2018-08-28 Nr. AB-14715-3-61-3-01006-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eP-41-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01006-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Pililičiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BR6-1838927, 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SP1-725(11.2.12E) ir 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. BR6-3144, priteisti iš NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 78 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. BR6-1838927 NMA nusprendė skirti pareiškėjai 472,97 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir taikyti ilgalaikę 29 848,21 Eur dydžio sankciją, o 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. SP1-725 (11.2.12E) pareiškėja buvo įpareigota grąžinti 10 636,11 Eur sumą už neteisingai deklaruotą plotą.

3. Pareiškėja, nesutikdama su 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1838927 dalimi dėl taikomos ilgalaikės sankcijos, teigė, kad atsakovas NMA skundžiamame sprendime nenurodė duomenų, kuriuose matytųsi pareiškėjos atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pasireiškė neteisėtas deklaravimas ir nėra nurodyta, kaip buvo apskaičiuota ir paskirta sprendime nurodyta ilgalaikė sankcija. Skundžiamame sprendime nėra nurodytas sprendimo teisinis pagrindimas, o teisės aktai yra išdėstyti formaliai ir reglamentuoja pačių paraiškų teikimo tvarką, o ne sankcijų skyrimą. Pareiškėjos manymu, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų privalomų reikalavimų teisės aktų turiniui, t. y. nenurodyti jokie individualaus administracinio akto priėmimo motyvai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo taikytos ilgalaikės sankcijos.

4. Pareiškėjos nuomone, taikant Taisyklių 78 punktą, turi būti nuosavybės arba valdymo teisę turinčio asmens pranešimas arba skundas, pranešimas arba kita informacija, todėl atsakovas neturėjo diskrecijos teisės reikalauti iš pareiškėjos dokumentų, susijusių su žemės sklypų deklaravimu, taigi Taisyklių 78 punkte nustatyta procedūra buvo pradėta neteisėtai ir nepagrįstai.

5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725 (11.2.12E) nepagrįstai teigė, kad sankcija buvo taikyta dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjos nuomone, duomenų nepateikimas atsakovui per nustatytą terminą nėra neteisingas deklaravimas, o atsakovo minimame 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014), kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, nėra įtvirtinta, kad išmoka gali būti mažinama už dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo teisę, nepateikimą.

6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas dėl pareiškėjos, todėl NMA, vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu, paprašė pareiškėjos pateikti žemės valdymo teisę bei žemės ūkio veiklos faktą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja, pateikdama paraišką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, nurodė, kad yra susipažinusi Taisyklėmis ir pasirašydama paraišką patvirtino, kad suteikia atsakovui teisę patikrinti pateiktus duomenis ir gauti papildomos informacijos apie pareiškėjos vykdomą ūkinę veiklą. Pareiškėja patvirtino, kad nepateikus reikalaujamų duomenų arba pateikus duomenis neatsižvelgus į nurodytus terminus, pateikta paraiška toliau nebus administruojama, o išmokėta paramos suma bus susigrąžinta. Todėl, atsakovo nuomone, jis turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjos papildomų dokumentų.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o ją įgyvendina kitos teisės aktais įgaliotos institucijos. Todėl atsakovas NMA, veikiantis ministerijos administravimo srityje, pagal teisės aktų nustatytas funkcijas administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas ir atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.

10. Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama paraišką NMA, patvirtino, jog yra susipažinusi su Taisyklėmis ir su visais reikalavimais gauti paramą bei su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, todėl pareiškėja žinojo, kad atlikti teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1838927, NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SP1-725(11.2.12E) ir NMA 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. BR6-3144.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 25 d. NMA pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, o pateiktoje paraiškoje pažymėjo, kad pateikė teisingus duomenis ir susipažino su paramos teikimo taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis bei pageidavo, kad su pateikta paraiška būtų atspausdintas įsipareigojimų lapas. 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. BR6-1260 pareiškėja buvo įpareigota pateikti dokumentus dėl visų 2016 m. pateiktoje paraiškoje deklaruotų laukų. Pareiškėjai išsiųstame laiške taip pat nurodyta, kad nepateikus prašomų dokumentų, bus taikomos teisės aktuose nurodytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. 2017 m. kovo 3 d. pareiškėja atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė patikslinti 2017 m. sausio 26 d. raštą Nr. BR6-1260 ir pateikti duomenis, kurių pagrindu pareiškėja galbūt pažeidė teisės aktų nuostatas.

14. Teismas nustatė, kad NMA 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. BR6-3144, atsakydama į pareiškėjos prašymą, pakartotinai paaiškino dėl privalomų pateikti dokumentų ir pažymėjo galimas pasekmes dėl dokumentų nepateikimo. NMA 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. BR6-1838927 pareiškėjai buvo skirta 472,92 Eur dydžio galutinė paramos suma ir taikyta ilgalaikė 29 848,21 Eur dydžio sankcija.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 20 d. NMA taip pat priėmė sprendimą Nr. SP1-725 (11.2.12E) dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, kuriuo buvo nurodyta, kad parama pareiškėjai jau buvo išmokėta ir bendra grąžintina suma NMA yra 10 636,11 Eur. NMA 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. BR6-3475 informavo pareiškėją, kad jos atžvilgiu buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) ir privaloma sumokėti skolos suma yra 10 512,72 Eur.

16. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens pateiktuose atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėja, pateikdama 2016 m. gegužės 25 d. paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, susipažino ir sutiko laikytis nustatytų paramos teikimo taisyklių. Pareiškėja, pasirašydama paraišką, įsipareigojo pagal paraiškos III dalies 4 punktą, kad visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta pagal Taisyklėse įtvirtintą vieną iš nurodytų kriterijų ir supranta, kad nepateikus reikalaujamos informacijos arba pateikus ją neatsižvelgiant į nurodytus terminus, paraiška toliau nebus administruojama, o išmokėta paramos suma bus susigrąžinta. Pagal Paraiškos III dalies 8 punktą pareiškėja suteikė NMA teisę patikrinti pateiktus duomenis ir gauti papildomos informacijos, o pagal 11 punktą pareiškėja patvirtino, kad supranta, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, pateikdama paraišką NMA, susipažino su paraiškos teikimo taisyklėmis ir suprato visas galinčias kilti pasekmes nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

17. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime paaiškino, jog „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas, t. y. kita informacija dėl pareiškėjos neteisingai deklaruojamų laukų, todėl 2016 m. lapkričio 24 d. NMA pranešimu Nr. 1407648 kreipėsi į pareiškėją ir nurodė 20 darbo dienų terminą pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus su žemės sklypo planais bei žemės dirbimą ir valdymą įrodančius dokumentus dėl visų paraiškoje deklaruotų laukų. Teismas nustatė, kad pareiškėja nustatytu terminu atsakovo prašomų pateikti dokumentų nepateikė.

18. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas skundžiamame 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725(11.2.12E) pagrįstai vadovavosi Taisyklių 78 punkte išdėstyta tvarka ir, „Pasitikėjimo linija“ gavęs pranešimą dėl pareiškėjos neteisingai deklaruojamų laukų, kreipėsi su pranešimu pateikti duomenis, patvirtinančius tinkamą žemės sklypų deklaravimą. Pareiškėjai nustatytu terminu nepateikus prašomų duomenų, atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad tokiu atveju faktinis žemės plotas yra 0 ha, todėl 2016 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 97,47 ha. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad tiesioginė išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka ir išmoka jaunajam ūkininkui, t. y. pareiškėjai, pagal Taisyklių 81 ir 86 punktus ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 ir 4 dalis, 28 straipsnio 1 dalį neskiriama ir taikoma papildoma nuobauda, t. y. ilgalaikė sankcija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė, kaip buvo apskaičiuota ilgalaikė sankcija, nes NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725(11.2.12E) yra aiškiai nurodyta, kas sudaro ilgalaikę sankciją ir pateiktas jos apskaičiavimas bei teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu ilgalaikės sankcijos yra apskaičiuotos.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad duomenų nepateikimas atsakovui per nustatytą terminą nėra neteisingas deklaravimas. Taisyklių 4.20 punkte neteisingas deklaravimas apibrėžiamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie deklaruojamą žemę atsakovui, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad nepateikus duomenų laikytina, jog faktinis žemės plotas yra 0 ha, taigi paraiškoje deklaruotas faktinis plotas viršija faktinį plotą 97,47 ha, t. y. daugiau nei 50 proc., todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad negalėjo būti mokama parama už neteisingai deklaruotą plotą ir yra taikoma viršdeklaravimo sankcija.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundu taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 78 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į pareiškėjos skundą ir jame išdėstytus argumentus, pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nėra, nes pareiškėja pateiktame prašyme neargumentavo, kaip ir kokiu būdu yra pažeidžiamos konstitucinės teisinės valstybės principai. Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į bylos medžiagą, matyti, jog nagrinėjamą situaciją reglamentuoja tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, o Žemės ūkio ministerija, vykdydama teisės aktų nustatytą funkciją formuoti žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, priėmė Taisykles ir jų 78 punktu nustatė tvarką dėl vykdomų patikrinimų dėl žemės sklypų deklaravimo teisingumo. Teismas sprendė, kad Taisyklių 78 punktas, nustatantis patikrinimo tvarką, nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, įstatymų viršenybės ir teisės hierarchijos principų, todėl pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atmetė.

21. Teismas konstatavo, kad NMA pagrįstai priėmė skundžiamus 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. BR6-1838927, 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SP1-725(11.2.12E) ir 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. BR6-3144, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja, pateikusi paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, buvo susipažinusi su Taisyklėmis ir paraiškos III dalyje įtvirtintais įsipareigojimais, taip pat buvo informuota ne vienu pranešimu, kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis, susijusius su žemės deklaravimu, tačiau prašomų duomenų nepateikė, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra.

22. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas, pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai; 2) ištirti, ar Taisyklių 78 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėja nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Taisyklių 78 punkto, reglamentuojančio NMA diskrecijos teisę nemokėti paramos ar ją susigrąžinti. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Taisyklių 78 punkto atitikties konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnyje garantuojama asmens ūkinės veiklos laisvė. Nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reglamentuojami tiek įstatymais, tiek įvairiais žemesnės galios teisės aktais, tačiau dar 2006 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarime konstatuota, kad esminius ūkinės veiklos draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima reguliuoti tik įstatymu. Tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta, jog tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai, galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi ar netinkamai vykdomi. Europos Sąjungos išmokų mokėjimas (nemokėjimas) ir (arba) išmokėtų išmokų susigrąžinimas daro esminį poveikį ūkininko vykdomai veiklai. Todėl pareiškėja kėlė klausimą, ar įstatymą įgyvendinančiu aktu, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, galėjo būti numatyta esminį poveikį ūkinei veiklai daranti priemonė – paramos nemokėjimas ar išmokėtos paramos susigrąžinimas.

26. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą ir dėl to, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras turėjo įgaliojimus tvirtinti Taisykles. Minėtos taisyklės patvirtintos 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, priimtu vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio 25 ir 29 punktais. Tačiau nei vienoje iš šių įstatyminių normų nėra pavesta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui tvirtinti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, juo labiau sankcijas už šių taisyklių nesilaikymą.

27. Pareiškėja teigė, kad 2017 m. kovo 20 d. NMA sprendimo Nr. BR6-1838927 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dalis dėl taikomos ilgalaikės sankcijos neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Skundžiamame administraciniame akte trumpai paminėta, kad visos ilgalaikės sankcijos taikytos už neteisingą plotų deklaravimą. Kokiais faktiniais veiksmais pasireiškė neteisingas deklaravimas, nėra nurodyta. NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. BR6-1838927 taip pat nėra jokių duomenų, kaip apskaičiuotos ir kodėl būtent tokio dydžio skirtos ilgalaikės sankcijos, nėra ir jokio teisinio pagrindimo. Šiame administraciniame akte formaliai nurodyti septyni teisės aktai, kuriais tariamai vadovavosi atsakovas, tačiau šie teisės aktai yra labai didelės apimties, jie pirmiausia reglamentuoja pačių paraiškų pateikimo tvarką, o ne sankcijų skyrimą. Formalus kelių teisės aktų nurodymas negali būti suprantamas kaip tinkamas administracinio teisės akto teisinis pagrindimas. Atsakovas iš esmės pripažino, kad priimtas administracinis aktas neatitinka keliamų reikalavimų, nes 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. BR6-1838927 yra nurodyta, jog pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą.

28. Pareiškėja nurodė, kad byloje susidarė situacija, kai taikomos poveikio priemonės nėra niekaip motyvuojamos, skundžiamame akte apsiribojama tik faktų konstatavimu, bet nepateikiama jokių objektyvių duomenų, įgalinančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie poveikio priemonių taikymo pagrindo egzistavimą – taikomos sankcijos kildinamos iš menamų ir sprendime nurodomų nepagrįstų aplinkybių, vadovaujantis iš esmės tik Taisyklių 78 punkte atsakovui suteikta praktiškai neribota diskrecijos teise.

29. Pareiškėja pažymėjo, kad NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1838927 teisėtumą ginčijo ir dėl to, jog 2017 m. sausio 26 d. rašte Nr. BR6-1260 išdėstytų reikalavimų įvykdymui NMA nustatė 20 darbo dienų terminą. Tačiau Taisyklių 78 punkte nėra numatyta, kad dokumentai turi būti pateikiami per 20 darbo dienų. Koks teisės aktas nustatė atsakovui teisę savo nuožiūra nustatyti Taisyklių 78 punkte įtvirtintų reikalavimų vykdymą, neaišku. Dokumentų, patvirtinančių valdymo teisę, nepateikimas per 20 dienų gali būti vertinamas kaip savarankiškas pažeidimas, bet jo prilyginti neteisingam deklaravimui nėra jokių teisinių prielaidų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino neteisingam deklaravimui dokumentų, patvirtinančių valdymo teisę, nepateikimą per atsakovo savarankiškai nustatytą terminą.

30. Atsakovas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog duomenų nepateikimas per nustatytą terminą yra laikytinas neteisingu deklaravimu, kadangi Taisyklių 4.20 punkte neteisingas deklaravimas apibrėžiamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Kadangi pareiškėja nepateikė duomenų apie deklaruojamą žemę, NMA pagrįstai nurodė, kad nepateikus duomenų laikytina, jog faktinis žemės plotas yra 0 ha, taigi paraiškoje deklaruotas faktinis plotas viršijo faktinį plotą 97,47 ha, t. y. daugiau nei 50 proc., todėl negalėjo būti mokama parama už neteisingai deklaruotą plotą ir buvo taikoma viršdeklaravimo sankcija.

32. Atsakovas sutiko, kad dokumentų nepateikimas per nustatytą 20 dienų terminą galbūt galėtų būti laikomas savarankišku pažeidimu, tačiau tai būtų galima svarstyti, jei pareiškėja būtų dokumentus pateikusi pavėluotai. Šiuo atveju pareiškėja nei pavėluotai NMA, nei pirmosios instancijos teismui tokių dokumentų nepateikė, todėl atsakovas darė prielaidą, kad pareiškėja tokių dokumentų pateikti neturėjo galimybės.

33. Atsakovas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, kad įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu NMA suteikiama praktiškai neribota ūkininko patikros diskrecijos teisė, tokiu būdu yra pažeidžiamos konstitucinės teisinės valstybės principai, nurodė, kad pareiškėja, pateikdama paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su Taisyklėmis, bei suteikė NMA teisę patikrinti pateiktus duomenis ir gauti papildomos informacijos apie jos vykdomą ūkinę veiklą. Pareiškėja patvirtino, kad žino, jog visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta, ir įsipareigojo, neatsižvelgdama į paraiškos 2 lentelėje nurodytą informaciją, NMA paprašius pateikti įrodymą dėl žemės ūkio svarbos veikloje pagal vieną iš Taisyklėse nurodytų kriterijų.

34. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės aktai, kuriais vadovaujantis NMA vykdo pareiškėjų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolę, nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, įstatymų viršenybės ir teisės hierarchijos principų. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, keliančių abejonių dėl Taisyklių 78 punkto atitikimo pamatiniams teisės principams, todėl NMA nesutiko su pareiškėjos prašymu ištirti Taisyklių 78 punkto teisėtumą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, tvirtindamas Taisykles, neperžengė kompetencijos ribų. Pareiškėja, teikdama paraišką, patvirtino, jog yra susipažinusi su Taisyklėmis, su visais reikalavimais gauti paramą ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą (nustatytus) pažeidimus. Pareiškėja žinojo, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, kad NMA buvo suteikta išskirtinė padėtis kitos ginčo šalies atžvilgiu, kadangi ji neturėjo jokios procesinės galimybės paneigti informacijos, gautos „Pasitikėjimo linija“. NMA 2016 m. lapkričio 24 d. pranešimu Nr. 1407648 bei 2017 m. sausio 26 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ (reg. Nr. BR6-1260) pareiškėjos prašė pateikti žemės valdymo teisę bei žemės ūkio veiklos fakto patvirtinimo dokumentus, tačiau pati pareiškėja dokumentų nepateikė.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai NMA sprendime lentelės forma pateiktas taikytinų sankcijų rūšių bei dydžių sąrašas. Taip pat pateikta lentelė, kurioje nurodyta, kokiais duomenimis remdamasi NMA pareiškėjai moka paramą, paaiškinta, kad pareiškėja turi teisę kreiptis su prašymu į NMA, jei pageidauja išsamaus, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkančio išaiškinimo, o jį gavusi, taip pat gali skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas šias aplinkybes įvertino, dėl jų pasisakė, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

IV. 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Taisyklių 78 punktas aptartu ūkinės veiklos ribojimo aspektu neprieštarauja Konstitucijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ūkinės veiklos ribojimo prigimtis šiame 78 punkte yra specifinė – jis taikomas tik kaip pasekmė dėl neteisėtai pareiškėjo deklaruoto žemės sklypo.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo teisę, nepateikimas per atsakovo nustatytą 20 dienų terminą, reiškia, kad pareiškėja neteisingai paraiškoje deklaravo remiamą žemės plotą. Pareiškėjos teiginį, kad NMA negalėjo nustatyti 20 dienų terminą, kurio nėra numatyta Taisyklių 78 punkte, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą, nes NMA nustatytas terminas nėra neprotingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja faktiškai turėjo ilgesnį terminą dokumentams pateikti.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. BR6-1838927 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ nurodyti šešių rūšių sankcijų pavadinimai ir konkreti sankcijos suma eurais, (nurodant ir galutinę sumą – 29 848,21 Eur), taip pat žemiau nurodyti septyni teisės aktų pavadinimai, nesiejant šių aktų konkrečių nuostatų su konkrečia taikoma sankcija, todėl toks sprendimas stokoja aiškumo, tačiau pareiga pareiškėjai grąžinti susidariusią skolą kilo iš kito tą pačią 2017 m. kovo 20 d. priimto ir ginčijamo NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SP1-725(11.2.12E) bei NMA 2017 m. kovo 17 d. rašto Nr. BR6-3144. NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendime Nr. SP1-725(11.2.12E) grąžintinos sumos ir viršdeklaravimo sankcija yra siejami su atitinkamų aktų konkrečiomis nuostatomis. Visi trys sprendimai yra tarpusavyje susiję ir pastarieji du atitinkamai detalizuoja pirmąjį ginčijamą sprendimą. Pareiškėja nekėlė klausimo, kad pastarieji sprendimai yra neaiškūs ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta esminių trūkumų, sukliudžiusių teisės akto adresatui suprasti ginčijamo teisės akto – NMA 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. BR6-1838927 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ esmę, turinį, nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, kuris buvo pakankamas.

V. 43. Pareiškėja padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant šią bylą buvo padarytas esminis Taisyklių 78 punkte įtvirtintų materialiųjų teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

45. Pareiškėjos teigimu, Taisyklių 78 punkto dispozicijoje yra labai aiškiai apibrėžti du atvejai, kada NMA turi įgaliojimus prašyti papildomų dokumentų (t. y. žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų): 1) naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, 2) yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą. Šios sąlygos nėra kumuliatyvios, todėl Taisyklių 78 punkto taikymui pakanka arba nuosavybės ar valdymo teisę turinčio asmens pranešimo, arba gauto skundo, pranešimo ar kitos informacijos. Pareiškėjos teigimu, jokiais kitais atvejais NMA neturi teisės reikalauti minėtų dokumentų, o tai reiškia, kad kitais pagrindais pradėtas tyrimas yra neteisėtas ir jo metu nustatyti galimi (tariami) pažeidimai negali būti pagrindu taikyti sankciją. Pareiškėja pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog „Pasitikėjimo linija“ buvo gauta informacija dėl galbūt neteisėtai (neteisingai) deklaruotų jos valdomų laukų. Pareiškėja nurodo, kad negali būti toleruojama tokia situacija, kai valdingus įgalinimus turinčiam viešojo administravimo subjektui suteikiama išskirtinė procesinė padėtis, atleidžiant jį nuo pareigos įrodinėti tyrimo pradėjimo pagrįstumą net ir tuo atveju, kai pareiškėjas siekia įrodyti nebuvus pagrindo pradėti tyrimą.

46. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikytos poveikio priemonės nebuvo motyvuotos, buvo apsiribota tik tam tikrų faktų konstatavimu, tačiau nepateikta jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti sankciją.

47. Pareiškėja pažymi ir tai, kad teismai neįvertino aplinkybės, jog Europos Sąjungos teisės lygmenyje žemės valdymo teisė suprantama žymiai plačiau, nei ji apibrėžiama nacionaliniu lygmeniu. Nacionaliniu lygmeniu apribojamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – ir Tiesioginių išmokų reglamentas). Tiesioginių išmokų reglamento 4 straipsnio 1 dalies n punkte įtvirtinta perleidimo sąvoka, pagal kurią perleidimas yra žemės ar teisių į išmokas nuoma arba pardavimas, arba faktinis ar numatomas paveldėjimas, arba bet koks kitas galutinis perleidimas. Tiesioginių išmokų reglamento 32 straipsnio 2 dalyje b punkte yra apibrėžta, kad reikalavimus atitinkantis hektaras yra bet kuris plotas už kurį turima teisė gauti išmokas <...>. Taigi teisė gauti išmokas susiejama ne tik su žemės valdymo teise.

48. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti.

49. NMA nurodo, kad pareiškėja pateikia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti skunduose, dėl to minėti argumentai neturėtų būti vertinami kaip pagrindas įsiteisėjusio galutinio sprendimo peržiūrėjimui. Pareiškėja pakartoja išdėstytas aplinkybes, kurios buvo įvertintos tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Pareiškėja nepateikė akivaizdžių argumentų, patvirtinančių teismų padarytus esminius materialiosios teisės normų pažeidimus. Pareiškėja, nesutikdama su jai nepalankia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti.

51. Žemės ūkio ministerijos nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju teismai klaidingai aiškino ir taikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 52. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

53. Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

54. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

55. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju yra minėtų kriterijų visuma, kuri sudaro pagrindą taikyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir dėl to atnaujinti procesą.

56. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiąją teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pažymėtina, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti.

57. Pareiškėja nurodo, kad, nagrinėjant šią bylą, buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 78 punkte (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 3 d.) įtvirtintų materialiųjų teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

58. Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

59. Šioje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl to, kad, atsakovui gavus pranešimą „Pasitikėjimo linija“ dėl galbūt neteisingai pareiškėjos pateiktoje 2016 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (I t, b. l. 64–70) deklaruotų žemių (laukų) ir tuo pagrindu vadovaujantis Taisyklių 78 punktu pareiškėjos pareikalavus pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, tačiau pareiškėjai šių dokumentų nepateikus, NMA vertino, kad faktinis pareiškėjos deklaruotas plotas yra ne 97,47 ha, bet 0 ha ir už neteisingą deklaravimą pritaikė ilgalaikę sankciją bei įpareigojo pareiškėją grąžinti nepagrįstai gautą paramą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, kad NMA pagrįstai taikė pareiškėjai sankciją už neteisingą deklaravimą ir įpareigojo sugrąžinti nepagrįstai gautą paramą.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai (t. y., jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Taisyklių 78 punktą, kadangi neįrodyta, kad „Pasitikėjimo linija“ buvo gauta informacija dėl galbūt neteisėtai (neteisingai) deklaruotų jos valdomų žemės plotų; taikytos poveikio priemonės nebuvo motyvuotos, buvo apsiribota tik tam tikrų faktų konstatavimu, tačiau nepateikta jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti sankciją) nėra reikšmingi šioje proceso stadijoje, t. y. nagrinėjant jos prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą. Šie pareiškėjos argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, aiškiai liudija jos siekį, kad iš esmės būtų iš naujo įvertinti bylos duomenys ir faktinės aplinkybės. Tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti bylos duomenų bei faktinių aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu bei įrodymų vertinimu.

61. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos 2016 m. gegužės 25 d. paraiškos turinys patvirtina, jog pareiškėja žinojo, kad visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta ir įsipareigojo NMA paprašius pateikti įrodymus dėl žemės ūkio svarbos jos veikloje (III dalies 4 punktas). Taip pat pareiškėja suteikė NMA teisę patikrinti pateiktus duomenis ir gauti papildomos informacijos apie ūkinę veiklą (III dalies 8 punktas). Pareiškėja sutiko ir dėl to, kad NMA gali atlikti patikrinimą neįspėjusi jos ūkyje (III dalies 9 punktas). Paraiškos, būtent kokią pareiškėją pateikė NMA, forma su minėtomis sąlygomis yra nustatyta Taisyklių 1 priede, tai yra sudėtinė Taisyklių dalis. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad NMA neturėjo teisės patikrinti pareiškėjos deklaracijos teisingumą. Be to, gavusi pranešimą „Pasitikėjimo linija“ apie galbūt pareiškėjos neteisingai deklaruotus laukus, NMA turėjo teisę patikrinti pareiškėjos deklaracijos teisingumą ir vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu.

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi Taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016).

63. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad teismai netinkamai išaiškino ir taikė teisės nuostatas, pripažindami, kad nagrinėjamu atveju NMA turėjo teisinį pagrindą patikrinti pareiškėjos deklaracijos teisingumą (paprašyti žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų).

64. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjos nurodomos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nuostatos, kuriose apibrėžtos sąvokos „perleidimas“ (4 straipsnio 1 dalies n punktas) ir „reikalavimus atitinkantis hektaras“ (32 straipsnio 2 dalis) nepagrindžia jos teiginio, kad Europos Sąjungos teisės lygmeniu žemės valdymo teisė suprantama plačiau nei nacionaliniu lygmeniu, kadangi minėtomis sąvokomis nėra išaiškinama valdymo teisės sąvoka. Pati pareiškėja detaliau irgi nepaaiškina, kaip turėtų būti suprantama valdymo teisės sąvoka jos atveju, kad būtų pagrindas pripažinti, jog NMA nepagrįstai vertino, kad ji pateikė neteisingą deklaraciją. Be to, nagrinėjamoje byloje net nebuvo keliamas klausimas dėl valdymo sąvokos aiškinimo, taip pat nebuvo ginčo, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 25 d. paraiškoje žemę (laukus) deklaravo ir teisę į paramos išmokas įgijo kaip jo valdytoja, o ne kokiu nors kitu pagrindu (pvz., teisių į išmokas perleidimu), dėl to bylą nagrinėję teismai plačiau šiais aspektais nepasisakė.

65. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tai reiškia, kad yra nagrinėjamos tik tos bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, aplinkybės, o ne apskritai susiklosčiusi tam tikroje teisinių santykių srityje situacija, kitų bylų aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-520/2018).

66. Teismai šią bylą išnagrinėjo atsižvelgdami į jos konkrečias aplinkybes, pateiktus proceso dalyvių argumentus. Kaip minėta, šioje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl žemės valdymo teisės sąvokos aiškinimo, nebuvo ginčijama ir tai, kad teisę į paramos išmokas pareiškėja įgijo kaip žemės (laukų) valdytoja, o ne kokiu nors kitu pagrindu. Pareiškėja prašyme taip pat nepagrindė, kad sankcijos taikymas už tai, jog buvo deklaruota žemė neturint į ją valdymo teisių (neįrodžius, kad turima valdymo teisė į žemę), yra nesuderinama su aktualiais ginčui Europos Sąjungos teisės aktais (t. y. nurodytais Taisyklių 1 punkte, kuriais vadovaujantis priimtos Taisyklės ir dalimi kurių vadovaujantis priimti šioje bylos ginčyti NMA sprendimai). Teisėjų kolegija daryti tokios išvados taip pat neturi pagrindo. Todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad teismai klaidingai aiškino ir taikė ginčui aktualias nuostatas, pripažindami, jog NMA pagrįstai taikė pareiškėjai sankciją už neteisingą deklaravimą ir įpareigojo pareiškėją sugrąžinti nepagrįstai gautą paramą.

67. Nenustačius, kad nagrinėjamoje byloje teismai padarė materialiosios teisės normų pažeidimus jas taikant, nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

68. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti.

69. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą netenkinus, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir pareiškėjos suformuluoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018 pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė