a8a696bf-6f75-4481-9505-8fbfc270802b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                           Civilinė byla Nr. 2SA-149-56/2010

Teisėja R. Patackienė                                                               Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;

                                                                                                122.4;121.4.2.7;124.6

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 12Â d.

Vilnius

   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

    kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Marijono Greičiaus,

    teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â pagal pareiÅ¡kėjos S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009, suinteresuotas asmuo P. J..

    Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

     n u s t a t ė:

     I.Ginčo esmė

     PareiÅ¡kėja S. J. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė

atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009 pagal pareiÅ¡kėjo P. J. praÅ¡ymÄ dėl teismo

leidimo iÅ¡davimo parduoti žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys nesklebtini) (buvusioji (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone; Ä®traukti į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis pareiÅ¡kėjÄ , nepilnamečio J. J. motinÄ , ir Vilniaus

rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus tarnybÄ ; panaikinti 2009 m. lapkričio 9

d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį ir atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytÄ P. J. 2009-10-29 praÅ¡yme.

      Nurodė, kad 2010 m. sausio 27 d. per savo atstovÄ sužinojo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d.

nutartimi leido buvusiam pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui P. J. parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , žemės sklypÄ ,

gyvenamÄ jį namÄ ir nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys nesklebtini), registruotus P. J. vardu. Prašė procesÄ byloje atnaujinti remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi teismas priimdamas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.

Teismas į bylos nagrinėjimÄ nepagrįstai neįtraukė buvusios pareiÅ¡kėjo žmonos S. J., nes pastaroji net po

skyrybų gyveno parduotame name su buvusiu sutuoktiniu, nepilnamečiu sÅ«numi bei kitais jo Å¡eimos nariais, todėl be raÅ¡ytinio sutuoktinės sutikimo namas kaip Å¡eimos turtas negalėjo bÅ«ti parduotas (CK 3.84 str.). Ä® teismo nagrinėtÄ bylÄ , kurioje buvo iÅ¡duotas leidimas namo pardavimui, teismas nepagrįstai neįtraukė Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus, todėl institucija negalėjo pateikti iÅ¡vados dėl leidimo iÅ¡davimo parduoti Å¡eimos turtÄ (CK 3.5 str. 4d. ir 3.178str.), nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarimu Nr. 41 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog leidimai perleisti

Å¡eimos turtÄ - gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kur gyvena nepilnamečiai vaikai, iÅ¡duodami vadovaujantis iÅ¡imtinai nepilnamečio

vaiko interesais (CK 3.3str.) bei Civilinio kodekso ir kitų įstatymų reikalavimais. Nutarime taip pat nustatytas

įpareigojimas pareiÅ¡kėjui nurodyti ir iÅ¡situokusiÄ motinÄ , kad ji galėtų apginti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat teismai įpareigojami spręsti vaiko teisių

apsaugos tarnybos dalyvavimo byloje klausimÄ (nutarimo 6; 6.1; 6.2; 8.2), todėl nesutiko, kad leidimas parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys

nesklebtini), Vilniaus rajone, bÅ«tų iÅ¡duotas, kadangi sandoriai sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaikÄ paliekant be gyvenamojo busto), pripažįstami negaliojančiais, todėl leidimai perleisti, parduoti

gyvenamÄ sias patalpas, kuriose nepilnametis gyvena, neturi bÅ«ti iÅ¡duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-883/2002). Pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negali būti siejamas su jos ieškiniu, esančiu teisme (civ. byla Nr.2-500-723/2010), nes Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 5 dalis nustato, kad bylos dėl teismo leidimo

išdavimo nagrinėjama neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės. Teismo 2009 m. lapkričio 9 d.

nutartimi iÅ¡duoto leidimo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ pagrindu 2009 m. lapkričio 30 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turto įgijėja J. T. byloje suinteresuotu asmeniu neturi bÅ«ti traukiama, nes įstatymai dėl leidimų iÅ¡davimo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , nustato

tik tėvų ir vaikų teisių apsaugos institucijų dalyvavimÄ . Teismas nutartimi nurodęs, jog žemės sklypas bei Å«kinis pastatas

yra ne gyvenamosios patalpos ir tam nereikalingas leidimas, be pagrindo iÅ¡skyrė tik gyvenamÄ jį namÄ kaip gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nes gyvenamasis namas, žemės sklypas,

ir ūkinis pastatas yra vientisas daiktas ir jų negalima atskirti, todėl šiuo požiūriu gyvenamasis namas

(gyvenamoji patalpa) yra neatskiriama dalis. Nei gyvenamasis namas, nei ūkinis pastatas, nei žemės sklypas negali būti parduoti, nes žemės sklypas nėra išskirstytas atskirai gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui. Ir žemės sklypas kaip teritorija, ir ūkinis pastatas šiuo atveju skirti

aptarnauti gyvenamÄ jį namÄ , o ne gyvenamasis namas juos aptarnauti. Todėl, atnaujinus procesÄ ir naikinant

nutartį bei priimant naujÄ nutartį, turi bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ parduoti pagal visÄ 2009 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjo P. J. praÅ¡ymo turinį, nes gyvenamosios patalpos samprata susijusi ne tik su kambariu, kuriame žmogus miega, bet ir su kitais nekilnojamais bei kilnojamais daiktais - tai ne ta gyvenamoji patalpa, kuri bÅ«na daugiabučiuose namuose.

    II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

   Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos S. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009 atsisakyta priimti.

    Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 365 straipsnis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali bÅ«ti atnaujintas XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje vartojama sÄ voka „užbaigtose" reiÅ¡kia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas

iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės.

     Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad bylose dėl teismo leidimo iÅ¡davimo teismas atlieka apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu,  teismas pripažino, kad tokio pobÅ«džio bylose negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, tuo labiau, kad teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties leisti P. J. parduoti gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr.4199-7004-3018), esantį (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone, pagrindu 2009 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, kurį pareiÅ¡kėja ginčija civilinėje byloje Nr.2-500-723/2010.Â

    Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ byloje, kurioje iÅ¡duoto teismo leidimo pagrindu teisiniai veiksmai atlikti, negali bÅ«ti nagrinėtinas, todėl pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo atsisakytas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme (LR CPK 3str.6d., 137 str.2d.1p., 356 str.1d., 370 str.1d.).

     III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai

    PareiÅ¡kėja S. J. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismÄ Â praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

    Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atitiko visus reikalavimus keliamus procesiniams dokumentams, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir turėjo jį priimti bei nagrinėti. Nesutiko su teismo iÅ¡vada, jog bylos dėl teismo leidimų yra neužbaigtos, todėl proceso atnaujinimas jose negalimas, nes Civilinio proceso kodekso taisyklės nustatančios proceso atnaujinimo pagrindus nenustato jokių iÅ¡imčių ir bylų pagal užbaigtumÄ neskirsto. Teismo nutartis iÅ¡duoti teismo leidimÄ yra įsiteisėjusi, todėl proceso atnaujinimas yra galimas. Teismas spręsdamas klausimÄ Â dėl teismo leidimo iÅ¡davimo privalėjo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti visus suinteresuotus asmenis ir iÅ¡klausyti jų nuomonę kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 39 skyriuje, tačiau nagrinėtoje byloje teismas tokio klausimo neiÅ¡sprendė, todėl pažeidė pareiÅ¡kėjos teises ir teisėtus interesus. Sprendžiant klausimÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo, nesprendžiami klausimai dėl teisės (CPK 582 str. 2 d.). Be to, dėl to, kad buvo parduotas namas pareiÅ¡kėja liko be gyvenamosios vietos, todėl su nepilnamečiu sÅ«numi buvo priversta nuomotis kitÄ bÅ«stÄ . Nurodytais argumentais praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti.

   Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

   Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

   Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas reglamentuojančias praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimÄ (CPK 370 str.), todėl teismo nutartis negali bÅ«ti pripažinta teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.).

   Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Å i norma pakartota Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje. Teisingumas savo prigimtimi yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Materialiuoju teisiniu požiÅ«riu teisingumÄ galima apibÅ«dinti kaip materialiosios teisės normų įgyvendinimÄ valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir iÅ¡sprendęs ginÄÄ , pasako, kuri Å¡alis yra teisi, kurios reikalavimas pagrįstas.

Teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik instancine teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo tvarka, o įsiteisėjęs sprendimas Å¡alims įgyja res judicata galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomas. Tačiau po sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti naujų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima suabejoti priimto teismo sprendimo teisingumu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Tuo tarpu vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas bei siekis, kad galutiniu teismo sprendimu byloje nebÅ«tų abejojama.

Å iai situacijai įgyvendinti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kartu tai yra savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumÄ civiliniame procese. Å ios proceso stadijos iÅ¡imtinumÄ lemia tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant konkrečiai įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka.

Å ių aplinkybių – įstatyme apibrėžtų pagrindų – pasitvirtinimas suponuoja reikalingumÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai. Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumÄ , privalo bÅ«ti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sÄ Å¾iningumas, koncentruotumas, ekonomiÅ¡kumas ir kt. Å is institutas negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymÄ . Paprastai Å¡is proceso institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos kontrolės – bÅ«dais.

    Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, kurioje jos buvęs

sutuoktinis gavo teismo leidimÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos

nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų, nes sprendžiant teismo leidimo iÅ¡davimo klausimÄ nebuvo įtrauka pareiÅ¡kėja, kaip buvusi sutuoktinė bei į bylos nagrinėjimÄ neįtraukta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pirmos instancijos teismas 2010-02-12 nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos S. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2d. 1p., 356 str.1d.,

370 str.1d.).Â

   Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ , teismas patikrina, ar praÅ¡ymas atitinka Å¡io Kodekso 369 straipsnyje nustatytus Å¡iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu praÅ¡ymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka iÅ¡sprendžia procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo klausimÄ , o jeigu yra Å¡io Kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai praÅ¡ymÄ priimti atsisako.

    Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neįvertino ir nepasisakė kokios aplinkybės sÄ lygojo, tai, jog nenustačius pareiÅ¡kimo trÅ«kumų jis nebuvo priimtas, kaip nenagrinėtinas teisme, t.y. nenurodė atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ pagrindų bei jų nemotyvavo. Dėl nurodytų procesinės teisės pažeidimų liko nepaneigta pareiÅ¡kėjos teisė reikalauti atnaujinti procesÄ byloje dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jos buvusiam sutuoktiniui.

    Nurodyti procesinės teisės pažeidimai sudaro pagrindÄ panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį, bei perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.,

337 str. 3 p.).

  Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas.

  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija

   n u t a r ė:

 Â

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos S. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje

byloje Nr. S2-4249-723/2009 priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

    Kolegijos pirmininkas                                                                               Petras

Jaržemskis

    Teisėjai                                                                                                      Danutė

Kutrienė

                                                                                                                       Â

Marijonas Greičius