a8aa4fed-e9f0-4b54-a7c4-53d5dc340bc9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-507-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09594-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.16.8; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. G. dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, statinio pripažinimo iÅ¡nykusiu ir jo iÅ¡registravimo, trečiasis asmuo A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. sprendimÄ Nr. 8SD-1063-(14.8.125E); panaikinti NŽT 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 1SS-692 (5.59E); įpareigoti NŽT iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jai kartu su trečiuoju asmeniu nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2009 m. faktiÅ¡kai naudojasi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), už jį moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Teritorija, reikalinga Å¡iam statiniui eksploatuoti, yra suformuota plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2021 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Kauno miesto iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės praÅ¡ymas NŽT 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 8SD-1063-(14.8.125E) buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad žemės sklype nėra statinio, kuriam eksploatuoti suformuotas žemės sklypas. Pažymėjo, kad ne nuo ieÅ¡kovės priklausančių aplinkybių iki Å¡io nėra atstatytas gyvenamasis namas, kuris yra sudegęs. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatė Å¡iai bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, t. y. kad nėra jokio pagrindo pripažinti statinių iÅ¡nykimo faktÄ Ä¯rodytu ir pripažino, kad ieÅ¡kovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintÄ statytojo teisę jį atstatyti.

3. Atsakovė NŽT atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.

4. Nurodė, kad pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyba buvo visiÅ¡kai užbaigta 1970 metais, Å¡io pastato kadastro duomenys nustatyti 2002 m. liepos 25 d. 2007 m. vasario 15 d. Å¡iame sklype esantis pastatas buvo gesinamas, jo metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdengimas, sulietos vandeniu patalpos. IeÅ¡kovė šį pastatÄ Ä¯sigijo jau po gaisto 2009 m. vasario 17 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020, priėmė sprendimÄ Nr. 8SK-1083-(14.8.100E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo patvirtinti 1957 kv. m. ploto žemės sklypo kadastro duomenys, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. G. 2020 m. gruodžio 10 parengtame žemės sklypo plane matyti, kad pamatai yra tik tarp taÅ¡kų 7-6-8, kas reiÅ¡kia, jog iÅ¡likę pamatų fragmentai niekaip negali bÅ«ti laikomi statiniu, todėl statinys pripažintinas iÅ¡nykusiu. Vien pamato likučių buvimas žemės sklype nesukuria teisių lengvatiniu bÅ«du įgyti daiktinių teisių į valstybinės žemės sklypÄ .

5. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: 1) pripažinti iÅ¡nykusiu pastatÄ â€“ gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), ir kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – statiniai); 2) įpareigoti ieÅ¡kovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,1957 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ â€“ gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti duomenis VÄ® Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iais nekilnojamaisiais objektais bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; 3) jei ieÅ¡kovė per 1 punkte nustatytÄ terminÄ neįvykdys nustatyto įpareigojimo, paskirti ieÅ¡kovei mokėti 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯pareigojimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turės bÅ«ti paÅ¡alinti statiniai, pasibaigimo.

6. Nurodė, kad žemės sklype, kurio naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nėra pagal paskirtį naudotino pastato bei jis negalės bÅ«ti naudojamas ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Be to, jis negali bÅ«ti atkurtas. Neįpareigojus ieÅ¡kovės nugriauti pastato–gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių – Å¡ulinio, bÅ«tų nepagrįstai suvaržoma valstybės, kaip savininko teisė naudotis savo turtu.

7. IeÅ¡kovė su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė aktyviai siekė ir tebesiekia iÅ¡sinuomoti suformuotÄ 0,1957 ha valstybinį žemės sklypÄ , moka už jį mokesčius, šį sklypÄ (visÄ ) prižiÅ«ri, puoselėja tvarko, aktyviais veiksmais (teikdama praÅ¡ymus valstybinės žemės patikėtiniui, rengdama dokumentus (projektus) ir teikdama pasiÅ«lymus dėl ginčo užbaigimo geruoju) siekia atstatyti sudegusius statinius. IeÅ¡kovė turi teisę ir siekia atstatyti gyvenamÄ namÄ , o pastatui eksploatuoti bÅ«tinas valstybinės žemės sklypas. Atsakovei neįrodžius ieÅ¡kovės neteisėto valstybinės žemės užėmimo fakto, atsakovės teisių pažeidimo, o ieÅ¡kovei įrodžius, kad jos elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis laikytinas nepagrįstu. Atsakovės reikalavimas iÅ¡registruoti teisėtai pastatytÄ statinį prilyginamas nuosavybės faktiniam paėmimui, ar net nuosavybės teisės neigimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. sprendimÄ Nr. 8SD-1063-(14.8.125E), panaikino NŽT 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 1SS-692 (5.59E), įpareigojo NŽT iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 921 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias pasaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, apie tai informuojant VÄ® Registrų centras. Civilinę bylÄ Nr. e2-1959-950/2018 ir administracinę bylÄ eI3-7919-414/2020, sprendimui įsiteisėjus, gražino jas pateikusiems teismams.

9. Teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) yra registruoti ieÅ¡kovei priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970 m., registruota bÅ«klė – fiziÅ¡kai pažeistas, baigtumo procentas 8 proc., inžinieriniai statiniai – Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos, baigtumo procentas 100 proc. Nuosavybės teisė į Å¡iuos statinius įregistruota 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartimis, taip pat 2021 m. birželio 2 d. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1830-894/2021 pagrindu. Statinių registracija Nekilnojamojo turto registre nėra panaikinta, ieÅ¡kovė yra teisėta jų savininkė, ji turi teises ir pareigas, kurias jai suteikia nuosavybės teisės turėjimas. NŽT Kauno miesto skyrius iÅ¡nagrinėjęs 2021 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, įvertinęs valstybinės žemės teisinį reglamentavimÄ bei faktinę situacijÄ Å¾emės sklype, informavo, kad žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos (ar pirkimo–pardavimo) sutartis su ieÅ¡kove negali bÅ«ti sudaryta. IeÅ¡kovei dėl priimto sprendimo pateikė skundÄ , tačiau jos skundas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-1063-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atmestas.

10. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra ieÅ¡kovei priklausantis pastatas, buvo įregistruotas 2020 m. gruodžio 29 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-1083-(14.8.100E.) pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovei priklausantis pastatas sudegė dviejų 2007 m. ir 2012 m. vykusių gaisrų metu. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės ginčai dėl leidimo atstatyti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , taip pat žemės sklypo formavimo ir jo nuomos vyksta nuo 2014 m.

11. Å ioje byloje teismas laikė teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo panaikintas NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Å is teismo spendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 palikus Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nurodė, kad apeliantei (NŽT) neįvykdžius įrodinėjimo pareigos ir nepateikus naujų papildomų įrodymų, nėra jokio pagrindo pripažinti statinių iÅ¡nykimo faktÄ Ä¯rodytu, todėl ieÅ¡kovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintÄ statytojo teisę jį atstatyti. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie statinių nusidėvėjimÄ (70 proc.) ar gyvenamojo namo baigtumÄ (8 proc.) nepatvirtina, kad statinys yra iÅ¡nykęs ir ieÅ¡kovė gali pasinaudoti savininko teise atstatyti statinį (nutarties 33 punktas). Be to Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės teisių į žemės sklypo nuomÄ , taip pat nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens (A. G.) teisių į žemės sklypo nuomÄ perimamumÄ , todėl laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad sklypo nuomos teisė perėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjams – ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui. Todėl atskirai gali bÅ«ti svarstomas tik klausimas dėl sklypo, formuojamo prie ginčo statinių, dydžio pagrįstumas (nutarties 39 punktas).

12. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė (kad statiniai nėra iÅ¡nykę) iÅ¡ naujo neįrodinėtina ir teismo nutarties paskelbimo metu (2020 m. rugsėjo 3 d.), vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos tokio dydžio, kuris bÅ«tinas pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį, o atsakovė – atitinkamai prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ jį iÅ¡nuomoti.

13. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės, kaip pastato savininkės, teisų įgyvendinimas pasireiÅ¡kė jos aktyviais veiksmais pastatÄ rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, kas tuo pačiu reiÅ¡kia jos ketinimÄ pastatÄ naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovės teisė realizuoti įstatyme įtvirtintÄ statytojo teisę atstatyti pastatÄ yra patvirtinta Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 (33 punkte). IeÅ¡kovė taip pat yra sumokėjusi jai paskaičiuotÄ valstybinės žemės nuomos mokestį, skaičiuojamÄ už visÄ (0,1957 ha) valstybinės žemės sklypÄ , o aplinkybės kada jis buvo sumokėtas, reikÅ¡mės Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui neturi.

14. Teismas vertino, kad pastato pamatų bÅ«klei neabejotinai įtakos turėjo NŽT 2019 m. spalio 10 d. sutikimu žemės sklype UAB „Gensera” vykdyti tranšėjų kasimo darbai, kurių metu, tikėtina, buvo pažeistas pastato pamatų vientisumas, todėl vėlesni faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai niekaip nepatvirtina buvusios pastato pamatų bÅ«klės ankstesniu laikotarpiu. IeÅ¡kovė gyvenamosios paskirties pastatÄ po pirmojo gaisro (2007 m.) yra įgijusi iÅ¡ savo artimųjų giminaičių ir Å¡ioje byloje nenustatyta, kad ji Å¡iais sandoriais bÅ«tų siekusi vykdyti Å«kinę veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto statyba valstybinėje žemėje, kas reiÅ¡kia, kad prielaidos nesÄ Å¾iningai konkurencijai nėra sudaromos.

15. Atsižvelgęs į tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovė faktinei pastato bÅ«klei jokios įtakos daryti negalėjo ne dėl savo kaltės, atsakovės atsikirtimus dėl Å¡iuo metu esamos pastato bÅ«klės teismas laikė nepagrįstais, negalinčiais turėti įtakos ieÅ¡kovės reikalavimams įgyvendinti ginčijamÄ jos teisę dėl pastatui naudoti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatine (ne aukciono) tvarka. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skundžiamų NŽT sprendimų panaikinimo teismas tenkino visiÅ¡kai.

16. Spręsdamas dėl įpareigojimo NŽT iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas iÅ¡nagrinėjus buvusį Å¡alių ginÄÄ (Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas civilinėje byloje e2-1959-950/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020), panaikinus NŽT sprendimus, kuriais buvo atsisakyti suderinti parengtÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ . Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės NŽT teritorinio padalinio skyriaus vedėjo sprendimÄ ir jo pagrindu įregistruotÄ 0,1957 ha žemės sklypÄ , bei tai, kad 2014 m. buvo patvirtintas tokio paties dydžio žemės sklypo ploto prie pastato planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, laikė, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę į tokio paties dydžio žemės sklypÄ . Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino ieÅ¡kinį ir dėl įpareigojimo NŽT iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ .

17. Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį ir pripažinęs ieÅ¡kovei teisę į žemės sklypo nuomÄ lengvatine (ne aukciono) tvarka, prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė tenkinti.

18. Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė jos turėtas 5 921 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie esminiai argumentai:

19.1. Teismas, nagrinėdamas bylÄ visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinias faktais, netaikė Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti aktualių materialinės teisės normų, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ ,

19.2. Teismas neteisingai interpretavo Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytas aplinkybes. Nagrinėjant minėtÄ bylÄ buvo nustatyta, kad statiniai nėra iÅ¡nykę, tačiau nebuvo nurodyta, kad NŽT įpareigojama iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ . Todėl Å¡iuo atveju buvo svarbu nustatyti ar yra faktinis bei teisinis pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , t. y. žemės sklypas turi bÅ«ti užstatytas Å¡iam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi bÅ«ti naudojamas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalis). Teismas nenagrinėjo antrosios privalomos sÄ lygos, siekiant iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , buvimo. IeÅ¡kovė neįrodė, kad nuo statinio įsigijimo momento ėmė eksploatuoti statinį pagal paskirtį, taip pat, kad tokiai eksploatacijai yra bÅ«tina įsigyti valstybės žemės sklypÄ , ant kurio statinys stovi. IeÅ¡kovė priklausančio statinio pagal paskirtį nenaudoja, kas reiÅ¡kia, kad žemės nuoma savo esme bÅ«tų siejama su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sÄ lyga – bÅ«tinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės nuomos (įsigijimo) poreikį.

19.3. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad nagrinėjamai bylai reikÅ¡mės neturi aplinkybės, kada buvo sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis. Pažymi, kad žemės mokestis buvo sumokėtas tik 2017 m. gegužės mėnesį, t. y. tik prasidėjus teisminiams procesams, o iki tol ilgÄ laikÄ iÅ¡ vis nebuvo mokamas. Be to, žemės mokesčio sumokėjimas nepatvirtina ir neįrodo faktinio žemės sklypo naudojimo. Žemės mokestį privalo mokėti visi be iÅ¡imties turintys statinius.

19.4. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, kad yra pagrindai pripažinti iÅ¡nykusiu pastatÄ â€“ gyvenamÄ namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad tam, jog bÅ«tų pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono ar ne aukciono tvarka jÄ parduoti, pastatas turi bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiÅ¡kia, kad statinys yra naudojamas. Tarnyba nustatė, kad faktinės aplinkybės neatitinka pirmiau minėtų sÄ lygų, nes žemės sklype nėra pagal įregistruotÄ paskirtį naudojamo (ar tinkamo naudoti) pastato, o iÅ¡liko tik dalis pamato, kas įrodo pastato žuvimÄ bei reiÅ¡kia, kad jis nėra ir negali bÅ«ti atkurtas ar rekonstruotas.

19.5. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad pastato pamatų būklei neabejotinai įtakos turėjo NŽT 2019 m. spalio 10 d. sutikimu žemės sklype UAB „Gensera” vykdyti tranšėjų kasimo darbai, kurių metu, tikėtina, buvo pažeistas pastato pamatų vientisumas, todėl vėlesni faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai niekaip nepatvirtina buvusios pastato pamatų būklės ankstesniu laikotarpiu. Jokių duomenų, kad galimai atliekant kasimo darbus buvo pažeisti pamato likučiai, nustatyta nėra.

19.6. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ankstesniu teismo sprendimu nustačius, jog statinys nėra iÅ¡nykęs, ieÅ¡kovė iÅ¡kart, nesivadovaujant valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančiais teisės aktais, įgijo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomÄ . Å is teiginys teisiÅ¡kai ydingas, prieÅ¡taraujantis suformuotai teismų praktikai ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype iÅ¡likę tik pamato likučiai, ne vientisas pamatas, o tik jo dalis. Tai paneigia galimybę jį rekonstruoti ar atkurti, o tai rodo, kad jis turėtų bÅ«ti statomas iÅ¡ naujo, kas reikÅ¡tų ne esamo, o naujo pastato eksploatacijÄ ir ateityje planuojamos veiklos vykdymÄ .

19.7. Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir įpareigojęs sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nepagrįstai perėmė savarankiÅ¡kas NŽT funkcijas. Pažymi, kad sprendimÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Todėl teismas nėra tinkamas subjektas, galintis priimti sprendimÄ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos.

19.8. Teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai ignoravo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus bei motyvus, jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie esminiai argumentai:

20.1. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi vien tik byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Teismas pagrįstai sprendė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, todėl remiantis Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo pripažinti statinių iÅ¡nykimo faktÄ Ä¯rodytu, o ieÅ¡kovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintÄ statytojo teisę jį atstatyti. Nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti vėl keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės teisės realizuoti įstatyme įtvirtintÄ statytojo teisę pastatÄ atstatyti, nes Å¡ie klausimai jau yra iÅ¡spręsti kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės teiginį, kad ginčo žemės sklype iÅ¡ esmės nėra iÅ¡likę jokių statinių, kurie gali bÅ«ti naudojami, remontuojami ar rekonstruojami.

20.2. PrieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantė, ieÅ¡kovė neįrodė, jog nuo statinio įsigijimo momento ėmė eksploatuoti statinį pagal paskirtį, taip pat, kad tokiai eksploatacijai yra bÅ«tina įsigyti valstybės žemės sklypÄ , ant kurio statinys stovi. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės aktyvius veiksmus įgyvendinant jos, kaip pastato savininkės, teisę pastatÄ rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, kas tuo pačiu reiÅ¡kia jos ketinimÄ pastatÄ naudoti pagal paskirtį.

20.3. Apeliantė nepagrįstai ir deklaratyviai apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas įpareigoti atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei ginčo žemės sklypÄ , yra nepagrįstas, nes pažeidžia konstitucinį valdžių padalijimo principÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad teismui konstatavus, jog pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės įgyvendinti jos teisę dėl pastatui naudoti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatine (ne aukciono) tvarka, įpareigojimas atsakovei iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ atitinka teisės aktuose numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. Å¡ios teisės pripažinimÄ . Byloje nėra ginčo, kad 0,1957 ha žemės sklypas parengtais teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuotas statiniams (gyvenamajam namui) eksploatuoti, o ne kokiai nors kitai paskirčiai. Byloje nepaneigta ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , pripažįstant jÄ iÅ¡nykusia. Ginčo statinių iÅ¡nykimas nėra registruotas vieÅ¡ajame registre kaip visiÅ¡kas daikto iÅ¡nykimas, o statinys gali bÅ«ti visiÅ¡kai, ar iÅ¡ dalies atkurtas dviem bÅ«dais: rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu. IeÅ¡kovė aktyviai siekia pastatÄ rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, o pastatui eksploatuoti bÅ«tinas valstybinės žemės sklypas. Atsakovės reikalavimas iÅ¡registruoti teisėtai pastatytÄ statinį prilyginamas nuosavybės faktiniam paėmimui (nusavinimui) be jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

22. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

22.1. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti ieškovei priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970 m., registruota būklė – fiziškai pažeistas, baigtumo procentas – 8 proc., inžinieriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos, baigtumo procentas – 100 proc.;

22.2. ieškovės nuosavybės teisė į statinius įregistruota 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarties pagrindais, taip pat 2021 m. birželio 2 d. apylinkės teismo sprendimo e2-1830-894/2021 pagrindu;

22.3. ieškovei priklausantis pastatas sudegė dviejų, t. y. 2007 m. ir 2012 m., vykusių gaisrų metu;

22.4. žemės sklypas, kuriame yra statiniai, buvo įregistruotas 2020 m. gruodžio 29 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-1083-(14.8.100E.) pagrindu;

22.5. ieÅ¡kovė 2021 m. sausio 29 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo;

22.6. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. kovo 9 d. priėmė sprendimÄ Nr. Nr. 8SD-1063-(14.8.125 E.), kuriuo ieÅ¡kovės 2021 m. sausio 29 d. praÅ¡ymÄ atmetė;

22.7. ieÅ¡kovė dėl 2021 m. kovo 9 d. sprendimo pateikė skundÄ ;

22.8. NŽT vadovo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1SS-692 (559E.) ieškovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliacijos objekto

23. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , be kita ko, praÅ¡ydama: panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. spendimÄ Nr. 8SD-1063-(14.8.125E.); panaikinti NŽT 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 1SS-692(559E.); įpareigoti NŽT iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė NŽT bylos nagrinėjimo metu pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, be kita ko, prašė: pripažinti ieÅ¡kovės vardu registruotus statinius iÅ¡nykusiais; įpareigoti ieÅ¡kovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , paÅ¡alinant statinius ir pateikti duomenis VÄ® Registrų centrui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iais nekilnojamaisiais objektais, bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

24. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

25. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo argumentų

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas:

26.1. konstatavo, kad Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo panaikintas NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Minėtas Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje Kauno apygardos teismo byloje buvo nustatytos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės, t. y. tai, kad: 1) nebuvo įrodytas statinių iÅ¡nykimo faktas; 2) ieÅ¡kovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintÄ statytojo teisę atstatyti statinius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatyta aplinkybė (kad statiniai nėra iÅ¡nykę), reiÅ¡kia, kad ji iÅ¡ naujo neįrodinėtina ir teismo nutarties paskelbimo momentu, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos tokio dydžio, kuris yra bÅ«tinas pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį, o atsakovė – atitinkamai pareigÄ jį iÅ¡nuomoti.

26.2. sprendė, kad Å¡iuo atveju yra svarbu tai, jog ieÅ¡kovė negalėjo atlikti jokių statybos darbų, nes atsakovė nedavė sutikimo atkurti pastatÄ . Minėtas aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 8SD-2636-(14 8 125E.), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sutikimÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Minėtas sprendimas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7919-414/2020, o įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2639-502/2021, atmetus NŽT apeliacinį skundÄ . Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbu yra tai, kad nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ atsakovės praÅ¡ymu 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieÅ¡kovei uždraustas pastato remontas, rekonstrukcija, renovacijos darbai ar kitoks pertvarkymas. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė pastatais negalėjo naudotis dėl veiksnių, kurie nepriklausė nuo jos valios.

26.3. padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės, kaip savininkės teisių įgyvendinimas pasireiÅ¡kė aktyviais veiksmais pastatÄ rekonstruoti ir naudotis pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės siekis atstatyti pastatÄ yra nustatytas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020. Be to, sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovė, įsigydama pastatÄ , siekė vykdyti Å«kinę veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto statyba valstybinėje žemėje;

26.4. atsižvelgdamas į tai, kad nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovė faktinei pastato bÅ«klei jokios įtakos daryti negalėjo, sprendė, kad atsakovės atsikirtimai dėl Å¡iuo metu esamos faktinės bÅ«klės vertinimo laikytini nepagrįstais, negalinčiais turėti įtakos ieÅ¡kovės reikalavimams įgyvendinti ginčijamÄ jos teisę dėl pastatui naudoti reikalingos valstybinės žemės nuomos lengvatinė tvarka;

26.5. atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas tik tai, kad įpareigojus atsakovę iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovei, neliko pagrindo tenkinti kitų atsakovės reikalavimų.

27. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, netinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teises normas, suformuotÄ teismų praktikÄ , be to, nepagrįstai iÅ¡imtinai vadovavosi byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar Å¡iuo metu egzistuoja visos sÄ lygos atsirasti ŽĮ 9 straipsnyje 6 dalyje įtvirtintai asmens teisei be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , tačiau tai nebuvo tinkamai padaryta. Atsakovės nuomone, byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė jai priklausančio statinio pagal paskirtį nenaudoja, o tai reiÅ¡kia, kad žemės nuoma savo esme bÅ«tų siejama su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės nuomos tvarkos sÄ lyga – bÅ«tinumu eksploatuoti pastatus.

28. Be to, atsakovė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovės priešieškinyje nurodytų argumentų ir suformuluotų reikalavimų. Atsakovė teigia, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2021 m. nebuvo naudojamas, jame nebuvo jokio pastato, nematyti jokių jo liekanų. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, be kita ko, 2021 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akto ir 2022 m. balandžio 21 d. faktinių duomenų patikrinimo akto, kurie patvirtina, kad ieškovei priklausantis pastatas yra išnykęs ir yra žuvęs.

29. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, laiko pagrįstais.

30. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir ŽĮ 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono bÅ«du asmeniui, kuris pasiÅ«lo didžiausiÄ nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iÅ¡ iÅ¡nuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).

31. Kartu CK 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, nustatant, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

32. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pirminė valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du (lengvatine tvarka) sÄ lyga – statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Pažymėtina, kad teisė į valstybinės žemės nuomÄ be aukciono gali bÅ«ti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Be to, ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindÄ iÅ¡nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du:

32.1. Pirma, ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte yra iÅ¡skirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du. Sprendžiant pagal iÅ¡skirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sÄ lygų) statinių pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka Å¡iame nutarties punkte aptariamÄ valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukcionu bÅ«du sÄ lygÄ .

32.2. Antra, statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau Å¡iame nutarties punkte nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka įgyti. Å ios teisės įgijimas sietinas su bÅ«tinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi bÅ«ti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Tai reiÅ¡kia, kad valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, ir yra bÅ«tina Å¡io asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 24–25 punktai). Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas).

33. Spręsdamas dėl nebaigtų statyti statinių savininkų teisės į valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka kasacinis teismas papildomai yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ , jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybÄ , įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, tokio statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomÄ ne aukciono bÅ«du, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra bÅ«tina teisė į valstybinės žemės nuomÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 27 punktas).Â

34. Be to, kasacinis teismas naujausioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, viena vertus, nebaigto statyti statinio, esančio valstybinėje žemėje, savininkas turi teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises ir užbaigti nebaigtÄ statybÄ , kita vertus, Å¡i jo teisė, atsižvelgiant į visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančio statinio savininko interesų teisingos pusiausvyros užtikrinimÄ , nėra absoliuti. Valstybinės žemės lengvatinė nuoma reiÅ¡kia visuomenės intereso subordinavimÄ valstybei priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininko (valdytojo) intereso naudai. Nebaigto statyti statinio atveju toks subordinavimas yra pagrįstas tik ta apimtimi, kiek jis grindžiamas bÅ«tinų prielaidų tokio statinio savininko (valdytojo) turimai (egzistuojančiai) teisei į konkretų statinį, t. y. teisei užbaigti bÅ«tent to statinio statybÄ , turint tikslÄ jį naudoti pagal pirminę paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, sudarymu. Situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka iÅ¡sinuomojamas ne tam, kad bÅ«tų užbaigti statyti ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį eksploatuojami žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai, o Å¡ių statinių vietoje bÅ«tų statomi nauji statiniai ar vykdoma kita, su Å¡ių statinių eksploatavimu nesusijusi veikla, neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023 21 punktas).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo Å¡ios kategorijos byloms reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais, kad vien fakto, kuris buvo nustatytas nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylÄ Nr. e2A-999-230/2020, kad ieÅ¡kovė turi teisę atstatyti statinius, nepakanka tam, kad bÅ«tų patenkintas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka.

36. Pažymėtina, kad nors tiek nagrinėjamoje, tiek Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, tačiau civilinėje byloje, kurioje priimta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, buvo nustatytos faktinės aplinkybės dėl statinių, esančių ginčo sklype, statuso ir bÅ«klės NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo metu. Å ias aplinkybes patvirtina minėtos Kauno apygardos teismo nutarties 32 ir 33 punktai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra faktinės aplinkybės dėl tų pačių statinių, esančių ginčo sklype, statuso ir bÅ«klės 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimo atsisakyti iÅ¡nuomoti ginčo žemės sklypÄ priėmimo metu (ar 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimo priėmimo metu statiniai atitiko ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, statinių, esančių ginčo sklype, statusas ir bÅ«klė laikui bėgant (nuo 2017 m. vasario 15  d. iki 2021 m. kovo 9 d.) galėjo pasikeisti. Todėl įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios pagal įrodinėjimo dalykÄ nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms (pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pateiktas ir jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).

37. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, tačiau turėjo vertinti dabartinę faktinę situacijÄ , susijusiÄ su pirminės valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du (lengvatine tvarka) sÄ lygos (ne)buvimu, t. y. nustatinėti statinio buvimo valstybinėje žemėje faktÄ 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimo priėmimo metu.

38. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju yra ypatingai svarbu ir tai, kad atsakovė byloje buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, be kita ko, kaip minėta nutarties 23 punkte, prašė: pripažinti iÅ¡nykusiu statinius; įpareigoti ieÅ¡kovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , paÅ¡alinant statinius, ir pateikti duomenis VÄ® Registrų centrui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su Å¡iais nekilnojamaisiais objektais bÅ«tų iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Pažymėtina, kad tokių reikalavimų, kuriuos atsakovė suformulavo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, nebuvo pareikÅ¡ta nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylÄ Nr. e2A-999-230/2020. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, be kita ko, grindė Faktinių žemės sklypo patikrinimo vietoje 2021 m. kovo 4 d. aktu Nr. FD-110-(14.8.129.) bei Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2022 m. balandžio 21 d. aktu Nr. FD-1213-(14.8.129.). Minėti įrodymai, atsakovės teigimu, patvirtina, kad žemės sklype nėra iÅ¡likusių pastatų, o likę tik dalis pamato liekanų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė, t. y. kad atsakovė byloje buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius statinius iÅ¡nykusiais, taip pat reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti statinių statusÄ ir bÅ«klę NŽT 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo priėmimo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kÄ teisingai nurodė ir apeliantė apeliaciniame skunde, Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visiÅ¡kai netyrė, nevertino atsakovės į bylÄ pateiktų įrodymų, be to, visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovės reiÅ¡kiamo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir jame suformuotų reikalavimų pagrįstumo. Kaip minėta Å¡ios nutarties 26 punkte, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, motyvuose nurodė tik tai, kad tenkinus ieÅ¡kinį ir įpareigojus atsakovę sudaryti nuomos sutartį, nėra pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo, iÅ¡ esmės nemotyvavo.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, surašyti NŽT, yra oficialūs rašytiniai įrodymai. Todėl nevertindamas nurodytų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).

41. Pagal kasacinio teismo praktikÄ nustačius statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktÄ , t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), iÅ¡skyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra iÅ¡nykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi bÅ«ti iÅ¡registruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktai).

42. Tik neiÅ¡nykusio nebaigto statinio, esančio valstybinėje žemėje, statyba gali bÅ«ti užbaigta (esant 32 ir 33 punktuose nurodytoms sÄ lygoms), o iÅ¡nykęs nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį turi bÅ«ti iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.Â

43. Minėta, kad asmuo, norintis pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos tvarka, be kita ko, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra bÅ«tina teisė į valstybinės žemės nuomÄ (žr. Å¡ios nutarties 33 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi sutiktina su apeliantės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu yra įrodyta ne tik pirminė sÄ lyga (žemės sklypo užstatymas fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį), tačiau ir antrinė, – valstybinė žemė yra bÅ«tina Å¡io asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga tokio tipo ginčuose tenka asmeniui, norinčiam pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimÄ .

44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo konkrečių aplinkybių dėl ieÅ¡kovės realaus ketinimo įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį laikotarpiu nuo statinių nuosavybės teisės įgijimo momento iki Å¡ioje byloje ginčijamo NŽT sprendimo priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų siekusi vykdyti Å«kinę veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto statyba valstybinėje žemėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad turi bÅ«ti nustatytos ne faktÄ neigiančios aplinkybės, t. y. kad ieÅ¡kovė nesiekia vykdyti žemės sklype Å«kinės veiklos, bet faktÄ patvirtinančios aplinkybės, t. y. ieÅ¡kovės realÅ«s ketinimai, atlikti veiksmai, siekiant įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį ir, kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra bÅ«tina teisė į valstybinės žemės nuomÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020, turi teisę atstatyti pastatÄ , nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė realiai ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisės į statinį. Be to, tai, kad tarp Å¡alių vyksta įvairaus pobÅ«džio ginčai, taip pat nepatvirtina realaus ieÅ¡kovės ketinimo įgyvendinti savo nuosavybės teises į statinį.

45. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė atsisakė duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei atkurti pastatÄ , priimdama 2020 m. birželio 30 d. sprendimÄ , kurį vėliau ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka apskundė (žr. Å¡ios nutarties 26.2 punktÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės, kuriÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, nepakanka konstatuoti faktÄ , kad ieÅ¡kovė savo aktyviais veiksmais siekia pastatÄ rekonstruoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip minėta anksčiau, Å¡ioje byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokių veiksmų ieÅ¡kovė ėmėsi laikotarpiu nuo statinių nuosavybės teisės įgijimo momento iki ginčijamo NŽT sprendimo priėmimo, tam, kad įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatÄ .

46. Aptariamu aspektu taip pat pažymėtina, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ieÅ¡kovės siekis naudotis ne ginčo žemės sklypu, o jame esančiais pastatais (jei tokie apskritai faktiÅ¡kai egzistuoja). Todėl, tai, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi žemės sklypo nuomos mokestį, kÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į pastatÄ , t. y. jį rekonstruoti.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip reikalauja civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra įvertinti tai, kad ieÅ¡kovės statytojo teisių įgyvendinimas negali pažeisti kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), vieÅ¡osios teisės normų ir principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad nustačius nepagrįstÄ ieÅ¡kovės delsimÄ naudoti valstybinės žemės sklype esančius statinius pagal jų paskirtį, tai gali bÅ«ti vertinama kaip nesuderinamumas su vieÅ¡uoju interesu, valstybinės žemės nuomos socialine paskirtimi, todėl ieÅ¡kovės teisės negalėtų bÅ«ti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 32.2 punkte, valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji yra bÅ«tina statinio savininko (nuomininko) turimoms teisėms į statinį įgyvendinti, ir, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 33 punkte, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ , jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybÄ , įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Tai reiÅ¡kia, kad teisei į lengvatinę valstybinės žemės nuomÄ yra bÅ«tina, be kita ko, galiojanti nebaigto statyti statinio savininko teisė užbaigti statybos darbus. Teisinio reglamentavimo tikslų neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka iÅ¡sinuomojamas ketinant ne užbaigti statyti ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti žemės sklype esančius nebaigtus statyti statinius, o Å¡ių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti kitÄ , su esamų statinių eksploatavimu nesusijusiÄ veiklÄ . Å iuo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovė siekia pastatÄ atstatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar ieÅ¡kovė turi visus statybÄ leidžiančius dokumentus, bÅ«tinus užbaigti statybos darbus, jeigu neturi, tai dėl kokių priežasčių iki Å¡iol neturi statybÄ leidžiančių dokumentų, juolab, įvertinant ir tai, kad ieÅ¡kovės įsigytas pastatas jau buvo nukentėjęs nuo gaisro, todėl akivaizdu, kad jau nuosavybės teisės įsigijimo momentu reikėjo atlikti tam tikrus statybos darbus, siekiant pastatÄ naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Dėl bylos baigties

49. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka, nukrypo nuo Å¡ioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes nenustatė Å¡ioms teisės normoms tinkamai taikyti bÅ«tinų aplinkybių dėl statybÄ leidžiančio dokumento, dėl ieÅ¡kovės ketinimo užbaigti Å¡ių statinių statybas ir naudoti Å¡iuos statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, dėl nebaigtų statyti statinių (ne)iÅ¡nykimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir sprendžiant, ar ieÅ¡kovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypÄ , kuriame yra jai nuosavybės teise registruoti statiniai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos tokios aplinkybės: ar ieÅ¡kovė turi galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ (jeigu jis yra privalomas), jeigu neturi (nors jis yra privalomas), tai dėl kokių priežasčių jo iki Å¡iol negavo; taip pat turi bÅ«ti iÅ¡sisaikintos ir aplinkybės dėl ieÅ¡kovės realaus ketinimo (ne)buvimo atstatyti gaisro metu sudegusius statinius ir naudoti juos pagal tiesioginę paskirtį; taip pat turi bÅ«ti nustatyta, ar statiniai nėra iÅ¡nykę (iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumÄ , kas Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nebuvo padaryta). Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki iÅ¡aiÅ¡kinimai apie tai, kokios aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas yra pateikti jau ne kartÄ minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas

Edvardas Paliokas

Jurgita Sujetienė