a8a18dca-b173-4402-a2c0-130b3ff3c6da · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1362-279-2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02005-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, irn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas A.

M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka, teismo Å¡aukimu (72 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant (2 b. l.).PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 10000 eurų neturtinę žalÄ , padarytÄ pareiÅ¡kėjÄ laikant Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK) JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – JoniÅ¡kio r.

PK) areÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis (2 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, jog laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. jis buvo laikomas Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinėje sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, apÅ¡vietimas buvo nepakankamas; sanitarinis mazgas atitvertas per mažo aukščio sienele; vienam asmeniui tekęs plotas neatitiko minimalaus ploto normos reikalavimo.

Teigė, kad tokios sÄ lygos pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį ir Konvencijos 3 straipsnį. Dėl tokių laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius bei emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ , dėl ko atsirado neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o atlyginti priteisiant pinigais.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių AVPK, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka.

Šiaulių AVPK atsiliepime nurodė, kad atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nedalyvaus (12 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Šiaulių AVPK atsiliepime (10-12 b. l.) nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių AVPK Joniškio r. PK areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) kamerose Nr. 2, kurios plotas yra 12,38 kv. m., kameroje Nr. 3, kurios plotas yra 12,74 kv. m. ir kameroje Nr. 4, kurios plotas yra 12,62 kv. m., kiekvienos kameros sanitarinio mazgo plotas yra 1,54 kv. m.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiu kamerose daugiausia buvo laikoma po 3 asmenis. Pažymėjo, kad Šiaulių AVPK Joniškio r. PK areštinės kamerose, taip pat ir tose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra įrengtas vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 ir Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. V-820, nuostatomis, kurios nustato, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Taip pat pažymėjo, kad per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas jo laikymo JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinėje laikotarpiais jokių skundų dėl jo laikymo sÄ lygų nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo pareiÅ¡kęs. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, atsakovas atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti, jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio r.

PK veiklos neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės kamerose.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų ar jų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, atsirasti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti valdžios institucijų ar jų pareigÅ«nų veiksmai, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktas, bei priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir Å¡iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Nurodyto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kuri nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus. Asmenų, uždarytų į areÅ¡tines, teises ir pareigas, apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ reguliuoja 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir Veiklos taisyklės).

Be to, nagrinėjamu atveju aktualios ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Å iaulių AVPK virÅ¡ininko 2013-01-14 įsakymu Nr. 40-V-24 (b. l. 17-24).Pasisakydamas dėl skundo argumentų, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Dėl areÅ¡tinės kamerų ploto              PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo daroma tuo, jog JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Teismas pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudla prieÅ¡ LenkijÄ ; 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį, ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.Taigi, teismas pažymi, kad asmenims, laikomiems areÅ¡tinėse, tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. atsakovo pateikto 2015-08-19 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie A.

M.“, matoma, kad pareiškėjas A. M. į Šiaulių AVPK Joniškio r. PK areštinę buvo etapuotas 8 kartus ir periodiškai laikytas skirtingose kamerose: nuo 2012-10-10 iki 2012-10-12 kameroje Nr. 2 buvo laikomas dviese; nuo 2012-11-26 iki 2012-11-30 kameroje Nr. 4 (kameros plotas 12,62 kv. m.) buvo laikomas vienas; nuo 2013-10-16 iki 2013-10-18 kameroje Nr. 2 buvo laikomas vienas; nuo 2013-01-21 iki 2013-01-25 kameroje Nr. 4 buvo laikomas trise; nuo 2013-02-25 iki 2013-02-28 kameroje Nr. 4 buvo laikomas dviese; nuo 2013-03-12 iki 2013-03-15 kameroje Nr. 3 (kameros plotas 12,74 kv. m.) buvo laikomas dviese; nuo 2013-09-16 iki 2013-09-18 kameroje Nr. 3 buvo laikomas trise; nuo 2013-10-16 iki 2013-10-18 kameroje Nr. 2 buvo laikomas vienas (14 b. l.).Taigi, pareiškėjas su pertraukomis nuo 2012-10-10 iki 2012-10-12 buvo laikomas Šiaulių AVPK Joniškio r.

PK areštinės kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr.

4. Iš atsakovo atstovo pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad kameros Nr. 2 plotas yra 12,38 kv. m., kameros Nr. 3 – 12,74 kv. m., kameros Nr. 4 – 12,62 kv. m. Įvertinus pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, sprendžiama, kad pareiškėjui Joniškio r. PK areštinės kamerose tekusi ploto norma svyravo nuo 4,21 kv. m., kai pareiškėjas buvo laikomas su dviem asmenimis kameroje Nr. 4 laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2013-01-25, iki 12,62 kv. m., kai pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje Nr. 4 laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2012-11-30.

Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, reikalavimo, todėl laikoma, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.Dėl areÅ¡tinės kamerose įrengto sanitarinio mazgoPareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, kad JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės kamerose įrengti tualetai nuo gyvenamosios patalpos atitverti per žemo aukščio sienele.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Joniškio r. PK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto atitverti 120-130 cm aukščio pertvara. Policijos areštinių kamerų įrengimo reikalavimai reglamentuoti Higienos normos HN 37:2009 penktajame skyriuje, kurio 20 punkte nustatyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.Byloje pateiktuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-05-23 patikrinimo akte Nr. EPJ-70, 2013-06-19 patikrinimo akte Nr. EPJ-73 bei 2014-06-26 patikrinimo akte Nr. EPJ-66 nustatyta, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atskirti pertvaromis.

Neatitikimų dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su pertvarų aukščiu ar jų įrengimu, minėtuose patikrinimo aktuose nenustatyta. Tai, kad sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atskirti pertvara patvirtina ir atsakovo pateikti JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės pirmo ir antro aukÅ¡to planai bei kamerų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matoma, jog sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamojo ploto skiriančios pertvaros aukÅ¡tis yra 120 cm. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 37:2009 nėra numatyto reikalavimo areÅ¡tinės kamerose sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar įrengti jiems atskirÄ patalpÄ , o 120 cm aukščio pertvaros aukÅ¡tis atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatytÄ reikalavimÄ .Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, įrengiant sanitarinį mazgÄ JoniÅ¡kio r.

PK areÅ¡tinės kamerose, nėra pažeisti.Dėl kitų laikymo sÄ lygųPareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ jam sukėlė netinkamos laikymo sÄ lygos JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės kamerose, kadangi jose buvo tamsu, Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro.Vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 21 punktu, policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. AreÅ¡tinių kamerų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Taip pat, policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nustatytos Å¡iltuoju ir Å¡altuoju metų periodu policijos areÅ¡tinėse privalomos temperatÅ«ros, santykinės drėgmės ir oro judrumo normos. Pagal minėtame punkte nustatytÄ reguliavimÄ , Å¡iltuoju metu periodu policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti 18–28 °C, o Å¡altuoju – 18–26 °C; atitinkamai santykinės drėgmės norma tiek Å¡iltuoju, tiek Å¡altuoju periodu turi bÅ«ti 30–75 %, oro judrumas 0,15–0,5 m/s Å¡iltuoju periodu ir 0,05–0,2 m/s Å¡altuoju periodu.IÅ¡ byloje atsakovo pateikto Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-06-19 patikrinimo akto Nr. EPJ-73 matoma, kad periodinio patikrinimo metu nustatyta, jog kamerų patalpos yra vėdinamos natÅ«raliai ir mechaniÅ¡kai; patalpos valomos kasdien drėgnuoju bÅ«du.

Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Joniškio r. PK areštinėje yra užtikrinamas šildymas vietiniu centriniu būdu (27 b. l.). Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (vidaus audito ataskaitos duomenimis, tame tarpe ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais), teismas sprendžia, kad Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2012 m. lapkričio 19 d. Vidaus audito ataskaitos duomenimis, Joniškio r.

PK areštinėje užtikrinama tinkama ventiliacija (8 punktas), natūralus, dirbtinis ir mišrus apšvietimas atitinka higienos reikalavimus (9 punktas) (36-45 b. l.). Teismas taip pat vertina ir tai, jog pareiškėjas Joniškio r. PK areštinės kamerose buvo laikomas periodiškai – daugiausia po dvi, tris paras ir tik du kartus po keturias paras, iš viso ginčo laikotarpiu, t. y. per metų laikotarpį nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 18 d. Joniškio r. PK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas tik 22 paras.

Taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl laikymo sÄ lygų JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės kamerose pareiÅ¡kėjas kreipėsi į JoniÅ¡kio r. PK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, t. y. pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino ir nedetalizavo, kokiÄ Å¾alÄ sukėlė galimai netinkamos jo laikymo sÄ lygos JoniÅ¡kio r.

PK areÅ¡tinės kamerose. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas sÄ moningai siekė pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, ne kartÄ yra akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu Higienos normos HN 37:2009 nuostatų pažeidimų nebuvo nustatyta.Taigi, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ pinigais, teismas konstatuoja, kad Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio r.

PK areÅ¡tinė užtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamas gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygas, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nepažeidė teisės aktų, nustatančių reikalavimus areÅ¡tinių kamerų įrengimui, nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio r. PK areÅ¡tinės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Nijolė Čekanauskienė