a8a6a357-484f-4291-b142-7ddc235bb54e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1486-450/2016                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36912-2014-7   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. C. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. C. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V.

V. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 52 405 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad socialinio bÅ«sto nuomos sutarties pagrindu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kuris kartu su žemės sklypu priklauso Lietuvos valstybei. Savo pastangomis ir finansinėmis lėšomis sutvarkė aplinkÄ prie savo bÅ«sto ir sukÅ«rė meno kÅ«rinius, nes jis yra menininkas, Lietuvos dailininkų sÄ jungos narys. 2014 m. kovo 9 d. į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), naujai įsikėlęs gyventojas – atsakovas neteisėtai pastatė tvorÄ , sugadino ieÅ¡kovo nuosavybę ir užkirto įėjimÄ Ä¯ butÄ , taip padarydamas neturtinę žalÄ , sutrikdydamas Å¡eimos gyvenimÄ , dėl ko ieÅ¡kovas informavo policijÄ , Vilniaus miesto savivaldybę, kitas suinteresuotas institucijas.

Ä®vykis užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turtinės žalos įvertinimÄ atliko Lietuvos dailininkų sÄ junga, teismo ekspertas surašė tyrimo aktÄ . Vėliau ieÅ¡kovas per notarÄ gavo atsakovo reikalavimÄ atlaisvinti sklypo dalis. IeÅ¡kovas teigia, jog dėl padarytos neturtinės žalos Å¡eima patyrė psichologinį stresÄ , dvasinių sukrėtimų ir iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinę depresijÄ bei buvo vieÅ¡ai pažemintas, todėl vertina patirtÄ neturtinę žalÄ 20 000 Eur.

Turtinė žala už meno kÅ«rinių, augalų, gyvenamojo bÅ«sto sunaikinimÄ , pagal ieÅ¡kovo paskaičiavimus, sudaro 52 405 Eur, kuriÄ taip pat privalo atlyginti atsakovas.Atsakovas V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2013 m. gegužės 22 d. iÅ¡ varžytynių įsigijo dalį žemės sklypo bei butÄ , esančius (duomenys neskelbtini). 2004 m. gruodžio 9 d. notarine tvarka buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, galiojanti iki Å¡iol. 2014 m. kovo 9 d. atsakovas, turėdamas žemės sklypo bendrasavininko bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimus, teisėtai aptvėrė tvora teritorijÄ , kuri buvo priskirta jo nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai, siekdamas atsiriboti nuo ieÅ¡kovo, dėl ko iÅ¡ karto kilo konfliktas.

Atsakovas 2014 m. kovo 18 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui reikalavimÄ iki 2014 m. kovo 31 d. atlaisvinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kur buvo ieÅ¡kovo Å¡iukÅ¡lės ir akmenys, tačiau ieÅ¡kovas nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. atsakovo pastatytÄ tvorÄ sunaikino, dėl ko atsakovas kreipėsi į teismÄ . Mano, jog jokios žalos ieÅ¡kovui nėra padaręs, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti, jokių ieÅ¡kovo meno kÅ«rinių jis negadino, o tik perkėlė akmenis ir nupjovė kelis medžius, esančius atsakovo sklypo dalyje, kurie trukdė statyti tvorÄ .

Antstolio po mėnesio užfiksuotos faktinės aplinkybės neįrodo, jog antstolio fiksuotus veiksmus atliko bÅ«tent atsakovas, protokole nėra detalizuoti konkretÅ«s meno kÅ«riniai, o ieÅ¡kovas nėra žemės sklypo savininkas, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti žalos už iÅ¡rautus medžius. IeÅ¡kovas yra ne kartÄ baustas administracine tvarka dėl tvarkos, gyvÅ«no laikymo, taip pat neteisėtai įrengtos palėpės, dėl ko ir galėjo trÅ«kti namo siena. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos Lietuvos dailininkų sÄ jungos pažymos dėl turtinės žalos dydžio taip pat negalima nustatyti, kada ji buvo sudaryta, pažymÄ pasirašė teismo eksperto kvalifikacijos neturintys asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi.

UAB „Super status“ tyrimo akte nenustatytos priežastys, dėl kurių atsirado sugadinimai, be to, gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 27 d. savivaldybės aktu buvo pripažintos netinkamomis naudotis. IeÅ¡kovas pateikė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nepagrįstai kreipiasi į visas institucijas, savivaldžiauja, terorizuoja atsakovÄ ir jo Å¡eimÄ , tarp Å¡alių vyksta ginčai. IeÅ¡kovas taip pat piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas prašė ieÅ¡kovui skirti baudÄ , 50 proc. priteisiant atsakovui jo patirtų nuostolių atlyginimui.Trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ prašė civilinę bylÄ spręsti atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir nurodė, kad pagal gautÄ ieÅ¡kovo skundÄ buvo atliktas objekto patikrinimas fiksuojant esamÄ padėtį.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog atsakovas kreipėsi į tarnybÄ dėl leidimo statyti tvorÄ , kuri tam neprieÅ¡taravo. 2014 m. gruodžio 17 d.

į juos kreipėsi ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , o 2015 m. sausio 15 d. – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo L. C. ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo V. V. naudai; atsakovo V. V. praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovui L. C. skyrimo netenkino.Teismas nustatė, kad butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V.

V., V. K. ir Lietuvos Respublikai. 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 16-ojo notaro biure buvo patvirtintas susitarimas naudotis žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta iÅ¡nuomoti L. C. trijų asmenų Å¡eimai keturių kambarių socialinį bÅ«stÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 7 d. Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomoti ir buto perdavimo-priėmimo aktais perduoti ieÅ¡kovui butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 22 d.

Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu V. V. įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kimu per Vilniaus rajono 3-Ä jį notaro biurÄ atsakovas pareikalavo ieÅ¡kovÄ iki 2014 m. kovo 31 d. atlaisvinti sklypo (duomenys neskelbtini), nurodytÄ dalį, į kurį atsakydamas ieÅ¡kovas 2014 m. kovo 26 d. pareiÅ¡kimu nesutiko su atsakovo reikalavimu. 2014 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK VieÅ¡osios policijos skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl konflikto tarp L.

C. ir V. V.. Byloje taip pat nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo pagrindu, 2015 m. gegužės 12 d. nuomotojas Nacionalinė žemės tarnyba ir nuomininkas L. C. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 163 kv. m. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies nuomos.Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ byloje esančių kompetentingų institucijų raÅ¡tų nėra matyti, jog bÅ«tų konstatuoti atitinkami atsakovo neteisėti veiksmai. Nors ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai vyko 2014 m. kovo 9 d. atsakovui neteisėtai statant tvorÄ ir statybų metu suniokojus jo turtÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovo atliktos tvoros statybos atitiko reikalavimus ir buvo atliekamos gavus reikiamus sutikimus. Byloje nėra jokių įrodymų, jog minėti tvoros statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, kÄ patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybė bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, atlikę L.

C. skundų tyrimÄ . Be to, tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai R. V., A. V., V. V., A. U. nurodė, jog tvoros tvėrimo metu jokie neteisėti veiksmai nebuvo atliekami, o vien tai, jog įvykio metu tarp kaimynų kilo konfliktas, kÄ patvirtina byloje esantys įrodymai, neįrodo, jog bÅ«tent tuo ar kitu metu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo argumentai, jog Å¡iÄ Å¾alÄ padarė bÅ«tent atsakovas, grindžiami ieÅ¡kovo prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas pažymėjo ir tai, jog ieÅ¡kovo pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei T. M. tyrimo aktas tik konstatuoja iÅ¡ardyto kiemo grindinio, iÅ¡vartytų daiktų, medžio Å¡aknų buvimo faktÄ bei nurodo grindinio fragmento ir suskaldytos sienos atstatymo kaÅ¡tus, bet nenurodo priežasčių, dėl ko atsirado sugadinimai, t. y. savaime nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Taigi, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl laikė, jog ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos.Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ , kuri visa bendrai pagal ieÅ¡kovo sudarytÄ lentelę sudaro 52 405 Eur, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovas yra lentelėje nurodytų augalų (vyÅ¡naitės, rieÅ¡utmedžio ir kt.) bei kitų daiktų savininkas, jis nepateikė Å¡io turto įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teises.

Be to, iÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių protokolo bei nuotraukų nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies medžio ar medžių Å¡aknys fiksuotos. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieÅ¡kovas nėra buto bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o valdo šį turtÄ nuomos teise. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jam nuosavybės teise priklauso akmens grindinio fragmentas. Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tent jam padaryta žala dėl suskaldytos sienos bute, kurio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, ar sugadinto asmens grindinio fragmento, esančio ant valstybei priklausančios žemės. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas atliko vamzdžio keitimo įrengiant naujÄ remonto darbus ir patyrė ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio iÅ¡laidas už Å¡iuos darbus.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad realiai patyrė nurodytÄ Å¾alÄ dėl turto netekimo arba sužalojimo. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo nurodytÄ turtinės žalos dydį, nes ieÅ¡kovas jÄ nustatė remdamasis Lietuvos dailininkų sÄ jungos, kuriai pats priklauso, narių nurodytu dydžiu, tačiau toks žalos nustatymo bÅ«das negali bÅ«ti pripažintinas pagrįstu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių vertinimÄ atlikusių asmenų kompetencijÄ atlikti tokio pobÅ«džio vertinimÄ (turto sugadinimÄ (sunaikinimÄ ), meno kÅ«rinių vertės nustatymÄ ).

Ä® bylÄ pateiktas Lietuvos dailininkų sÄ jungos raÅ¡tas neatitinka ekspertizės akto reikalavimų, iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kaip vertinti meno kÅ«riniai, kokiais kriterijais vadovautasi, nėra nurodyta atskirų daiktų vertė, jos apskaičiavimo bÅ«das. Be to, byloje apklausti liudytojai, vertinę ieÅ¡kovo turtui padarytÄ Å¾alÄ , negalėjo tiksliai nurodyti, kokius konkrečiai objektus vertino, kokia metodika vadovavosi, t. y. nepagrindė nurodytų sumų, taip pat patys nurodė, jog palaiko draugiÅ¡kus santykius su ieÅ¡kovu, todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo laikyti ieÅ¡kovo nurodytos žalos dydžio adekvačiu bei įrodytu.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu turtinę žalÄ dėl tų pačių objektų sugadinimo vertino 34 239,80 Eur, vėliau turtinę žalÄ dėl tų pačių objektų sugadinimo be jokių argumentų ir objektyvių įrodymų padidino iki 52 405 Eur. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra galimybės objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus nustatyti ieÅ¡kovo nurodytos žalos dydžio, todėl laikė, jog ieÅ¡kovas leistinais įrodymais nepagrindė žalos ir jos dydžio (meno dirbinių vertės), kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų.Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas, teigdamas, jog jam žala pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimais, atsiradusiu nervingumu, nepateikė jokių įrodymų, jog faktiÅ¡kai patyrė neturtinę žalÄ . Nors ieÅ¡kovas teigia, jog neturtinė žala pasireiÅ¡kia ir tuo, jog Å¡eima negali gyveni minėtose patalpose, negali naudotis vandentiekiu, neturi minimalių žmogui reikalingų sÄ lygų, tačiau byloje nėra įrodyta, jog dėl ieÅ¡kovo negalėjimo naudotis patalpomis, negalėjimo naudotis vandentiekiu kaltas atsakovas ir dėl atsakovo ieÅ¡kovo Å¡eima patyrė neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo prievolei atlyginti neturtinę žalÄ kilti ir nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ pagrįstu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo atmetė.Dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo. Nors ieÅ¡kovo reikalavimai teismo pripažinti neįrodytais, tačiau, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar kad jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį ir kad jo elgesys objektyviai neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo netenkino.Teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 d., 93 str. 1 d. bei , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo bei remdamasis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (8,56 Eur), iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. C. praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1) Skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į ieÅ¡kovo argumentus, t. y. teismas nevertino, kad žala atsirado ne dėl atsakovo gautų reikiamų sutikimų, ne dėl tvoros statybos darbų neteisėtumo, o dėl sÄ moningų atsakovo veiksmų naikinant meno kÅ«rinius, taip dirbtinai sukeisdamas ginčo dalykÄ ir ignoruodamas logikÄ , padarinius bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovo liudytojų parodymai nėra tesėti, nes jų suinteresuotumas apginti atsakovÄ akivaizdus. Be to, Å¡ie asmenys nėra kompetentingi (ar įgalioti) spręsti kurinių sugadinimo mastÄ . Taigi, teismas sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė prielaidomis bei nepagrįstais paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais, neobjektyviai pasisakė dėl apelianto pakankamai iÅ¡samiai teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytos teisinės ir faktinės argumentacijos, nevisapusiÅ¡kai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė savo sprendimo motyvų, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nepasisakė į ieÅ¡kovo argumentus, tačiau su minėtais teiginiai sutikti negalima, nes teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, kad byloje iÅ¡ pateiktų įrodymų nėra įrodymų, kurie liudytų atsakovo kaltę dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų kaltinimu susijusių su meno kÅ«rinių naikinimu ar kito turto priklausančio ieÅ¡kovui turto naikinimu.

Taigi, apeliantas apeliaciniame skunde vėl kaltina atsakovÄ dėl turto sunaikinimo, tačiau nepateikia faktinių ar teisinių argumentų kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .2) Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir/ar kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Å iuo atveju apeliantas visiÅ¡kai nepateikia teisinių ir faktinių argumentų kodėl turėtų bÅ«ti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Teikdamas apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad priimdamas sprendimÄ teismas neatsižvelgė į jo argumentus, niekaip dėl jų nepasisakė ir nenurodė sprendimo motyvų, o sprendimas pagrįstas prielaidomis ir samprotavimais bei nepagrįstais Å¡alių paaiÅ¡kinimais , tačiau tokie argumentai atmestini susipažinus su teismo sprendimo turiniu.

Ieškovas nenurodė, dėl kokių ieškinio reikalavimų teismas pasisakė nemotyvuotai.

2) Teikdamas apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas akivaizdžiai ignoruoja Civiliniame kodekse ir sprendime nurodytus esminius civilinės ir deliktinės atsakomybės buvimo principus (sÄ lygas) bei to įrodinėjimo paskirstymo pareigÄ . Apeliantas net skunde nenurodo, kokie įrodymai teismo buvo nevertinti ir/ar galimai patvirtino ieÅ¡kovo reikalavimus ir/ar teiginius dėl tyčinių „sÄ moningų atsakovo veiksmų naikinant meno kÅ«rinius“. Be to, atsisakymas tenkinti įstatymų reikalaujamais ir leistinais įrodymais nepagrįstus ieÅ¡kovo reikalavimus negali bÅ«ti laikomas ginčo nesprendimu ar teisingumo nevykdymu.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Apelianto nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi prielaidomis, samprotavimais ir nepagrįstais Å¡alių paaiÅ¡kinimais, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iÅ¡samiai pasisakė, kad apeliantas nepagrindė ir neįrodė, atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo, neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės. Mano, kad teismas nuodugniai ir objektyviai įvertino visas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ieÅ¡kovui remiantis deliktinės civilinės atsakomybės institutu ir teigiant, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais suniokojo jo turtÄ (meno kÅ«rinius, augalus, gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ).Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas nevertino, jog žala atsirado dėl sÄ moningų atsakovo veiksmų naikinant jo meno kÅ«rinius, t. y. ginčas kilo dėl vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, buvimo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).Kaip minėta, ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Ä®rodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryÅ¡ys, kaip teisinės atsakomybės sÄ lygos, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra tik tada, kai ieÅ¡kovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vienÄ iÅ¡ iÅ¡vardytų bÅ«tinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v.

UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, o ir ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais jam padarė žalÄ .

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atliktos tvoros statybos atitiko reikalavimus ir buvo atliekamos gavus reikiamus sutikimus. Kad atsakovas tvoros tvėrimo metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė ieÅ¡kovui žalos patvirtino ir liudytojai R. V., A. V., V. V., A. U.. Nors apeliantas nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai neteisėti, nes jų suinteresuotumas apginti atsakovÄ yra akivaizdus, tačiau tokie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtus liudytojų parodymus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais neturi ir apeliacinės instancijos teismas, nes apeliantas, teigdamas, kad žala atsirado dėl sÄ moningų atsakovo veiksmų naikinant jo meno kÅ«rinius, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str., CPK 178 str.), tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė ir nenurodė kokie įrodymai patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , t. y. tokias iÅ¡vadas leidžiančių padaryti įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo argumentai, jog jam žalÄ padarė bÅ«tent atsakovas, grindžiami tik ieÅ¡kovo prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos, nes apelianto teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo paneigti surinktais ir teismo iÅ¡tirtais faktiniais bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumÄ , detaliai aptarė visus deliktinės atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl apelianto argumentas, jog skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į jo argumentus, atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymų visumÄ , Å¡iuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sÄ lygojo neteisingų iÅ¡vadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.).

Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Ä® esminius skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundÄ , apelianto (ieÅ¡kovo) L.

C. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Atsakovas V. V. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Laima Gerasičkinienė                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Neringa Å vedienė