a8af624a-be99-4cb8-bf1e-9ea6dccc05b0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-95-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00127-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, dalyvaujant ieškovo A.

B. atstovei advokatei A. B., atsakovės L. B. atstovui V. M., atstovei advokatei N. R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-314/2020 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams L. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, žemės sklypo ribų nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, sodininkų bendrija „R.“, uždaroji akcinė bendrovė „GeoLTD“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1.1. teismui nusprendus, kad reikalavimams panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) ir NŽT Druskininkų skyriaus priimtus sprendimus yra praleistas nustatytas vieno mėnesio terminas, šį terminÄ atnaujinti; 1.2. nustatyti ieÅ¡kovo A. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Pasoda“ matininkės L.

R. atliktus 2018 m. liepos 31 d. kadastrinius matavimus ir parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ Å¡iomis koordinatėmis: taÅ¡kas 1 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 2 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 3 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 4 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 5 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 6 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 7 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 8 (duomenys neskelbtini); taÅ¡kas 9 (duomenys neskelbtini); 1.3. panaikinti: 3.1. atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoLTD“ matininko T.

B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ; 3.2. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau kartu – NŽT Druskininkų skyrius) vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimÄ Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 3.3. NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vadÄ Nr. 50IŽ‑37‑(14.50.99.) apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ; 3.4.

NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tÄ Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl iÅ¡vados pateikimo“; 3.5. NŽT 2019 m. sausio 24 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 1.4. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir sodo pastatu ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ J. V. M. 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi. Druskininkų mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ buvo patvirtintas 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo planas. Tiek 1997 m. birželio 12 d. pirkimo–pradavimo sutartis su visais priedais, tiek Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkis Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ yra nenuginčyti ir galiojantys. IeÅ¡kovas teigė, kad UAB „Pasoda“ 2018 m. liepos 31 d. atlikti kadastriniai matavimai ir jų metu nustatytos ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, konfigÅ«racija atitinka:

1) Å¡io žemės sklypo 1993 m. kovo 31 d. planÄ , kuris yra 1993 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 2395, grafinė dalis;

2) Å¡io žemės sklypo 1996 m. spalio 10 d. planÄ , patvirtintÄ Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“;

3) sutampa su kito gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribomis. Tuo tarpu UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. kovo 26 d. nustatyti ir Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti atsakovės L. B. žemės sklypo kadastro duomenys pažeidžia ieÅ¡kovo žemės sklypo ribas ir jam nuosavybės teises, kadangi jis praranda dalį jam nuosavybės teise priklausančio ir teisėtai įgyto žemės sklypo, savo lėšomis įrengtÄ Ä¯važiavimÄ .

IeÅ¡kovas Å¡iuose kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, jam nebuvo žinoma apie jų vykdymÄ , nors atsakovės brolis turėjo visus duomenis, leidžiančius tinkamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie kadastrinių matavimų vykdymÄ . IeÅ¡kovas nėra pasirašęs 2015 m. kovo 26 d. atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentas yra SB „R.“ projektas, patvirtintas 1993 m. sausio 19 d.

Nr. 1-443, taip pat pirminiai privatizavimo planai dėl minėtų žemės sklypų. Druskininkų skyrius, atlikdamas pagal kompetencijÄ priskirtas jam funkcijas ir vadovaudamasis NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu patvirtintais Druskininkų skyriaus nuostatais, patvirtino atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo atliekamų kadastrinių matavimų. Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 gegužės 22 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra patvirtinti ir įregistruoti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vada Nr. 50IŽ-37-(l4.50.99) yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 125 ir 126 punktais, atsižvelgiant į minėtus teritorijų planavimo dokumentus. Druskininkų skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. 50SD‑1438-(14.50.92.) paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas įspėtas raÅ¡tu dėl plano tikslinimo nebuvo, kadangi savininko gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienyje.

Daiktų savininkas turi pareigÄ rÅ«pintis savo turtu. Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1725-(14.50.92.) UAB „Pasoda“ buvo informuota dėl ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, t. y. priimto sprendimo nustatyti Å¡io žemės sklypo ribas pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ribÄ . Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 24 d. raÅ¡tu 1SS‑139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pakartotinai buvo iÅ¡nagrinėta esama situacija, archyviniai dokumentai ir padaryta iÅ¡vada, kad Druskininkų skyrius priėmė teisingÄ sprendimÄ , jog bendra ginčo žemės sklypų riba turi atitikti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatytai bendrai minėtų žemės sklypų ribai.

Atsakovė pažymėjo, kad Druskininkų skyrius 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 50SD-1416-(14.50.92.) UAB „Pasoda“ informavo, jog kompleksiškai išnagrinėjus dokumentus nustatyta, kad žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planuose nurodyti linijų ilgiai atitinka sklypų planams nurodytų ribų linijų ilgius. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo plane šiaurės ribos ilgis nurodytas 14,00 m, atliktų kadastrinių matavimų planuose nurodytas toks pat atstumas – 14,00 m.

Vakarinės ribos žemės sklypo ribos ilgis sklypo plane buvo 32,00 m, atliktų kadastrinių matavimų planuose nurodytas toks pat atstumas – 32,00 m. Pietinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ilgis sklypo plane buvo 12,50 m, atliktų kadastrinių matavimų planuose nurodytas atstumas 11,77 m. Riba sutrumpėja 0,73 m. Remiantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirminiu planu, bendra vakarinė riba sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta kelio dalyje.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigÅ«racija ir ribų ilgiai atitinka 1993 m. sausio 19 d. projektÄ . Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje nėra iÅ¡likusio pirminio sklypo plano, pagal sodų bendrijos 1993 m. sausio 19 d. projektÄ , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) konfigÅ«racija neatitinka natÅ«roje kadastriniais matavimais matuojamo ir UAB „Pasoda“ matininkės L. R. plane M 1:500 nurodytų sklypo ribų. Dėl to Druskininkų skyrius priėmė sprendimÄ , kad ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų riba turi bÅ«ti patikslinta pagal gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ribÄ .

4. Atsakovė L. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 1977 m. atsakovės tėvas A. M. įstojo į SB „R.“. Apie 1980 m. tėvams A. ir O. M. buvo priskirtas sodo sklypas „R.“ sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Tėvai naudojosi ne visu sodo sklypu, o tik trečiÄ ja jo dalimi, likusia sklypo dalimi (2/3) naudojosi M.. IeÅ¡kovės tėvams ir M. Å¡eimynai perduotas sodo sklypas anksčiau buvo naudojamas vieno asmens – L. S.. Sklypo plotas siekė apie 11-13 arų. Sodo sklypas Å¡iaurėje dalyje ribojosi su (duomenys neskelbtini), rytų ir vakarų pusėje su gretimais sodais, o pietinėje pusėje su miÅ¡ko plotu.

Nuo pat pradžių sodo sklypu pradėjus naudotis tiek ieÅ¡kovės tėvams tiek ir M. Å¡eimai dėl naudojimosi sklypo dalimis, kaip ir įvažiavimu, jokių klausimų nekilo. Tėvai 1985 m. gegužės 12 d. gavo leidimÄ statyti sodo namelį, statybos metu buvo naudojamas bendras įvažiavimas. Vėliau kaimynas M. pradėjo gyvenamojo namo statybÄ , tačiau ne priskirto sodo sklypo ribose, bet už sklypo pietinės pusės ribos esančiame miÅ¡ko plote. Atsakovės tėvas A. M. žemės sklypÄ privatizavo pagal 1993 m. vasario 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, o po jo mirties, jo sutuoktinė (atsakovės motina) O.

M. žemės sklypÄ 2014 m. liepos 25 d. paveldėjo. UAB „GeoLTD“ matininkas T. B. atliko 0,0424 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus bei 2015 m. balandžio 9 d. parengė žemės sklypo planÄ . Druskininkų skyrius 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu pateiktÄ kadastro duomenų bylÄ su planu patvirtino. Druskininkų skyriaus vyriausioji specialistė patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vada apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ nustatė, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai.

Atsakovė yra žemės sklypo savininkė nuo 2015 m. gruodžio 11 d., motinai O. M. jai jį padovanojus. Atsakovė taip pat nurodė, kad nustatant žemės sklypų ribas, ieÅ¡kovas matavimuose nedalyvavo, nes tuo metu, kaip ir didžiÄ jÄ metų dalį, buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. gegužės 22 d., kai sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti, atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo jokių pretenzijų nesulaukė nei dėl žemės sklypo ribų, nei dėl bendrai naudojamo įvažiavimo.

Atsakovė teigė, kad dar 2015 m. atliktus kadastrinius matavimus ir nuo seno nusistovėjusiÄ bendro įvažiavimo naudojimo tvarkÄ (1/3 ir 2/3) susiklostė tokia situacija, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo vakarinė riba iÅ¡sidėstė ant bendro įvažiavimo į abiejų sklypų pietinę dalį padarytÄ iÅ¡ betoninių plokščių. Atsakovė taip pat teigė, kad J. M. pagal buvusį žemės sklypÄ turėjo bÅ«ti suformuotas mažesnio ploto žemės sklypas. GalbÅ«t dėl tuometinio ieÅ¡kovui priklausančios sklypo savininko „užimamos padėties“ ir savavaliÅ¡kai miÅ¡ko plote pastatyto gyvenamojo namo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo suformuotas didesnis sodo sklypas.

Buvusiam ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo savininkui, tikėtina savavaliÅ¡kai pasistačius gyvenamÄ jį namÄ ir užėmus valstybinio žemės sklypo ploto dalį ir Å¡iuo metu jau ieÅ¡kovui keliant pretenzijas dėl atsakovei teisėtai priklausančios žemės sklypo dalies ties visÄ laikÄ bendrai naudoto įvažiavimo, atsakovė gali prarasti ir taip labai mažo ploto žemės sklypo dalį. Dėl Druskininkų skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo atsakovė pažymėjo, kad palaiko NŽT Druskininkų skyriaus pozicijÄ .

Visi NŽT skyriaus priimti sprendimai, raštai ir išaiškinimai buvo priimti teisėtai ir laikantis visų Kadastro nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

5. Trečiasis asmuo SB „R.“ prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo UAB „GeoLTD“ pozicijos dėl pareikÅ¡tų reikalavimų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisė 48,50 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei 27,23 Eur iÅ¡laidas už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , o atsakovės L. B. naudai – 250,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

8. Dėl termino kreiptis į teismÄ , skundžiant administracinius aktus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie galimÄ jo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ pažeidimÄ , nedelsdamas pranešė apie tai savo sutuoktinei, kuri, atvykusi į LietuvÄ , sustabdė atsakovės žemės sklypo tvoros tiesimo darbus, bandė šį klausimÄ iÅ¡spręsti atlikdamas savo sklypo kadastrinius matavimus, po to kreipėsi į NŽT dėl sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo, taip pat į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Dėl to, teismas sprendė, kad tokie aktyvÅ«s veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju pripažinti svarbiomis termino kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo priežastimis. Kadangi ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu siekia apginti vienÄ svarbiausių teisių – nuosavybės teisę, yra pagrindas atnaujinti praleistÄ administracinių aktų apskundimo terminÄ .

9. Dėl nustatymo ieÅ¡kovo A. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pagal UAB „Pasoda“ matininkės L. R. atliktus 2018 m. liepos 31 d. kadastrinius matavimus ir parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Teismas nurodė, kad rodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos Å¡alies interesų, turi ieÅ¡kovas, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir jį pagrįsti.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypai randasi SB „R.“, (duomenys neskelbtini), Å¡alys turi vienÄ bendrÄ sklypų ribÄ (ieÅ¡kovo rytinė sklypo riba, atsakovės vakarinė). Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alių ginčo žemes sklypai pradžioje buvo vienas bendras žemės sklypas, buvo įrengtas vienas bendras įvažiavimas ant sklypų ribos ir atitinkamai žodinio susitarimo pagrindu padalintas tokiomis proporcijomis, t. y. atsakovei dabar priklausančio žemės sklypo – 1/3 dalis, o ieÅ¡kovui – 2/3 dalys įvažiavimo. BÅ«tent dėl Å¡ios dalies tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

11. Teismas taip pat nustatė, kad SB „R.“ sodo suplanavimo projektas parengtas ir patvirtintas 1993 m. sausio 19 d., pagal kurį ieÅ¡kovo sklypo (plane pažymėta 40) ir atsakovės sklypo (plane pažymėta 41) pietinių dalių ribos yra vienoje linijoje. Tačiau iÅ¡ UAB „Pasoda“ matininkės 2018 m. liepos 31 d. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo pietinės pusės riba nėra vienoje linijoje su atsakovės žemės sklypo pietine puse. Pagal parengtÄ planÄ , ieÅ¡kovo žemės sklypas padidėjo į pietinėje pusėje esantį miÅ¡ko masyvÄ , t. y. nuo žemės sklypo plane pažymėto taÅ¡ko Nr. 6 iki taÅ¡ko Nr. 9 padidėjo (ilgis) 18,69 metrų, nuo taÅ¡ko Nr. 9 iki taÅ¡ko Nr. 1 padidėjo (plotis) 19,94 metrų arba apytikriai (18,69x19,94) 372,67 kv. metrai, t. y. 3,72 aro.

Kokiu pagrindu padidėjo ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas į pietinę sklypo pusę, duomenų byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad buvęs žemės sklypo savininkas J. V. M. privatizavo 0,12 ha sodo sklypÄ pagal žemės planÄ , kuris parengtas 1993 m. kovo 31 d., tai reiÅ¡kia, kad sklypo planas buvo parengtas po 1993 m. sausio 19 d. IeÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinis matavimas prieÅ¡tarauja ir neatitinka SB „R.“ sodo suplanavimo projekto parengto ir patvirtinto 1993 m. sausio 19 d.

12. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neįrodė, jog SB „R.“ sodininkų bendrijos narių susirinkimas sprendė ir leido J. V. M. padidinti naudojamÄ sodo sklypÄ Ä¯ pietinę pusę apie 3,72 aro, ir dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas privatizavimo metu atitiko SB „R.“ sodo suplanavimo projektÄ parengtÄ bei patvirtintÄ 1993 m. sausio 19 d. Pagal esamus bylos duomenis teismas padarė labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad privatizavimo metu ieÅ¡kovo žemės sklypo padidėjimas iki 0,12 ha yra susijęs su gautais ar negautais leidimais vykdyti gyvenamojo namo statybÄ už pietinės sodo sklypo ribos.

Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovo pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintų „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 2.2. punkto reikalavimus – sodininkų bendrijos nariams skiriama nuo 400 kv. metrų iki 1200 kv. metrų žemės sklypai, tuo tarpu, pagal UAB „Pasoda“ matininkės 2018 m. liepos 31 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atsakovės žemės sklypas sumažėja apie 25 procentus iki 0,0323 ha (0,042 – 0,0097), kas prieÅ¡tarauja teisės aktui.

13. Dėl atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ panaikinimo. Teismas sprendė, kad UAB „GeoLTD“ matininko parengtas planas yra aiÅ¡kus, atitinka atsakovės žemės sklypo faktinį naudojimÄ , Å¡io sklypo privatizavimo dokumentuose nustatytus dydžius (ilgius, plotus), SB „R.“ sodo suplanavimo projektÄ ir kitus dokumentus. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų bei neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybės, kad UAB „GeoLTD“ matininko atsakovės sklypo vakarinė riba nėra aiÅ¡ki.

14. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vados Nr. 50IŽ-37-(l 4.50.99.) apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ panaikinimo.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, nors gyvena (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais vasaras ir atostogas praleidžia Lietuvoje, taip pat ieÅ¡kovas, bÅ«damas Lietuvoje, su atsakove ar jos atstovais dėl žemės sklypo ribų kokių nors pokalbių ar derybų nevykdė. Be to, ieÅ¡kovui apie žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo praneÅ¡ta skelbimu vietiniame laikraÅ¡tyje, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2015 m. kovo 26 d. akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), aktÄ pasirašė sklypo savininkė (atsakovės motina) ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, sudarius žemės sklypo planÄ ir įvertinus kadastrinius duomenis atsakovės žemės sklypas buvo galutinai suformuotas, kaip turintis 0,0424 ha.

NŽT Druskininkų skyriaus vedėjas gavęs atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtino pateiktus kadastro duomenis, NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vada nustatė, kad atsakovės žemės sklypo planas parengtas teisingai. Teismas nenustatė kadastro duomenų nustatymo procedÅ«ros pažeidimų.

15. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl išvados pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė šių reikalavimų pagrįstumo, o NŽT teisėtai ir pagrįstai priėmė atitinkamo turinio sprendimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti bendro įvažiavimo buvimÄ , rėmėsi kaip įrodymu ieÅ¡kovo žemės sklypo (tuometinis savininkas J. V. M.) 1996 m. spalio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų planu, patvirtinto Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“, fragmentu, esančiu plano kairėje virÅ¡utinėje dalyje, bet nesirėmė tuo metu galiojusiu SB „R.“ sodo suplanavimo projektu, patvirtintu 1993 m. sausio 19 d., kuriame joks bendras įvažiavimas į ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypus nesuformuotas ir neparodytas.

Tuo tarpu, vertindamas ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų konfigÅ«racijÄ , teismas nesivadovauja minėtu žemės sklypo plano fragmentu, o vadovaujasi SB „R.“ projektu, teigdamas, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos neatitinka SB „R.“ projekto. Be to, iÅ¡didintame minėtame fragmente aiÅ¡kiai pažymėti ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausantys statiniai, o įvažiavimas nėra pažymėtas 1,05 metro prieÅ¡ais ieÅ¡kovo namÄ , skaičiuojant nuo namo rytinės sienos, o yra pakankamai nuo namo nutolęs. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Å¡ių aplinkybių, minėtÄ fragmentÄ teismas vertino selektyviai, tik atsakovės naudai, t. y. ne objektyviai ir nevisapusiÅ¡kai. 1.2.

Liudytojo V. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, su atsakove L. B. jį sieja artimas giminystės ryÅ¡ys, jis yra atsakovės brolis. Liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja kito liudytojo – matininko A. J. parodymams. 1.3. Matininko A. J. parodymai vertinti kritiÅ¡kai. Jie prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniam įrodymui – 1996 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų paženklinimo aktui. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ pasirašė bei žemės sklypo planÄ patvirtino tuometinis Alytaus apskrities valdytojo administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkas V.

B., kuris savo paraÅ¡u patvirtino, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimus žemėnaudų formavimui akto 13 punktÄ . Atsakinga institucija nenustatė jokių 1996 m. spalio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų trÅ«kumų, pažeidimų, neatitikimų teritorijų planavimo dokumentams. Be to, atsakovės brolis V. M. ir matininkas A. J. yra gerai pažįstami. 1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir prieÅ¡taraujant byloje esantiems dokumentams sprendė, kad UAB „Pasoda“ matininkės L.

R. 2018 m. liepos 31 d. parengtas planas iÅ¡ esmės sutampa su A. J. parengtu žemės sklypo planu, patvirtintu 1997 m. birželio 10 d., tačiau Å¡is planas nėra registruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, todėl nėra tas vienintelis dokumentas, kurio pagrindu privalu atlikti ieÅ¡kovo sklypo kadastrinius matavimus. 1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimÄ Nr. 1443 ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymÄ , kuris buvo priimtas 2003 m. gruodžio 18 d., o įsigaliojo 2004 m. sausio 7 d.

Pirmasis ieÅ¡kovo žemės sklypo savininkas J. V. M. žemės sklypÄ Ä¯sigijo dar 1993 m. gegužės 6 d. pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios grafinė dalis – 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo planas. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). 1.6. Sulyginus geodeziÅ¡kai matuotų, kadastro žemėlapyje įklotų SB „R.“ sodų žemės sklypų ribas, konfigÅ«racijÄ su SB „R.“ projekte suformuotais žemės sklypais, matyti, kad NŽT reikalavimÄ , jog žemės sklypų ribos atitiktų SB „R.“ projektÄ , iÅ¡imtinai taiko tik ieÅ¡kovui, atsakovės žemės sklypas taip pat neatitinka projekto.

Atsakovės žemės sklypo planas parengtas 1992 m. balandžio 27 d., dar gerokai iki SB „R.“ projekto patvirtinimo (1993 m. sausio 19 d.), t. y. nesivadovaujant minėtu projektu, nes jo apskritai dar nebuvo kaip teritorijų planavimo dokumento. SB „R.“ projekte joks bendras įvažiavimas į ieškovo ir atsakovės žemės sklypus nesuformuotas. Greta ieškovo ir atsakovės žemės sklypų esančių žemės sklypų ribos ir konfigūracija taip pat ženkliai neatitinka SB „R.“ projekto, bet jų kadastrinius matavimus NŽT Druskininkų skyrius derino ir laiko tinkamais. 1.7.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigyto gyvenamojo namo statyba yra pripažinta savavaliÅ¡ka, pažeidžianti teisės aktus. Pats ieÅ¡kovas nepradėjo jokių statybų, tik nupirko žemės sklypÄ su jame esančiu 63 procentais baigtumo gyvenamuoju namu ir sodo nameliu. Nei pirminis savininkas J. V. M., nei ieÅ¡kovas neužėmė valstybinės žemės savavaliÅ¡kai, J. V. M. valstybei sumokėjo už 0,1200 ha ir jam buvo perduotas 1993 m. kovo 31 d.

žemės sklypo plane parodyto ploto, konfigÅ«racijos ir ribų žemės sklypas, o privatizavimo dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujantys SB „R.“ projektui. 1.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimÄ Nr. 205 matininkės veiksmams. UAB „Pasoda“ matininkė, vykdydama kadastrinius matavimus, niekam neskirto jokių žemės sklypų, nei didina, nei mažina jų plotus. Pirmasis atsakovės žemės sklypo savininkas A.

M., atsakovės tėvas, pagal 1993 m. vasario 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijo 0,0424 ha žemės sklypÄ , t. y. įsigyto žemės sklypo plotas neprieÅ¡tarauja minėto nutarimo reikalavimams. Å is teisės aktas negali bÅ«ti taikomas atsietai nuo teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų vykdymÄ . 1.9. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nustatyti jo žemės sklypo ribas, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsniu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , patvirtina, kad žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribos.

Be to, esami dokumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. IeÅ¡kovo žemės sklypo ribos, parodytos 1993 m. SB „R.“ projekte, prieÅ¡tarauja 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo planui, 1997 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo inventorinėje byloje esančiam žemės sklypo planui, 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo planui, Nekilnojamojo turto registro Kadastro žemėlapio duomenims, faktiniam žemės sklypų naudojimui. 1.10. Atsakovės žemės sklypo ribos, įteisintos 2015 m. balandžio 9 d. kadastriniais matavimais, neatitinka faktinio naudojimo, persidengia su ieÅ¡kovo žemės sklypo ribomis tokiu bÅ«du, kad pažeidžiamas ieÅ¡kovo faktinis žemės sklypo naudojimas, t. y. ieÅ¡kovas praranda savo lėšomis įrengtÄ , plokÅ¡tėmis iÅ¡grįstÄ , nuolat naudojamÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä .

Nei vienas byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina, kad įvažiavimas į atsakovės žemės sklypÄ suformuotas 1,05 metro prieÅ¡ais ieÅ¡kovo namÄ , skaičiuojant nuo namo rytinės sienos. Susiklosčiusį faktinį naudojimÄ patvirtina ir atsakovės brolio parengta schema. Schemoje jis pats labai aiÅ¡kiai pažymėjo (mėlyna brÅ«kÅ¡nine linija), kur yra riba tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų ir kokiomis ribomis jis siÅ«lo naujai nustatyti žemės sklypų ribas. 1.11.

Visos aplinkybės dėl prieÅ¡taravimų SB „R.“ projekte ir ieÅ¡kovo žemės sklypo planuose, žemės sklypo įsigijimo ir nuosavybės teisių registravimo į žemės sklypÄ aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad, nustatant ieÅ¡kovo žemės sklypo ribas pagal CK 4.45 straipsnį, reikia remtis bÅ«tent 1993 m. kovo 31 d. bei 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo planais, kurie yra nuosavybės įgijimo sandorių dalis, o ne teikti prioritetÄ SB „R.“ projektui, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina faktinį žemės sklypo naudojimÄ ir faktines ribas, jos sutampa su ieÅ¡kovo žemės sklypo planais – 1993 m. kovo 31 d. bei 1996 m. spalio 10 d., ir patvirtina, kad ginčo dalimi naudojasi ieÅ¡kovas. 1.12. IeÅ¡kovo reikalavimai dėl atitinkamų administracinių aktų panaikinimo yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio, priklausantys nuo ginčo dėl žemės sklypo ribos nustatymo iÅ¡sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, neįvertino visapusiÅ¡kai visų byloje esančių įrodymų dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų, netinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktikÄ , atitinkamai nepagrįstai paliko galioti ir administracinius aktus.

Tiek NŽT, tiek teismas suabsoliutino SB „R.“ projekto reikšmę ginčo santykiams. 1.13. Tiek NŽT Druskininkų skyrius, tiek NŽT savo sprendimus priėmė neobjektyviai, nevisapusiškai išnagrinėję abiejų žemės sklypų formavimo dokumentus, nepagrįstai pirmenybę suteikė ir rėmėsi tik gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo planu, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo formavimo dokumentų, 1993 kovo 31 d. žemės sklypo plano, 1996 m. spalio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų, 1996 m. spalio 10 d. ribų paženklinimo akto, neatsižvelgė į faktines žemės sklypų naudojimo ribas, nevyko ir netikrino faktinio naudojimo vietoje.

Tokiu bÅ«du buvo pažeisti VieÅ¡ojo administravimo 3 straipsnyje įtvirtini objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo, iÅ¡samumo principai. 1.14. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, vertino įrodymus selektyviai, nepateikė argumentų, kodėl atmeta tam tikrus įrodymus, netinkamai taikė teismų praktikÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nepagrįstai taikė teisės aktus atgaline tvarka, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

17. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. IeÅ¡kovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurios pagrindu atmetė jo reikalavimus dėl NŽT priimtų sprendimų. Laikytina, kad ieÅ¡kovas sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo.

Kadangi ieÅ¡kovas sutinka su sprendimo dalimi, kiek tai susiję su administracinių aktų priėmimu, jų pagrįstumu, jis taip pat sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nebuvo padaryti pažeidimai, atliekant atsakovei L. B. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sutinka su teismo argumentais, kad NŽT pagrįstai nederino ieÅ¡kovo iniciatyva parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , sprendimuose nurodytais pagrindais. 2.2. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimus, UAB „Pasoda“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , vertino byloje esančius įrodymus:

SB „R.“ sodo suplanavimo projektÄ , Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkį Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“, byloje pateiktus 1985-1995 m. statybos leidimo registrų įraÅ¡us, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Pasoda“ parengtas žemės sklypo planas, pažeidžiant LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintų „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavydinių įstatų tvirtinimo“ 2.2. punkte numatytÄ reikalavimÄ (sumažinant atsakovės žemės sklypÄ ), Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu patvirtintų Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkte nustatytÄ teisinį reguliavimÄ (kadastriniai matavimai turi bÅ«ti atlikti, remiantis teritorijų planavimo dokumentais). 2.3. Vien ta aplinkybė, kad V. M. yra artimas giminaitis, nesudaro pagrindo jo parodymų nevertinti kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindÄ vertinti liudytojo parodymus kritiÅ¡kai, juos atmesti, jeigu nurodyto liudytojo parodymai duoti teismo posėdžio metu prieÅ¡tarautų kitiems byloje esantiems įrodymams.

Tačiau tiek liudytojas V. M., tiek liudytojas A. J. (liudytojas kviestas ieškovo iniciatyva) nurodė analogiškas faktines aplinkybes, susijusias su J. V. M. iniciatyva 1997 m. atliktais kadastriniais matavimais. Tiek V. M., tiek liudytojas A. J. patvirtino, kad 1997 m. A. M. žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte nepasirašė, nustatant žemės sklypo ribas A. M. nedalyvavo ir žemės sklypo ribos buvo nustatomos, remiantis išskirtinai tik J. V. M. nurodymais, o ne teritorijų planavimo dokumentais. 2.4.

IeÅ¡kovo nurodytas argumentas, kad 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo pasiraÅ¡ytas Druskininkų miesto žemėtvarkos skyriaus virÅ¡ininko V. B., nepaneigia liudytojų V. M. ir A. J. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad A. M. pačiame žemės sklypo ribų paženklinime nedalyvavo, aktÄ pasirašė vėliau. IeÅ¡kovas nenurodo, kokiems kitiems byloje pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams A. J. parodymai prieÅ¡tarauja, dėl kokių priežasčių liudytojo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. 2.5.

IeÅ¡kovas neginčijo tariamai neteisėto VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto įraÅ¡o panaikinimo. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti UAB „Pasoda“ atliktų kadastrinių matavimų metu galiojusiais / buvusiais VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ais, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais (kadastro duomenų nustatymo data 1993 m. gruodžio 9 d.). Teismas negalėjo vertinti 1997 m. birželio 10 d. tariamai atliktų kadastrinių matavimų, jų atitikimÄ UAB „Pasoda“ nustatytiems faktams, kadangi 1997 m. birželio 10 d. atlikti matavimai niekada nebuvo registruoti.

Atlikti, bet neįregistruoti duomenys nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali patvirtinti tariamai buvusių 1997 m. faktinių aplinkybių. Kadangi 1997 m. birželio 10 d. atlikti kadastriniai matavimai nebuvo patikrinti, nebuvo registruoti. Ieškovo argumentai dėl tariamai neteisėtai panaikinto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo yra nepagrįstas nei faktiniu nei teisiniu pagrindu. 2.6. Byloje nepareikštas reikalavimas dėl 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiu, byloje nepareikštas reikalavimas dėl Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkio Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ pripažinimo negaliojančiu.

IeÅ¡kovo suformuotas reikalavimas bei nurodytos ieÅ¡kinio faktinio pagrindo aplinkybės leidžia teigti, kad jo atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų metu (2018 m. liepos 31 d.) galiojo LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ normos. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ nustatyti ribas pagal UAB „Pasoda“ 2018 m. liepos 31 d. parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi kadastrinių matavimų metu galiojusiomis LR Vyriausybės normomis.

Teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų nustatymÄ . 2.7. Aplinkybė, kad atsakovės žemės sklypo matavimai buvo atlikti iki SB „R.“ projekto patvirtinimo (1993 m. sausio 19 d.), t. y. 1992 m. balandžio 27 d., nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo suformuotÄ reikalavimÄ dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , o ne aplinkybę, ar 1992 m. balandžio 27 d.

žemės sklypas atitinka SB „R.“ projektÄ , kuris žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo parengtas. 2.8. Byloje nėra sprendžiamas galimai neteisėtų statybų klausimas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigyto gyvenamojo namo statyba yra pripažinta savavaliÅ¡ka, atmestinas. 2.9. Nesutiktina su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės žemės sklypo ribos, nustatytos 2015 m. balandžio 9 d. kadastriniais matavimais, neatitinka faktinio naudojimo, persidengia su ieÅ¡kovo žemės sklypo ribomis.

IeÅ¡kovas nuolat gyvena ne Lietuvoje, todėl kitoks naudojimas žemės sklypo naudojimas pagal faktÄ neįmanomas. Aplinkybė, kad liudytojas V. M. pateikė schemÄ kaip pasiÅ«lymÄ , siekiant iÅ¡spręsti žemės sklypų ribų klausimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad schema buvo parengta pagal nusistovėjusį faktinį naudojimÄ . Liudytoju byloje apklaustas V. M., atstovaudamas sesers – atsakovės interesams, pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ , kaip bÅ«tų galima iÅ¡spręsti žemės sklypų ribų ir privažiavimo klausimÄ . 2.10.

Apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip pasireiÅ¡kė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiÅ¡kė toks pažeidimas, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas.

IeÅ¡kovas nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , ar nukrypimÄ nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekiant, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. 2.11. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , padarydamas iÅ¡vadas, iÅ¡tyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos.

18. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas. 3.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovės L.

B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , yra nustatyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. 3.3. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 1997 m. birželio 10 d. planas nėra tas vienintelis dokumentas, kurio pagrindu privalu atlikti ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o atliekant tokius matavimus bÅ«tina atsižvelgti ir į visus kitus dokumentus, tame tarpe ir į kitus planus. 3.4.

Byloje duomenų patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruotos pagal 1996 m. spalio 10 d. liudytojo A. J. parengtÄ planÄ , Druskininkų miesto vyr. architekto suderintÄ 1997 m. birželio 10 d., nėra. PrieÅ¡ingai, byloje pateiktas VÄ® Registrų centras 2019 m. spalio 18 d. raÅ¡tas Nr. S-70175(14.1E) „Dėl informacijos suteikimo“ patvirtina, kad „<...> VÄ® Registrų centrui pagal A. J. atliktus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus kadastro duomenų byla ar planas anksčiau nebuvo pateikta <...>“.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai dėl šio plano registravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. 3.5. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad NŽT Druskininkų skyrius, tikrindamas atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisės aktų pažeidimų atliekant kadastrinius matavimus nenustatė ir priežasčių nederinti atsakovės žemės sklypo plano ar netvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „GeoLTD“ matininko T.

B. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , neturėjo. 3.6. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad sulyginus UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtÄ kadastrinių matavimų planÄ su atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo privatizavimo metu 1992 m. balandžio 27 d. parengtu žemės sklypo planu matyti, kad sklypo ribų ilgiai, konfigÅ«racija iÅ¡ esmės sutampa, be to, Å¡ie planai atitinka SB „R.“ sodo suplanavimo projektÄ , patvirtintÄ 1993 m. sausio 19 d.

Sutiktina su teismo vertinimu, kad UAB „GeoLTD“ matininko T. B. parengtas planas yra aiÅ¡kus, atitinka atsakovės žemės sklypo faktinį naudojimÄ , Å¡io žemės sklypo privatizavimo dokumentuose nustatytus dydžius, SB „R.“ sodo suplanavimo projektÄ . 3.7. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog teismas netinkamai taikė teisės aktus bei nepagrįstai suabsoliutino SB „R.“ projekto reikÅ¡mę ginčo santykiams. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomų ginčo sklypų privatizavimo metu, žemės sklypų, esančių mėgėjų sodo teritorijoje, pardavimo tvarkÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“.

Vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, NŽT buvo parengti SB narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai, 1992 m. kovo 20 d. patvirtinti Žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo. Būtent šiuose nurodymuose numatyta, kad atliekant tiek ieškovo, tiek atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, privalu laikytis SB „R.“ schemoje, patvirtintoje 1993 m. sausio 19 d., nurodytų žemės sklypų ribų bei konfigūracijos. 3.8. Teismas pagrįstai konstatavo, jog NŽT pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, priėmė atitinkamo turinio sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, ginčo Å¡alys, t. y ieÅ¡kovas (apeliantas) A. B., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, įsigijo žemės sklypÄ , kuris buvo suformuotas nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje.

Atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo atlikti 2015 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimÄ Nr. 50SK‑217‑(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimÄ Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti besiribojančių sklypų ribas pagal žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemÄ , parengtÄ 2021 m. liepos 14 d. UAB „Pasoda“. Bylos Å¡alių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę. Vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti 2015 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 50SK‑217‑(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

IeÅ¡kovas, ginčydamas administracinį aktÄ , nurodė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra užfiksuoti netinkamai, nes atsakovei L. B. patikslinus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis, pakito (apeliantui) priklausančio žemės sklypo dydis, t. y. 2015 m. gegužės 22 d. įvyko ieÅ¡kovo ir atsakovės L. B. žemės sklypo ribų persidengimas. IeÅ¡kovo manymu, pagal jo pateiktÄ kadastrinių matavimų planÄ Å¡alių žemės sklypus skirianti riba turi bÅ«ti koreguojama, ginčo žemės 0,0097 ha (persidengimo) plotÄ paskirstant abiem Å¡alims.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus kadastrinių matavimų planus, sprendė, kad rengiant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo iÅ¡laikytos nustatytos plano rengimo procedÅ«ros, atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys atitinka faktinę žemės sklypų naudojimo padėtį. Savo iÅ¡vadÄ teismas grindė byloje pateiktais SB „R.“ planais, Å¡alių pateiktais planais, kuriuose, teismo vertinimu, nebuvo numatytas įvažiavimas į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , liudytojų parodymais apie faktinį atsakovės žemės sklypo naudojimÄ , bei NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl iÅ¡vados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Pasoda“ matininkės situacijos brėžinyje ieÅ¡kovo žemės sklypo konfigÅ«racija neatitinka SB „R.“ schemoje, patvirtintoje 1993 m. sausio 19 d.

Å¡io sklypo konfigÅ«racijos, o atsakovės žemės sklypo konfigÅ«racija ir ribų ilgiai atitinka SB „R.“ schemÄ .

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, be to, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi bÅ«ti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali bÅ«ti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sÄ skaita.

Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali bÅ«ti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

25. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribÄ : tai dokumentai, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribos bei kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nei vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal Å¡iÄ teisės normÄ pirmiausia turi bÅ«ti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusiÄ , formuojant žemės sklypus nustatytÄ Å¾emės sklypų ribÄ , ir tik tokios galimybės nesant, riba nustatoma ginčytinÄ plotÄ po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.

26. Nagrinėjamu atveju byloje teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinis planas parengtas ir sklypo ribos paženklintos 1996 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 23), Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2015 m. birželio 5 d. (t. 1, b. l. 69). Byloje taip pat pateikti pirminiai, šalims priklausančių žemės sklypų planai, sudaryti atitinkamai ieškovo 1993 m. kovo 31 d. (t.1, b. l. 20 ) bei atsakovės 1992 m. balandžio 27 d. (t. 1, b. l. 35), kurių pagrindu buvę šių žemės sklypų savininkai privatizavimo būdu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus.

27. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0424 ha žemės sklypas. IÅ¡ byloje pateiktų Å¡alims priklausančių žemės sklypų planų nustatyta, kad sklypai turi bendrÄ ribÄ , kuri identifikuota atsakovei priklausančio žemės sklype plane pažymėtais taÅ¡kais 4 ir 3, atitinkamai ieÅ¡kovo plane (vietinėje koordinačių sistemoje) taÅ¡kais 2 ir 3. Atsakovės plane pažymėtų 4 ir 3 taÅ¡kų ir ieÅ¡kovo plane pažymėtų taÅ¡kų 2 ir 3 posÅ«kių duomenys, užfiksuoti koordinačių sistemoje, nesutampa, pateiktais byloje planais nustatyta (t. 1, b. l. 187, t. 3 b. l. 113), kad patvirtinus atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis žemės sklypų ribos persidengia, persidengimo plotas sudaro 0,0097 ha.

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp buvusių žemės sklypų savininkų, iÅ¡ kurių nuosavybės teises įgijo Å¡ios bylos Å¡alys, nesutarimų bei ginčų dėl įvažiavimo į jiems priklausančius žemės sklypus nekilo. IeÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo planas, kuriame sklypo ribos pažymėtos koordinačių (vietinėje) sistemoje yra parengtas anksčiau už atsakovės atliktus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ginčas kilo po to, kai atsakovė, siekdama pastatyti tvorÄ , pradėjo įvažiavimo į žemės sklypus dangos iÅ¡montavimo darbus. Kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, Å¡alių ginÄÄ administraciniu aktu faktiÅ¡kai iÅ¡sprendė NŽT, remdamasi UAB „GeoLTD“ 2015 m. kovo 9 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenimis.

30. Byloje Å¡alys neginčijo aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių į žemės sklypus įgijimu. Teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ J. V. M. 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi. Prie Å¡ios sutarties pateiktas Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ patvirtintas sklypo planas su gretimybėmis (t. 1, b. l. 21-28), kuriame įteisinta ir patvirtinta faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo konfigÅ«racija (raudonosios linijos) ir žemės sklypo plotas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribas vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo riba buvo pripažinta abiejų Å¡alių, žemės sklypų riba buvo aiÅ¡ki, identifikuota tiek bendroje sklypo riboje pažymėtais taÅ¡kais, tiek ir su gretimybėje esančiais žemės sklypais. Atsakovė 0,0424 ha žemės sklypÄ dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 2015 m. gruodžio 11 d., prieÅ¡ tai buvusiam savininkui 2015 m. gegužės 22 d. atlikus ir įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atsakovės L. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), UAB „GeoLTD“ sudarytÄ 2015 m. kovo 9 d. planÄ , tiek ieÅ¡kovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Pasoda“ 2021 m. liepos 14 d. sudarytÄ Å¾emės sklypų iÅ¡dėstymo schemÄ , nustatė, kad matininkai Å¡alims priklausančių žemės sklypų ribas nustatė jas siedami su kaimyninių sklypų ribomis. Nustatyta, kad Å¡alių žemės sklypai-atsakovės Å¡iaurinėje pusėje, o ieÅ¡kovo-pietinėje pusėje ribojasi su žemės sklypais, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, Å¡alių sklypai vakarinėje pusėje ribojami kelio, o rytinėje pusėje ieÅ¡kovo žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kas reiÅ¡kia, jog koreguoti Å¡alių ginčo sklypų ribas Å¡iomis kryptimis galimybės nėra.

32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡dėstymÄ dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių faktiÅ¡kai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba bÅ«tų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas Å¡ių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

33. Å ios 23 nutarties punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys atitinka faktinį žemės sklypų naudojimÄ ir jų faktinę padėtį, grindė byloje Å¡alių žemės sklypų planais, sodų bendrijos suplanavimo projektais, liudytojų parodymais, jog Å¡alys naudojosi bendru įvažiavimu. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal pirminius SB „R.“ teritorijų planavimo dokumentus Å¡alių sklypai sudarė vienÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. nebuvo suplanuoti tokios konfigÅ«racijos, kokios yra ginčo nagrinėjimo metu, vėliau buvo suformuoti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, numatant Å¡iuose sklypuose bendrÄ Ä¯važiavimÄ , kuriuo Å¡alys bendrai naudojosi iki ginčo kilimo.

34. Tais atvejais, kai sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiÅ¡kinimÄ ir taikymo praktikÄ , faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ taikant nurodytų imperatyvų virÅ¡enybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktikÄ ; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktas).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad pagal UAB „GeoLTD“ sudarytÄ 2015 m. kovo 9 d. planÄ Ä¯registravus atsakovės sklypo ribas, ne tik keičiasi ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo konfigÅ«racija, tačiau sumažėja ir Å¡io žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. IÅ¡ byloje esančios žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemos (t. 3, b. l. 113) matyti, kad įregistravus atsakovės žemės sklypÄ , pasikeitė ieÅ¡kovui priklausančio žemės riba, esanti Å¡iaurės rytų kryptimi, dėl Å¡io pokyčio ieÅ¡kovui nėra užtikrinamas privažiavimas prie name įrengto garažo, žemės sklypas sumažėjo iki 0,01101 ha.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atlikus atsakovės žemės sklypo matavimus sumažėjo gretimo, ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, plotas, pakito jo konfigÅ«racija, turi pagrindÄ sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad, patvirtinus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, iÅ¡imtinai apgintos tik atsakovės teisės naudotis įsigytu 0,0424 ha žemės sklypu ir Å¡ios teisės ginčijamu administraciniu aktu ginamos ieÅ¡kovo žemės sklypo sÄ skaita.

36. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Kadastro nuostatų 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis.

Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas).

Paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (iÅ¡skyrus laikinÄ statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas).

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendroji taisyklė taip pat yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sÄ lygas bendradarbiauti ir kartu iÅ¡vengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių Å¡alių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedÅ«ra, apie kuriÄ informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (liet. be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sÄ lygas bendradarbiauti ir iÅ¡reikÅ¡ti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip iÅ¡vengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių Å¡alių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

38. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl apie žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo praneÅ¡ta skelbimu tik vietiniame laikraÅ¡tyje (t. 1, b. l. 46;), žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2015 m. kovo 26 d. akte nurodant, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), aktÄ pasirašė sklypo savininkė (atsakovės motina) ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas (t. 1, b. l. 39;).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3-6/2010, padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ . Nagrinėjamos bylos atveju, nustačius gretimų žemės sklypų sanklotas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos atsakovei rengimo metu praneÅ¡imų neiÅ¡siuntimas gretimų sklypų savininkams, skelbimo nepatalpintas seniÅ«nijos skelbimų lentoje galėjo sÄ lygoti neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadastrinių matavimų metu ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta teisė teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu bÅ«du buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai (nesudaryta asmens galimybė dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudarytos sÄ lygos bendradarbiauti ir iÅ¡reikÅ¡ti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose užtikrintas).

40. Byloje nustačius, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieÅ¡kovo žemės sklypu, buvo nustatyta ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo sÄ skaita, todėl vadovaujantis CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribų nustatymas spręstinas teismo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimu Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Kadangi ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra įsigijęs nuosavybės teise pagal dokumentus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo administraciniu aktu yra pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko daiktinės teisės, ir Å¡is neatitikimas iÅ¡taisytinas žemės sklypų ribÄ nustatant pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Pasoda“ matininkės L. R. parengtÄ 2021 m. liepos 14 d. žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemÄ . Tokiam nustatymui, kolegijos vertinimu, yra objektyvus pagrindas, kadangi taip nustatant gretimų žemės sklypų bendrÄ ribÄ yra užtikrinama abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).

41. Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ schemÄ (t. 3, b. l. 113) nustatyta, kad joje yra koreguojamas tik vienas Å¡alių sklypus ribojančios kraÅ¡tinės taÅ¡kas. Å alių žemės sklypų kraÅ¡tinėse, besiribojančiose su (duomenys neskelbtini) tiek ieÅ¡kovo pateiktoje schemoje nurodyto taÅ¡ko 3, tiek atsakovės plane nurodyto 4 taÅ¡ko koordinatės sutampa, kadangi ieÅ¡kovas sutinka koreguoti Å¡io taÅ¡ko koordinates, nepaisant to, kad 3 taÅ¡ko koordinatės ieÅ¡kovo plane, sudarytame 1996 m. spalio 10 d., yra pažymėtos atsakovės žemės sklypo kryptimi 2,5 m. atstumu nuo taÅ¡ko 3, pažymėto 2021 m. liepos 14 d. schemoje.

Å alių sklypus skirianti riba koreguojama schemoje nurodytu taÅ¡ku 13, kuris persidengtÄ Å¾emės plotÄ iÅ¡ esmės dalina per pusę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2021 m. liepos 14 d. parengtÄ Å¾emės sklypų iÅ¡dėstymo schemÄ abi Å¡alys netenka naudotis nuosavybės dalimis: daugiau praradimų naudotis nuosavybe patiria ieÅ¡kovas, kadangi ieÅ¡kovas netenka galimybes naudotis 0,0062 ha (0,1198-0,1136), o atsakovė 0,0035 ha (0,0424-0,0389)), taigi akivaizdu, kad yra užtikrinama ginčo sklypų savininkų interesų pusiausvyra, taip pat abiem Å¡alims užtikrinama galimybė naudotis žemės sklypuose susiformavusiu įvažiavimu.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė Å¡ioje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribÄ jo pageidaujamu bÅ«du pagrįstumo padaryta neįvertinus sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytų dydžių, ginčo sklypų savininkų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, naikinamas Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba (gretimybės 3-13) nustatoma pagal UAB „Pasoda“ matininkės L.

R. parengtÄ 2021 m. liepos 14 d. žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemÄ .

43. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

44. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad ieÅ¡kovo ginčijami NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vada Nr. 50IŽ-37-(l 4.50.99.) apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tas Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl iÅ¡vados pateikimo“ bei NŽT 2019 m. sausio 24 d. raÅ¡tas Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių nesukelia, sprendžia, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, todėl Å¡ių reikalavimų dalyje civilinė byla nutraukiama.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Aptariamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, teisėjų kolegija laiko, kad, tenkinus ieÅ¡kovo pagrindinius reikalavimus (dėl ginčo žemės sklypo ribos nustatymo), ieÅ¡kovas laikomas laimėjusia byloje Å¡alimi, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

47. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ viso turėjo 1 900,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti (t. 1, b. l. 12, t. 2, b. l. 91‑96) ir kurias sudaro 200,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur plano parengimas, 200,00 Eur konsultacijų parengimas, 300,00 Eur skundų parengimas, 600,00 Eur ieÅ¡kinio parengimas ir 400,00 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos bei susijusios su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais ir nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl Å¡ios ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos priteisiamos jo naudai iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis.

48. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, kad jis turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600,00 Eur apeliacinio skundo parengimas bei 200,00 Eur žyminis mokestis (t. 3, b. l. 44-46). Ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos bei susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios ieškovo turėtos išlaidos priteisiamos jo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis.

49. Apibendrinant, ieškovo naudai iš atsakovių iš viso priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 1 350,00 Eur ((1 900,00 Eur + 800,00 Eur) / 2), jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 174,41 Eur (48,50 Eur pirmosios instancijos teismo + 28,91 Eur apeliacinės instancijos teismo), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 87,21 Eur (174,41 Eur / 2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimÄ Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Nustatyti ieÅ¡kovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (gretimybės 3 taÅ¡ko koordinatės (duomenys neskelbtini) ir taÅ¡ko 13 koordinatės (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Pasoda“ matininkės L. R. parengtÄ 2021 m. liepos 14 d.

žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemÄ . Civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡vadÄ Nr. 50IŽ-37-(l 4.50.99.) apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tÄ Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl iÅ¡vados pateikimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. sausio 24 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nutraukti.

IÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 1 350,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 87,21 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų, Å¡iÄ sumÄ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas