2018-12-19 Nr. AB-953-3-62-3-00436-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2607-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00436-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo (toliau – ir Atsakovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2008 metų iki skundo padavimo ir vėliau dirbo Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė) kalvio darbus. Po darbo kiekvienas turi teisę naudotis dušu, bet dušu yra neįmanoma naudotis, kadangi langai užkalti polietileno plėvele, nuolat drėgna, nėra pertvarų, nėra nusirengimo kabinų. Pareiškėjas nurodė, kad prausiasi naudodamas 30 litrų talpos indą. Tualetas yra bendras, gamtinius reikalus tenka atlikti visiems matant, kadangi tualete nėra jokių pertvarų, lubos juodos, yra blogas kvapas. Dėl tokių sąlygų patyrė neturtinę žalą. Taip pat nurodė, jog būryje yra suteikiama teisė naudotis dušu, yra šiltas vanduo ir dušas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas valstybės įmonės prie Marijampolės PN direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą“ Nr. 4-184 nuo 2008 m. spalio 8 d. buvo paskirtas mokiniu kalviu laikininku. 2009 m. birželio 1 d. valstybės įmonės prie Marijampolės PN direktoriaus įsakymu „Dėl kvalifikacijos kategorijų suteikimo“ Nr. 4-40, pasibaigus mokymams gamyboje, pareiškėjui buvo suteikta kalvio vienetininko 2 kategorija. 2013 m. liepos 1 d. VĮ prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl kvalifikacijos kategorijų suteikimo“ Nr. 4-61 pareiškėjas buvo perkeltas į 1 kategorijos kalvio vienetininko pareigas. Įmonėje darbo metu pareiškėjas pjaudavo metalą dujomis ir mechaninėmis staklėmis, atkaitindavo ir grūdindavo smulkias nesudėtingas detales, valydavo cecho patalpas (savo darbo vietą), atlikdavo kitus darbus (krovimo, metalo parvežimo iš sandėlio, nunešdavo dalis į kitus cechus). Kad galėtų atlikti kalvystės užduotis, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su suvirintojo elektra Nr. 36, suvirintojo (metalo pjaustytojo dujomis) Nr. 57, dirbančio stalinėmis gręžimo staklėmis Nr. 28, kalvio Nr. 36, valytojo Nr. 46, pirmos medicinos pagalbos Nr. 4, kroviko Nr. 163, metalo pjaustytojo mechaniniu pjūklu Nr. 27 instrukcijomis. Taip pat pareiškėjas supažindintas pasirašytinai su valstybės įmonėje dirbančių nuteistųjų darbo tvarkos taisyklėmis. Jo sveikata paskutinį kartą buvo tikrinta 2016 m. lapkričio 30 d. Pagal nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių įsakymą Nr. 3-65 jam buvo išduotos visos priklausančios asmeninės apsaugos priemonės. Darbo vietoje yra atliktas profesinės rizikos vertinimas, kuriuo nustatyta, kad rizika nuteistojo darbo vietoje yra priimtina. Atsakovas informavo, kad valstybės įmonės „Mūsų amatai" Marijampolės filialo metalo gaminių įrangos gamybos ir remonto bare, kuriame dirba pareiškėjas, tualetuose yra įrengtos pertvaros.

5. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 501 „Dėl buities, sanitarijos ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai“ 6 skirsnyje numatyta, kad dušai su karštu ir šaltu vandeniu buvo privalomi tik „darbuotojams dirbantiems su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius ir pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu“. Pareiškėjo darbo vietoje nebuvo tokių sąlygų, kurios būtų susijusios su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius ir pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu, todėl, remiantis anksčiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kitomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams priklauso tik praustuvai nusiplauti rankoms su muilu. 1998 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 85/233 „Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 34.3 papunktyje numatyta, kad „kai dušai pagal 34.1 punkto pirmąją dalį nereikalingi, netoli darbo vietų ir persirengimo kambarių turi būti įrengta pakankamai rankų praustuvų su tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu)“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atliekamo darbo pobūdis nesuponuoja pareigos Įmonei privalomai tiekti karštą vandenį, nusiplauti rankoms pakanka tekančio šalto vandens.

6. Atsakovas konstatavo, kad pagal nuteistojo darbo sąlygas jam dušas nepriklausė, o praustuvai bei tualetai įrengti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įmonei pretenzijų dėl dušo, praustuvų ar tualetų pareiškėjas niekada nereiškė. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nenurodė, kokiais paskaičiavimais remiantis jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl pareiškėjo argumentai dėl įmonės neva atliktų veiksmų pagrįsti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN nurodė, jog už darbo saugą, suteikiamas darbo priemones, galimybę pasinaudoti dušu, tualetu ir kt. yra atsakingas darbdavys, kuris šiuo atveju buvo valstybė įmonė „Mūsų amatai“.

II. 9. Kauno apygardos administracinio teismo 201 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo veiksmų laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017 m. kovo 21 d. (skundo padavimo teismui diena), nesudarant tinkamų sąlygų naudotis tualetu bei po darbo pasinaudoti dušu.

11. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje.

12. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtino teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas valstybės įmonės prie Marijampolės PN direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą“ Nr.4-184 nuo 2008 m. spalio 8 d. buvo paskirtas mokiniu kalviu laikininku. 2009 m. birželio 1 d. valstybės įmonės prie Marijampolės PN direktoriaus įsakymu „Dėl kvalifikacijos kategorijų suteikimo“ Nr. 4-40, pasibaigus mokymams gamyboje, pareiškėjui buvo suteikta kalvio vienetininko 2 kategorija. 2013 m. liepos 1 d. VĮ prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl kvalifikacijos kategorijų suteikimo“ Nr. 4-61 pareiškėjas buvo perkeltas į 1 kategorijos kalvio vienetininko pareigas.

13. Teismas nurodė, kad Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimą veikiančiuose, statomuose ir įrengiamuose įmonių pastatuose ar patalpose reglamentuoja „Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (toliau – ir Reikalavimai) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2017-07-11). Pagal Reikalavimų 2 punktą įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos skirtos darbuotojų asmeninei higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Šioms patalpoms priskiriamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės patalpos, jose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, asmens higienos patalpos. Teismas vadovavosi ir Reikalavimų 25 punkto 1, 2 ir 3dalimis. 2011 m. spalio 24 d. metalo pjovėjo, kalvio Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 12 duomenys patvirtino, jog pareiškėjo darbe nėra rizikos veiksnių, numatytų Reikalavimų 25 punkte. Teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas, kaip pareiškėjo darbdavys, neprivalėjo pareiškėjui suteikti galimybę išsimaudyti duše po darbo. Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų buvo matyti, jog VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale yra įrengtos praustuvės rankoms nusiplauti, kas nagrinėjamu atveju vertintina kaip pakankamas higienos užtikrinimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog dušu galėjo pasinaudoti grįžęs į savo būrio gyvenamąsias patalpas, kuriose yra šiltas vanduo.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo argumentus dėl to, jog tualete nėra jokių pertvarų, todėl naudojantis tualetu neužtikrinamas pareiškėjo privatumas, paneigė atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų duomenys. Jie patvirtino, kad valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo tualetai buvo su pertvaromis ir durelėmis. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pateikė ne tų patalpų nuotraukas, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, teismas vadovaujasi atsakovo į bylą pateiktais įrodymais

15. Teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo veiksmų neteisėtumo. Byloje nenustačius valstybės įmonės „Mūsų amatai“ neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebeliko būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas nebuvo tenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

16. Teismas nurodė, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikomi pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nebuvo dėstytini ir analizuoti. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad negali teismui pateikti jokių įrodymų (išskyrus rašytinius paaiškinimus), nes jam neleidžiama turėti jokių vaizdą įrašančių prietaisų, o teismui buvo pateiktos nuotraukos, kurios neatitinka tikrovės. Nuotraukos yra visiškai kitos patalpos.

19. Pareiškėjas prašo remtis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, nes dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų jam buvo padaryta žala, nes pareiškėjas patyrė dvasines kančias ir nepatogumus.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas, kuriame yra pakartojami atsiliepimo į skundą išdėstyti argumentai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

21. Atsakovas nurodo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei valstybės institucijų, atsakovo administracijos ar atskirų jo Marijampolės filialo darbuotojų neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu – ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Pagal dabartines pareiškėjo darbo sąlygas jam dušas nepriklauso, o praustuvai bei tualetai įrengti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismui kaip įrodymai pateiktos tualeto patalpos nuotraukos įrodo, kad apeliantas meluoja ir kad jo reikalavimai nepagrįsti.

22. Atsakovas akcentuoja, jog apeliantas nenurodo, kaip apskaičiuota prašoma atlyginti neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis darbo sąlygomis VĮ „Mūsų amatai“, kurioje jis dirbo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo.

24. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 2 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

25. Pažymėtina ir tai, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

26. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas – tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

27. VĮ „Mūsų amatai“ yra valstybės įmonė, jos savininkė yra valstybė, tačiau be šių požymių, tam, kad valstybės įmonė būtų pripažįstama viešojo administravimo subjektu, būtina, jog valstybės įmonė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka būtų įgaliota atlikti viešąjį administravimą.

28. Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai; 2) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus.

29. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalį valstybės ir savivaldybių įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai atlikti jų pačių priimtų administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir teikti administracines paslaugas gali būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai galėtų būti suteikti, ir jeigu šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tos valstybės ar savivaldybės įmonės veiklos tikslais.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad VĮ „Mūsų amatai“ įstatymais ar tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ar ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi yra / buvo nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad VĮ „Mūsų amatai“ įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu būtų buvę nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.

31. Atsižvelgdama į šias teismo konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, todėl vien dėl šios priežasties valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“, kaip teigiama, neteisėta veika padarytą žalą.

32. Pagal ABTĮ 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nesiaiškino, ar nagrinėjamoje byloje atsakovas (ir valstybės atstovas (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 p.) yra tinkamas.

34. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Rytis Krasauskas Milda Vainienė