2019-04-17 Nr. AB-9631-3-64-3-00332-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3362-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00332-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 14 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių TI nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Jis buvo laikomas perpildytose Šiaulių TI kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o kamerose esančio inventoriaus užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotą. Patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis, patalpos nebuvo tinkamai apšviestos. Rūkantieji kaliniai buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Kalinių ir jų asmeninių daiktų apžiūros buvo atliekamos nesilaikant higienos reikalavimų, esant žemai oro temperatūrai, asmeniniai daiktai buvo dedami į nešvarias dėžes. Pareiškėjo nuomone, dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų ir teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų jis patyrė emocinius išgyvenimus, suprastėjo jo psichologinė būklė, fizinė sveikata.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė taikyti senaties terminą ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI visada siekia užtikrinti teisės aktuose numatytą minimalų gyvenamojo ploto dydį, bet dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi tokią galimybę, kadangi negali daryti įtakos atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui. Atsakovas pabrėžė, kad Šiaulių TI tokiomis sąlygomis asmenis siekia laikyti kuo trumpesnį laiką. Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kalinamųjų sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikytų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus atsakovas negalėjo. Teisės aktai nenustato kamerose esančio inventoriaus užimamo ploto įtakos, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančio ploto dydį. Pareiškėjo Šiaulių TI kalinimo laikotarpiu kameros nebuvo tikrintos, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti duomenų apie kamerų atitikimą higienos reikalavimams. Be to, pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų nebuvo detalizuotas. Atvykstantiems ir išvykstantiems asmenims krata Šiaulių TI atliekama teisės aktų numatyta tvarka, o pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos subjektyviais pojūčiais (šalčiu, purvu), todėl nėra galimybės jų įvertinti. Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su rūkymu. Į Šiaulių TI atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kameras, o pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis Šiaulių TI nepateikė.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisė 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 14 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2017 m. kovo 10 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 8), t. y. pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2014 m. kovo 10 d., todėl jo skundą nagrinėjo nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. liepos 17 d.

7. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad laikymo Šiaulių TI metu jam buvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, todėl sprendė, jog pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. liepos 17 d. (121 dieną) buvo kalinamas Šiaulių TI minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto neatitinkančiomis sąlygomis kamerose Nr. 51, 50.

8. Atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) numatytų reikalavimų dėl sąlygų (oro temperatūros, santykinės drėgmės) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė Higienos normos HN 76:2010 14 punkte numatyto reikalavimo dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų asmenų kamerų atskyrimo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.

III. 9. Pareiškėjas J. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Šiaulių TI kamerose Nr. 50 ir 51, tačiau nesprendė dėl laikotarpio, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 38 ir 92.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas yra grindžiamas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, pateiktus įrodymus, sprendimas išsamiai pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjo J. G. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl jo laikymo Šiaulių TI kamerose Nr. 38 ir 92. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad remiantis bylos duomenimis (Šiaulių TI 2017 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 60/09-10498 dėl J. G.) nustatyta, kad pareiškėjas kameroje Nr. 38 buvo kalinamas nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. spalio 15 d, o kameroje Nr. 92 - nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. (b. l. 33–40). Minėtiems laikotarpiams pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu pritaikė ieškinio senaties terminą, todėl teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo kalinimo sąlygų kamerose Nr. 38 ir 92.

16. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė