a8a448b6-e993-493d-86b3-6b6c8181a5ae · Panevėžio miesto apylinkės teismas

NUTARTISAdministracinė byla Nr. A2.3.- 358-412/2012Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02679-2011-3                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 42.4.; 52.3.;   Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS 2012 m. kovo 27 d.Panevėžys        Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis, sekretoriaujant Irenai Miliukienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž.

K.,jo atstovui, advokatui T. Å .,Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui D. R.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, komercijos direktoriumi, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : Ž. K. suraÅ¡ytas adm.teisės pažeidimo protokolas, konstatuojant, kad, 2011m. birželio 20-22d. atlikus planinį patikrinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakingas darbuotojas Ž.

K. netinkamai organizavo alyvų atliekų sutvarkymÄ , neužtikrino norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi. UAB „(duomenys neskelbtini) “ į Lietuvos rinkÄ iÅ¡leido 947 t alyvų, sutvarkė 46,047 t alyvų atliekų, įvykdė 4,86 procentų užduoties, o priklauso įvykdyti 30 procentų, taigi neįvykdė 2010 m. alyvų atliekų tvarkymo užduoties. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 341 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimo Nr.519 reikalavimus, neužtikrino strateginių atliekų tvarkymo plano 166.4 punkto reikalavimų.

Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 51(19) straipsnyje 7 dalyje.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. K. parodė, jog su jam suraÅ¡ytu administracinės teisės pažeidimo protokolu nesutinka, teisės pažeidimo nepadarė. Parodė, jog UAB ” (duomenys neskelbtini)” dirba nuo 2001metų komercijos direktoriumi. Bendrovė užsiima alyvų tepalų prekyba, nuo 2005 metų pradėjo užsiimti atliekų tvarkymu. Bendrovėje jis yra atsakingas už alyvų atliekų tvarkymÄ .

Sunaudotos alyvos surinkimas pagal nsutatytÄ planÄ Å¡iuo kriziniu laikotarpiu praktiÅ¡kai neįmanomas, kadangi jÄ gvyventojai naudoja kurui. Dėl Å¡ios priežasties atliekų surinkti neįmanoma, todėl 2010m. įvykdyta 4,86% užduoties, dėl ne nuo jo ar įmonės kaltės priklausančių, o dėl objektyvių aplinkybių Kaip atsakingas asmuo jis padarė viskÄ , kad bÅ«tų surinktas bÅ«tinas alyvų atliekų kiekis, atliekas netgi įmonė supirkinėdavo, tam duodama įvairius skelbimus, tačiau visvien reikiamo perdirbti kiekio ne dėl jo kaltės surinkti nepavyko.

Mano, kad dėl Å¡ios situacijos jo kaltės nėra ir praÅ¡o adm.teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas D. R. nurodė, jog 2011m. rugsėjo mėn. 27d. Ž. K. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis UAB “(duomenys neskelbtini)”, dirbdamas komercijos direktoriumi ir bÅ«damas atsakingu už tinkamÄ Â organizavimÄ , alyvų atliekų sutvarkymÄ , neužtikrino norminių teisės aktų reikalavimų įvykdymo. 2011m. birželio mėn. atlikus UAB ” (duomenys neskelbtini)” planinį patikrinimÄ Â Â nustatyta, kad užduotis dėl atliekų tvarkymo įvykdyta nepilnai, o tik 4,86%.

Tuo pažeidėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 341str. 2 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 518. patvirtintus strateginio atleikų tvarkymo plano 166.4 p. reikalavimus. Nabo, jog Ž. K. kaltė pagal suraÅ¡ytÄ adm.teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯rodyta ir praÅ¡o skirti jam nuobaudÄ . Lietuvos Respublikos ATPK 51(19) str. 7 d. nustatyta administracinė atsakomybė atsakingiems pareigÅ«nams už alyvų atliekų netvarkymÄ ir nedalyvavimÄ alyvų atliekų tvarkymo sistemoje.

Å i norma yra blanketinė, nukreipianti į kitas teisės normas, kurios reglamentuoja alyvos atliekų tvarkymÄ . Atliekų tvarkymo įstatymo 341 str. 2 d. 2 p. įpareigoja gamintojus ir importuotojus įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 p. nustato alyvų gamintojams ir importuotojams Å¡ias alyvos atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų – regeneruoti, perdirbti ar kitaip naudoti (pvz., energijai, kurui, atitinkančiam skystojo kuro kokybės reikalavimus, gauti) ne mažiau kaip 30 %, o nuo 2012 metų – ne mažiau kaip 50 % alyvos atliekų (skaičiuojama nuo patiekto per metus rinkai alyvų kiekio).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , Å¡ios teisės normos yra imperatyvios, formuluojančios gamintojams ir importuotojams privalomo elgesio taisyklę (nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-3250/2010). Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė regeneruoti ar perdirbti į kurÄ 4,86 procentų alyvos atliekų, skaičiuojant nuo 2010 m. į Lietuvos vidaus rinkÄ iÅ¡leisto 947 t alyvos kiekio (b.l. 6-10), taigi neįvykdė 2010 m. alyvos atliekų tvarkymo sistemoje, kurios funkcionavimas pagrįstas atliekų tvarkymo užduočių vykdymu.Teismas konstatuoja, kad alyvų atliekų tvarkymo užduotis (Plano 166.4 p.) yra privalomo pobÅ«džio, kas paminėta Atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2005 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-279 redakcija), nustatant, kad „gamintojai ir importuotojai privalo <...> įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis“. Aptariamų (alyvų) atliekų tvarkymo užduočių privalomumas buvo nustatytas ir Plano 4 punkte (Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija), įtvirtinusiame, kad „šiame Plane numatyti veiksmai ir priemonės, taip pat nustatytos užduotys, kuriuos turi įgyvendinti valstybės institucijos, savivaldybės, gamintojai ir importuotojai, atliekų tvarkytojai“.

Konstatuotina, kad Plano 166.4 punkte (Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) teisėkÅ«ros subjektas alyvų gamintojams ir importuotojams buvo nustatęs privalomai vykdytinÄ (imperatyviÄ ) alyvų atliekų tvarkymo užduotį – regeneruoti arba perdirbti į kurÄ ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų (skaičiuojama nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio). Tokiu bÅ«du buvo nustatyta svarbi alyvos gamintojų ir importuotojų Å«kinės veiklos sÄ lyga.Pastebėtina, kad alyvos gamintojas ar importuotojas ne visada yra tas asmuo, kuris turi susidariusios panaudotos alyvos atliekas.

Ä®monė, kurioje dirba Ž. K.,iÅ¡ esmės pati alyvų nenaudoja, bet jas parduoda kitiems subjektams. Taigi atliekų, kurias įmonė pagal plano 166.4 punktÄ (Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) buvo įpareigota tam tikru bÅ«du sutvarkyti, turėtojas dažniausiai yra kiti (tretieji) asmenys. Vadinasi, įmonė, tuo pačiu ir Ž. K., siekdamas įvykdyti aptariamÄ užduotį, turėjo imtis aktyvių priemonių, kad surinktų (užtikrintų, jog bÅ«tų surinkta) ne mažiau nei 30 procentų panaudotų alyvų, skaičiuojant nuo per atitinkamus metus į rinkÄ iÅ¡leistų alyvų kiekio.

Tačiau pastebėtina, kad net ir ėmęsis aktyvių veiksmų, jis dėl nuo jo valios visiÅ¡kai nepriklausančių priežasčių gali nesurinkti tokio panaudotų atliekų kiekio, kokį Plano 166.4 punkte (Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) numatytais bÅ«dais privalėjo sutvarkyti. Kaip minėta, panaudotos alyvos atliekos dažniausiai yra ne jo, bet kito asmens dispozicijoje, todėl ir jų surinkti pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti objektyviai neįmanoma. Be to, tokių atliekų surinkimas iÅ¡ atliekų turėtojų ir (arba) perdirbimas gali bÅ«ti visiÅ¡kai ekonomiÅ¡kai nepagrįstas ir neadekvatus (pvz., pareiÅ¡kėjas turėtų siÅ«lyti atliekų turėtojams itin didelę pinigų sumÄ , kad jie pristatytų alyvų atliekas jam arba jo įgaliotiems asmenims).  Vyriausybės nustatytos (privalomos) alyvų atliekų tvarkymo užduoties vykdymas priklauso ir nuo atliekų turėtojo veiksmų su turimomis panaudotomis alyvomis bei jo valios perduoti Å¡ias atliekas atitinkamiems Å«kio subjektams.

Pabrėžtina, jog nors Plano 143 punktas (Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) reikalauja, kad alyvų atliekų surinkimÄ turi užtikrinti Å¡ių atliekų turėtojas, o gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybės principÄ , finansuoja Å¡ių atliekų tvarkymÄ tuo atveju, kai jas tvarkyti atliekų tvarkytojui nuostolinga, tačiau, kaip matyti iÅ¡ atliekų tvarkymo užduotį reguliuojančių Plano nuostatų, aplinkybė, jog atliekų turėtojas neįvykdo pastarosios pareigos, t. y. neperduoda alyvų atliekų Å¡ių atliekų tvarkytojui, neturi įtakos alyvų gamintojams ir importuotojams tenkančios pareigos regeneruoti ar perdirbti į kurÄ alyvų atliekas apimčiai.

Pastebėtina ir tai, kad gamintojams ir importuotojams tenkančios pareigos regeneruoti ar perdirbti į kurÄ ne mažiau kaip 30 procentų panaudotų alyvų atskaitos taÅ¡kas yra į rinkÄ iÅ¡leistų alyvų kiekis. Tačiau neabejotina, kad dalis į rinkÄ iÅ¡leistų alyvų atitinkamais (ataskaitiniais) metais gali bÅ«ti ir nepanaudojamos (pvz., laikomos kaip atsargos, eksportuojamos ar pan.), t. y. gali nesusidaryti alyvų atliekos, kurias gamintojai ir importuotojai yra įpareigojami regeneruoti ar perdirbti į kurÄ .Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje ,,Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, jog pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos Å«kis – tai privati nuosavybė, asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva.

Asmens Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sÄ voka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslÄ , teisę laisvai sudarinėti sutartis, sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, Å«kinės veiklos subjektų lygiateisiÅ¡kumÄ ir kt. Asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiÅ¡kai priimti jo Å«kinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).

Asmens Å«kinės veiklos laisvė gali bÅ«ti ribojama, kai yra bÅ«tina ginti vartotojų interesus, saugoti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ , kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Ä®statyme nustatyti draudimai turi bÅ«ti pagrįsti, adekvatÅ«s siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiÅ¡kiai suformuluoti. Reguliuodama Å«kinę veiklÄ , valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo Å«kio subjektams bÅ«tų sudarytos nepalankios, nevienodos Å«kininkavimo sÄ lygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikÅ¡tis (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas).

Kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kuriuo Å«kinės veiklos laisvei įgyvendinti bÅ«tų sudarytos netinkamos sÄ lygos. Pažymėtina ir tai, kad pagal KonstitucijÄ valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , privalo paisyti konstitucinio Å«kio subjektų lygiateisiÅ¡kumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiÅ¡kumo principu (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (Å«kinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet bÅ«tent bendros tautos gerovės (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas).Taip pat pažymėtina, kad, kaip savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves, taip pat Å«kinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai).

Ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad Å«kinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).Plano 166.4 punktu (Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) nustatydama atliekų tvarkymo užduotį – regeneruoti arba perdirbti į kurÄ ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų (skaičiuojama nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio), Vyriausybė nustatė alyvos gamintojų ir importuotojų Å«kinės veiklos sÄ lygÄ .

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Å¡i sÄ lyga turi atitikti protingumo, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo, reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat kitus konstitucinius principus ir imperatyvus. Tačiau aptariamos Å«kinės veiklos sÄ lygos įvykdymas nepriklauso vien tik nuo alyvos gamintojų ir importuotojų valios. Vadinasi, minėta Plano norma įtvirtina tokiÄ alyvos gamintojų ir importuotojų prievolę, kurios jie objektyviai gali tiesiog negalėti įvykdyti.

Tačiau teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma. Be to, kadangi panaudotų alyvos atliekų, kurias tam tikru būdu perdirbti Plano 166.4 punktu yra įpareigoti alyvos gamintojai ir importuotojai, surinkimas priklauso ne tik nuo šių subjektų, bet ir nuo minėtų atliekų turėtojų valios, minėtas reguliavimas lemia, kad šių atliekų surinkimas ir (arba) perdirbimas gali tapti visiškai ekonomiškai neadekvačiu ir nepagrįstu, o tai iš esmės gali priversti atsisakyti alyvų gamybos ar importo veiklos.

Tad aptariamos Å«kinės veiklos sÄ lygos įtvirtinimas, teismo nuomone, vertintinas kaip nepateisinamų, neproporcingų siekiamiems tikslams Å«kinės veiklos sÄ lygų ir suvaržymų nustatymas, juolab, kad traukiamas atsakomybėn asmuo ėmėsi visų priemonių reikiamam perdirbti alyvos kiekiui surinkti ir Plano nustatytai užduočiai įvykdyti. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje Nr. A502-1463/2011, iÅ¡sakęs kitokiÄ pozicijÄ , nei to paties teismo priimtoje nutartyje Nr. N-62-3250/2010.

Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad atliekų tvarkymo užduotis ne dėl Ž. K. kaltės nebuvo atlikta. Akivaizdu, kad, nekonstatavus Ž. K. kaltės, jis negali bÅ«ti traukiamas adm.atsakomybėn ir adm.teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.                  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :                   Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) adm.teisės pažeidimo bylÄ pagal LR ATPK 51(19) str. 7 d. nutraukti.

NutarimÄ per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                   ArÅ«nas Nevardauskis