2020-06-10 Nr. AB-11942-3-62-3-00856-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-422-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00865-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 2S-238-(14.2.3.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti pareiškėjo pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš sudaryto grąžintinų žemės sklypų sąrašo.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė aplinkybėmis, kad skundą dėl Sprendimo panaikinimo nepraleisdamas įstatyme nustatyto apskundimo termino pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatuodamas, kad skundas teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus nutarė grąžinti pareiškėjui V. K..

Teismas nustatė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas su Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2SD-105-(14.2.47.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatuodamas, jog byla teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuris 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą bei bylą nutraukė. Skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2020 m. balandžio 9 d.

Teismas nurodė, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi turėdamas advokatą, taigi pareiškėjas naudojosi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, kuris turėjo visas galimybes įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir susipažinęs su minėtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl administracinės bylos teismingumo Regionų apygardos administraciniam teismui, turėjo nedelsdamas kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties panaikinimo, t. y. atskirojo skundo padavimas, pareiškėjui neužkirto kelio teikti skundą ir Regionų apygardos administraciniam teismui. Be to, teismas vertino kaip nepateisinamą pareiškėjo elgesį, kad 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikęs pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, jis laukė, kol bus išspręstas atskirojo skundo atsisakymo klausimas.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, todėl nėra pagrindo vertinti, jog terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dėl teisinių žinių trūkumo kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui.

Teismas sprendė, kad objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 2S-238-(14.2.3.) nuginčijimo, nenustatyta, o elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių ir nedelsdamas pateikti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau neveikė operatyviai, nepateisinamai ilgai delsė paduoti skundą šiam teismui ir tokiais neatidžiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Taigi teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių ir šis terminas neatnaujintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str.). Todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties motyvas, jog apeliantas naudojosi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, todėl turėjo nedelsdamas kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, yra ydingas ir nesuderinamas su teisės aktuose įvirtinta asmens teise ginčyti teismo procesinį sprendimą jį apskundžiant aukštesnės instancijos teismui. Be to, iki pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo VAAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis buvo neįsiteisėjusi. Tai, kad ginčo atveju tinkamo atsakovo ir atitinkamai teismingumo nustatymas nėra akivaizdus ir pačių teismų vertinamas nevienareikšmiškai, patvirtina toliau nurodyti sprendimai kitose bylose, kuriose pareiškėjai kartu su apeliantu vienu metu dėl tokių pačių NŽT priimtų sprendimų panaikinimo pateikė skundus, o VAAT priimtose kitose teismo nutartyse vienu atveju nurodyta, kad sprendimą priėmė ne NŽT, o NŽT Alytaus skyrius, kitu atveju, kad sprendimą priėmė NŽT, atstovaujama Alytaus skyriaus vedėjos (pvz., VAAT 2020 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. eI3-2468-1063-2020; VAAT 2020 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. eI3-2467-1047-2020, ir t. t.). Tačiau VAAT nurodytose bylose atsisakęs priimti kitų asmenų skundus ir jiems pasikreiptus į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymais atnaujinti terminą, teismas visose bylose pareiškėjams terminą skundui paduoti atnaujino, nors visose bylose teismas sprendė, kad atsakovu laikytina būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. eI3-3385-554/2020; 2020 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. eI3-3383-554/2020; 2020 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. eI3-3384-554/2020; 2020 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. eI3-3386-554/2020; 2020 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. eI3-3387-554/2020; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. eI3-3416-422/2020).

Pareiškėjas vertina, kad jis su skundu negalėjo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą iki tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė procesinio sprendimo dėl apelianto atskirojo skundo (jo atsisakymo). Pareiškėjas mano, kad VAAT 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakius priimti apelianto skundą ir apeliantui jį apskundus, apeliantas negalėjo tuo pačiu metu kreiptis su analogišku skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, kadangi teismas tokio skundo priimti negalėtų, kol apelianto skundo priėmimo klausimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išspręstas (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), nes galėtų susidaryti situacija, kai analogiškas skundas būtų priimtas tiek VAAT, tiek ir Regionų apygardos administraciniame teisme (nepatikrinus sistemoje).

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo elgesys laikytinas nepateisinamu jam laukiant, kol bus išspręstas atskirojo skundo atsisakymo klausimas. Pareiškėjas negalėjo numatyti, ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkins prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Pareiškėjas vertina, kad jo veiksmai teisiniu požiūriu negali būti laikytini nerūpestingais, nes nepraleisdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų apskundimo termino, jis kreipėsi į teismą, be to, siekė išspręsti skundo padavimo problemą teisinėmis procesinėmis priemonėmis. Pareiškėjas, sulaukęs apeliacinės instancijos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, tą pačią dieną pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Taigi pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises buvo aktyvus. Susidaręs laiko tarpas iš esmės buvo nulemtas aplinkybės, kad po apelianto pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą rašytinio proceso tvarka paskyrė nagrinėti 2020 m. balandžio 9 d., taigi ši aplinkybė nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir buvo nulemta didelio apeliacinės instancijos teismo darbo krūvio. Pažymi, kad visose nurodytose kitose Regionų apygardos administracinio teismo bylose buvo atnaujintas terminas kitų pareiškėjų skundui paduoti, o pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas iš esmės dėl to, kad jis, kaip pirmasis iš visų pareiškėjų gavęs VAAT nutartį, pasinaudojo teise ją apskųsti, nors jis nedelsdamas pateikė pareiškimą nuo atskirojo skundo atsisakymo.

Pareiškėjas vertina, kad skundžiama teismo nutartis skatina neracionalų ir neekonomišką elgesį. Jeigu pareiškėjas po VAAT 2020 m. vasario 19 d. nutarties būtų pateikęs skundą ir Regionų apygardos administraciniam teismui, tą patį klausimą tuo pat metu būtų turėję spręsti du teismai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, taigi būtų akivaizdžiai neekonomiškai naudojami valstybės resursai du kartus sprendžiant tą patį (skundo priėmimo) klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktika iš esmės skiriasi nuo šios ginčo aplinkybių (skiriasi ratio decidendi).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šio administracinio akto paduoti ir šis terminas neatnaujintinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties panaikinimo, t. y. atskirojo skundo padavimas, pareiškėjui neužkirto kelio teikti skundą ir Regionų apygardos administraciniam teismui. Be to, teismas vertino kaip nepateisinamą pareiškėjo elgesį, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikęs pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, jis laukė, kol bus išspręstas atskirojo skundo atsisakymo klausimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytas priežastis dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo, t. y. kad jis kreipėsi į VAAT su pirminiu skundu nepraleidęs nustatyto termino. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas paneigė teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. pateikė skundą dėl NŽT 2019 m. gruodžio 31 d. Sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatuodamas, jog byla teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuris 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą bei bylą nutraukė. 2020 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, kreipdamasis su pirminiu skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau praleido terminą skundui paduoti, kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Nurodyti ir šioje nutartyje aptarti pareiškėjo veiksmai teisiniu požiūriu negali būti pripažinti neteisingais ar nerūpestingais veiksmais, kadangi pareiškėjas, nepraleisdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų apskundimo termino, kreipėsi į teismą, t. y. siekė išspręsti Sprendimo teisėtumo patikrinimo klausimą teisinėmis procesinėmis priemonėmis. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš proceso eigos aiškiai matyti, jog pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, ir gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, nedelsdamas (t. y. 2020 m. balandžio 9 d.) pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Pastebėtina ir tai, jog kol nebuvo išspręstas pareiškėjo atskirojo skundo dėl VAAT 2020 m. vasario 19 d. nutarties klausimas ( iki 2020 m. balandžio 9 d.) pareiškėjo skundas Regionų apygardos administraciniame teisme negalėjo būti priimtas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas terminą skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, kurios gali būti pripažintinos objektyviomis, sukliudžiusiomis pareiškėjui paduoti skundą teismui per įstatyme nustatytą terminą, todėl šis terminas turi būti atnaujintinas (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo paduotą prašymą dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo. Kadangi pareiškėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti V. K. terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 2S-238-(14.2.3.) panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Ričardas Piličiauskas