Legislator Case Law & Legislation
a8a31eb2-e999-4791-8ab7-c23f6379f614 AI generated

a8a31eb2-e999-4791-8ab7-c23f6379f614 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a8a31eb2-e999-4791-8ab7-c23f6379f614
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir atsakovė) 2018 m. liepos 31 d. įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Ä®sakymas), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr.  49VÄ®- 1027-(14.49.2);

Legislator headnote

AI generated

a8a31eb2-e999-4791-8ab7-c23f6379f614 · Vilniaus apygardos teismas: Susiklostė tokia situacija, jog ta pati sklypo dalis buvo iÅ¡nuomota ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui. Ginčijame įsakyme nustatyta per mažas ieÅ¡kovų pastatų eksploatavimui priskirtas plotas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų H. K. ir J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021  m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų H. K. ir J. K. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB  „Sidora“ ir UAB „Žvanga“ dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai H. K. ir J. K. (toliau ir ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami atnaujinti ieÅ¡kinio padavimo terminÄ ir :

1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir atsakovė) 2018 m. liepos 31 d. įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Ä®sakymas), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr.  49VÄ®- 1027-(14.49.2);

2) panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ â€žDėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“.

2. PraÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo grindė aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovai 2019 m. kovo 13 d. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl UAB „Sidora“ naudojasi valstybės žemės sklypo dalimi, kuri skirta ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymÄ nurodydama, jog 2018 m. liepos 31 d. buvo priimtas įsakymas, kuriame buvo nustatytos pastatams eksploatuoti reikalingos dalys. IeÅ¡kovai susipažinę su Å¡iuo dokumentu, 2019 m. gegužės 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ susipažinti su įsakymu ir su juo susijusiais dokumentais. 2019 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovai gavo iÅ¡ atsakovės dokumentų kopijas.

Iki Å¡ios datos ieÅ¡kovai nežinojo apie priimtÄ Ä¯sakymÄ ir nebuvo jo gavę. Ä®sakymu buvo sumažinta ieÅ¡kovų pastatams eksploatuoti priskiriama žemės ploto dalis, todėl jis pažeidžia ieÅ¡kovų teises. 2019 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovai pateikė skundÄ dėl įsakymo, o atsakovė 2019  m.  rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo netenkino skundo. Dėl Å¡io sprendimo ieÅ¡kovai 2019  m. rugsėjo 6 d. pateikė skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019  m.

 rugsėjo  13  d. sprendimu atsisakė priimti skundÄ , nurodydama, jog reikia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . 2019 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . IeÅ¡kovai 1 mėn. terminÄ apskųsti atsakovės įsakymÄ praleido dėl svarbių priežasčių: atsakovė nurodė klaidingÄ apskundimo tvarkÄ , ieÅ¡kovai buvo sÄ Å¾iningi ir aktyvÅ«s, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, sužinoję apie priimtus sprendimus, ėmėsi veiksmų greitai juos apskųsti.

3. IeÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad : 3.1. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausė 42 315 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 13 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal kuriÄ UAB  „Sandėliavo logistikos sprendimai“ buvo iÅ¡nuomota 23 010 kv. m Å¡iuo sklypo dalis. 2008  m.  rugsėjo 15 d. valstybės žemės sklypo nuomos sutartimi 5 050 kv. m sklypo dalis buvo iÅ¡nuomota UAB „Santechniniai darbai“. 3.2. 2010 m. gruodžio 31 d. tarp valstybės ir UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ buvo sudarytas susitarimas dėl iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalies sumažinimo nuo 23 010 kv. m iki 11 759 kv. m ploto. 3.3. 2011 m. sausio 28 d. ieÅ¡kovai sudarė su UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯gijo žemės sklype esančius 6 statinius. 3.4. 2011 m. gegužės 10 d. tarp ieÅ¡kovų ir valstybės buvo sudarytas susitarimas, kurio 2005 m.

 sausio  13 d. nuomos sutartis buvo pakeista, vietoje nuomininko UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ įrašant nuomininkus – ieškovus. Tokiu būdu ieškovai turi nuomos teisę į 11  759 kv. m žemės sklypo dalį, kuriuos naudoja turimiems statiniams eksploatuoti. 3.5. 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės sprendimu žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus: 37  265  kv.  m ir 5 050 kv. m ir ieškovų pastatai liko 37 265 kv. m ploto žemės sklype. 3.6. Po žemė sklypo padalinimo žemės nuomos sutartis liko nepakeista ir liko galioti, o ieškovai išsaugojo nuomos teisę į 11 759 kv. m sklypo dalį. 3.7.

UAB „Sidora“ 2017 m. spalio 18 d. įgijo iÅ¡ UAB „Conceptus Medius“ 2 pastatus, esančius žemės sklype, bet nepakeitė žemės nuomos sutarties nuomininko. 3.8. 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Sidora“ sudarė valstybės žemės nuomos sutartį 14 780 kv. m plotui, kuris yra didesnis nei ankstesnio pastatų savininko. 3.9. 2018 m. balandžio mėn., ieÅ¡kovai buvo gavę UAB „VerslÅ«s projektai“ raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodoma apie parengtÄ sklypo planÄ , kuriame yra iÅ¡skirtos kiekvienam pastatui reikalingos dalys.

Å iame plane ieÅ¡kovų pastatams eksploatuoti buvo numatyta mažesnė sklypo dalis nei buvo priskirta nuomos sutartyje, o trečiojo asmens UAB „Sidora“ dalis padidinta lyginant su ankstesnio pastato savininko dalimi. 2018 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovai informavo, jog nesutinka su pasiÅ«lytomis ribomis ir daugiau negavo jokio informacijos. Tik vėliau sužinojo apie UAB „Sidora“ naudojimÄ si sklypo dalimi, kuri pagal sutartį priskirta ieÅ¡kovams.

4. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kina, kad Ä®sakymu buvo ignoruojamas galiojantis susitarimas su ieÅ¡kovais dėl 11  729  kv.  m žemės nuomos. Anot ieÅ¡kovų, Ä®sakymu atsakovė negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti nuomos sutarties sÄ lygas ir sumažinti nuomos žemės sklypo plotÄ . Kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams eksploatuoti, atsakovė turi siÅ«lyti nuomininkui pakeisti sutartį, o jam nesutikus – kreiptis į teismÄ dėl sutarties pakeitimo. Atsakovė ieÅ¡kovams nėra pateikusi jokio pasiÅ«lymo dėl Sutarties pakeitimo.

Po žemės sklypo padalinimo nuomos sutartis liko galioti, todėl Ä®sakymas, kuriuo vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeistos sutarties sÄ lygos, yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti panaikintas. Teigia, jog Ä®sakymas buvo priimtas ne iÅ¡ karto po žemės sklypo padalijimo, o po to, kai trečiasis asmuo UAB „Sidora“ įgijo pastatus. UAB „Sidora“ užsakė sklypo plano parengimÄ ir ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su tokiu parengtu planu, nebuvo atsižvelgta į ieÅ¡kovų nuomonę.

Susiklostė tokia situacija, jog ta pati sklypo dalis buvo išnuomota ieškovams ir trečiajam asmeniui. Ginčijame įsakyme nustatyta per mažas ieškovų pastatų eksploatavimui priskirtas plotas.

5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Neginčijo aplinkybių, jog : 5.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 6 statiniai, esantys žemė sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,7265 ha. 23 010 kv. m dalis šios sklypo 2005 m. sausio 13 d. buvo išnuomota UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“. Šis plotas 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu buvo sumažintas iki 11 759 kv. m. 5.2. 2011 m. gegužės 10 d. susitarimu anksčiau nurodyto sklypo dalies nuomininkais tapo ieškovai. 2012 m. birželio 29 d. visas sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus.

6. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė sekančiomis aplinkybėmis: 6.1. 2013 m. spalio 16 d. raÅ¡tu iÅ¡ UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ buvo perkeltos ieÅ¡kovams teisės pagal nuomos sutartį, bet nekilnojamojo turto registre žemės sklypo plotas buvo nenurodytas. IeÅ¡kovai nesikreipė dėl sutarties patikslinimo, nors pasikeitė faktinė situacija su žemės sklypu, todėl žemės nuomos sutartyje nurodyti duomenys neatitiko esamos situacijos ir turėjo bÅ«ti rengiamas naujas žemės sklypo planas, kuriame turėjo bÅ«ti nustatytos sklypo dalys, reikalingos savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti. 6.2. 2018 m. kovo 14 d. buvo gautas UAB „Sidora“ praÅ¡ymas dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. IeÅ¡kovai 2018 m. balandžio 11 d. raÅ¡tu buvo informuoti apie parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . IeÅ¡kovai informavo, jog nesutinka su Å¡iuo planu nenurodydami priežasčių.

7. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, ji priėmė Å¡ioje byloje Ä®sakymÄ , kuriuo patvirtino žemės sklypo dalis, savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus apie priimtÄ Ä¯sakymÄ . Å is raÅ¡tas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovų nurodytu adresu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ iÅ¡nuomojant valstybės žemės sklypÄ , turi bÅ«ti parengtas žemės sklypo planas, kurį kompetentingi parengti matininko kvalifikacijÄ turintys asmenys.

Tokį planÄ rengia ne atsakovė, o sklypo nuomininkų pasitelkti matininkai, kurie atsako už teisės aktų reikalavimų įgyvendinimÄ . Ginčijamu įsakymu buvo patvirtintos sklypo dalys, reikalingos nurodytiems pastatams. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 8 ir 33 punktai numato atsakovės pareigÄ nustatyti valstybinės žemės sklypo dalį, tenkančiÄ kiekvienam bendraturčiui ir todėl turėjo teisę priimti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ .

8. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai praleido 1 mėnesio terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti ir praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Anot atsakovės, apie Ä®sakymÄ jie buvo informuoti iÅ¡siuntus jiems raÅ¡tÄ .

9. Trečiasis asmuo UAB „Sidora“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog trečiasis asmuo 2017 m. spalio 18 d. įgijo valstybės žemės sklype esančius pastatus ir teisę į žemės sklypo nuomÄ , todėl pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo nuomos. Atsakovė nurodė, jog yra pasikeitusi žemės sklypo faktinė situacija, todėl reikia parengti naujÄ Å¾emės sklypo planÄ . UAB „VerslÅ«s projektai“ parengė žemės sklypo planÄ ir apie tai informavo ieÅ¡kovus. IeÅ¡kovai informavo, jog nesutinka su planu, bet nenurodė jokių priežasčių. 2018 m. liepos 31 d. atsakovė priėmė Ä®sakymÄ , kuriame nustatė sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis vadovaudamasis UAB „VerslÅ«s projektai“ parengtu žemės sklypo planu. 2018 m. rugpjūčio 31 d. su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 14 780 kv. m žemė sklypo nuomos. IeÅ¡kovai niekada nesinaudojo ginčo dalimi kilusia sklypo dalimi, nes ji buvo atitverta tvora.

11. Parengiamojo ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas patikslindamas ginčo ribas nurodė, jog ieÅ¡kinys yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su tarp Å¡alių galiojančiais valstybinės žemės nuomos sutartiniais teisiniais santykiais ir nebus įrodinėjamos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčijame įsakyme nurodytais pastatams priskirtų plotų nustatymo pagrįstumu, ieÅ¡kovų ir kitų asmenų statinių faktiÅ¡kai užimamu ir naudojamu plotu. PareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Papildomai nurodė, jog galiojant tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės nuomos sutarčiai, atsakovė Ä®sakymu vienaÅ¡aliÅ¡kai, neteisėtais pakeitė nuomos sutarties sÄ lygas sumažindama nuomojamų sklypo plotÄ iki 9 087 kv. m Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai negavo ginčijamo Ä®sakymo. O atsakovė įrodinėja tik Å¡io įsakymo iÅ¡siuntimÄ , bet ne įteikimÄ . Kai sužinojo apie ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , ieÅ¡kovai ėmėsi visų protingų priemonių ginti savo teises. IeÅ¡kovai Å¡iuo metu faktiÅ¡kai valdo 11 759 kv. m žemės sklypo plotÄ , o ginčijamas įsakymas yra prielaida sutarties keitimui.

12. Teismo posėdžio metu atsakovė atstovas nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ginčo dėl ieÅ¡kovų nurodomų faktinių aplinkybių nėra. IeÅ¡kovai bÅ«dami valstybinės žemės sklypo nuomininkais turėjo pareigÄ domėtis. IeÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo atliktas žemės sklypo padalinimas ir iÅ¡ vieno žemės sklypo atsirado du žemės sklypai, todėl nuomos sutartys turėjo bÅ«ti tikslinamos. Plano rengimo iniciatyvos teisė priklauso ne atsakovei, o nuomininkams.

Atsakovė parengtÄ planÄ arba tvirtina, arba netvirtina. IeÅ¡kovai praleido 1 mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ . Atsakovė iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovų nurodytu adresu ir neturi duomenų apie praneÅ¡imo neįteikimÄ ar grÄ Å¾inimÄ . Tenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, sutartis su trečiuoju asmeniu liks galioti. Sutartis su ieÅ¡kovais dėl žemės nuomos yra galiojanti, bet galioja tik naujas žemės sklypo planas, o senas planas nustojo galioti. Priimtas įsakymas yra prielaida modifikuoti nuomos teisinius santykius.

13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Sidora“ atstovas nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypo padalinimo, todėl po padalinimo pasikeitė faktinė situacija, nes pasikeitė sklypo plotas, adresas. UAB „Sidora“ kreipėsi sklypo plano sudarymo, nes nebuvo aktualaus plano.

14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Sidora“ atstovė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog žemės sklypas buvo padalintas ieškovų prašymu. Po padalinimo pasikeitė faktinė situacija. Ieškovų nurodytas sklypo planas po sklypo padalinimo tapo negaliojančiu, nes iš jo negalima nustatyti sklypo plotų. Ieškovai neparengė naujo sklypo ploto, todėl tai padarė UAB „Sidora“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Pirmos instancijos teismas nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes, dėl kurių tarp Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės nėra : 16.1. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 42 315 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas). UAB  „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ nuosavybės teise priklausė pastatai unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 7/10 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr.1), esantys Å¡iame Žemės sklype. 16.2. 2005 m. sausio 13 d. tarp UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – Sutartis) pagal kuriÄ UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ buvo iÅ¡nuomotas 23 010 kv. m Žemės sklypo dalis iki 2097 m. birželio 24 d. 16.3. 2010 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriuo buvo susitarta pakeisti Sutarties sÄ lygas vietoje 23 010 kv. m ploto žemės sklypo dalies, įraÅ¡ant 11 759 kv. m. 16.4. 2011 m. sausio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai iÅ¡ UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai įgijo Å¡eÅ¡is Pastatus Nr. 1. 16.5. 2011 m. gegužės 10 d. tarp ieÅ¡kovų ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, buvo sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas Nr.

2) dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta pakeisti Sutarties sÄ lygas nuomininkais vietoje UAB  „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ įraÅ¡ant ieÅ¡kovus. 16.6. 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės sprendimu Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus:

1) unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), 37 265 kv. m (toliau – Žemės sklypas Nr.

1) ir 2) unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), 5 050 kv. m (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Po Žemės sklypo padalinimo, ieÅ¡kovų Pastatai Nr. 1 liko Žemės sklype Nr. 1. 16.7. Žemės sklype Nr. 1 be ieÅ¡kovo Pastatų Nr. 1, taip pat yra tretiesiems asmenims UAB „Sidora“ priklausiantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatai Nr.  2) ir UAB „Žvanga“ priklausantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr. 3). 16.8. 2018 m. liepos 31 d. atsakovė priėmė įsakymÄ Nr. 49VÄ®-1027-(14.49.2.) (toliau – Ä®sakymas), kuriuo nustatė Žemės sklype Nr. 1 reikalingas kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuoti Pastatams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 eksploatuoti žemės sklypo dalis. 16.9. 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo įsakymu, atsižvelgus į Ä®sakymÄ buvo nuspręsta trečiajam asmeniui UAB „Sidora“ iÅ¡nuomoti 14 780 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalį. 16.10. 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovo ir UAB „Sidora“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis pagal kuriÄ UAB „Sidora“ buvo iÅ¡nuomota 14  780 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalis. 16.11. 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakovo raÅ¡tu (toliau - Sprendimas) buvo netenkintas ieÅ¡kovų pateiktas skundas dėl priimto Ä®sakymo panaikinimo.

17. Taip pat teismas apibrėžė šio ginčo ribas ir nustatė, jog šioje byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, atsižvelgiant į tarp ieškovų ir atsakovės galiojančius įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties su vėlesniais jos pakeitimais. Šioje byloje nenagrinėtinas ir nevertinamas Įsakymo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas dėl Įsakyme nurodytų konkretiems Pastatams priskirtų plotų pagrįstumo bei teisėtumo, faktiškai Pastatams reikalingo ploto dydžio. Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir ieškovų pareikštų reikalavimų.

18. IÅ¡ nustatytų aplinkybių pirmos instancijos teismas nusprendė, jog iÅ¡ Sutarties ir vėlesnių jos pakeitimų tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės susiklostė sutartiniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnis). Žemės sklypÄ padalinus į Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, Sutarties sÄ lygos nebuvo Å¡alių pakeistos. Å alys pripažino, jog Sutartis liko galioti. Sutarties sudarymo faktas buvo įregistruotas Žemės sklypo Nr.1 Nekilnojamojo turto registre. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog po Žemė sklypo padalinimo, tarp Å¡alių liko galioti Sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovams buvo iÅ¡nuomota 11 759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalis.

19. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, įvertinus nuomos objekto ypatumus (valstybinė žemė), be CK normų reglamentuoja ir imperatyvios Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų normos.

20. IÅ¡ Ä®sakymo turinio teismas nustatė, jog jame yra nurodyti Žemės sklype Nr. 1 esantys Pastatai bei nurodytas kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam Pastatui eksploatuoti nustatytas plotas. Ä®sakyme nėra nurodyta apie tarp Å¡alių ir kitų asmenų susiklosčiusius teisinius bei apie Å¡ių santykių modifikavimÄ . Ä®sakymas buvo priimtas vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos“ 33 papunkčiu, kuriame nurodoma, jog tais atvejais, kai suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas keliams pastatams eksploatuoti, tai iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui eksploatuoti.

21. Teismas įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo Ä®sakymo turinį, padarė iÅ¡vadÄ , jog Ä®sakymu atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nepakeitė tarp Å¡alių pagal Sutartį susiklosčiusių teisinių santykių ir po Ä®sakymo priėmimo tarp Å¡alių liko galioti Sutartis su anksčiau nurodytais jos pakeitimais pagal SusitarimÄ Nr. 1 ir Nr. 2 d. dėl Žemės sklypo Nr. 1 11 759 kv. m nuomos. Ä®sakymu atsakovė nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Pastatams eksploatuoti reikalingo ploto nustatymu, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu inicijuoti tarp Å¡alių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pakeitimÄ , bet ar tai įpareigos Å¡alis modifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius yra kito, o ne Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Ä®sakymu nebuvo pakeisti tarp Å¡alių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas reikalavimas Å¡iuo pagrindu laikomas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.

22. Atsižvelgdamas nustatytas aplinkybes pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl Įsakymo ir iš šio reikalavimo išvestinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo laikytini nepagrįstais, todėl teismo netenkinami ir ieškinį atmetė. Dėl termino pateikti ieškinį.

23. Teismui nustačius, jog ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl Ä®sakymo ir Sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas ir tuo pagrindu atmetus ieÅ¡kinį, byloje tarp Å¡alių ginčo objektu virtusios aplinkybės apie tai ar ieÅ¡kovai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ pateikti ieÅ¡kinį, termino atnaujinimo, kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio atmetimo pagrindas laikomos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

24. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „Sidora“ pateikė įrodymus apie patirtas 1 050 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje susidarė 7,25 Eur pašto išlaidos.

25. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , trečiojo asmens UAB „Sidora“ advokato darbo ir laiko sÄ naudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, daro iÅ¡vadÄ , jog trečiojo asmens UAB  „Sidora“ iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

26. Kadangi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestas, tai teismas priteisia lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtas 1 050,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis) ir 7,25 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas valstybės naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 27. IeÅ¡kovai H. K. ir J. K. (toliau ir apeliantai) apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

28. Apeliantai nesutinka su sprendimu, laiko jį nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu kadangi pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė esminių pažeidimų. Anot apeliantų, teismas pažeidė CK  2.36,  6.223, 6.189, 6.158, 6.200 straipsnius, taip pat Å¡ias normas aiÅ¡kindamas nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Jų teigimu, teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktÄ , kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Pateikia nesutikimo su sprendimu motyvus ir teigia, jog: 28.1. Teismas pažeidė CK 2.36 straipsnio 1 dalį, nevertindamas valstybės kaip civilinių santykių dalyvės 28.1.1. Anot apeliantų, teismas sprendime nepagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad teisės aktai suteikia teisę atsakovei priimti Ä®sakymÄ , neatsižvelgiant į turimus sutartinius įsipareigojimus. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybiniai žemės nuomos teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė, valstybinės žemės sklypo nuomos civilinių santykių dalyvė.

Tarp ieÅ¡kovų ir valstybės susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai neabejotinai priskirtini civilinių teisinių santykių sričiai. CK 2.36 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai. Nors kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ daugiau buvo pasisakyta dėl savivaldybės kaip civilinių santykių dalyvės statuso, tačiau analogiÅ¡ki iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini ir valstybei, nes CK 2.36 straipsnis identiÅ¡kai reglamentuoja valstybės ir savivaldybės teisinį statusÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose:

„Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo“; „ vien tai, kad savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, nesuteikia jai teisės, nesilaikant įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos, sutartis vykdyti (nevykdyti) ar jas nutraukti savo nuožiūra.“. „Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų teisės aktų bendrosios nuostatos, nei savivaldybės administracijos direktoriui suteikti įgaliojimai veikti jo kompetencijos srityje nesuteikia savivaldybei kaip nuomos sutarties kontrahentui vienašališkai modifikuoti su nuomininku sukurtų teisinių santykių:

šiuos pakeisti arba nutraukti. Jei būtų priešingai ir savivaldybė bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės – pagrindu (VSTVNDĮ 81 straipsnis) galėtų vienašališkai modifikuoti sutartinius teisinius santykius su privačiu subjektu, būtų paneigtas ne tik sutarties laisvės principas (CK  6.156  straipsnis), bet ir poreikis nuomos teisinius santykius grįsti sandoriais, nes tokie santykiai galėtų būti kuriami, keičiami ar nutraukiami vien viešojo administravimo subjekto valiniais sprendimais“.

Išskirtinis savivaldybės (ar valstybės) statusas, teisės ir pareigos bei jų įgyvendinimo apimtys yra aktualūs sutartinių santykių kūrimo procese, t. y. sutartiniai santykiai gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka (pavyzdžiui, pagal VSTVNDĮ 14  straipsnio 6 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka), nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) bei imperatyviųjų teisės normų.

Tačiau teisėtai sukurtiems (teisinį reguliavimÄ atitinkantiems) savivaldybės (o taip pat ir valstybės) ir privataus subjekto sutartiniams santykiams savivaldybės ar valstybės statusas, jai įstatymų suteikti įgaliojimai ir kompetencija, jos veiksmų ribojimai nėra tokie reikÅ¡mingi. 28.1.2. Apeliantų teigimu, kasacinio teismo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybė (jos institucijos) civiliniuose santykiuose su privačiais asmenimis dalyvauja lygiaverčiais pagrindais ir neturi iÅ¡skirtinio statuso.

Sukūrusi sutartinius santykius, valstybė turi laikytis sutarties, valstybės ir privataus asmens civiliniams santykiam taikomos CK nuostatos. Dalyvaujant jau sukurtuose civiliniuose santykiuos su privačiais asmenimis, atsakovei suteikti įgaliojimai nesuteikia jai teisės vienašališkai modifikuoti teisinių santykių. Priešingu atveju išnyktų poreikis nuomos teisinius santykius grįsti sandoriais, nes tokie santykiai galėtų būti kuriami, keičiami ar nutraukiami vien atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto valiniais sprendimais. 28.1.3.

Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vieÅ¡osios teisės normos reglamentuoja tam tikrų sutarčių sudarymÄ , o ne jų keitimÄ . Apeliantų nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 33 punktas nesuteikia atsakovei įgaliojimų vienaÅ¡aliÅ¡kai modifikuoti jau sukurtų civilinių teisinių santykių. Priimdama vieÅ¡ojo administravimo aktus, t. y.

Å¡iuo atveju Ä®sakymÄ , Taisyklių 33 punkto pagrindu atsakovė privalo atsižvelgti į jau galiojančius civilinius teisinius santykius ir jais prisiimtus įsipareigojimus. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, jog atsakovė turėjo teisę priimti Ä®sakymÄ nepaisant galiojančios Nuomos sutarties, visiÅ¡kai kitaip reglamentuojančios ir nustatančios Žemės sklypo Nr. 1 dalių paskirstymÄ . Prieidamas tokios iÅ¡vados teismas netinkamai įvertino atsakovės padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose ir pažeidė CK 2.36 straipsnio 1 dalį. 28.2.

Teismas sprendime pažeidė CK 6.223 straipsnį nepagrįstai jo netaikydamas 28.2.1. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis. Pažymi, kad sutarties, be kita ko, ir žemės nuomos sutarties, pakeitimÄ reglamentuoja CK 6.223 straipsnis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223  straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. 28.2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siÅ«lyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o Å¡iam nesutikus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis bÅ«tinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.“ Apeliantų teigimu, ginčo atveju nuomos sutartis de facto buvo modifikuota nesilaikant aukščiau nurodytų reikalavimų ir CK 6.223 straipsnyje įtvirtintos sutarčių keitimo tvarkos, kuri taip pat taikytina keičiant valstybines žemės nuomos sutartis.

Tai reiÅ¡kia, jog atsakovė turėjo pateikti ieÅ¡kovams pasiÅ«lymÄ dėl Nuomos sutarties pakeitimo, o ieÅ¡kovams nesutikus su atsakovės pasiÅ«lymu pakeisti nuomos sutartį, kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo teismine tvarka. Ä®sakymu vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo pakeistas Sutarties dalykas – sumažinta ieÅ¡kovams iÅ¡nuomoto Žemės sklypo Nr. 1 dalis. Be to, dalis Žemės sklypo Nr. 1, kuri Sutartimi buvo iÅ¡nuomota ieÅ¡kovams, sudarius naujÄ nuomos sutartį Å¡iuo metu yra perduota valdyti ir naudoti UAB „Sidora“.

Sutarties pakeitimas buvo atliktas nepasiÅ«lius ieÅ¡kovams sudaryti susitarimo dėl Sutarties pakeitimo, o taip pat neinicijavus jokio teisminio proceso dėl Nuomos sÄ lygų pakeitimo. 28.2.3. Apeliantų nuomone, teismas sprendime ne tik nepagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, jog Sutartis Ä®sakymu nebuvo pakeista, bet taip pat be pagrindo nesprendė, jog atsakovė, siekdama sumažinti ieÅ¡kovams Sutartimi perduoto Žemės sklypo dalį, privalėjo laikytis CK 6.223 straipsnyje įtvirtintos sutarčių keitimo tvarkos.

Taigi, teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams netaikė CK 6.223 straipsnio, tokias veiksmais pažeisdamas Å¡iÄ materialinę teisės normÄ (CPK 330 straipsnis). 28.3. Pirmos instancijos teismas sprendime pažeidė CK 6.158 straipsnio 1 dalį, 6.189, 6.200 straipsnius nepagrįstai jų netaikydamas 28.3.1. Apeliantai teigia, kad teismas sprendime, neįvertinęs atsakovės kaip civilinių teisinių santykių subjekto, taip pat nepagrįstai atsakovės veiksmų nevertino CK nuostatų bei Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kontekste.

Pažymi, kad CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties Å¡alis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai. CK 6.200 straipsnis įtvirtina, jog Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Pažymi, kad CK 6.454 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį.

Taigi, esminė nuomotojo pareiga yra perduoti (suteikti laikinam valdymui ir naudojimui) nuomininkui nuomos sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį). 28.3.2. Ginčo atveju Sutarties 1 punktu atsakovė įsipareigojo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovams 11 759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 (anksčiau – Žemės sklypo). Sutarties 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypas iÅ¡nuomojamas iki 2097 m. birželio 24 d. Taigi, Sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovams nustatytam periodui (iki 2097 m. birželio 24 d.) valdyti ir naudoti 11759  kv. m Žemės sklypo Nr. 1 (anksčiau – Žemės sklypo) dalį.

Kaip matyti iÅ¡ ginčo faktinių aplinkybių atsakovė kurį laikÄ vykdė savo įsipareigojimus, t. y. buvo perdavusi ieÅ¡kovams valdyti ir naudoti 11759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 (anksčiau – Žemės sklypo). Nors Sutarties galiojimo metu, Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus – Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Žemės sklypÄ Nr. 2, Sutartis nepasibaigė. 28.3.3. CK 6.562 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutartis baigiasi:

1) kai sueina nuomos terminas;

2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra;

3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas;

4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui;

5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais;

6) Å¡alių susitarimu. Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis, taigi, akivaizdu, jog žemės sklypo padalinimas nėra pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti. Taigi, 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės įsakymas, kuriuo Žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis nėra pagrindas Sutarčiai pasibaigti. Po Å¡io įsakymo priėmimo laikytina, jog ieÅ¡kovai toliau nuomojasi 11 759 kv. m valstybinės žemės sklypo, Å¡iuo metu – Žemės sklypo Nr. 1, dalį. Pažymi, kad sprendime analogiÅ¡kos iÅ¡vados prieina ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog Sutartis dėl 11 759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 nuomos yra galiojanti ir Å¡iuo metu. 28.3.4.

Galiojant su ieÅ¡kovais sudarytai Sutarčiai, Ä®sakymu naujai paskirstomas Žemės sklypas Nr. 1 jame esantiems statiniams eksploatuoti: 14780 kv. m Žemė sklypo Nr. 1 skiriama UAB  „Sidora“ naudojimui, 9087 kv. m - ieÅ¡kovų, o likusi dalis – UAB „Žvanga“. Ä®sakymu yra sumažinimas ieÅ¡kovų Statiniams eksploatuoti priskirtas Žemės sklypo Nr. 1 plotas (nuo 11 759 kv. m iki 9 087 kv. m), priskiriant Å¡iÄ Å½emės sklypo Nr. 1 dalį UAB „Sidora“ Statiniams eksploatuoti.

Pažymi, kad UAB „Sidora“ Statiniams eksploatuoti buvo priskirta didesnė Žemės sklypo Nr. 1 dalis negu prieÅ¡ tai galiojusioje valstybinės žemės nuomos sutartyje (priskirtina dalis padidinta nuo 12407 kv. m iki 14780 kv. m), nors UAB „Sidora“ valdomų statinių Žemes sklype sudėtis nei apimtis nepasikeitė, lyginant, koks buvo. Å iuo metu Ä®sakymas jau įgyvendintas - nuomos sutartimi UAB „Sirora“ iÅ¡nuomojant 14780 kv. m Žemės sklypo Nr. 2 dalį, kartu ir Žemės sklypo Nr. 1 tam tikras dalis, kurios pagal galiojančiÄ Sutartį yra perduotos ieÅ¡kovams.

Anot apeliantų, priimtu Ä®sakymu yra vienaÅ¡aliÅ¡kai sumažinama ieÅ¡kovų Sutarties pagrindu valdoma Žemės sklypo Nr. 1 dalis (ieÅ¡kovams vietoj Sutartyje numatytų 11759 kv. m, suteikiant 9087 kv. m Žemės sklypo Nr. 1), jÄ perduodant valdyti ir naudoti UAB „Sidora“. 28.3.5. Apeliantai teigia, kad Ä®sakymas prieÅ¡tarauja Sutarties esminėms sÄ lygoms, - atsakovės kaip nuomotojo įsipareigojimui ieÅ¡kovams Sutarties terminui suteikti bÅ«tent 11759 kv. m Žemės sklypo Nr.

1. Vadovaujantis Ä®sakymu sudarius Žemės sklypo Nr. 1 dalies nuomos sutartį su UAB „Sidora“, susiklostė situacija kuomet ta pati Žemės sklypo Nr. 1 dalis yra perduota skirtingiems subjektams, t. y. ieÅ¡kovams ir UAB „Sidora“. Tokia situacija nebÅ«tų susiklosčiusi, jei atsakovė bÅ«tų paisiusi su ieÅ¡kovais sudarytos ir galiojančios Sutarties ir joje prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiÅ¡kia, kad priimdama Ä®sakymÄ , atsakovė privalėjo atsižvelgti į Sutarties sÄ lygas ir Ä®sakymo turinį nustatyti ne tik pagal UAB „Sidora“ pageidavimÄ , bet taip pat atsižvelgdama į Sutarties įpareigojimus ir jų nepažeisdama, o siekdama pakeisti Sutartį laikytis CK įtvirtintos sutarčių keitimo tvarkos. 28.3.6.

Nors teismas sprendime visiÅ¡kai teisingai priėjo prie iÅ¡vados, kad Sutartis yra galiojanti, tačiau nepagrįstai nevertino Ä®sakymo turinio egzistuojančių nuomos teisinių santykių kontekste, t. y. visiÅ¡kai neatsižvelgė į valstybės, atstovaujamos atsakovės, Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, priimdama Ä®sakymÄ , atsakovė visiÅ¡kai nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų suteikti ieÅ¡kovams atitinkamo dydžio Žemės sklypo Nr. 1 plotÄ . 28.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. 28.4.1.

Apeliantų nuomone, teismo sprendime nepagrįstai prieita prie iÅ¡vados, jog Ä®sakymu nėra modifikuojami Sutartimi nustatyti teisiniai santykiai tarp valstybės, kuriÄ atstovauja atsakovė, ir ieÅ¡kovų. Pažymi, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). 28.4.2.

Kaip jau buvo nurodyta, vadovaujantis Ä®sakymu, nuomos sutartimi UAB „Sidora“ buvo iÅ¡nuomota 14780 kv. m. Žemės sklypo Nr. 1 dalis. Taigi, pagal Ä®sakymÄ ir su UAB „Sidora“ sudarytÄ nuomos sutartį Žemės sklypo Nr. 1dalis (2672 kv. m), kuri Sutartimi buvo iÅ¡nuomota ieÅ¡kovams, buvo perduota UAB „Sidora“ valdymui ir naudojimui. Tiek vadovaujantis Ä®sakymu, tiek jo pagrindu su UAB „Sidora“ sudaryta nuomos sutartimi ieÅ¡kovai neteko teisės naudotis 2672 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalimi ir jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo Nr. 1 plotas sumažėjo iki 9087 kv. m.

Taigi, teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai, nepaisant Ä®sakymo ir jo pagrindu sudarytos nuomos sutarties su UAB „Sidora“, iÅ¡laikė teisę naudotis ir valdyti 11759 kv. m Žemės sklypo Nr.1 dalimi prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, akivaizdžiai patvirtinantiems, jog dalis Žemės sklypo Nr. 1, Sutartimi perduota ieÅ¡kovams, Å¡iuo metu Ä®sakymu ir nuomos sutartimi yra perleista UAB „Sidora“. 28.4.3. Pažymi tai, kad Sutarties sÄ lyga dėl perduodamos Žemės sklypo Nr. 1 dalies sumažinimo (nuo 11759 kv. m iki 9087 kv.

m) nėra pakeista pasiraÅ¡ant ieÅ¡kovams ir atsakovei Susitarimo dėl jų pakeitimo, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog Å¡i sÄ lyga Å¡iuo metu de facto ir de jure jau yra modifikuota Ä®sakymo pagrindu. Taigi, teismas sprendime prie iÅ¡vados, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovai vis dar nuomojasi (valdo ir naudoja) Sutartyje nurodytÄ 11759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalį, priėjo tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų turinio ir susiklosčiusios faktinės situacijos (CPK 185 straipsnis). 28.5. Teismas sprendime netinkamai įvertino galiojančio administracinio akto ir teismo sprendime nustatytų faktų reikÅ¡mę, tokias veiksmais pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos 28.5.1.

Teismas sprendime ne tik nepagrįstai konstatavo, jog Ä®sakymu nėra modifikuojami valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, bet taip pat priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados, jog Ä®sakymas tik galėtų bÅ«ti pagrindu įpareigoti ieÅ¡kovus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas. Apeliantų nuomone, nepanaikinus įsakymo, Sutarties pakeitimas bÅ«tų tik formalumas. IeÅ¡kovams nesutikus bendru susitarimu pakeisti Sutarties, atsakovė inicijuotų ginÄÄ teisme dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo ir neabejotinai galiojant Ä®sakymui ir teismo sprendimui jį laimėtų. 28.5.2.

Administracinėje teisėje galioja administracinio akto teisėtumo prezumpcija, pagal kuriÄ â€žpagal teisėje galiojančiÄ Ä¯statymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpcijÄ Ä¯statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymo nustatyta tvarka“. Taisyklių 33 punkte numatyta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-614-822/2019, Lietuvos  Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 7- 1/2007 ir kt.).

Taigi, Įsakymas yra teisinis pagrindas žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

29. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ . Atsakovė skundė nurodo, kad : 29.1. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, teisinių santykių, susijusių su vienu iÅ¡ valstybės ir visuomenės turtu - valstybine žeme, negalima iÅ¡imtinai kvalifikuoti kaip civilinių teisinių santykių. PraktiÅ¡kai visais atvejais valstybinį žemės sklypÄ nuomoja privatus fizinis arba juridinis subjektas.

Vadovaujantis apeliantų pateiktu išaiškinimu, viešosios teisės nuostatos, normos reglamentuojančios valstybinės žemės patikėtinio teises tampa iš esmės betikslės, nes vadovaujamasi išimtinai CK nuostatomis. 29.2. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ginčo Įsakymas yra neteisėtas, nurodo, kad juo nepagrįstai sumažintas nuomos sutartyje jiems išnuomotas Žemės sklypo Nr. 1 plotas, taip pat nurodo, jog ginčo įsakymu Žemės sklypo Nr. 1 dalys yra nustatytos neracionalios, neproporcingos, todėl ginčo įsakymas yra neteisėtas. 29.3.

Atsakovė pažymi, kad Taisyklių 8 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga Å¡iam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Taigi, tiek iÅ¡nuomojamų, tiek parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planÄ Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. 29.4.

Minėtame punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės sklypo planÄ , kuris sudaromas pagal Lietuvos  Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002  m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Å¡iame plane nustatomi žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Pažymi, kad tokius planus kompetentingi yra parengti matininko kvalifikacijÄ turintys asmenys. 29.5. Taigi, iÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams iÅ¡skiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva. Be to, Taisyklėse nurodyta, kad žemės sklypo planÄ , su iÅ¡skirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis savarankiÅ¡kai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais - žemės sklypo naudotojais.

Vadinasi, žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiÅ¡kiems statiniams tenkančių dalių, Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡ esmės tik patvirtina jas, priimdama įsakymÄ dėl dalių nustatymo. Kitaip tariant, ne Nacionalinė žemės tarnyba, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių/pastatų eksploatavimui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus - matininkus, parengia žemės sklypo planÄ , su iÅ¡skirtomis dalimis, reikalingomis savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių/pastatų eksploatavimui.

Akcentuoja, kad žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Ši veikla taip pat reikalauja specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos. Matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-201-706/2015).

Vadinasi, bÅ«tent matininkas, parengęs žemės sklypo planÄ , atsako už jame esančių duomenų tikslumÄ ir už parengto plano kokybę. 29.6. Atsakovės teigimu, ginčo įsakymu buvo nustatytos tokios Žemės sklypo 1 dalys: ieÅ¡kovams nuosavybės teise valdomų pastatų tenkančias 37625 kv. m Žemės sklypo Nr. l dalis: pastatui-angarui (unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 432,16 kv. m, pagrindinis plotas 432,16 kv. m, tenka 2156  kv.  m ploto dalis; pastatui-angarui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 428,62  kv. m, pagrindinis plotas 428,62 kv. m, tenka 1576 kv. m ploto dalis; pastatui-angarui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 339,88 kv. m, pagrindinis plotas 281,28 kv. m, tenka 1762  kv.

 m ploto dalis; pastatui-Å«kiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 2115,00 kv. m (pagalbinio Å«kio) (pagal žemės sklypo planÄ Å¡iam pastatui eksploatuoti reikalinga yra 592  kv. m (darytina iÅ¡vada, kad tokio (2115 kv.

m) ploto pastato Žemės sklype Nr. l nėra, t. y. jis gali bÅ«ti ne didesnis kaip 592 kv.  m. Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje Nr. 82:97, (duomenys neskelbtini), esančius duomenis, Å¡io pastato nurodytas pastato plotas yra 215,31  kv.  m, nubrauktas, paraÅ¡yta nebaigta statyba), tenka 708  kv. m ploto dalis; pastatui-Å«kiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 1025,20  kv. m (pagalbinio Å«kio), tenka 2885 kv. m ploto dalis. 29.7. Vadovaujantis ginčo Ä®sakymu, ieÅ¡kovams nuosavybės teise valdomiems 4340,86 kv. m bendro ploto pastatams (skaičiuojant pagrindinį plotÄ (atsižvelgiant, kad Å«kiniai pastatai neturi bendro ploto) - 4282,26  kv.

m) eksploatuoti iÅ¡skirta 9087 kv. m dydžio Žemės sklypo Nr.1 dalis iÅ¡ bendro 37265 kv. m ploto; UAB „Sidora“ nuosavybės teise valdomiems 21975,73 kv. m bendro ploto pastatams (skaičiuojant pagrindinį plotÄ - 17110,44 kv.

m) eksploatuoti iÅ¡skirta 14780  kv.  m ploto 37265 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalis. 29.8. Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Sidora“ nuosavybės teise valdo žymiai didesnį plotÄ pastatų, todėl jiems eksploatuoti reikalinga taip pat didesnė Žemės sklypo Nr. l dalis. Teigia, kad ginčo įsakymu pagrįstai buvo iÅ¡skirtos nurodytos dalys pastatams eksploatuoti, todėl atmestini argumentai, jog rengiant tiek Žemės sklypo Nr. l planÄ , tiek jį patvirtinus ginčo Ä®sakymu nebuvo atsižvelgta į faktinę situacijÄ nepagrįsta. 29.9.

Nacionalinė žemės tarnyba, vertindama UAB „VerslÅ«s projektai“ pateiktÄ Å¾emės planÄ Ml:1000, pagrįstai sprendė, jog Žemės sklype Nr. l esantiems statiniams funkcionuoti iÅ¡skirtos dalys atitinka teisės aktų reikalavimus yra pagrįstos ir proporcingos, dėl Å¡ios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai priėmė skundžiamus individualius administracinius aktus. 29.10. Kaip buvo nurodyta aukščiau Taisyklių 8 punktas ir 33 punktas suponuoja Nacionalinei žemės tarnybai pareigÄ nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias kiekvienam bendraturčiui ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę spręsti klausimÄ dėl 37265 kv.

 m ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalių nustatymo. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto skyrius turi teisę perskaičiuoti žemės sklypo dalis savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti pagal Å¡iuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į susidariusiÄ faktinę situacijÄ - naujai parengtÄ Å½emės sklypo Nr. 1 planÄ . 29.11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad „Teismas Sprendime priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, jog Atsakovas turėjo teisę priimti Ä®sakymÄ nepaisant galiojančios Nuomos sutarties, visiÅ¡kai kitaip reglamentuojančios ir nustatančios Žemės sklypo Nr.1 dalių paskirstymÄ â€œ.

Nors apeliantas teigia prieÅ¡ingai, tačiau valstybinės žemės patikėtinio giliu įsitikinimu, nuomos sutarties modifikavimas negali bÅ«ti pirmesnis veiksmas nei įsakymas bei planas, kuriuo paskirstomos konkrečios žemės sklypo dalys. PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų jokios teisinės prielaidos modifikuoti nuomos teisinius santykius. Todėl atsakovė pritaria sprendime daromai iÅ¡vadai, kad „Įsakymu Nr. 1 atsakovas nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Pastatams eksploatuoti reikalingo ploto nustatymu, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu inicijuoti tarp Å¡alių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pakeitimÄ , bet ar tai įpareigos Å¡alis modifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius yra kito, o ne Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas“. 29.12.

Pažymi, kad kiekvienas nuomininkas turi pareigÄ domėtis nuomos sutartimi, ypatingai, tuo atveju, kai keitėsi Žemės sklypo Nr. 1 faktinė situacija, ribos, kadastriniai matavimai. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovai žinojo ir sutiko su Žemės sklypo Nr. 1 padalinimu, tačiau bÅ«dami pasyvÅ«s nesikreipė dėl nuomos sutarties pakeitimo. Susiklostė tokia situacija, jog padalinus Žemės sklypÄ ir taip sukÅ«rus naujÄ Nekilnojamojo turto objektÄ - Žemės sklypÄ Nr. 1, sudaryta nuomos sutartis su ieÅ¡kovais neatitinka realios faktinės situacijos.

Pažymi, kad ieÅ¡kovams buvo praneÅ¡ta apie ginčo Ä®sakymo priėmimÄ , todėl gavus Ä®sakymÄ ieÅ¡kovams kilo pareiga pakeisti nuomos sutartį, ko jie nepadarė, taip prisiimdami kilusias padarinius. 29.13. Teigia, kad ieÅ¡kovams sutikus dėl Žemės sklypo Nr. 1 padalinimo, buvo prisiimta rizika, jog atnaujinus Žemės sklypo Nr. 1 kadastro nuostatus, pateikus aktualų Žemės sklypo planÄ ir perskaičiavus dalis, tenkančias Žemės sklype Nr. 1 esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams, Å¡ios dalys kis ir neatitiks nuomos sutartyje nustatytų dalių. 29.14.

Pabrėžia, kad ne tik Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigÄ rÅ«pintis nuomos sutartimis (prižiÅ«rėti jų vykdymÄ ), tačiau ir kita sutarties Å¡alis turi pareigÄ ja domėtis, esant poreikiui kreiptis dėl jos atnaujinimo (modifikavimo). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai elgėsi pasyviai, pasikeitus žemės sklypų kadastro duomenims neinicijavo naujo plano užsakymo bei nesikreipė dėl nuomos sutarties modifikavimo.

30. Trečiasis asmuo UAB „Sidora“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Pateikia nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 30.1. Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovų ginčijamas Ä®sakymas buvo priimtas dėl Žemės sklype Nr. 1 esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, kadangi buvo suformuotas naujas žemės sklypas (pačių ieÅ¡kovų praÅ¡ymu padalijus buvusį Žemės sklypÄ Ä¯ du atskirus žemės sklypus), tačiau ne dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo ar modifikavimo ar kitų aplinkybių. 30.2.

Patys ieÅ¡kovai teismo metu nurodė, jog ieÅ¡kinys yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su tarp Å¡alių galiojančiais valstybinės žemės nuomos sutartiniais teisiniais santykiais ir nebus įrodinėjamos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčijame įsakyme nurodytais pastatams priskirtų plotų nustatymo pagrįstumu, ieÅ¡kovų ir kitų asmenų statinių faktiÅ¡kai užimamu ir naudojamu plotu. Tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovai ginčija Ä®sakymo priėmimo procedÅ«rÄ (kadangi Ä®sakymu nustatytų dalių teisingumo ir pagrįstumo neginčija ir su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėja), nors nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių kokius teisės aktus, procedÅ«ras ir tvarkas atsakovė pažeidė priimdama Ä®sakymÄ , kodėl Ä®sakymas neturėjo bÅ«ti priimtas, ar kodėl jis yra klaidingas.

IeÅ¡kovai apsiriboja tik bendrais teiginiais, jog neva buvo modifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, nors faktinės aplinkybės nurodo prieÅ¡ingai, Ä®sakymu buvo nustatytos tik pastatams eksploatuoti priskirtinos dalys, ir toks Ä®sakymas yra tik pagrindas sutartinių santykių modifikavimui, kuris sprendžiamas jau kitame etape, o ne priimant Ä®sakymÄ . 30.3. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde daug pasisako apie sutarčių keitimo taisykles, sutarčių galiÄ , jų vykdymÄ ir bando įrodyti, jog neva jau buvo modifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, nors kaip jau ir minėta Ä®sakymu buvo nustatytos tik pastatams eksploatuoti priskirtinos dalys ir toks Ä®sakymas yra tik pagrindas sutartinių santykių modifikavimui, sutarčių pakeitimui ir pan., ir patys ieÅ¡kovai turi bÅ«ti suinteresuoti ir aktyvÅ«s. 30.4.

IeÅ¡kovai bÅ«dami valstybinės žemės sklypo nuomininkais turėjo pareigÄ domėtis. IeÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo atliktas žemės sklypo padalinimas ir iÅ¡ vieno žemės sklypo atsirado du žemės sklypai, todėl akivaizdu, jog nuomos sutartys turėjo bÅ«ti tikslinamos. Kaip nurodė ir atsakovės atstovas plano rengimo iniciatyvos teisė priklauso ne atsakovei, o nuomininkams, o atsakovė parengtÄ planÄ arba tvirtina, arba netvirtina. 30.5. Žemės sklypo Nr. 1 planas, kurio pagrindu priimtas Ä®sakymas, buvo parengtas profesionalių ir kvalifikuotų matininkų vadovaujantis tokių planų rengimui keliamais reikalavimais bei Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo Nr. 534 ir nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimu.

UAB „VerslÅ«s projektai“ parengtas Žemės sklypo Nr. 1 planas buvo suderintas su atsakove bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Derinant ir tvirtinant Žemės sklypo Nr. 1 planÄ ieÅ¡kovų 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡te nurodytas nesutikimas buvo įvertintas, tačiau nesant konkrečių nesutikimo motyvų ir argumentų, planas buvo patvirtintas. 30.6. Teigia, jog Žemės sklypo Nr. 1 planas buvo parengtas ir statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypo plotas buvo nustatytas vadovaujantis teisės aktais, o atsakovė turi pareigÄ nustatyti žemės sklypo dalis, tenkančias kiekvienam bendraturčiui priklausantiems statiniams eksploatuoti.

UAB  „Sidora“ priklauso žymiai didesnis plotas statinių nei ieÅ¡kovams, todėl pagrįstai UAB  „Sidora“ statinių eksploatavimui buvo priskirta didesnė Žemės sklypo Nr. 1 dalis. 30.7. Apie rengiamÄ planÄ ir priimtÄ Ä®sakymÄ ieÅ¡kovai buvo tinkamai informuoti, žinojo apie rengiamÄ planÄ ir faktinę situacijÄ , todėl privalėjo ir domėtis priimtais sprendimais. Priėmus Ä®sakymÄ ir apie jį informavus ieÅ¡kovus, jie privalėjo patys kreiptis į atsakovę dėl sutarties pakeitimo. 30.8.

Valstybinės žemės nuomos santykiams taikomos specialiosios teisės normas, valstybinės žemės nuomÄ reglamentuoja atskiri Vyriausybės nutarimai, žemės sklypų planų rengimui yra nustatyti imperatyvÅ«s reikalavimai specialiuosiuose teisės aktuose. IeÅ¡kovai nenurodė konkrečiai kurios specialiųjų teisės aktų nuostatos buvo pažeistos formuojant Žemės sklypÄ Nr. 1 ir rengiant jo planÄ . Å iuo atveju tiek atsakovė, tiek ir matininkai tinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir pagrįstai priėmė Ä®sakymÄ .

Todėl ieÅ¡kovų argumentai dėl sutarčių vykdymo ir privalomumo, kuriuos ieÅ¡kovas grindžia CK nuostatomis, yra nepagrįsti. 30.9. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo Ä®sakymo turinį, ir pagrįstai padarė, iÅ¡vadÄ , jog Ä®sakymu atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nepakeitė tarp Å¡alių pagal Sutartį susiklosčiusių teisinių santykių ir po Ä®sakymo priėmimo tarp Å¡alių liko galioti Sutartis su anksčiau nurodytais jos pakeitimais, Ä®sakymu atsakovė nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Pastatams eksploatuoti reikalingo ploto nustatymu, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu inicijuoti tarp Å¡alių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pakeitimÄ , bet ar tai įpareigos Å¡alis modifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius yra kito, o ne Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3  dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra 32. 2005 m. sausio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-79 (toliau ir Sutartis) valstybinio žemės sklypo (42515 kv. m ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau ir Žemės sklypas)) dalis (23 010 kv.

m) buvo išnuomota UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“. 2008  m.  rugsėjo 15 d. valstybės žemės sklypo nuomos sutartimi 5 050 kv. m Žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Santechniniai darbai“. 33. 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. S49/2010-204 „Dėl 2005-01-13 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-79 dalinio pakeitimo“ (toliau ir Susitarimas Nr.

1) nuomojamo Žemės sklypo dalies, iÅ¡nuomotos pagal Sutartį, plotas buvo sumažintas nuo 23 010 kv. m iki 11759 kv. m. 34. 2011 m. sausio 28 d. ieÅ¡kovai sudarė su UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯gijo Žemės sklype esančius 6 statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 7/10 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr.1). 35. 2011 m. balandžio 15 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-1431 pripažinta, kad UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ turėtos teisės ir pareigos pagal Sutartį ir SusitarimÄ Nr. 1 perėjo ieÅ¡kovams. 36. 2011 m. gegužės 10 d. susitarimu Nr. S49/2011-164 „Dėl 2005-01-13 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-79 (patikslinta 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. S49/2010-204) dalinio pakeitimo“ (toliau ir Susitarimas Nr.

2) nuomojamo Žemės sklypo dalies (11759 kv.

m) nuomininkais tapo ieškovai.

37. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintu planu, prilygintu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui bei UAB  „Santechniniai darbai“, ieškovų, UAB „Žvanga“ prašymais, 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1937 „Dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų įregistravimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (patikslintas 2013 m. sausio 7 d.

Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-4 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1937 patikslinimo) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas) buvo padalintas į du: į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 37265 kv. m, t. y. - Žemės sklypÄ Nr. 1 ir 5050 kv. m ploto žemės sklypÄ (suteiktas kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypÄ Nr. 2).

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantys statiniai (Pastatai Nr. 1), kurie pagal Sutartį ir Susitarimus 1 ir 2 buvo Žemės sklype, pateko į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 37265 kv. m, t. y. į Žemės  sklypÄ Nr. 1.

38. Pagal UAB „Santechniniai darbai“ 2013 m. rugsėjo 19 d. praÅ¡ymÄ â€žPatikslinti įraÅ¡us apie juridinius faktus nekilnojamojo turto registre“ Vilniaus miesto skyrius 2013 m. spalio 16 d. raÅ¡tu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-2095 „Dėl sklypo padalijimo ir nuomos sutarčių perkėlimo“ kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialÄ dėl nuomos sutarčių perkėlimo ir atitinkamai į Žemės sklypÄ Nr. 1 buvo perkeltos: uždarosios akcinės bendrovės „Žvanga“ 2005 m. balandžio 12 d valstybinės žemės nuomos sutartis (patikslinta 2007 m balandžio 4 d. susitarimu Nr. K01/2007-393, 2009 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-175), ieÅ¡kovų 2005 m. sausio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. NO 1/2005-79 (patikslinta 2010 m. gruodžio 31d. susitarimu Nr. S49- 2010-204, 2011 m. gegužės 10 d. susitarimu Nr. S49/2011-164) (t. y.

Sutartis bei Susitarimai 1 ir 2) bei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ 2006 m. birželio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2006-756 (patikslinta 2009  m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. K01/2009-357). Nekilnojamojo turto registre nuomojami žemės sklypo plotai nenurodyti.

39. UAB „Sidora“ 2017 m. spalio 18 d. įgijo iš UAB „Conceptus Medius“ 2 pastatus. Tokiu būdu, Žemės sklype Nr. 1 be ieškovų Pastatų Nr. 1, taip pat yra tretiesiems asmenims UAB „Sidora“ priklausiantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatai Nr.

2) ir UAB „Žvanga“ priklausantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr. 3).

40. Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. kovo 14 d. gautas UAB „Sidora“ prašymas dėl Žemės sklypo Nr. 1 nuomos sudarymo.

41. UAB „VerslÅ«s projektai“ 2018 m. balandžio 11 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus apie parengtÄ Å½emės sklypo Nr. l planÄ . IeÅ¡kovai 2018 m. balandžio 24 d raÅ¡tu informavo UAB „Sidora“ ir UAB „VerslÅ«s projektai“ apie tai, jog nesutinka su parengtu planu, tačiau nenurodė priežasčių, kuo minėtas planas pažeidžia ieÅ¡kovų interesus.

42. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018  m.  liepos 31 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Ä®sakymas), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr.  49VÄ®- 1027-(14.49.2), kuriuo ieÅ¡kovams nuosavybės teise valdomiems 4340,86 kv. m bendro ploto Pastatams Nr. 1 (skaičiuojant pagrindinį plotÄ (atsižvelgiant, kad Å«kiniai pastatai neturi bendro ploto) - 4282,26 kv.

m) eksploatuoti iÅ¡skirta 9087 kv. m dydžio Žemės sklypo Nr. 1 dalis iÅ¡ bendro 37265 kv. m ploto; UAB  „Sidora“ nuosavybės teise valdomiems 21975,73 kv. m bendro ploto Pastatams Nr. 2 (skaičiuojant pagrindinį plotÄ - 17110,44 kv.

m) eksploatuoti išskirta 14780 kv. m ploto 37265 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalis.

43. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-1911-(14.49.104.) „Dėl įsakymo persiuntimo“ informavo IeÅ¡kovus apie ginčo įsakymo priėmimÄ . Minėtas raÅ¡tas ieÅ¡kovams buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini). 44. 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės įsakymu, atsižvelgus į ginčo Ä®sakymÄ buvo nuspręsta trečiajam asmeniui UAB „Sidora“ iÅ¡nuomoti 14 780 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalį. 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovės ir UAB „Sidora“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-285-(14.49.57.) 1,478 ha Žemės sklypo Nr. l dalis UAB „Sidora“.

45. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-1634-(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į ieÅ¡kovų 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymÄ , dar kartÄ informavo ieÅ¡kovus apie priimtÄ ginčo Ä®sakymÄ . Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 1SS-1505-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų skundÄ ir skundžiamu Sprendimu paliko galioti ginčo įsakymÄ . Dėl apeliacijos ribų 46. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti.

47. Apeliantai nesutikdami su pirmos instancijos sprendimu ir teigdami, kad priimdamas sprendimÄ pirmos instancijos teismas pažeidė CK 2.36 straipsnio 1 dalį, 6.223 straipsnį, 6.158 straipsnio 1 dalį, 6.189,  6.200  straipsnius nepagrįstai jų netaikydamas, iÅ¡ esmės ginčija atsakovės 2018 m. liepos 31 d. įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr.  49VÄ®- 1027-(14.49.2) (toliau ir Ä®sakymas) tuo pagrindu, kad, anot jų, atsakovė Å¡iuo teisės aktu vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė galiojančiÄ valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau ir Sutartis).

Todėl šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko (ne)pakeitimo teisėtumo klausimas. Apeliantai tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nekelia valstybinės žemės sklypo dalių, skirtų ant jos esantiems pastatams eksploatuoti, dydžių pagrįstumo klausimo, todėl tiek pirmos instancijos teismas pagrįstai, tiek ir apeliacinio teismo kolegija šiuo klausimu nepasisako. Dėl CK 2.36 straipsnio 1 dalies pažeidimo 48.

Valstybinė žemė - tai iÅ¡skirtinis civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais - ir yra imperatyvÅ«s. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos  Respublikos žemės įstatymas, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260 patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau ir Taisyklės).

49. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityse.

50. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vieÅ¡osios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

51. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. 52. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260, kuriuo patvirtintos Taisyklės, 2.2. punktas teigia, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimÄ , žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymÄ , taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grÄ Å¾inamus natÅ«ra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ; 2.4.punktas numato, kad Žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ .

53. Taisyklių 8 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga Å¡iam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktÄ (Taisyklių 34 punktas).

Taigi, tiek iÅ¡nuomojamų, tiek parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planÄ Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 35 punktas numato, parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir kadastro duomenų bylÄ valstybinės žemės nuomos procedÅ«rÄ vykdančiai institucijai pateikia Å¡io žemės sklypo plano rengimo organizatorius, t. y. asmuo, pageidaujantis pirkti ar iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ .

54. Taigi, iÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams iÅ¡skiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva.

55. Bylos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, veikdama pagal jai teisės aktais priskirtas funkcijas ir kompetencijÄ , tais atvejais, kai ant valstybinio žemės sklypo yra privatiems asmenims priklausantys statiniai, statinių savininkų iniciatyva, sudarė su valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti (Å¡ios nutarties 32-36 punktai).

56. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 37 punkte, UAB  „Santechniniai darbai“, UAB „Žvanga“ ir pačių ieÅ¡kovų praÅ¡ymais, Žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus : Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Nr.

2. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, Žemės sklype Nr. 1 yra pasikeitusi faktinė situacija (žemės sklypas buvo padalintas), todėl vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, 34 punktu, darytina išvada, kad Sutartyje nurodyti duomenys neatitinka esamos situacijos, todėl turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas, pagal kurį turėjo būti nustatytos padalinto žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems Pastatams Nr. 1, 2, 3 eksploatuoti.

57. Byloje duomenų, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties pakeitimo, sudarė naujÄ planÄ ar atsakovė iniciavo Å¡iÄ procedÅ«rÄ , nėra. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. kovo 14 d. gautas trečiojo asmens UAB „Sidora“ praÅ¡ymas dėl Žemės sklypo Nr. l nuomos sutarties sudarymo. Pagal aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , siekdamas įgyvendinti teisę į Žemės sklypo Nr. 1 dalies nuomÄ , bÅ«tent trečiasis asmuo turėjo iÅ¡pildyti Taisyklių 35 punkto reikalavimus, tame tarpe, pateikti Žemės sklypo Nr. 1 planÄ , kuriame iÅ¡skirtos kiekvienam jame esančiam statiniui (Pastatams Nr. 1, 2, 3) eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Trečiojo asmens iniciatyva UAB „VerslÅ«s projektai“ tokį planÄ parengė ir 2018 m. balandžio 11 d. raÅ¡tu apie tai informavo ieÅ¡kovus. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad informacinis laiÅ¡kas buvo siųstas (duomenys neskelbtini), ir tai, kad šį raÅ¡tÄ yra gavę, kadangi 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu jie informavo UAB „Sidora“ ir UAB „VerslÅ«s projektai“ apie tai, jog nesutinka su parengtu planu, tačiau nenurodė priežasčių, kuo minėtas planas pažeidžia jų interesus.

58. Nesant objektyvių ieÅ¡kovų pastabų dėl Žemės sklypo Nr. 1 plano, parengto UAB „VerslÅ«s projektai“ bei esant minėtam teisiniam reglamentavimui, vykdydama savo funkcijas pagal jai priskirtÄ kompetencijÄ , atsakovė priėmė ginčo Ä®sakymÄ , kurio patvirtino Žemės sklypo Nr. l dalis savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams, t. y., Å¡iuo veiksmu tik patvirtino trečiojo asmens parengtÄ Å½emės sklypo Nr. 1 planÄ . Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-1911-(14.49.104.) „Dėl įsakymo persiuntimo“ informavo IeÅ¡kovus apie ginčo įsakymo priėmimÄ .

59. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė atliko jai įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nurodytas funkcijas, nuosekliai vadovaudamasi Taisyklėse nustatytos tvarkos. Todėl atmestina apeliantų nuomonė, kad vadovaudamasi Taisyklių 33 punktu atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai modifikavo jau galiojančiÄ Sutartį. Dėl CK 6.223 straipsnio pažeidimo 60. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė Ä®sakymu sumažino ieÅ¡kovams Sutartimi priskirtos Žemės sklypo Nr. 1 dalies, skirtos jų nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, dalį ir tokiu bÅ«du nesilaikydama CK 6.223 straipsnio nuostatų, nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė Sutartį.

61. Kaip teisingai pažymėjo apeliantai, žemės nuomos sutarties, pakeitimÄ reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223  straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarko. Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog vieÅ¡osios teisės normos reglamentuoja tam tikrų sutarčių sudarymÄ , o ne jų keitimÄ .

62. Kaip jau minėta, Taisyklių 33 punktas numatantis, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, reglamentuoja naujų nuomos sutarčių sudarymÄ , o ne jau sudarytų nuomos sutarčių modifikavimÄ .

Taip pat sutiktina su apeliantų iÅ¡vada, kad Å¡is Taisyklių 33 punktas nesuteikia atsakovei įgaliojimų vienaÅ¡aliÅ¡kai modifikuoti jau sukurtų civilinių teisinių santykių. Tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.233 straipsnio 6.547 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 28, 33, 34 punktų nuostatas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, skirtingai nei teigia apeliantai, atsakovė nėra netik kad pakeitusi Sutarties, bet net nepradėjusi Å¡ios procedÅ«ros. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime priėjo pagrįstos iÅ¡vados, jog atsakovė turėjo teisę priimti Ä®sakymÄ nepaisant galiojančios Nuomos sutarties, visiÅ¡kai kitaip reglamentuojančios ir nustatančios Žemės sklypo Nr. 1 dalių paskirstymÄ .

63. Sutiktina su apeliantų nurodyta teismų praktika, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m.  balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).

Kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.  e3K- 3- 7- 915/2019, konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siÅ«lyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o Å¡iam nesutikus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2  punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis bÅ«tinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

SiÅ«lant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas iÅ¡nuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų bÅ«ti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡kios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumÄ nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindÄ modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu bÅ«du, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslÄ .

64. Kolegija pažymi, kad atsakovė nustačiusi, kad apeliantų pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas Sutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais – Susitarimais Nr. 1 ir 2) iÅ¡nuomotas žemės sklypas, gali siÅ«lyti ieÅ¡kovams parengti naujÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokio plano rengimÄ iniciavo trečiasis asmuo UAB „Sidora“, o parengtas planas iÅ¡siųstas apeliantams susipažinti.

Apeliantams neiÅ¡reiÅ¡kus aiÅ¡kių nesutikimo su parengtu planu motyvų, atsakovė pagrįstai priėmė Ä®sakymÄ , kas neužkirto jai teisės siÅ«lyti ieÅ¡kovams Sutarties pakeitimo, o pastariems nesutikus, kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kusi tokio ieÅ¡kinio, tačiau Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimas jai neužkerta kelio tai padaryti ateityje (Å¡is klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas).

65. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio  proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008  m.  kovo  14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 67. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nesant duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Sidora“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos nepaskirstomos. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovų H.

K. ir J. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Tomas Venckus