2026-01-07 Nr. AB-350-3-61-3-02745-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-427-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02745-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos 10 318,44 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam leista laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024 m. vasario 10 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 4 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu. 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė neturėjo jokių administracinių nuobaudų ir nebuvo įvykdę jokių teisės aktų pažeidimų, todėl Migracijos departamento sprendimas juos nustebino. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą, kuris 2024 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2612-872/2024 pareiškėjo skundą tenkino. Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1280-629/2024 atmetė. Apskundus Migracijos departamento priimtą sprendimą, jo vykdymas buvo sustabdytas, todėl iki 2024 m. vasario 10 d. pareiškėjas turėjo teisę dirbti išduoto leidimo pagrindu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2024 m. sausio 5 d. pateikė prašymą pakeisti (pratęsti) leidimą skubos tvarka (toliau – ir Prašymas). Leidimas turėjo būti pakeistas per 1 mėn., tačiau atsakovas 2024 m. vasario 19 d. pranešė, kad pateiktas prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, t. y. per 2 mėn. nuo prašymo pateikimo dienos. Atsakovas, nepaisydamas to fakto, kad 2024 m. kovo 20 d. LVAT nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, toliau vilkino sprendimo priėmimą, nes leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išdavė tik 2024 m. gegužės 13 d., t. y. tik praėjus 4 mėn. nuo pareikėjo prašymo pateikimo dienos.

3. Pareiškėjas dėl Migracijos departamento kaltės neturėjo galimybės vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje, taigi negavo jam teisėtai priklausančio darbo užmokesčio. 2024 m. vasario 7 d. pareiškėjas pateikė darbovietei prašymą išleisti jį neapmokamų atostogų iki bus gautas leidimas. Darbo santykiai su pareiškėju per minėtą laikotarpį nebuvo nutraukti, todėl išdavus leidimą gyventi, pareiškėjas ir toliau tęsė prisiimtų darbo funkcijų vykdymą. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepagrįstai ilgą laikotarpį tęsė neteisėtus veiksmus ir be jokios pateisinamos priežasties vilkino leidimo pratęsimo procesą. Dėl šių Migracijos departamento veiksmų (neveikimo), sprendžiant pareiškėjo pateiktą prašymą, buvo atimta galimybė vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje bei gauti jam priklausantį darbo užmokestį ir net 3 mėn. jis neturėjo objektyvios galimybės vykdyti iki tol sėkmingai ir be priekaištų vykdytas darbo funkcijas Lietuvoje. Migracijos departamento neteisėtus veiksmus (neveikimą) tyrė bei juos, kaip neatitinkančius taikytinų teisės aktų reikalavimų, konstatavo LVAT. Teismo nutartyje nurodyti neteisėti Migracijos departamento veiksmai (neveikimas), t. y. Migracijos departamentas tinkamai nepagrindė priimto sprendimo panaikinti leidimą; priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nenurodė individualiam administraciniam aktui būtinų pagrindų ir šiuo būdu nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui dirbti Lietuvoje. Šie pažeidimai yra pakankami taikyti valstybės civilinę atsakomybę. Šį faktą patvirtina ir tai, jog po LVAT nutarties Migracijos departamentas pratęsė pareiškėjui leidimą.

4. Tik dėl to, kad Migracijos departamentas savalaikiai bei tinkamai neatliko jam pavestų pareigų, pareiškėjas nuo 2024 m. vasario mėn. neteko galimybės dirbti Lietuvoje ir nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. negavo pajamų. Migracijos departamento veiksmai pareiškėjui sukėlė 10 318,44 Eur žalą. Ši žala nebūtų kilusi, jeigu Migracijos departamentas, be kita ko, žinodamas teismų sprendimus kitose iš esmės analogiškoje bylose, savalaikiai ir motyvuotai būtų priėmęs teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pratęsti leidimą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2022 m. vasario 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi 2 m. Vėliau buvo pastebėta, kad Bendrovė, kurioje dirbo pareiškėjas, nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas raštas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė. 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo, kad įmonėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje, o kitose įmonėse. Atsižvelgęs į tai bei nustatęs, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra trumpalaikiai, ekonominio pobūdžio, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Minėtą sprendimą apreiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, o LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartimi Migracijos departamento apeliacinį skundą atmetė. 2024 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo informuotas, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjamas bendra tvarka. 2024 m. gegužės 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir tą pačią dieną apie priimtą sprendimą informavo jį per MIGRIS.

7. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, ir viso teisminio bylinėjimosi metu pareiškėjas turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi ir dirbti Bendrovėje. Nors teismai ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, pats sprendimas pareiškėjui jokios žalos nesukėlė, kadangi leidimas liko galioti visą jo išdavimo laikotarpį. Migracijos departamento vertinimu, vien faktas, kad teismai panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, taip pat nereiškia, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas Prašymą, pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Priimti teismų sprendimai dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo neturėjo ir negalėjo turėti įtakos, nagrinėjant Prašymą. Pareiškėjui pateikus Prašymą, Migracijos departamentas turėjo įvertinti šio prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Po Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo faktinė situacija buvo pasikeitusi iš esmės, Migracijos departamento tyrimo metu buvo nustatytos naujos aplinkybės, kurios buvo vertinamos pareiškėjo Prašymo kontekste.

8. 2024 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė Prašymą. Nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, Migracijos departamentas nustatė, kad nepakanka pagrindžiančių dokumentų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, todėl informavo pareiškėją, kad jo Prašymas yra nagrinėjamas bendra tvarka ir išsiuntė jo el. pašto adresu pažymą apie dalies rinkliavos grąžinimą. Migracijos departamentas buvo gavęs ir vertino Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) ir kitų institucijų informaciją apie Bendrovę, kuri buvo aktuali ir pareiškėjo prašymo nagrinėjimui, tačiau iki pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo termino pabaigos nebuvo gauta pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl Migracijos departamentas nusprendė jį nagrinėti bendra tvarka, t. y. per 3 mėn. nuo prašymo priėmimo (iki 2024 m. balandžio 5 d.). 2024 m. balandžio 11 d. nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas vis dar neturi pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl informavo pareiškėją ir Bendrovę, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas yra sustabdomas 30 d., kadangi Bendrovei yra suteikiamas terminas susieti EBKR licencijų kopijas su turimomis transporto priemonėmis. 2024 m. balandžio pabaigoje Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė turi 64 EBKR licencijų kopijas. Įvertinus turimas EBKR licencijų kopijų, susietų su transporto priemonėmis, kurioms leidžiama dalyvauti eisme, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

9. Pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo termino nepraleido, nes prašymas turėjo išnagrinėtas iki 2024 m. balandžio 5 d., bet jo nagrinėjimas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, buvo sustabdytas 30 d., o galutinį sprendimas buvo priimtas 2024 m. gegužės 6 d.

10. Pareiškėjas nepagrindė, kad byloje egzistuoja atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti Migracijos departamento veiksmai. Vien prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimas savaime nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje. Be to, jokios įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos negarantuoja, kad, pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, toks prašymas privalo būti patenkintas.

11. Pareiškėjas nepagrindė savo skunde nurodytos tariamai negautos pajamų sumos. Prašyme jis nurodė, kad numatomas darbo užmokestis yra 1 525 Eur per mėnesį. Pareiškėjui teigiant, kad jis 4 mėn. negavo darbo užmokesčio, jo darbo užmokestis per 4 mėn. galėtų būti 6 100 Eur. Tačiau, remiantis Sodros duomenimis, pareiškėjui 2024 m. vasario ir gegužės mėn. jau buvo išmokėtas bendrai 650 Eur darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kuo remiantis pareiškėjas savo skunde nurodė kitokius paskaičiavimus.

II. 12. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 5 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. informavo pareiškėją, jog jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjama bendra tvarka. 2024 m. balandžio 11 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD7137 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. 2024 m. gegužės 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo Prašymas pateiktas Įstatymo 44 straipsnio pagrindu, todėl nepatenka į Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, kuriems numatytas 2 mėn. terminas nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka pateikė 2024 m. sausio 5 d. Vadovaujantis Įstatymo 341 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas skubos tvarka pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti iki 2024 m. vasario 19 d. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. informavo pareiškėją apie tai, jog prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bus nagrinėjamas bendra tvarka. Migracijos departamentas, pranešdamas apie sprendimą pareiškėjo prašymą nagrinėti bendra tvarka, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 61 punkte nustatytų terminų bei nenurodė priimto sprendimo motyvų.

15. LTSA Paslaugų departamentas, 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 15B-9362 atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, informavo, jog įvertinus tai, kad UAB „HQDS“ turi 1 krovininę transporto priemonę, susietą su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija bei įstatymo nuostatas, vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus. 2024 m. kovo 19 d. LTSA Paslaugų departamentas raštu Nr. 15B-2058 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, kad artimiausiu metu UAB „HQDS“ bus nustatyta prievolė pašalinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą neatitiktį ir ją pašalinti per 3 mėn., nepašalinus nustatytos neatitikties bus priimtas administracinis sprendimas sustabdyti UAB „HQDS“ Europos Bendrijos licencijos vežti krovinius galiojimą iki trūkumų pašalinimo dienos, o to neatlikus per 12 mėn. Europos Bendrijos licencijos vežti krovinius galiojimas bus panaikintas. 2024 m. balandžio 11 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD7137 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjo darbdavį UAB „HQDS“ ir pareiškėją, jog vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir jos privalo būti susietos su EBKR licencijos kopijomis. Minėtu raštu informavo, jog pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas 30 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o per šį laikotarpį prašoma ištaisyti nurodytus trūkumus, t. y. susieti licencijų kopijas su transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2024 m. sausio 5 d., sprendimas dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo turėjo būti priimtas 2024 m. balandžio 4 d. Atsakovas iki nurodytos datos sprendimo nepriėmė, o praleidęs šį terminą 2024 m. balandžio 11 d. informavo pareiškėją, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas.

16. Teismas nurodė, kad atsakovas tik pasibaigus prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminui informavo pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir tuo pažeidė Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu. Prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo termino pasibaigimas lemia to, jog jam pasibaigus toks leidimas išduodamas nevertinant užsieniečio atitikties Įstatymo 26, 35 straipsniuose ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytiems reikalavimams.

17. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, privalo įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi būtų neišduodamas. VĮ „Regitra“ 2024 m. gegužės 2 d. pateikė duomenis apie UAB „HQDS“ valdytojo vardu registruotas krovinines transporto priemones. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog registracijos dokumento išdavimo data nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog UAB „HQDS“ turimų licencijų kopijų skaičius – 64, kurios galioja nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2027 m. lapkričio 27 d. UAB „HQDS“ 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 2024/15 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, jog įmonėje šiuo metu dirba 266 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, jog iki 2024 m. gegužės 2 d. atsakovas neturėjo visų reikiamų duomenų sprendimui priimti. Pareiškėjo skundo argumentą, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus, teismas atmetė, nes dėl UAB „HQDS“ (darbdavio) veiksmų atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka visus Įstatyme numatytus reikalavimus leidimo laikinai gyventi išdavimui.

18. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, atliko neteisėtus veiksmus ar sąmoningai ir/ar tyčia būtų vilkinęs pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtino, jog užsitęsusiam Prašymo nagrinėjimui galbūt įtakos turėjo pareiškėjo darbdavio UAB „HQDS“ veiksmai. Nenustatęs neteisėtų Migracijos departamento veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, priteisti 10 318,44 Eur žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo prašymo priteisti 5 proc. metines palūkanas.

III. 19. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai jo 2024 m. sausio 5 d. Prašymą vertino kaip prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o ne pakeisti leidimą laikinai gyventi. Nustačius, kad Prašymas turėjo būti vertinamas kaip prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, jis Migracijos departamento turėjo būti išnagrinėtas per 1 mėn. (skubos tvarka) arba vėliausiai per 2 mėn. Aprašo 4.1 punkte įtvirtina, jog „Leidimo laikinai gyventi pakeitimas – šio leidimo pakeitimas tuo pačiu Įstatyme nustatytu pagrindu, pagal kurį buvo išduotas užsieniečio turimas leidimas laikinai gyventi“. Pareiškėjas turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu (Įstatymo 44 str.), kuris galiojo iki 2024 m. vasario 10 d. Jis 2024 m. sausio 5 d. pateikė Prašymą dėl šio leidimo pratęsimo. Teikiant Prašymą jokios su pareiškėju susijusios aplinkybės nebuvo pasikeitusios – nei jo darbdavys, nei teisinis pagrindas laikinai gyventi. Pareiškėjas neneigia, jog Prašymas buvo pateiktas kaip „Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi“, tačiau, jo nuomone, tai nereiškia, kad de facto Migracijos departamentas turėjo Prašymą vertinti ne pagal formą (prašymo pavadinimą), bet pagal turinį (esmę). Iš Prašymo turinio akivaizdu, kad jis prašė pratęsti dar galiojantį leidimą laikinai gyventi tuo pačiu pagrindu – jis dirbo ir toliau ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovas, vertindamas Prašymą kaip prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, veikė formaliai, nukrypdamas nuo gero administravimo principo. Pagal Įstatymą (33 str. 1 d. 5 p. ir 341 str. 1 d.), jeigu užsienietis pateikia prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje skubos tvarka, jo prašymas turi būti išnagrinėjimas per 1 mėn. laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašymu leidimas laikinai gyventi turėjo būti keičiamas ir tai turėjo būti padaryta per 1 mėn. (skubos tvarka), t. y. iki 2024 m. vasario 5 d., arba vėliausiai per 2 mėn. (bendra tvarka) iki 2024 m. kovo 5 d., tačiau jo prašymas buvo išnagrinėtas tik 2024 m. gegužės 13 d.

21. Nors teismas pagrįstai pripažino, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. pranešdamas apie sprendimą Prašymą nagrinėti bendra tvarka nesilaikė Aprašo 62 punkto, tačiau nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė ir vertino, jog pažeidimas buvo formalus, o Prašymas turėjo būti išnagrinėtas bendra tvarka iki 2024 m. balandžio 5 d. Vadovaujantis Aprašo 61 punktu, Prašymas skubos tvarka turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. vasario 5 d., todėl atsakovas apie sprendimą nagrinėti Prašymą bendra tvarka turėjo informuoti ne vėliau kaip 2024 m. sausio 31 d., tačiau tai padarė tik 2024 m. vasario 19 d., t. y, akivaizdžiai praleidęs Aprašo 62 d. nustatytą terminą. Net ir laikant, kad Prašymas yra prašymas dėl naujo leidimo išdavimo, atsakovas apie sprendimą nagrinėti Prašymą bendra tvarka pareiškėją turėjo informuoti ne vėliau kaip 2024 m. vasario 15 d. Be kita ko, Migracijos departamentas, nuspręsdamas Prašymą nagrinėti bendra tvarka, nenurodė tokio sprendimo motyvų, nors to reikalauja Aprašo 62 punktas. Nenurodžius motyvų, negalima laikyti, kad atsakovas turėjo pagrindą nagrinėti pareiškėjo Prašymą bendra tvarka. Tai, pareiškėjo nuomone, nelaikytina formaliu pažeidimu.

22. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl ilgo Prašymo nagrinėjimo yra kalta Bendrovė, o ne Migracijos departamentas. Atsakovas, sustabdydamas Prašymo nagrinėjimą, neturėjo pagrindo vertinti aplinkybių, kurios yra susijusios ne su pareiškėju, bet su Bendrove ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymi, jog Migracijos departamentas nesilaikė Įstatyme nustatytų terminų informuoti apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą daugiau nei 2 mėn., todėl toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu ir mažareikšmiu.

Atsakovo vėlavimas daugiau nei 2 mėn. priimti sprendimus, kurie jo manymu yra reikalingi, neatitinka operatyvumo principo, negali būti laikomas formaliu pažeidimus ir yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad pareiškėjas 3 mėn. negalėjo dirbti ir gauti su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų. Dar 2024 m. vasario 14 d. nutartimi LVAT administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024 konstatavo, jog vien tai, jog Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ar (ir) transporto priemonių, nesudaro pagrindo panaikinti ar atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Bendrovės darbuotojams (įskaitant ir pareiškėją).

Tiek pareiškėjo iškeltoje byloje dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, tiek ir kitose analogiškose Bendrovės darbuotojų iškeltose bylose dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi arba atsisakyti juos išduoti (pakeisti), teismai įsiteisėjusiais sprendimais konstatavo, kad: (i) aplinkybė, ar Bendrovė turi reikiamą skaičių EBKR licencijos kopijų ir kroviniams vežti automobilių (t. y. jos atitiktis Kelių transporto kodekso reikalavimams) nepagrindžia išvados, jog užsieniečiai neatitinka kokios nors Įstatymo sąlygos ir dėl to jiems turi būti panaikinti ar atsisakyti (išduoti) leidimai laikinai gyventi; (ii) Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, peržengė savo kompetencijos ribas, nes vertino Bendrovės vykdomą veiklą per tokias teisės aktų nuostatas (pvz., Kelių transporto kodekso), kurios pavestos vertinti kitoms institucijoms.

Šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės reiškia, kad Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo Prašymą, negalėjo vėl iš naujo analizuoti su Bendrove susijusių aplinkybių, o turėjo, patikrinęs, ar nėra kitų Įstatyme numatytų pagrindų, numatytais terminais priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Tačiau vietoje to, atsakovas dar kartą tyrė tas pačias faktines aplinkybes, rinko tą pačią informaciją ir jos pagrindu vilkino Prašymo išnagrinėjimą.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pats pareiškėjas užpildė ir pateikė prašymą būtent išduoti, o ne pakeisti leidimą laikinai gyventi, o tokio prašymo nagrinėjimo terminas pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra 3 mėn. Užsieniečiai patys pasirenka, kokį prašymą teikia Migracijos departamentui, ir atitinkamai, prideda prie šio prašymo būtinus pridėti dokumentus, o Migracijos departamentas neturi pagrindo keisti ar kitaip vertinti užsieniečių pateiktų prašymų.

25. Nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, Migracijos departamentas nustatė, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, todėl, vadovaudamasis Aprašo 61 punktu, informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi yra nagrinėjamas bendra tvarka ir išsiuntė jo el. pašto adresu pažymą apie dalies rinkliavos grąžinimą. Iki pareiškėjo Prašymo išnagrinėjimo termino pabaigos nebuvo gauta pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl Migracijos departamentas, siekdamas išsamiai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nusprendė Prašymą nagrinėti bendra tvarka, t. y. per 3 mėn. nuo prašymo priėmimo (iki 2024 m. balandžio 5 d.). 2024 m. balandžio 11 d., nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas vis dar neturi pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl, siekiant nesukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, numatytų Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje (užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo), ir, vadovaudamasis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, informavo pareiškėją ir Bendrovę, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas yra sustabdomas 30 d., kadangi Bendrovei yra suteikiamas terminas susieti EBKR licencijų kopijas su turimomis transporto priemonėmis. 2024 m. balandžio pabaigoje Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė turi 64 EBKR licencijų kopijas. Įvertinus turimas EBKR licencijų kopijų, susietų su transporto priemonėmis, kurioms leidžiama dalyvauti eisme, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, todėl 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Taigi pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant Įstatymo 33 straipsnyje nustatyto nagrinėjimo termino.

26. Migracijos departamento vertinimu, vien faktas, kad teismai panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, taip pat savaime nereiškia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atliko neteisėtus veiksmus. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas buvo grindžiamas tik Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, taigi, teismai, spręsdami dėl šio sprendimo pagrįstumo, vertino tik tai, ar Migracijos departamento sprendime nurodytos aplinkybės yra pakankamos pagrįsti esant nurodytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą.

27. Pareiškėjui pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas turėjo įvertinti šio prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Po Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo faktinė situacija buvo pasikeitusi iš esmės, tyrimo metu buvo nustatytos naujos aplinkybės (Migracijos departamentas gavo LTSA ir kitų institucijų raštus), kurios buvo vertinamos pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kontekste.

28. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nenurodo, kokią reikšmingą įtaką pareiškėjo teisėms turėjo vėlesnis pranešimo išsiuntimas. Pranešimas apie prašymo nagrinėjimą bendra tvarka pareiškėjui buvo išsiųstas dar nesuėjus prašymo išnagrinėjimo terminui (paskutinę prašymo nagrinėjimo termino dieną), o pats pranešimo išsiuntimas vėlesniu terminu neturėjo įtakos pareiškėjo prašymo nagrinėjimui. Nesurinkęs pakankamai duomenų prašymo nagrinėjimo skubos tvarka terminu, Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo prašymą nagrinėjo bendra tvarka ir apie tai informavo pareiškėją.

29. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 11 d. išsiuntė pranešimą apie trūkumų šalinimą, taigi, ir 2024 m. balandžio 5 d. nurodyti trūkumai egzistavo. Be to, dar 2024 m. balandžio 2 d. siuntė Bendrovei informaciją, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtrūko, nes yra vertinama, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Nors Migracijos departamentas pranešimą apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą 30 d. išsiuntė 2024 m. balandžio 11 d., šis 30 dienų terminas nebuvo praleistas ir galutinį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gegužės 6 d., t. y. nepraleidęs 30 dienų termino, skaičiuojamo nuo 2024 m. balandžio 5 d. Prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas ne dėl aplaidumo, o siekiant sudaryti sąlygas Bendrovei ištaisyti trūkumus ir nepriimti pareiškėjo atžvilgiu nepalankaus sprendimo. Taigi Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino nepraleido, kadangi prašymą turėjo išnagrinėti iki 2024 m. balandžio 5 d., bet prašymo nagrinėjimą, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, sustabdė 30 dienų, o galutinį sprendimą priėmė 2024 m. gegužės 6 d.

30. Vien tai, kad LVAT panaikino Migracijos departamento sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi, ypač atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamente buvo atliekamas naujas tyrimas ir renkama papildoma informacija iš kompetentingų institucijų, kurios LVAT nevertino.

31. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad jis iš darbo santykių kylančių pajamų negavo dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų. Migracijos departamentas nepraleido pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu Migracijos departamentas atliko tyrimą, kurio pagrįstumą patvirtino tiek LVAT (palikęs galioti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakymą į Bendrovės skundą), tiek LTSA (teikdama Migracijos departamentui prašomą informaciją). Siekdamas nesukelti pareiškėjui Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų neigiamų pasekmių ir atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovei buvo suteikta galimybė išsitraukti EBKR licencijų kopijų skaičių, atitinkantį įmonėje įdarbintų darbuotojų skaičių, Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo, o prašymo nagrinėjimą sustabdė, suteikdamas Bendrovei terminą susieti EBKR licencijų kopijas su transporto priemonėmis. Vėliau, Bendrovei pašalinus visus trūkumus ir atitinkant reikalavimus tarpininkauti dėl užsieniečių leidimų laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentas nedelsdamas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės patvirtina, kad ilgesnis pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas buvo nulemtas ne Migracijos departamento, o būtent Bendrovės neveikimo.

32. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė nurodytos tariamai negautų pajamų sumos. Prašyme jis nurodė, kad numatomas darbo užmokestis yra 1 525 Eur per mėnesį. Pareiškėjui teigiant, kad jis 4 mėn. negavo darbo užmokesčio, jo darbo užmokestis per 4 mėn. galėjo sudaryti 6 100 Eur. Tačiau, remiantis Sodros išrašu, pareiškėjui 2024 m. vasario ir gegužės mėnesiais jau buvo išmokėtas bendrai 650 Eur darbo užmokestis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl patirtos ir atlygintinos žalos, pareiškėjo kildinamos iš atsakovo neteisėtų veiksmų, galimai nulėmusių tam tikrame laikotarpyje prarastą iki tol įgyvendintą galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas.

34. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jis nuo 2024 m. vasario mėn. neteko galimybės dirbti Lietuvoje ir todėl negavo pajamų nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. dėl Migracijos departamento savalaikiai neįvykdytų jam priskirtų funkcijų. Tokie atsakovo veiksmai pareiškėjui esą sukėlė 10 318,44 Eur žalą, kurios nebūtų Migracijos departamentui savalaikiai pratęsus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Neteisėtus Migracijos departamento veiksmus (neveikimą) jau tyrė bei juos kaip neatitinkančius taikytinų teisės aktų reikalavimų konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1280-629/2024), kurioje nurodyti konkretūs neteisėti šio departamento veiksmai (neveikimas), t. y. Migracijos departamentas tinkamai nepagrindė priimto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi ir priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu bei nenurodė individualiam administraciniam aktui būtinų pagrindų ir šiuo būdu nepagrįstai užkirto pareiškėjui kelią vykdyti darbo funkcijas Lietuvoje. Tokie neteisėti veiksmai pakankami pritaikyti valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį.

35. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatydamas viešosios civilinės atsakomybės sąlyga turinčių būti neteisėtų Migracijos departamento veiksmų. Teismas pažymėjo pareiškėjo darbdavio UAB „HQDS“ tik 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 2024/15 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodytą įmonėje dirbančių 266 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų gausumą ir valstybės įmonės „Regitra“ 2024 m. gegužės 2 d. pateiktus UAB „HQDS“ valdytojo vardu registruotų krovininių transporto priemonių duomenis.

Teismas įvertino pareiškėjo darbdavio UAB „HQDS“ veiksmų galimai nulemtą visų reikiamus duomenų atsakovo sprendimui priimti nebuvimą (neturėjimą) iki 2024 m. gegužės 2 d., t. y. atsakovo negalėjimą iki šios datos įvertinti pareiškėjo atitiktį visiems įstatyme numatytiems leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimams. Be to, teismas akcentavo, viena vertus, byloje esančiais duomenis nepatvirtintą atsakovui priskirtiną sąmoningą ir tyčinį bei neteisėtą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo vilkinimą, kita vertus, byloje esančiais duomenimis patvirtintą pareiškėjo darbdavio UAB „HQDS“ veiksmų hipotetinę įtaką pareiškėjo prašymo nagrinėjimo užsitęsimui.

Be to, teismas įvertino Migracijos departamento pasirėmimą Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje numatytu kitų asmenų paaiškinimų arba Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atsakymų, būtinų sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, negavimo atveju, kuriam esant Migracijos departamentas galėjo sustabdyti prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams tokioje nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje, kai:

1) Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentas, 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 15B-9362 atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, informavo, jog įvertinus tai, kad UAB „HQDS“ turi 1 krovininę transporto priemonę, susietą su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija bei įstatymo nuostatas, vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus; 2) 2024 m. kovo 19 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentas raštu Nr. 15B-2058 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, kad artimiausiu metu UAB „HQDS“ bus nustatyta prievolė pašalinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą neatitiktį ir ją pašalinti per 3 mėnesius, nepašalinus nustatytos neatitikties bus priimtas administracinis sprendimas sustabdyti UAB „HQDS“ Europos Bendrijos licencijos vežti krovinius galiojimą iki trūkumų pašalinimo dienos, o to neatlikus per 12 mėnesių Europos Bendrijos licencijos vežti krovinius galiojimas bus panaikintas; 3) 2024 m. balandžio 11 d.

Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD7137 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjo darbdavį UAB „HQDS“ ir pareiškėją, jog vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir jos privalo būti susietos su EBKR licencijos kopijomis; minėtu raštu taip pat informuota, kad pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o per šį laikotarpį prašoma ištaisyti nurodytus trūkumus, t. y. susieti licencijų kopijas su transporto priemonėmis;

4) Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymu inicijuoto leidimo išdavimo turėjo būti priimtas 2024 m. balandžio 4 d., tačiau atsakovas iki šios datos sprendimo nepriėmė ir 2024 m. balandžio 11 d. informavo pareiškėją, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas tik pasibaigus prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminui informavo pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir tuo pažeidė Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nepaisant pareiškėjui palankios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties (administracinė byla Nr. eA-1280-629/2024), Migracijos departamentas, žinodamas pirmosios ir apeliacinės instancijos administracinių teismų įsiteisėjusių sprendimų minėtoje administracinėje byloje dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo turinį, ir toliau be jokios pateisinamos priežasties nepateisinamai ilgą laikotarpį tęsė neteisėtus veiksmus, t. y. vilkino sprendimo dėl pareiškėjo prašomo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą bei įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymą, ir tik 2024 m. gegužės 13 d., praėjus 4 mėnesiams nuo pareiškėjo prašymo pateikimo dienos, pagaliau išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiame kontekste skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad dėl ilgo pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymo nagrinėjimo yra kalta pareiškėjo darbdaviu esanti Bendrovė, bet ne atsakovas. Be to, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymas, jį kvalifikuojant kaip prašymą „išduoti leidimą laikinai gyventi“, bet ne kaip prašymą „pakeisti leidimą laikinai gyventi“, nors Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, o Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje – užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalomas gauti naujas leidimas laikinai gyventi, o Aprašo 4.1 punkte – leidimo laikinai gyventi pakeitimas kaip šio leidimo pakeitimas tuo pačiu Įstatyme nustatytu pagrindu, pagal kurį buvo išduotas užsieniečio turimas leidimas laikinai gyventi.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

38. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsieniečio ir tolimųjų reisų vairuotojo M. M. darbinė veikla pas darbdavį UAB „HQDS“ pirmiausia buvo grindžiama:

1) Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje (2 metams, t. y. iki 2024 m. vasario 10 d.) Nr. (duomenys neskelbtini);

2) tokio leidimo išdavimu įvykusiu jį inicijavusio užsieniečio 2021 m. gruodžio 17 d. prašymo patenkinimu. Pareiškėjo ir atsakovo pirminiai nesutarimai kilo dėl atsakovo pozicijos, kad užsieniečiui teikiant minėtą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo esą nebuvo pateikti duomenys dėl užsieniečio būsimo darbo ne tiek UAB „HQDS“, kiek kitose įmonėse, t. y. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinti minėtą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui apskundus tokį sprendimą teismo tvarka, šio sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, buvo sustabdytas ir todėl pareiškėjas iki 2024 m. vasario 10 d. turėjo teisę vykdyti darbo funkcijas jam atsakovo išduoto minėto leidimo pagrindu.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos administraciniai teismai įvertino pareiškėjo apskųstą atsakovo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą pagal jo motyvavimo ir individualizavimo nepakankamumą. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1280-629/2024) pažymėta, be kita ko, tai, kad Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 23S153171, kuriuo nuspręsta panaikinti M. M. 2022 m. vasario 10 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024 m. vasario 10 d., neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų tuo aspektu, kad jame:

1) nepagrįstas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymas;

2) atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas prašymą tenkinantis Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, jog pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirtos kitos pagrindinės darbo santykių esmę sudarančios sąlygos).

Pareiškėjas, likus daugiau nei mėnesiui iki pasibaigiant galioti minėtam Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. išduotam leidimui laikinai (iki 2024 m. vasario 10 d.) gyventi Lietuvoje, 2024 m. sausio 5 d. prašymu atsakovui inicijavo naujo analogiško leidimo išdavimą, tuo galbūt numanydamas besibaigiančio galioti leidimo pakeitimą. Toks prašymas pareiškėjo skunde (17 punkte) pirmosios instancijos teismui apibudintas vienaip (pateikė prašymą Departamentui pakeisti (pratęsti) Leidimą skubos tvarka“), o apeliacinio skundo 36 punkte – kitaip („Pareiškėjas neneigia, jog Prašymas buvo pateiktas kaip „Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi“).

Atsakovas, informavęs pareiškėją 2024 m. vasario 19 d. apie būsimą jo minėto naujo prašymo nagrinėjimą bendra tvarka ir 2024 m. balandžio 11 d. pranešęs pareiškėjui apie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą bei įvertinęs gautus pareiškėjo darbdavio UAB „HQDS“ 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 2024/15 „Dėl informacijos suteikimo“ pateiktus duomenis, 2024 m. gegužės 6 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

40. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju gali papildomai remtis jam palankia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1280-629/2024) ir kelti atitinkamus reikalavimus dėl atlygintinos patirtos turtinės žalos, galimai kildintinos pirmiausia iš minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi kritiškai įvertintos Migracijos departamento nepagrįstos veiklos. Tačiau nesutariama, ar pareiškėjo nurodoma jo patirta turtinė žala galimai buvo padaryta po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties atliktais Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, neteisėtais veiksmais ir ar tarp tų veiksmų ir tos žalos yra priežastinis ryšys.

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

42. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti tam tikrą patirtą žalą, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylose dėl turtinės žalos atlyginimo tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

43. Teisėjų kolegija pirmiausia vertina, kad tam tikras pareiškėjo nurodomo atsakovo veiklos neteisėtumas yra pripažintinas pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį, tačiau jis nėra teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjo nurodoma jo patirta žala. Tai konstatavus, kaip teisiškai nereikšmingi vertinti ir atmestini pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų (neveikimo) jau esą įvykusio ištyrimo bei konstatavimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria esą turėjo būti vadovaujamasi skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

44. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nepaisant pareiškėjui palankios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties (administracinė byla Nr. eA-1280-629/2024), Migracijos departamentas, žinodamas pirmosios ir apeliacinės instancijos administracinių teismų įsiteisėjusių sprendimų minėtoje administracinėje byloje dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo turinį, ir toliau be jokios pateisinamos priežasties nepateisinamai ilgą laikotarpį tęsė neteisėtus veiksmus, t. y. vilkino sprendimo dėl pareiškėjo prašomo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą bei įsiteisėjusių teismų sprendimų įvykdymą, ir tik 2024 m. gegužės 13 d., praėjus 4 mėnesiams nuo pareiškėjo prašymo pateikimo dienos, pagaliau išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad apelianto akcentuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje įvertintas Migracijos departamento atitinkamo sprendimo, kuris buvo tos bylos dalykas, faktinių ir teisinių pagrindų nepagrįstumas savaime negali būti vertinamas kaip po minėtos administracinės bylos išnagrinėjimo administraciniuose teismuose pradėtų ir atliktų naujų šio Migracijos departamento veiksmų, kuriais buvo siekiama reaguoti į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir išsamiau individualizuoti pareiškėjo situaciją bei gauti jo darbdavio, valstybės įmonės „Regitra“ ir kitų subjektų turimus pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingus duomenis, analogiškas ir tęstinis nepagrįstumas bei neteisėtumas.

Migracijos departamentas pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį neprivalėjo išsyk patenkinti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir privalėjo atsakingai surinkti ir išsamiau įvertinti papildomus duomenis. Tai, kad Migracijos departamento inicijuotas duomenų, reikalingų išsamiau individualizuoti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir tenkinimą ar netenkinimą, gavimas iš kitų subjektų ir įvertinimas užsitęsė ilgiau, negu to tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo daryti proporcingą išvadą dėl esą neteisėtai Migracijos departamento užvilkinto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo.

Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini ir pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams dėl byloje esančiais duomenimi nepatvirtinto Migracijos departamento sprendimo sąmoningo, tyčinio ir neteisėto vilkinimo.

45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad dėl ilgo pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymo nagrinėjimo yra kalta pareiškėjo darbdaviu esanti Bendrovė, bet ne atsakovas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, priešingai nei teigia apeliantas, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo darbdaviu esančiai Bendrovei esą tenkančios kaltės ir yra pasisakyta tik dėl šios Bendrovės 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 2024/15 „Dėl informacijos suteikimo“ pateiktų duomenų galimos įtakos atsakovo sprendimo priėmimo užsitęsimui, t. y. visų reikiamų duomenų atsakovo sprendimui priimti nebuvimą (neturėjimą) iki 2024 m. gegužės 2 d. ir atsakovo negalėjimą iki šios datos įvertinti pareiškėjo atitiktį visiems įstatyme numatytiems leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimams. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

46. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. prašymas, jį kvalifikuojant kaip prašymą „išduoti leidimą laikinai gyventi“, bet ne kaip prašymą „pakeisti leidimą laikinai gyventi“, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys ir pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui bei apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

47. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto buvimo nagrinėjamu atveju. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir byloje surinktų įrodymų visumą, kuri nėra pakankama konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2172-261/2021; 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; kt.).

49. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neteisėtų veiksmų, išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

50. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

51. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis