743 (16,4919/ 12), o ne 1,2767.

3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokio įstatymo ar teisės akto pagrindu atsakovas nuo 1995 m. sausio 1 d. sumažino jos pensiją nuo 1,32 Lt iki 1,20 Lt. Dėl šių atsakovo veiksmų, 2008 m. sausio 1 d. atsakovas neapskaičiavo papildomų 47,40 Lt, ir tai dienai apeliantės pensija turėjo būti 756,06 Lt (708,66 Lt + 47,40 Lt). Pažymi, jog naudojant tikslius matematinius skaičiavimus, išvestinas draudžiamųjų pajamų koeficientas lygus 1,76, kuris jos įsitikinimu turėjo būti taikomas 1995 m. sausio 1 d. apskaičiuojant apeliantės pensijos didinimą.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 107-109) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, aiškindamasis jos draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimą, visapusiškai išnagrinėjo ne tik Pensijų įstatymo bei Nuostatų aktualias nuostatas, tačiau gilinosi ir į kitus norminius aktus, reglamentuojančius pensijų skyrimą, mokėjimą ir perskaičiavimą, vadovavosi jų komentarais, metodiniais nurodymais dėl pensijų perskaičiavimo nuostatų taikymo, išklausė atsakovo atstovų paaiškinimus, rėmėsi apeliantės pensijos byloje esančiais duomenimis ir pagrįstai nustatė, jog nuo 1995 m. sausio 1 d. perskaičiuojant apeliantės senatvės pensiją, jos draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas teisingai.

2. Remiantis apeliantės pensijos byloje esančiais dokumentais Z. B. senatvės pensija paskirta, perskaičiuota ir mokama teisingai, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Nuo 1992 m. kovo 13 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties) pensija buvo paskirta atsižvelgiant į 31 m. 11 mėn. 15 d. stažą ir 8,45 Lt (844,58 rb.) uždarbio vidurkį, apskaičiuotą iš 12 paskutinių darbo mėnesių uždarbio, turėto 1991-1992 metais. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui, apeliantės pensija buvo perskaičiuota įvertinus visą jos 34 m. 9 mėn. pensijų darbo stažą įgytą iki 1994 m. gruodžio 31 d., be to, perskaičiuota pensija buvo didesnė už neperskaičiuotą (132,17 Lt), todėl nuo 1995 m. sausio 1 d. pradėta mokėti perskaičiuotą pensiją. Pažymi, jog senatvės pensija apeliantei didinama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.

3. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog 1995 m. gegužės 28 d. priimant sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo buvo pažeistos Nuostatų 69 punkto ir Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad nurodytos nuostatos yra taikomos naujai skiriamoms ir mokamoms pensijoms ir nėra taikomos perskaičiuojant paskirtas valstybinio socialinio draudimo pensijas.

4. A aplinkybė, kad apeliantės pensininko pažymėjime nurodytas 1,20 Lt pensijos dydis, perskaičiuojant apeliantės pensiją įtakos neturėjo, kadangi perskaičiuojant pensijas nėra remiamasi pensininko pažymėjime fiksuotais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 110-113) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės savo poziciją grindžia atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais. Papildomai pažymi, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažins, jog apeliacinis skundas teismui pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, prašo bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai Z. B. 1995 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto Pensijų poskyrio Valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. perskaičiavimo sprendimo (Bylos Nr. 445170), kuriuo buvo perskaičiuota jai 1992 m. kovo 13 d. paskirta senatvės pensija ir nuspręsta mokėti 153,08 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pensijos perskaičiavimas atliktas neteisingai, nes ji duomenis apie savo 1993-1994 m. uždarbį VSDF Kauno skyriui pateikė 1994 m. gruodžio mėnesį, todėl jos pensija turėjo būti paskaičiuota pagal iki 1995 m. galiojusį įstatymą, atsižvelgiant į padidėjusį stažą, taikant 156,65 Lt sumą. Nurodo, jog dar 1992 m. kovo 13 d. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime buvo padarytas įrašas apie 132 Lt senatvės pensijos dydį, tuo tarpu atsakovas perskaičiuodamas jos pensiją, nepagrįstai rėmėsi naujuoju įstatymu, jos pensijos dydį sumažindamas nuo 132 Lt iki 120 Lt ir perskaičiavimą atlikdamas nuo 120 Lt sumos, kuri buvo klaidingai nurodyta pensininko pažymėjime.

Ginčo laikotarpiu galiojęs Pensijų įstatymo 48 straipsnis numatė, jog perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis. Tuo atveju, jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Nuostatų 25 punktas numatė, jog, jeigu apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą įskaitomos pajamos, gautos laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., tai 1991 m., 1992 m., 1993 m. metiniai koeficientai apskaičiuojami padalijus atitinkamų metų kiekvieno mėnesio draudžiamąsias pajamas iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, buvusio Lietuvos Respublikoje.

Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantei senatvės pensija buvo paskirta pagal jos uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perskaičiuojant jos dydį draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimui pagrįstai taikyta Pensijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės Pensijos byloje esančios AB (duomenys neskelbtini) uždarbio pažymos Nr. 202 dėl ginčo laikotarpio buvo išduotos 1995 m. kovo 3 d., todėl perskaičiuojant pareiškėjos pensiją pagrįstai buvo įtraukti jos Pensijos byloje fiksuoti uždarbio ir stažo duomenys iki 1995 m. sausio 1 d.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui, apeliantės pensija buvo perskaičiuota įvertinus visą jos 34 m. 9 mėn. pensijų darbo stažą įgytą iki 1994 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į paskutinį pensijos byloje fiksuotą uždarbio vidurkį ir 1,2767 draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą iš uždarbio, gauto dirbant po pensijos paskyrimo nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. 1995 m. sausio 1 d. (75 Lt (bazinė pensija) +0,005 x 34,75 m. (stažas) x 1,2767 (draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris apskaičiuotas fiksuotus mėnesinius uždarbius dalijant iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu) x vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos (1995 m. sausio 1 d. buvo 153,08 Lt)). Todėl apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas neteisingai apskaičiavo draudžiamųjų pajamų koeficientą (1,2767), kadangi jis turėjo būti apskaičiuotas padalijus 1994 metų kiekvieno mėnesio draudžiamąsias pajamas iš 1994 metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, buvusio Lietuvos Respublikoje (16,4919/ 12 = 1,3743), teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog 2012 m. lapkričio 9 d. teismui pateiktoje pažymoje Nr. (1.14)S-68335 (I t., b. l. 192-195) esantys duomenys patvirtina, jog draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti buvo paimtas palankiausias piniginiu požiūriu po pensijos paskyrimo laikotarpis nuo 1993 m. sausio - iki 1994 m. gruodžio. Koeficientas apskaičiuotas kiekvieno mėnesio uždarbį dalinant iš to paties mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje vadovaujantis Nuostatų 2 priedu, apskaičiuotų dalmenų vidurkį laikant draudžiamųjų pajamų koeficientu, laikantis Pensijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 2 punkto reikalavimų, todėl daro išvadą, jog draudžiamųjų pajamų koeficientas (1,2767) nagrinėjamu atveju apskaičiuotas teisingai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovui priimant skundžiamą Sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo buvo pažeistos Nuostatų 69 punkto ir Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi šios nuostatos yra taikomos naujai skiriamoms ir mokamoms pensijoms, o ne perskaičiuojant paskirtas valstybinio socialinio draudimo pensijas, todėl pareiškėjos atveju nebuvo taikytos. Atitinkamai taip pat atmestini apeliantės teiginiai, jog apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą atsakovas nepagrįstai vadovavosi Nuostatų 106 ir 109 punktais, kadangi, kaip minėta, koeficientas apskaičiuotas pritaikius Pensijų įstatymo 48 straipsnio ir Nuostatų 2 ir 25 punktų nuostatas.

Apeliacinį skundą pareiškėja taip pat grindžia tuo, kad atsakovas nuo 1995 m. sausio 1 d. jos pensiją nepagrįstai sumažino nuo 1,32 Lt iki 1,20 Lt. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog buvo klaidingai nurodytas pensijos dydis pareiškėjos pensininko pažymėjime (1,20 Lt), ginčijamam Sprendimui įtakos neturi, nes kaip matyti iš atliktų apskaičiavimų, atsakovas iki pensijos perskaičiavimo ir ją perskaičiuodamas rėmėsi 132 Lt suma. Atskirai pažymėtina, jog nuo 1995 m. sausio 1 d. pareiškėjai pradėta mokėti perskaičiuota pensija yra didinama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos senatvės pensijos dydis, kuris sudaro 153,08 Lt 1995 m. sausio 1 dienai apskaičiuotas teisingai pagal pirmosios instancijos teismo pritaikytą formulę B+0,005*S*K*D (75 +0,005 x 34,75 m. x 1,2767 x 352). Nagrinėjamu atveju pensijos dydis ją perskaičiavus padidėjo nuo 132,17 Lt iki 153,08 Lt, todėl apeliantės argumentai, kad pensija, ją perskaičiavus 1995 m. sumažėjo, nes atsakovas pritaikė koeficientą tik bazinei pensijai, o kita pensijos dalis liko neindeksuota, laikytini nepagrįstais.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius