Legislator Case Law & Legislation
a8ae08ba-e27c-4ef5-8b29-67c738d0b2d1 AI generated

a8ae08ba-e27c-4ef5-8b29-67c738d0b2d1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a8ae08ba-e27c-4ef5-8b29-67c738d0b2d1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5606-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05197-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.11.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai S. G., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I.

Legislator headnote

AI generated

a8ae08ba-e27c-4ef5-8b29-67c738d0b2d1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimÄ ). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina besÄ lyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Be to, įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas ir tvarkÄ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimÄ ).AnalogiÅ¡kos pozicijos dėl nuosavybės teisių tęstinumo ir nuosavybės atkÅ«rimo proceso apimties bei ribų laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5606-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05197-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.11.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai S. G., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei I.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. G. praÅ¡ymÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja S. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ (b. l. 1–3) atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių į savo motinos C. V. ir savo senelio B. M. žemę atkÅ«rimo, pilietybę, giminystę bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2004-06-10 kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Å alčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus Pabarės seniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu sugrÄ Å¾inti nuosavybę po jos motinos mirties.

Atsakyme nurodyta, kad jos praÅ¡ymas netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) praÅ¡ymų padavimo terminas yra pasibaigęs 2001-12-31. PareiÅ¡kėja 2008-10-24 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ su praÅ¡ymu pateikti dokumentus apie B. M. Č. M. turėtÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ ir nekilnojamojo turto pirkimÄ . Atsakyme nurodyta, kad tokio pobÅ«džio dokumentų archyvo saugomuose fonduose nerasta.

PareiÅ¡kėja pakartotinai 2008-11-26 kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Å alčininkų raj. žemėtvarkos skyriaus Pabarės seniÅ«nijÄ dėl 7 ha žemės sklypo susigrÄ Å¾inimo, tačiau gavo tik žodinį darbuotojos atsakymÄ telefonu, kad jokios žemės nėra.PareiÅ¡kėja 2014-09-11 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyrių dėl savo motinos C. V. nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo ir tik 2014-09-25 gavusi atsakymÄ Nr. 43SD-( 14.43.104.)-2720 sužinojo, kad yra praleistas terminas praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti ir kad yra iÅ¡likusi žemė po senelio mirties.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja prašė patenkinti praÅ¡ymÄ remdamasi jame nurodytais motyvais.Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime (b. l. 34–38) su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ trečiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad 1991-11-08 P. (P.) M. kreipėsi į Å alčininkų rajono Pabarės apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti B. M. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 1995-03-14 raÅ¡tu Nr. T-30-M informavo Pabarės apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ Å alčininkų rajone, kad žinių apie B. M. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) ne visiÅ¡kai iÅ¡likusiuose archyvo dokumentuose nerado.

IÅ¡ Alytaus apygardos archyvo duomenų matyti, kad P. M. turėjo 7,72 ha žemės sklypÄ . 1995-03-02 Å alčininkų rajono Pabarės apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas T. T. (T. T.) kartu su gretimo žemės sklypo savininku S. M., dalyvaujant liudytojai T. V., vietoje apžiÅ«rėjo P. M. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) į kurį pageidauja atkurti nuosavybės teises. Nustatė, kad žemės sklypas yra 7,75 ha ploto ir priklauso P. M.. 1995-03-02 buvo suraÅ¡ytas sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas ir numatyto grÄ Å¾inti žemės sklypo brėžinys (akto priedas). 1995-11-08 Å alčininkų rajono komisija dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę (ekspertų komisija), nagrinėti priėmė pasiÅ«lymÄ -iÅ¡vadÄ , kad esamų dokumentų Alytaus apygardos archyvo iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Å«kinės knygos (duomenys neskelbtini) ir sklypo ribų nustatymo akto 1995-03-02 dėl buvusio savininko P. M. turėtos žemės bendro ploto 7,72 ha (duomenys neskelbtini) pakanka nuosavybės teisei atkurti.

Taigi, buvo nustatyta, kad buvęs savininkas yra ne B. M., o pats jo sÅ«nus P. M.. Remdamasi minėtais dokumentais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 1998-09-04 sprendimu Nr. 85-1908 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje P. M.“ atkÅ«rė nuosavybės teises P. M. (mirusiajam, mirė 1997-11-26, mirties liudijimas Nr. AP 020561) į 7,72 ha žemės sklypÄ natÅ«ra, esantį (duomenys neskelbtini).Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėja nepateikė teismui nuosavybės teisių su buvusiu žemės savininku įrodančių dokumentų, todėl praÅ¡ymas neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

Taip pat mano, kad pareiÅ¡kėja nebuvo aktyvi siekdama susigrÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ , nes žemės grÄ Å¾inimo procesas vykdomas nuo 1991 m.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkinti remdamasi atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodytais motyvais. PraÅ¡ymas netenkintinas.              Byloje sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ .

Taigi siekiant bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybes teisės, ir visos visuomenės interesų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ , taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo              2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-202/2010), kad, pasirenkant ribotos restitucijos bÅ«dÄ , nustatant nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas bei tvarkÄ , buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas bei užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimÄ ). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina besÄ lyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Be to, įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas ir tvarkÄ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimÄ ).AnalogiÅ¡kos pozicijos dėl nuosavybės teisių tęstinumo ir nuosavybės atkÅ«rimo proceso apimties bei ribų laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT).

EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės kaip tokios atkurti nuosavybę (žr. 2003 m. kovo 6 d. sprendimÄ JasiÅ«nienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡k. Nr. 41510/98) arba teisės įgyti nuosavybę. Be to, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybėms narėms neįtvirtina jokių apribojimų nustatant nuosavybės atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams (žr. 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Kopecky prieÅ¡ SlovakijÄ (pareiÅ¡k.

Nr. 44912/98). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktikÄ , kad, sprendžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimÄ , yra svarbu nustatyti, ar praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių terminų atnaujinimo pateikė asmuo, kuris turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (žr.

LVAT 2010 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1024/2010).Asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, ratas nurodytas AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose. Taigi nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo turto savininkai; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nors testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo ­pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ .Ä®statymų leidėjas yra nustatęs galutinius praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (žr. LVAT 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje                     Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje A63-529/2009,                  2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje A146-772/2009).

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr.

LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje                 Nr. A525-18/2010). Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas taip pat lemia tai, kad įrodinėjimo, kad AtkÅ«rimo įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, naÅ¡ta tenka Å¡iuos terminus praleidusiam ir praÅ¡ymÄ dėl terminų atnaujinimo padavusiam asmeniui (LVAT 2015 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-767-858/2015).Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, vertinama, ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ .

Sprendžiant šį klausimÄ taip pat privaloma nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012).Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr.

LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui paduoti iÅ¡ esmės grindė tuo, kad šį terminÄ praleido dėl to, kad neturėjo tikslių domenų apie žemę ir jos savininkÄ nacionalizacijos momentu.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti pripažintas svarbia terminų pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (žr.

LVAT 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-246/2013); kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkÅ«rimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (žr. LVAT 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1624/2008, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-353/2014);

įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktÄ (žr. LVAT 2008 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1876/2008). Tai sietina su tuo, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, jog ji domėjosi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu. Kaip nurodo pati pareiÅ¡kėja, ji tik 2004-06-10 kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Å alčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus Pabarės seniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teisę po savo motinos mirties. Atsakyme buvo nurodyta, kad praÅ¡ymas netenkintinas, nes praÅ¡ymų padavimo terminas yra pasibaigęs 2001-12-31.

Ä® teismÄ dėl termino atnaujinimo pareiÅ¡kėja nesikreipė. Siekdama gauti duomenis apie žemę pareiÅ¡kėja tolesnių ėmėsi veiksmų tik 2008 ir 2014 metais. Byloje nepateikta jokių aplinkybių, kodėl Å¡ie veiksmai negalėjo bÅ«ti atlikti iki 2001-12-31. IÅ¡ to matyti, kad nuo praÅ¡ymo pateikimo 2004-06-10 pareiÅ¡kėja beveik 4 metus jokių veiksmų nesiėmė, o po 2008 metų, į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi tik praėjus beveik 6 metams.

Aplinkybės, kodėl pareiÅ¡kėja taip ilgai delsė kreiptis į teismÄ , negali bÅ«ti laikomos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ remiantis jame iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ž i a :Atmesti pareiÅ¡kėjos S. G. praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių į pareiÅ¡kėjos motinos C.

V. ir jos senelio B. M. žemę atkÅ«rimo, pilietybę, giminystę bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisėjaiBronius JanuÅ¡ka RÅ«ta Miliuvienė Irena Paulauskienė