a8a4e58e-bd39-431c-9435-b13bb36d2d55 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-1832-505/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01935-2015-0                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui R.

K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis bausmę atlieka PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) trečiame sektoriuje, į kurį jį perkėlė be sutikimo.

Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelis yra apie 200 kv.m. ploto, todėl trÅ«ksta vietos pasivaikščioti. Gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 20 kv.m. apgyvendinta 18 žmonių, todėl trÅ«ksta gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjui nebeskiriama iÅ¡moka, kuri skirta higienos priemonių įsigijimui. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais, emociniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, galimybių sumažėjimu, nerviniu stresu.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-17) nurodė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į bÅ«rius komisijos 3-iame sektoriuje posėdžio protokolÄ ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. 2-o sektoriaus Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolÄ pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus įsakymu, buvo perkeltas iÅ¡ 2-o sektoriaus 11 bÅ«rio 1 brigados 19 gyvenamosios vietos į 3-o sektoriaus 8 bÅ«rį 82 brigadÄ 7 patalpÄ 2 gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėjo, kad nuteistųjų laikymo sÄ lygos visoje pataisos įstaigoje ar atskiruose pataisos namų bÅ«riuose vienodos, todėl perkeliant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ jos pablogintos nebuvo. Paskiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 8 bÅ«rį, buvo atsižvelgta, kad jame laisvės atėmimo bausmę atlieka vyresnio amžiaus bei atitinkantys kitus kriterijus nuteistieji, tokiu bÅ«du buvo siekiama kiek įmanoma labiau užtikrinti pareiÅ¡kėjo saugumÄ .Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo grÄ Å¾intas iÅ¡ 2-o sektoriaus į 3-iÄ sektorių, kadangi 2013 m. liepos 7 d., tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui nuteistÄ jį perkėlus į 2-Ä sektorių, jo socialinės reabilitacijos procesas ir elgesys negerėjo (buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, vėliau buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas).

Tokiu bÅ«du, atsakovo nuomone, grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ atgal į pataisos įstaigos 3-iÄ sektorių, svarstyti klausimÄ dėl jo pakartotinio perkėlimo į 2-Ä sektorių, nesant svarbių priežasčių, netikslinga.PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo apgyvendintas 8-o bÅ«rio 7-oje gyvenamoje patalpoje, kurios plotas 15,88 kv. m., įrengta 8 miegamosios vietos, o nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. apgyvendintas 8-o bÅ«rio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,07 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartÄ per mėnesį iÅ¡ areÅ¡tinės arba pataisos įstaigos lėšų gali bÅ«ti iÅ¡mokama iki 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, kurių 6 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,1 dydžio bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų suma.PareiÅ¡kėjui atvykus į pataisos namų 3-iÄ sektorių, buvo skirtos 2,90 Eur dydžio piniginės iÅ¡mokos už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

Jos buvo skirtos ne didesnės nei 0,1 bazinio dydžio, kadangi pareiÅ¡kėjas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neteisėtai sumažintos piniginės iÅ¡mokos yra nepagrįsti.Atsakovo teigimu, byloje nenustatyta neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo). Ä®staigos pareigÅ«nais susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ , Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų.

Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui, sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė pareiÅ¡kėjui žalos, todėl skunda nepagrįstas ir atmestinas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN jis iÅ¡ 2-o sektoriaus buvo be jo sutikimo perkeltas į 3-iÄ sektorių, gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto ir ploto pasivaikščiojimo kiemelyje, nemokama iÅ¡moka, skirta higienos priemonėms įsigyti.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv.m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2013 m. birželio 7 d., o iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iÄ sektorių atvyko 2015 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 18, 92).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2015 m. lapkričio 6 d. pažymoje Nr. 77-1415 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 29-30).PareiÅ¡kėjas R.

K. nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo paskirtas gyventi į 8 bÅ«rį 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 15,88 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos (b. l. 13, 30), todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t. y. 15,88/8), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. (kreipimosi į teismÄ dienos, b. l.

4) gyveno 8 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 35,07 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 13, 30), todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t. y. 35,07/16), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,2 kv.m. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 1,1 kv. m, o nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,9 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN 3-iame sektoriuje, į kurį be jo sutikimo buvo perkeltas iÅ¡ pataisos įstaigos 2-o sektoriaus. 3-iame sektoriuje nuteistieji iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tyčiojasi, kursto prieÅ¡ jį kitus nuteistuosius.Nuteistieji PravieniÅ¡kių PN iÅ¡ pataisos namų vieno sektoriaus į kitÄ sektorių perkeliami vadovaujantis PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vieno PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sektoriaus į kitÄ sektorių tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as) (b. l. 70, 71-72).PareiÅ¡kėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. iÅ¡ pataisos namų 2-o sektoriaus į 3-iÄ sektorių buvo perkeltas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 65 punktu (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), kuris numatė, kad pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Å ių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į bÅ«rius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis Å¡iame punkte nurodytų komisijų protokolais bei ApraÅ¡o 4 punktu.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Å¡ių teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į 2015 m. rugpjūčio 7 d. 2-o sektoriaus Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolÄ Nr. 62-3786 (b. l. 77-79) ir 2015 m. rugpjūčio 11 d.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į bÅ«rius komisijos 3-iame sektoriuje posėdžio protokolÄ Nr. 63-2827 (b. l. 75-76) pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 2-903 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ 2-o sektoriaus į 3-iÄ sektorių“ buvo perkeltas iÅ¡ 2-o sektoriaus 11 bÅ«rio 1 brigados 19 gyvenamosios vietos į 3-io sektoriaus 8 bÅ«rį 82 brigadÄ 7 patalpÄ 2 gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 80-81).

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog paskiriant nuteistuosius į bÅ«rius Pataisos įstaigoje yra vadovaujamasi ir Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, skirstymo į bÅ«rius kriterijais. Å iais kriterijais yra siekiama pagerinti nuteistųjų adaptacijÄ , priežiÅ«rÄ ir saugumÄ bei socialinę reabilitacijÄ . Paskiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 8 bÅ«rį buvo atsižvelgta, kad jame laisvės atėmimo bausmę atlieka vyresnio amžiaus bei kitus numatytus kriterijus atitinkantys nuteistieji, tokiu bÅ«du buvo siekiama kiek įmanoma labiau užtikrinti pareiÅ¡kėjo saugumÄ .Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugsėjo 22 d. su skundu dėl, jo manymu, neteisėto perkėlimo, kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta 2015 m. spalio 13 d. raÅ¡tu Nr. 7-1993 (b. l. 32-33, 34).

Minėtų akto pareiÅ¡kėjas neskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (t. y. nesinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta apskundimo tvarka) ir teismui, todėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN 2-o sektoriaus į 3-iÄ sektorių pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių. Pagal pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes (nuteistieji iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tyčiojasi, kursto prieÅ¡ jį kitus nuteistuosius) nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Kitų objektyvių faktinių ir teisinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumÄ vykdant perkėlimÄ iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ , byloje nepateikta. Todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad jam nebeskiriama iÅ¡moka, kuri skirta higienos priemonių įsigijimui.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio, reglamentuojančio areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį aprÅ«pinimÄ , 7 dalyje yra numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems katÄ per mėnesį iÅ¡ areÅ¡tinės arba pataisos įstaigos lėšų gali bÅ«ti iÅ¡mokama iki 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka.

Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, kuriose yra numatytas iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesinių išmokų skyrimas, jeigu nuteistieji atitinka nustatytus kriterijus (b. l. 89-91).Piniginių išmokų arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. V-611 „Dėl piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 6 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,1 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio piniginės iÅ¡mokos (b. l. 82, 83-86).IÅ¡ byloje pateiktos 2016 m. balandžio 19 d. PravieniÅ¡kių PN pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ matyti, jog pareiÅ¡kėjui 2015 m. rugpjūčio 3 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ buvo skirta drausminė nuobauda – uždraudimas vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus, o 2015 m. rugsėjo 8 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymÄ pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas papeikimas (b. l. 93-94).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ dėl socialinių iÅ¡mokų skyrimo ir į tai, jog pareiÅ¡kėjui 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo skirtos drausminės nuobaudos, atsakovas teisėtai skyrė ne didesnes nei 0,1 bazinio dydžio, t. y. 2,90 Eur dydžio pinigines iÅ¡mokas. Pažymėtina, kad vien tik pareiÅ¡kėjo faktų nurodymas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos pareiÅ¡kėjo teisės ir jas bÅ«tent pažeidė pataisos įstaiga ir/ar jos pareigÅ«nai.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis yra apie 200 kv.m. ploto, todėl trÅ«ksta vietos pasivaikščioti.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 06 19 iki 2016 01 28) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sÄ lygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o Å¡ių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaromos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos higienos normÄ HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau- Higienos norma), tačiau šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl pareiškėjo nurodytu laikotarpiu taikytini Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos“ “ patvirtinimo“ patvirtinti reikalavimai.Taisyklių 5 punktas numato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, o tarp jų- ir pasivaikščiojimo kiemas (10.7).

Pagal Taisyklių 18-21 punktus kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti ir nurodyti reikalavimai jų įrengimui, tačiau jų dydžio reikalavimai nenurodyti.Pagal Higienos normos 18.4 punktÄ laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (b. l. 22). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia žeminimu, psichologiniu spaudimu, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog dėl Å¡ių sutrikimų bÅ«tų kreipęsis dėl medicininės, psichologinės pagalbos, o Å¡i bÅ«tų nesuteikta.

Todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mÄ stÄ , į tai, kad 49 paras pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 110 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 1punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 110 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėja                                                                                                                                    Daina Kukalienė