a8ac07fd-1bce-4028-927b-e7b6bb6c3783 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-84-446-2011Proceso Nr. 1-67-2-00003-2011-3                 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S) KELMES RAJONO APYLINKES TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 10 d.Kelme              Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentejusiajai E. O. S.,                     viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje             R.

L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimes 1968 m. rugpjucio 18 d. Kelmes rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., n u s t a t e : Kaltinamasis R. L. 2010 m. lapkricio 21 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), daugiabucio namo koridoriuje, tycia, ne mažiau 3 kartus ranka sudave i veida E. O. S., padarydamas jai apatinio žandikaulio luži dešineje puseje, t. y., nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del apatinio žandikaulio lužio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienu.             Kaltinamojo R.

L. kalte irodyta pilnumoje.             Kaltinamasis R. L. kaltu iš esmes prisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. lapkricio 21 d. su draugu K. J. užsuko i nukentejusiosios namus, kur keturiese – jis, jo sugyventine D. N., K. J., E.O. S. sunus Kestutis– gere degtine. Kai i namus sugrižo nukentejusioji, jis palydejes drauga K. J., sugrižo i nukentejusiosios buta, kur kilo konfliktas tarp jo ir E.O. S.. Jis emes priekaištauti E.O. S., kad ši nepriima gyventi savo dukters D. N.. Jis isitikines, kad jo sugyventine D.

N., su kuria laukiasi kudikio, turi gyventi motinos namuose, nes ji ten registruota. Be to, E.O. S. yra ji ne karta apkalbejusi, todel jis jaute jai neapykanta ir norejo del visko išsiaiškinti. Taciau E.O. S. jo neklause, išbego iš buto i koridoriu, jis, noredamas ja susigražinti, išsivijo. Koridoriuje jis ja tempe atgal i buta, nukentejusioji priešinosi, isikibo i laiptu tureklus. Jis sudave viena karta ranka E.O. S. i veida, mate, kad ji muistydamasi susitrenke galva i tureklus, pripažista, kad grumtyniu metu galejo suduoti E.O.

S. ir daugiau smugiu. Jis buvo išgeres, taciau visiškai girtas nesijaute, ivykio aplinkybes gerai prisimena. Nukentejusiosios jis neatsipraše ir tai daryti neketina, nes jaucia jau neapykanta del to, kad ji nepagristai apkalbejusi ji ir jo sugyventine D. N., ko pasekoje, jiems teko išsikraustyti iš jo tetos namu. Nukentejusioji E. O. S. parode, kad 2010 m. lapkricio 21 d. ji sveciavosi pas kaimyne, kur išgere stikline alaus, apsvaigusi nesijaute. Grižusi i savo buta, jame rado girtuokliaujancius K. J., R. L., savo vaikus Daiva ir Kestuti.

Neužilgo K. S. išejo. Iš D. N. ir jos sugyventinio R. L. veiksmu ir elgesio ji supratusi, kad jie ketina apvogti K. J., kuris buvo stipriai apsvaiges nuo alkoholio, sededamas snaude. R. L., pastebejes, kad ji supranta ju ketinimus, emes ja gasdinti susidorojimu, nužudymu. Ji pasislepusi sandeliuke, i kuri isiveržes R. L. tase ja už plauku, taciau jai pavyko pasprukti, ji išbegusi i koridoriu, R. L. ja išsivijes. Koridoriuje R. L., sugriebes ja už rubu, tempe, ji priešinosi, isikibo i laiptu tureklus. R. L. tris kartus sudave jai kumšciu i veida, ji laikesi isikibusi i tureklus, taciau jis ja per prievarta nutempe i buta, kur jai pavyko ibegti i savo kambari ir užsirakinti.

Nuo R. L. smugiu jai lužo apatinis žandikaulis, del ko ji jaute dideli skausma, nepatogumus valgant, taciau civilinio ieškinio ji nereiškia, tik norinti, kad R. L. prieš ja daugiau nesmurtautu. Liudytojas K. S. parode, kad 2010 m. lapkricio 21 d. pas ji i namus atejo R. L. su K. J., kurie atsineše degtines. R. L. liepe pakviesti seseri D. N.. Jis pakviete. Jie keturiese išgere buteli degtines ir 2 litrus alaus, jis išejo pas kaimyna muryti krosnies, kas vyko pas mama bute veliau jis nemate. Veliau mate sumušta mamos veida, iš jos pasakojimu sužinojo, kad ja sužalojo R.

L., nuo kurio jis pats yra ne karta nukentejes, nes apsvaiges R. L. buna agresyvus.2010-12-03 Valstybines teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (b.l.

12) nurodyta, kad E. O. S. apatinio žandikaulio lužis dešineje puseje padarytas buku kietu daiktu apytikriai prieš 5 paras iki 2010-11-26 nukentejusiajai kreipiantis i Kelmes PSPC, sukele nesunku sveikatos sutrikdyma, nes apatinio žandikaulio lužis sutrikdo sveikata ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui. 2011-02-24 Valstybines teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KG29/11-1622/10(04) (b.l 15) konstatuota, kad E. O. S. apatinio žandikaulio lužis dešineje puseje padarytas buku kietu daiktu. Rastam sužalojimui padaryti reikejo vieno smugio buku kietu daiktu i veida.

Šis sužalojimas nera budingas griuviminei ar kritiminei traumai.              Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dali atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogu, jeigu del to nukentejes asmuo prarado nedidele dali profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytu padariniu. Taigi, šios nusikalstamos veikos butinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame istatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padariniu, asmens kalte (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tycia).

Šie požymiai išnagrinejus baudžiamaja byla - išklausius kaltinamojo paaiškinimu, nukentejusios, liudytoju parodymu, susipažinus su specialisto išvadomis - nustatyti pilnumoje. Budamas apsvaiges nuo alkoholio R. L. tycia sudave ne mažiau triju smugiu ranka E.O. S. i veido sriti, ko pasekoje ja sužalojo – sulauže apatini žandiklauli, padarydamas E.O. S. nesunku sveikatos sutrikdyma, todel jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sudetis.             Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentejusiajai E. O.

S. suteiktas asmens sveikatos priežiuras paslaugas sumoketa 49,31 Lt (b.l. 62), todel pagristas ir tenkintinas Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys del šiu išlaidu priteisimo iš kaltinamojo.                           Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Prisipažinimas padarius nusikalstama veika pagal susiformavusia teismu praktika yra teismo vertinamas kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne del surinktu byloje irodymu pripažista esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nors kaltinamasis ir prisipažino nesunkiai sužalojes nukentejusiaja E.O. S., taciau jos neatsipraše, priešingai, patvirtino, kad tai daryti net neketina, nes E.O. S. ne karta ji yra apkalbejusi. Kaltinamojo nenoras atsiprašyti nukentejusios akivaizdžiai parodo jo nusiteikima prieš nukentejusiaja, todel vien pripažinimas nusikalstamos veikos aplinkybiu nelaikytinas nuoširdžiu ir atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Kaltinamasis pripažino, kad vartojo alkoholi, suduodamas smugius E.O. S. buvo apsvaiges. Jis tvirtino, kad tik noredamas išsiaiškinti su nukentejusiaja del nepagristu apkalbu ir jos nenoro apgyvendinti savo namuose dukters, tempe nukentejusiaja i buta iš koridoriaus, nukentejusiajai priešinantis, sudaves jai smugius, tokiu budu noredamas ja sutramdyti.

Toks kaltinamojo neadekvatus elgesys, stipraus smugio, sukelusio kaulo luži, sudavimas, akivaizdžiai rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui ir ši aplinkybe laikytina kaltinamojo atsakomybe sunkinancia.                          Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima.                          Kaltinamasis R.

L. teisiamas pirma karta, jo ivykdytas nusikaltimas istatymo priskirtas prie nesunkiu tyciniu nusikaltimu, todel jam skirtina bausme, nesusijusi su laisves atemimu. R. L. niekur nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio ir pajamu neturi, nukentejusios neatsipraše, civilinio ieškinio neatlygino, todel, siekiant nubausti už padaryta nusikaltima ir aukleti kaltinamaji, kad jis ateityje nedarytu nauju nusikalstamu veiku, jam skirtina griežtesne nei vidutinio griežtumo laisves apribojimo bausme, paskiriant ipareigojimus atlikti viešuosius darbus, isidarbinti arba registruotis darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padaryta turtine žala.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ž i a :             R.

L. pripažinti kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisves apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) menesiams, ipareigojant per ši laikotarpi dirbti arba registruotis darbo biržoje, per viena menesi nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikaltimu padaryta žala, per puse metu nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.                Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti rašytini pasižadejima neišvykti.                Civilini ieškini tenkinti pilnumoje.

Priteisti iš R. L. Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 49,31 Lt (keturiasdešimt devynis litus 31 ct.) žalos atlyginimo.             Nuosprendis per dvidešimt dienu apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma. Teiseja                                                                                                                      Vilma Rašciuviene