2024-05-08 Nr. AB-7504-3-61-3-04170-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-839-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04170-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Fondo valdyba) 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (18.2E) I-9570 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą ir informacijos pateikimo“ priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Fondo valdybą per 5 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti prašymą“ ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei pateikti jį pareiškėjui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslino antrąjį skundo reikalavimą ir prašo įpareigoti Fondo valdybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus vilkinimo išnagrinėti prašymą“ ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2. Fondo valdyba Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą motyvuodama tuo, kad pareiškėjo per E. pristatymo sistemą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundas (toliau – ir Skundas) nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti Skundo autentiškumu.

3. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. prašymu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių per E. pristatymo sistemą. Nuo Prašymo pateikimo dienos praėjus 34 darbo dienoms ir negavus jokio atsakymo, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą per E. pristatymo sistemą, prašydamas: 1) įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių per 5 darbo dienas išnagrinėti jo Prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; 2) nustatyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Prašymo nagrinėjimo procesą vilkinusius darbuotojus ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas, tačiau Fondo valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 25.1 papunkčiu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

3.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo ir vieno langelio principais. Viešojo administravimo subjektai sutinkamai su Taisyklių 8 punktu, 25.1 papunkčiu ir VAĮ 9 straipsnio 1 dalimi, turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistemą). Pareiškėjo per E. pristatymo sistemą Fondo valdybai pateiktas Skundas turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruota pašto siunta ir iš jos galima identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti pareiškėjo pateikto Skundo autentiškumu, todėl Fondo valdyba netinkamai pritaikė Taisyklių 8 punkto ir 25.1 papunkčio nuostatas ir nepagrįstai netaikė aukštesnės teisinės galios turinčio teisės akto – VAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų.

3.3. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai bei motyvai turėjo būti nurodyti pačiame Sprendime, o ne atsiliepime į pareiškėjo teismui pateiktą skundą. Sprendime nurodytos Taisyklių 8 punkto ir 25.1 papunkčio nuostatos, tačiau nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai, įpareigojantys Fondo valdybą šiuo konkrečiu atveju netaikyti aukštesnės teisinės galios turinčio teisės akto VAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, sudarančių pagrindus identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti Skundo autentiškumu, o dėl Skundo 2 punkto iš viso nepasisakyta ir jį neatsakyta. Sprendimas šiuo atveju turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, o panaikinus Sprendimą Fondo valdyba turėtų būti įpareigota atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

4. Atsakovas Fondo valdyba nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. Fondo valdyba 2022 m. rugpjūčio 4 d. per E. pristatymo sistemą gavo pareiškėjo Skundą, kuris buvo nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, dėl to, nebuvo galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti Skundo autentiškumu ir vadovaujantis Taisyklių 25.1 papunkčiu, pareiškėjo Skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, kokiais būdais skundas Fondo valdybai gali būti pateiktas, kad būtų patvirtinta skundą teikiančio asmens tapatybė ir Skundo autentiškumas.

5.2. Taisyklės, kuriomis vadovavosi atsakovas priimdamas Sprendimą, yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) bei VAĮ, todėl jos neprieštarauja VAĮ nuostatoms. Sutinkamai su Taisyklių 6 punktu, skundas turi būti pasirašytas, todėl elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas, kaip elektroninis dokumentas, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo specifikacija turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje ar su juo suderintoje elektroninių dokumentų specifikacijoje nustatytus reikalavimus, kad leistų užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir skundo, kaip dokumento, autentiškumą. Šio reikalavimo neatitinkantis skundas nenagrinėjamas (Taisyklių 25.1 papunktis). Ši nuostata yra įtvirtinta ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.

5.3. VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma įvardija E. pristatymo sistemą kaip tinkamą skundo pateikimo būdą, t. y. jis prilyginamas registruotai pašto siuntai, tačiau paminėtoje teisės normoje nėra numatyta, kad elektroninis dokumentas gali būti nepasirašytas. Kaip registruota pašto siunta išsiųstas popierinis skundas, taip ir per E. pristatymo sistemą pateiktas elektroninis dokumentas turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Elektroniniu dokumentu laikomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Dokumentų ir archyvų įstatymas) 2 straipsnio 17 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 „Dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.6 papunktį, rašytiniai elektroninės formos dokumentai, parengti laikantis šio Įsakymo 1.1–1.5 papunkčiuose nustatytos tvarkos, yra oficialieji elektroniniai dokumentai, kurie suprantami taip, kaip jie apibrėžti Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Įsakymo 1.2 papunktyje nustatyta, kad nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ar fizinių asmenų įstaigoms teikiami rašytiniai elektroninės formos dokumentai, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, rengiami taip, kad atitiktų specifikaciją ADOC-V1.0. Taigi, VAĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato galimybę per E. pristatymo sistemą siųsti fizinio asmens elektroninį dokumentą, atitinkantį specifikaciją ADOC-V1.0, vadinasi, tik tokia per E. pristatymo sistemą gauta fizinio asmens atsiųsta elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruota pašto siunta.

5.4. Fondo valdyba, negalėdama identifikuoti Skundą pateikusio asmens tapatybės bei patikrinti Skundo autentiškumą, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą ir nurodė pareiškėjui, kokiais būdais Skundas gali būti pateiktas Fondo valdybai, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

6. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teismui pateiktame skunde. Papildomai pažymėjo, kad teismai yra nagrinėję analogiško pobūdžio bylas, kuriose nusprendė, kad pareiškėjo teikiami dokumentai per E. pristatymo sistemą yra tinkami ir leidžiantys identifikuoti pareiškėjo tapatybę. Pareiškėjas pažymėjo, kad Fondo valdybos skundžiamą Sprendimą pasirašė Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D.

K., kuriai nėra suteikta tokia kompetencija įstatymu. Kadangi, veikdama Fondo valdybos vardu D. K. atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą neturėdama tam suteiktų įgaliojimų ir viršydama jai nustatytą kompetenciją, skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, be kita ko, ir nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, jog ji priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjas akcentavo, kad siuntų teikimą per E. pristatymo sistemą reglamentuoja specialiosios teisės normos, t. y. aukštesnės teisinės galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 patvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės (toliau – ir EPP taisyklės), kas numatyta ir Taisyklių 3.13 papunktyje.

Paminėtuose teisės aktuose įtvirtinta teisė teikti dokumentus per E. pristatymo sistemą ir Fondo valdyba privalėjo nagrinėti pareiškėjo Skundą. Pareiškėjas nurodė, kad per E. pristatymo sistemą pareiškėjo prašymas yra paduotas ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus darbuotojų tarnybinio (darbo) pažeidimo ir jų tarnybinės / darbo atsakomybės prašant skirti jam / jiems atitinkamas tarnybines (darbo) nuobaudas, todėl Skundo nagrinėjimui Taisyklės ir jų 8 punkto bei 25.1 papunkčio nuostatos, kaip nereglamentuojančios ginčo teisinių santykių (Taisyklių 1 punktas), netaikytinos, o turi būti taikomos būtent šio ginčo teisinius santykius reglamentuojančios Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu Nr. V-555 (2023 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-63 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės (toliau – ir Asmenų aptarnavimo taisyklės) ir kiti nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu patenkino pareiškėjo J. K. skundą: panaikino Fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimą ir įpareigojo Fondo valdybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. prašymu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių per E. pristatymo sistemą. Nuo Prašymo pateikimo dienos praėjus 34 darbo dienoms ir negavus atsakymo, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą per E. pristatymo sistemą, prašydamas įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymą per 5 darbo dienas ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei nustatyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Prašymo nagrinėjimo procesą vilkinusius darbuotojus ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas.

8.2. Fondo valdyba skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-9570 atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą motyvuodama tuo, kad, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas, kaip elektroninis dokumentas, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo specifikacija turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje ar su juo suderintoje elektroninių dokumentų specifikacijoje nustatytus reikalavimus, arba skundas turi būti tiesiogiai parengtas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS) naudotojo srityje ir pateiktas per EGAS, arba skundas turi būti suformuotas arba pateiktas tokiomis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir skundo, kaip dokumento, autentiškumą.

Fondo valdyba išaiškino, jog skundą turi būti įmanoma techniškai atidaryti ir apdoroti Fondo valdybos informacinės sistemos priemonėmis (turi būti įmanoma atpažinti elektroninio dokumento formatą, jo turinį). Tuo tarpu pareiškėjo Fondo valdybai per E. pristatymo sistemą pateiktas Skundas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu dėl to nėra galimybės identifikuoti pareiškėjo tapatybę ir įsitikinti pateikto Skundo autentiškumu, todėl ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą. Fondo valdyba papildomai paaiškino, kad iš E. pristatymo sistemos kartu su siunta nėra pateikiami duomenys apie siuntos siuntėjo tapatybę, todėl per E. pristatymo sistemą teikiamas prašymas ar skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris ir patvirtina asmens tapatybę elektroninėje erdvėje bei elektroninio dokumento autentiškumą.

Pareiškėjui, be kita ko, skundžiamame Sprendime išaiškinta, kad skundas Fondo valdybai taip pat gali būti pateiktas šiais būdais:

1) pasirašytą skundą Fondo valdybai galima pateikti prisijungus prie EGAS paskyros (teikiant prašymą šiuo būdu, nereikalaujama pasirašyti elektroniniu parašu);

2) paštu – atsiųsti registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini);

3) el. paštu – atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (siunčiant šiuo būdu, prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu);

4) pateikti asmeniškai arba per atstovą – įteikiant tiesiogiai įgaliotam priimti skundus Fondo valdybos darbuotojui arba Fondo valdybos teritorinio skyriaus darbuotojui, atvykus į bet kurį Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį ir pateikus galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o su skundu kreipiantis pareiškėjo atstovui turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas (būtina išankstinė registracija telefonu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) arba internetu, adresu (duomenys neskelbtini).

8.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Sprendimu, kreipėsi skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Fondo valdybos Sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti Fondo valdybą pareiškėjo Skundą bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

9. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 9 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 2–7 punktais, EPP taisyklių 4–10 punktais, nurodė, kad į viešųjų paslaugų sampratą patenka pašto paslaugos, padedančios šalies integracijos procesams. Teismas pažymėjo, jog būtų klaidinga traktuoti, kad E. pristatymo paslauga yra nelygiavertė tradicinėms pašto paslaugoms, nes pagal teisinį reguliavimą E. pristatymo sistemoje paslaugos teikiamos būtent per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas, t. y. naudojant asmens tapatybės kortelę, valstybės tarnautojo pažymėjimą su integruotais atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatais, komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemas ar kitas teisės aktų nustatytas asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje priemones. Teismas vertino, jog pareiškėjas, pasirinkdamas Skundą Fondo valdybai pateikti per E. pristatymo sistemą, iš pradžių turėjo pateikti paslaugos teikėjui pareiškėjo tapatybę identifikuojančius duomenis, priešingu atveju, jis negalėtų pasinaudoti paminėta paslauga. Pareiškėjas, be kita ko, teismo posėdyje patvirtino, kad jis prisijungė prie E. pristatymo sistemos per savo elektroninę bankininkystę, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas, nurodydamas Sprendime pareiškėjui tik konkrečius būdus, kuriais jis gali pateikti dokumentus, nenurodė galimybės teikti dokumentus per E. pristatymo sistemą, kadangi tokia galimybė yra įtvirtina ginčui aktualiuose teisės aktuose, kuriais atsakovas privalo vadovautis.

10. Teismas išaiškino, jog asmuo, teikiantis dokumentus per E. pristatymo sistemą, tik juos pasirašęs turi galimybę išsiųsti viešojo administravimo įstaigai, t. y. nepasirašius dokumentų, įstaiga jų apskritai negautų per E. pristatymo sistemą. Teismas nustatęs šias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė Fondo valdybai tinkamai pasirašytą Skundą, kurio autentiškumu atsakovas galėjo įsitikinti, o dėl pareiškėjo identifikacijos atsakovui neturėjo kilti abejonių. Teismas darė išvadą, jog Fondo valdyba Sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą, dėl to patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Fondo valdybos Sprendimą ir įpareigojo ją išnagrinėti pareiškėjo Skundą ir pateikti į jį teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

11. Teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, priteisė jam iš atsakovo 1 300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. 12. Atsakovas Fondo valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas, netinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, todėl jis turėtų būti panaikintas.

13.2. Tiek iš VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto išplaukiantis, tiek Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 8 punkte įtvirtintas reikalavimas identifikuoti pareiškėją turi būti aiškinamas, taikant teleologinį metodą, t. y. identifikuoti pareiškėją privalo prašymo / skundo gavėjas (jį nagrinėjantis subjektas), remdamasis objektyviais dokumento duomenimis (pvz., kvalifikuoto parašo, kuriuo pasirašytas elektroninis dokumentas, sertifikato duomenimis) ar (ir) paties pareiškėjo ar kito subjekto (pvz., elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ar valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojo – Informacinės visuomenės plėtros komiteto) pateiktais pareiškėjo tapatybę patvirtinančiais duomenimis. Teismas minėtą nuostatą vertino formaliai – nurodęs, kad E. pristatymo sistema gali naudotis tik nustatytos tapatybės asmuo, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo Fondo valdybai pateiktas Skundas atitinka Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. pristatymo sistema neatlieka tokios duomenų tvarkymo operacijos (paslaugos) kaip siuntos siuntėjo tapatybės duomenų perdavimas siuntos gavėjui (tai nėra numatyta nei Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 patvirtintuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatuose, nei tuo pačiu nutarimu patvirtintose Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėse). Taigi per E. pristatymo sistemą gauto dokumento, kuris nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, siuntėjo (dokumento sudarytojo) tapatybė nepatvirtinama jokiais objektyviais įrodymais, t. y. siuntos gavėjas tegali remtis tik siuntėjo teigimu apie savo tapatybę. Pažymėtina, kad E. pristatymo sistema neturi jokių techninių ribojimų, kurie neleistų asmeniui iš savo elektroninio pristatymo dėžutės siųsti kito asmens (kurio teisėtu atstovu siuntėjas nėra) sudarytą dokumentą.

13.3. VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. Ši teisės norma įvardija E. pristatymo sistemą kaip tinkamą skundo pateikimo būdą – jis prilyginamas registruotai pašto siuntai. Tačiau šioje normoje nėra įtvirtinama, kad elektroninis dokumentas gali būti nepasirašytas. Kaip registruota pašto siunta atsiųstas popierinis skundas turi būti pasirašytas, taip ir per E. pristatymo sistemą pateiktas oficialus elektroninis dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kad būtų užtikrintas skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimas ir skundo, kaip dokumento, autentiškumas. Be to, paminėtoje teisės normoje pasisakoma dėl asmenų galimybės oficialius elektroninius dokumentus siųsti ir gauti per E. pristatymo sistemą. Elektroniniu dokumentu laikomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu (Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 17 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 „Dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo“ 1.6 papunktį, rašytiniai elektroninės formos dokumentai, parengti laikantis šio įsakymo 1.1–1.5 papunkčiuose nustatytos tvarkos, yra oficialieji elektroniniai dokumentai, kurie suprantami taip, kaip jie apibrėžti Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 17 d.). Šio įsakymo 1.2 papunktyje nustatyta, kad nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ar fizinių asmenų įstaigoms teikiami rašytiniai elektroninės formos dokumentai, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, rengiami taip, kad atitiktų specifikaciją ADOC-V1.0. Taigi, VAĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato galimybę per E. pristatymo sistemą siųsti fizinio asmens elektroninį dokumentą, atitinkantį specifikaciją ADOC-V1.0, vadinasi, tik tokia per E. pristatymo sistemą gauta fizinio asmens atsiųsta elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruota pašto siunta.

13.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Fondo valdybai pateikė tinkamai pasirašytą Skundą, kurio autentiškumu, anot teismo, atsakovas galėjo įsitikinti ir nepagrįstai sprendė, kad Fondo valdyba skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą. Teismas, be kita ko, nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal Fondo valdybos apeliacinį skundą, o nenutraukus, atmesti Fondo valdybos apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, be kita ko, išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

15. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliacinį skundą per EPP sistemą teismui Fondo valdybos vardu pateikė Fondo valdybos Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Z. K., galimai neturinti aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Jos įgaliojimus ir aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų Fondo valdyba nepridėjo prie apeliacinio skundo (tokių dokumentų nėra byloje). Apeliacinį skundą padavus įgaliojimų neturinčiam atstovui, apeliacinis procesas nutrauktinas.

15.2. Sprendime nėra nurodytų pagrindų, kuriuos atsakovas dėsto tik apeliaciniame skunde, įskaitant Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 „Dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo“ savaip netinkamai interpretuotas nuostatas, todėl jie nevertintini ir netaikytini, o apeliacinis skundas nurodytais pagrindais atmestinas, vadovaujantis nuosekliai suformuota administracinių teismų praktika.

15.3. Fondo valdybos skundžiamą Sprendimą pasirašė Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D. K., kuriai tokia kompetencija įstatymu nėra nustatyta ir suteikta. Veikdama Fondo valdybos vardu D. K. pareiškėjo Skundą atsisakė nagrinėti, be kita ko, neturėdamas tam suteiktų įgaliojimų ir viršydama jai nustatytą kompetenciją, todėl skundžiamas Sprendimas pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo.

15.4. Pareiškėjo Skundas paduotas ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šiuo konkrečiu atveju Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 8 punkto bei 25.1. papunkčio nuostatos kaip nereglamentuojančios ginčo santykių netaikytinos iš viso, o turi būti taikomos Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (2023 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-63 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės ir kiti teismo tinkamai taikyti nagrinėjamo ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

15.5. Fondo valdyba nenurodė tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejo jo su faktinėmis aplinkybėmis, todėl Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas.

15.6. Priešingai nei nurodo atsakovas, siunčiant siuntą per E. pristatymo sistemą siuntėjas, kaip ir gavėjas, yra identifikuojami, autentifikuojami ir yra užtikrinama elektroninės siuntos turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas bei siuntos turinio identifikavimas, autentifikacija ir autorizacija (Skundų nagrinėjimo taisyklių 24.5 papunktis, Nuostatų 4 punktas, 7.1, 7.3–7.5, 10.11, 15.4, 16.1 papunkčiai, Pristatymo taisyklių 10.1, 10.2 papunkčiai, 56 punktas), kas taip pat sudaro pagrindą Fondo valdybos apeliacinį skundą atmesti.

15.7. Identišku atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kai prašymas (skundas) pateikiamas per E. pristatymo sistemą, joje pareiškėjo tapatybė yra identifikuojama ir toks pareiškėjo prašymas (skundas) yra pasirašytas tinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 27 punktas).

15.8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Skundui, pateiktam Fondo valdybai per E. pristatymo sistemą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 nuostatos netaikytinos, kad šio įsakymo nuostatas netinkamai interpretuodama Fondo valdyba apeliacinės instancijos teismą bando klaidinti, o pirmosios instancijos teismo tinkamai taikytas teisinis reguliavimas paneigia Fondo valdybos apeliacinio skundo argumentus dėl asmens duomenų atskleidimo tinkamai neidentifikuotam asmeniui, ar kad pareiškėjo Skundas turi atitikti specifikaciją ADOC-V1.0, Fondo valdybos apeliacinis skundas atmestinas.

15.9. Fondo valdyba VĮ Registrų centro raštą teikia kartu su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismui šio įrodymo neteikė. Be to, neprašo šio įrodymo pridėti prie bylos medžiagos, todėl šis įrodymas negali būti vertinamas.

15.10. Išdėstyti faktai, teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika, Fondo valdybos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Fondo valdybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl to, kad jis nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir nebuvo galimybės identifikuoti pareiškėjo tapatybę ir pareiškėjo Fondo valdybai pateikto Skundo autentiškumą, pagrįstumo ir teisėtumo, bei reikalavimo įpareigoti Fondo valdybą atlikti veiksmus, pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą – panaikino Fondo valdybos Sprendimą ir įpareigojo Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti į jį teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo Fondo valdybai per E. pristatymo sistemą pateikto Skundo buvo galima identifikuoti Skundą pateikusio asmens tapatybę ir įsitikinti Skundo autentiškumu.

18. Fondo valdyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad Skundas, kurį Fondo valdybai pateikė pareiškėjas, nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, dėl ko Fondo valdyba neturi galimybės identifikuoti Skundą pateikusio asmens tapatybę ir Skundo autentiškumą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Fondo valdyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. balandžio 4 d. Fondo valdybos raštą „Dėl E. pristatymo sistemos naudotojo tapatybės duomenų teikimo jo elektroninės siuntos gavėjui“ Nr. (14.59E) I-3951, 2023 m. liepos 13 d. VĮ „Registrų centras“ raštą „Dėl E. pristatymo sistemos naudotojo tapatybės duomenų teikimo jo elektroninės siuntos gavėjui“ Nr. S-26526 (1.4 E), kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, atsisako priimti naujus įrodymus byloje, nes nenustatytos priežastys, kodėl šie dokumentai, surašyti iki pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė skundžiamą 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą.

22. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo nutraukti bylą pagal ABTĮ 134 straipsnio 4 dalį, nes apeliacinį skundą elektroniniu parašu pasirašė Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas J. M., atlikdamas Fondo valdybos direktoriaus funkcijas iki teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas Fondo valdybos direktorius.

23. VAĮ 3 straipsnis įtvirtina principus, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektai savo veikloje. VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 10 d.), o skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 p.). Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu (VAĮ 11 str. 2 d.). Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo (VAĮ 11 str. 3 d. 1 p.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per E. pristatymo sistemą 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Skundą, kuriuo prašė įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių per 5 darbo dienas išnagrinėti jo Prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei nustatyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus vilkinusius darbuotojus ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas. Fondo valdyba Sprendimu Skundą atsisakė nagrinėti, nurodė, kad nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti Skundo autentiškumu, todėl negali pateikti asmeninės informacijos.

25. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012). Pagrįstas vidinis įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo Sprendimą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. skundą. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad E. pristatymo sistema neleido identifikuoti pareiškėjo vardo ir pavardės, taip pat atsižvelgiant į Skundo turinį neįrodyta, kokius asmens duomenis atsakovas turėjo ir negalėjo teikti pareiškėjui, kas buvo kliūtis nagrinėti pareiškėjo Skundą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dokumento rengėjas ir siuntėjas buvo tas pats asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus. Teisėjų kolegija pritaria išsamioms ir motyvuotoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja. Vien tai, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

27. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1657-1047/2023).

28. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

29. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

31. Pareiškėjas pareikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikta 2023 m. lapkričio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23-075-JK patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugos, jos buvo apmokėtos 2023 m. lapkričio 9 d. (Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1157939).

32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas taikant 1,3 koeficientą ir dauginant jį iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už tokias teisines paslaugas, ji pareiškėjui priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė